Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini) sektoriuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir liudytoju apklausto policijos pareigūno P. Z., kuris sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį patikrinti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte R. J. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio kvitų duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus R. J. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. J. 2025 m. rugsėjo 14 d., apie 21.34 val., Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 152A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl tokia R. J. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. J. praeityje teistas nebuvo (44 b. l.), nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka R. J. baustas vieną kartą - 2023 m. kovo 10 d. už leistino greičio viršijimą 6 eurų dydžio bauda, kurią 2023 m. kovo 11 d. sumokėjo (42 b. l.). Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. J. nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir R. J. apibūdinančių duomenų visumą – išsituokęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, turi dvi nepilnametes dukras, kuriomis rūpinasi. Teismui nekyla abejonių, kad šis įvykis jau pats savaime turėjo įtakos R. J. elgesiui ateityje, kadangi netrukus po įvykio jam buvo nustatytas diagnozė: ūminė reakcija į stresą (28 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgia į kitus R. J. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti R. J. yra kaltinamojo sesuo. Tiek R. J., tiek R. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai matosi, artimai bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. J. praeityje teista nebuvo, nuo 2023 m. dirba (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos matyti, kad R. J. charakterizuojama teigiamai, gyventojai ją apibūdina kaip darbščią, tvarkingą ir nekonfliktišką gyventoją, kuri prisideda prie pozityvios bendruomenės atmosferos kūrimo. Teisme apklausta R. J. teigė, kad brolio R. J. padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, palaiko brolį ir žino, kad brolis taip daugiau nepasielgs, kadangi broliui ji yra autoritetas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju R. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju R. J. sieja itin glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su broliu, ji gali daryti teigiamą įtaką R. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. J. laidavimą ir baudžiamąją bylą R. J. nutraukti. Atsižvelgus į pirmiau aptartas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, R. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad R. J. vairavo automobilį 2025 m. rugsėjo 14 d. – sekmadienį, tamsiu paros metu – 21.34 val., Liepkalnio g., Vilniuje, kur eismas, iš esmės, visada yra intensyvesnis. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamojo, tiek jo draugų, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teismui pripažino, kad išgėręs alaus, vairavo automobilį, tačiau paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Teismo vertinimu, kaltinamasis, turėdamas ilgą vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vis tiek nusprendė įvykio dieną vairuoti. Šios aplinkybės rodo R. J. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET.

Kita vertus, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis R. J. gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. vietovėje, kurioje dažnai viešasis transportas nevažinėja, o teisė vairuoti kaltinamajam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, nepilnamečių dukrų vežiojimo ir pagalbos buvusiai žmonai, kuri turi sveikatos problemų ir teismui pateikė tą patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, R. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – artimas minimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo17 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju, R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra R. J.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtą automobilį grąžinus R. J., šis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, dėl ko nebūtų tinkamai užtikrinti minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam R. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkas yra pats R. J.. VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis automobilio „Volkswagen Polo“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 180 eurų (22 b. l.). Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, R. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus R. J. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė R. J. paskirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių.

Teismas įvertina tai, kad R. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal R. J. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad R. J. problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo ir neturi, todėl teismas nemato pagrindo ir būtinybės skirti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisme 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 154,17 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą R. J., po ko 2025 m. rugsėjo 29 d. gautas pakartotinis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 185,42 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą R. J..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, R. J. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. protokoline nutartimi kaltinamojo R. J. gynėja paskyrė advokatę E. Žilėnienę. Nors teismas nustatė, kad R. J. šiuo metu oficialiai yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas pirmojo posėdžio metu nepasirinko, gynėja advokatė jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. J. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–ojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu R. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui – naikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, įsiteisėjus nuosprendžiui – naikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2025 m. rugsėjo 17 d. iki 2026 m. kovo 17 d. laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius – naikintinas.

Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: R. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3855-992/2025 viršelio – perduoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. konfiskuoti automobilį „SEAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „SEAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

R. J. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinius įrodymus – R. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-3855-992/2025 viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.