Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo, akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. 4D-427- (15.24) ir Nr. 4D-428- (15.24); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 19 d. raštą Nr. (15.24 ) - 2D-2379 (b. l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti J. G. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių projektinę dokumentaciją: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šaldytuvo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); neįregistruoto dviejų aukštų mūrinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių: plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

Įpareigoti atsakovę Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 6 mėnesių terminą nuo atsakovo J. G. parengto šių statinių projektinės dokumentacijos pateikimo dienos išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovams J. G. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai nustatytų įpareigojimų neįvykdžius, įpareigojo J. G. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo nurodyto 1 metų ir 6 mėnesių termino suėjimo dienos nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę“ (toliau – Kauno apygardos teismo nutartis).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-849-840/20156 pagal J. G. prašymą teismo sprendimo vykdymo terminą atidėjo 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-42-548/2016 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6-548/2017 (buvęs Nr. 2-42-548/2016) J. G. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą buvo atmestas. Nors J. G. šią nutartį 2017 m. gruodžio 15 d. apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas J. G. atskirąjį skundą 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-529-413/2018 atmetė. Taigi, Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6-548/2017 (buvęs Nr. 2-42-548/2016) įsiteisėjo 2018 m. kovo 1 d.)(Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Taip pat Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dalinai tenkino ieškovo Inspekcijos ieškinį ir nusprendė įpareigoti atsakovą J. G. per 1 (vienerius) metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybai. Jeigu per nustatytą terminą atsakovas šio reikalavimo neįvykdys, per keturis mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą stoginę (toliau – 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas). Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. sausio 23 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-319-548/2015 pagal J. G. prašymą 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo vykdymo terminą atidėjo 6 mėnesiams, tačiau antrą kartą J. G. pateikus prašymą dar kartą atidėti 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo vykdymo terminą, šis prašymas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6-548/2017 buvo atmestas. Nors J. G. šią nutartį 2017 m. gruodžio 15 d. apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas J. G. atskirąjį skundą 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-529-413/2018 atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Inspekcija) pateikė prašymą (toliau – 2018 m. birželio 14 d. prašymas), kuriame nurodė, jog teismo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas parengti savo pastatytų pastatų techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Projektą parengė, statybos leidimą gavo 2018 m. gegužės 8 d. <...>“ (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. I-1127-505/2019).

Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- ir Inspekcijos Kauno departamentas) pareigūnai, patikrinę statybą vietoje, 2018 m. rugpjūčio 22 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2018 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktas) konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas, t. y. statiniai neatitinka statinio projekto sprendinių <...>. Šaldytuvas (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) projekte pažymėtas kaip pašalintas statinys, tačiau faktiškai nenugriautas (b. l . 64-70).

Atsakovas, atlikęs patikrinimą pagal pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymą, apie patikrinimo akto turinį 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (15.24)-2D-12943 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 19 d. raštas) informavo pareiškėją (b.l.4-6).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu, dėl jo panaikinimo 2018 m. spalio 23 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (toliau- Teismas)(Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1127-505/2019 (toliau – 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas) pareiškėjo skundą dėl dalies skundo reikalavimų atmetė, o likusioje dalyje bylą nutraukė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu, 2019 m. gegužės 4 d. dėl jo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (administracinė byla Nr. A-2025-822/2020, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-12471 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 išdavimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. išdavė vykdomąjį raštą byloje, kurį Inspekcija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-13756 „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 (toliau – raštas antstoliui) perdavė antstoliui vykdyti priverstinai. Taigi, šiuo metu 2012 m. spalio 9 d. teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priverstinai vykdo antstolis.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą (toliau – 2019 m. sausio 17 d. prašymas), kuriame nurodė, jog teismo sprendimais pareiškėjas buvo įpareigotas parengti savo pastatytų pastatų techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Projektą parengė, statybos leidimą gavo 2018 m. gegužės 8 d., teismų sprendimus įvykdė (b. l. 18, 19).

Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai, patikrinę statybą vietoje, 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktai) konstatavo, kad nei 2012 m. spalio 9 d. teismo sprendimas, nei 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas neįvykdyti (b. l. 6-9) ir apie 2019 m. vasario 19 d. patikrinimų aktų turinį 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. (15.24)-2D-2379 „Dėl Jūsų prašymų“ (toliau – 2019 m. vasario 19 d. raštas) informavo pareiškėją (b. l. 18,19). Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2019 m. vasario 19 d. raštu ir 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktais, dėl jų panaikinimo pateikė skundą Teismui.

Pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. 4D-427- (15.24) ir Nr. 4D-428- (15.24), nes Inspekcijos departamento aktuose bei rašte yra nurodyta neobjektyvi išvada, kuri buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų faktinėms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, nes neteisėtai pastatyta stoginė yra visiškai nugriauta, o stoginė, kuri pastatyta pagal teismui pateiktą buvusių gretimų žemės sklypų savininkų pasirašytą 1997 m. birželio 24 d. sutikimą, yra išlikusi. Skundžiamų administracinių aktų išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes nurodytas šaldytuvas (77 kv. m ir 12 kv. m ploto, viso 89 kv. m ploto) fiziškai neegzistuoja, nes jis sudegė 2014 m. gruodžio 28 d. kilusio gaisro metu (2015 m. balandžio 14 d. Žalos dydžio vertinimo aktas Nr.15-08), ir jo vietoje stoginėje sumontuotos dvi šaldymo kameros pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dorsana“ 2015 m. balandžio 14 d. komercinį pasiūlymą, todėl ginčijami aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Inspekcija, organizuodama įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymą, vadovaujasi Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatytos privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo bei savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūros.

Tais atvejais, kai skolininkas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, gauna statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcija atlieka Aprašo 15 punkte nurodytus veiksmus, t. y. patikrina, ar gautas statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ar pastatyti statiniai nepažeidžia statinio projekto sprendinių. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktuose buvo nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjui išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-26-180508-00124 (toliau – ir SLD) pagal 2016 m. parengto statybos projekto Viešbučių paskirties pastato – svečių namai, maitinimo paskirties pastato – kavinės (duomenys neskelbtini), sprendinius, be kavinės, svečių namų ir sandėlio statybos apima ir savavališkos statybos padarinių šalinimą – stoginės nugriovimą (pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013). Patikrinus SLD atitikties teisės aktams išdavimo teisėtumą nustatyta, kad SLD išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad kai žemės sklype, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti).

Inspekcija, patikrinusi statinio atitiktį statinio projektui, pagal kurį išduotas SLD, nustatė, kad statinys neatitinka statinio projekto sprendinių – projekte nurodoma, kad didžioji dalis stoginės (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra griaunama, o dalis pertvarkoma į sandėlį (tuo pašalinant savavališkos statybos, konstatuotos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-549/2013, padarinius), tačiau faktiškai ji nenugriauta – savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Taip pat šaldytuvas (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projekte pažymėtas kaip pašalintas statinys, tačiau faktiškai jis nepašalintas, nes patikrinimo metu toje pačioje vietoje pastatyti ir pertvarkyti šaldytuvai, kurių teisėtumui nepateikta gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, todėl jie nėra teisėti (iš pateiktų dokumentu nėra galimybės nustatyti, kad šaldytuvai, kurie teismo sprendimu turi būti nugriauti yra pašalinti). Taigi, nors konstatuota, kad SLD išduotas teisėtai, tačiau faktinė statinių situacija neatitinka statinio projekto sprendinių. Nustačius šias aplinkybes, vadovaujantis Aprašu, nebuvo ir negali būti laikoma, kad teismų sprendimai yra įvykdyti, todėl patikrinimo aktuose ir buvo konstatuota, kad J. G. teismo sprendimų neįvykdė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. vasario 19 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų turinį, sprendžia, jog pagal savo turinį jie nėra individualūs administraciniai aktai. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose yra fiksuotos tik tą momentą nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su teismo nustatytu įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vertinant šiuos aktus individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir pan. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas dėl aktų iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos)), todėl šie 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Be to pažymėtina, jog Aprašo nuostatos nenumato patikrinimo akto apskundimo tvarkos ir ji nenurodyta ir 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktuose. Taip pat vertintina ir tai, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-12471 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 išdavimo (nagrinėjamu atveju surašytas 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktas Nr. 4D-428-(15.24) dėl dalies stoginės ir joje esančių šaldytuvų nugriovimo) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. išdavė vykdomąjį raštą byloje, kurį Inspekcija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-13756 „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 perdavė antstoliui vykdyti priverstinai (Aprašo 18-18.9 punktai). Taigi, šiuo metu 2012 m. spalio 9 d. teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priverstinai vykdo antstolis, kuris bendradarbiaudamas su Inspekcijos atstovu identifikuoja statinius ir sprendžia kitus teismo sprendimo vykdymo klausimus (Aprašo 18.4 punktas). Ir nors pareiškėjas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas dėl stoginės (duomenys neskelbtini) (parengti projektinę dokumentaciją, gauti SLD) yra įvykdytas, tačiau objektyvių, akivaizdžiai tai patvirtinančių įrodymų (projekte numatytas savavališkos statybos padarinių šalinimas pagal 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą –vietoje savavališkai pastatytos stoginės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta dalį stoginės pertvarkyti į sandėlį, kitą dalį nugriauti visiškai nepaliekant esamos stoginės) ) pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui ginčijant 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktus, kurie priimti pagal Aprašo pavyzdinę formą (Aprašo 1 priedas), spręstina, jog ginčijami aktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes pats aktas savaime materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu- ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. 4D-427- (15.24) ir Nr. 4D-428- (15.24) nutrauktina.

Kaip jau nustatyta, atsakovė, atlikusi patikrinimus pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 17 d. prašymus, apie patikrinimo aktų turinį 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. (15.24)-2D-2379 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją (b. l. 18, 19).

Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. vasario 19 d. raštą, nes Inspekcijos rašto išvada prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Akcentavo tai, kad rašte nurodytas šaldytuvas fiziškai neegzistuoja, nes jis sudegė 2014 m. gruodžio 28 d. kilusio gaisro metu (Žalos dydžio įvertinimo 2015 m. balandžio 14 d. aktas Nr. 15-08), neteisėtai pastatyta stoginė yra visiškai nugriauta, o stoginė, kuri pastatyta pagal teismui pateiktą buvusių gretimų žemės sklypų savininkų pasirašytą 1997 m. birželio 24 d. sutikimą, yra išlikusi. Atsakovės nurodyta išvada buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų faktinėms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl ginčijamas raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ir Inspekcijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2019 04 15) (toliau- ir Taisyklės).

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti Inspekcijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Skundų ir pranešimų nagrinėjimo veiksmų schema pateikta skundų ir pranešimų proceso srauto diagramoje (Taisyklių 1 ir 2 priedai). Šios diagramos sutartiniai žymėjimai pateikti Taisyklių 3 priede. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas. Pagal Taisyklių 54.1 punktą atsakymai į prašymus, skundus ir pranešimus parengiami atsižvelgus į jų turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Iš skundo, patikslinto skundo turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad nors pareiškėjas nurodo, jog siekia panaikinti 2019 m. vasario 19 d. raštą (jame tik cituojamas patikrinimo akto turinys), ir jis iš esmės nesutinka su Inspekcijos 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktais, Taip pat iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų šalių atstovų paaiškinimų matyti, jog tikrasis pareiškėjo siekis yra surašyti naujus teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktus konstatuojant, kad teismo sprendimai yra įvykdyti.

Tai, kad pareiškėjo netenkina ginčijamame 2019 m. vasario 19 d. rašte pacituotos 2019 m. vasario 19 d. patikrinimo aktais konstatuotos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats 2019 m. vasario 19 d. raštas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procedūras ar įstatymus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Taisyklės, Aprašas)), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2019 m. vasario 19 d. raštą (ABTĮ 56 str.).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir minėta (Inspekcijos 2018 m. spalio 2 d. raštas Nr.915.24)-2D-13756 „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo civilinėje byloje Nr.2-19-840/2012“) teismo sprendimas (dėl savavališkos statybos (šaldytuvo)) jau yra perduotas antstoliui vykdyti priverstinai, o klausimai priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) nuostatomis. Pagal CPK 771 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. CPK 771 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, pagal CPK nuostatas visi klausimai teismo sprendimo vykdymo procese turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.

Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pripažintina, jog atsakovės 2019 m. vasario 19 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 54.1 punkto reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas, ir naikinti jo pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas dėl minėtų reikalavimų netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo J. G. skundo reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. 4D-427- (15.24) ir Nr. 4D-428- (15.24) nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.