Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-13062-294/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2YT-13062-294/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Pareiškėjas
S. T.
Suinteresuotas asmuo
J. T., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant pareiškėjui S. T., suinteresuotam asmeniui J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. T., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jo mama S. T. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji buvo sudariusi testamentą, po jos mirties praėjus daugiau nei 3 mėnesiams pareiškėjas kreipėsi į notarą, nes manė, jog paveldėjimą priimti galima praėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties. Paveldėjimo byla neužvesta, brolis neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes įstatymo numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo brolis J. T. palaikė prašymą, pagrįsdama iš esmės pareiškime nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

VĮ „Turto bankas“ atsiliepimuose pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų nepateikė, į posėdį neatvyko, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo ir šaukimai buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad S. T., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo mama. (duomenys neskelbtini) S. T. sudarė testamentą, pareiškėjas mano, kad mama visą turtą paliko jam. Pareiškėjas po mamos mirties įstatymų nustatyta tvarka pavėlavo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog kreiptis galima po 3 mėnesių.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šiuo atveju įvertinus pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybes bei posėdyje išdėstytus motyvus teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo patenkinimo neprieštaravo.

Byloje esantys įrodymai ir žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad nėra kitų įpėdinių paveldėti po S. T. mirties paliktam turtui. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (LR CK 1.5, 5.57 str., LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 290-292 str. teismas

nutarė:

Pareiškimą patenkinti ir atnaujinti pareiškėjui S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis