Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. A., R. Z. dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-08-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai: Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Po Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-03-16 sprendimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kadangi suinteresuoti asmenys žadėjo atsiskaityti su pareiškėju. Pareiškėjas dėl savo ir mamos ligų objektyviai negalėjo kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo.Pirmosios instancijos teismui neatnaujinus praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti, bus pažeistos pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisės į priteistų pinginių lėšų išieškojimą.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. A. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiuo motyvu – suinteresuotas asmuo R. Z. yra visiškai atsiskaitęs su pareiškėju, todėl šioje byloje nagrinėjamu pareiškimu pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-03-16 sprendimu piniginės sumos priteistos iš E. Z. įmonės, kuri yra likviduota ir išregistruota nuo 2001-10-16. Įmonės likvidavimo procese niekas kreditinių reikalavimų nepareiškė, įmonės teisių perėmėjų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 1999-03-16 sprendimu pripažino M. M. atleidimą iš darbo E. Z. įmonėje iš operatoriaus pareigų pagal 1998-11-13 įsakymą Nr. 10 neteisėtu ir M. M. naudai priteisė 1253,30 EUR (4327,40 Lt) piniginę kompensaciją bei 198,12 EUR (684,08 Lt) vidutinio atlyginimo. Apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstinai vykdyti yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu yra pateiktas pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, priimtas 1999-03-16, vykdomasis dokumentas neišduotas, pareiškėjui 2016-10-03 kreipusis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, turi būti taikoma nurodytą datą galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas šiuo atveju yra 10 metų. Ginčo byloje nėra, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra praleistas. Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 straipsnis). Apeliantas savo pareiškime atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti bei teismo posėdžio metu nurodė tokias svarbias priežastis: pareiškėjo mamos bei paties pareiškėjo sveikatos sutrikimai, taip pat suinteresuotų asmenų pažadas atsiskaityti su pareiškėju. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).Kaip jau minėta, kaip vieną iš svarbių priežasčių, kodėl pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-03-16 teismo sprendimo priverstinio vykdymo, pareiškėjas nurodė savo mamos sveikatos sutrikimus, dėl kurių pareiškėjas turėjo prižiūrėti mamą, savo paties sveikatos sutrikimus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo mamai L. M. nuo 2009-02-09 iki 2010-02-08 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Byloje pateikti pareiškėjo mamos sveikatos būklę patvirtinantys medicininiai dokumentai, išduoti 2008–2009 metų laikotarpiu. 2011-03-09 mirties liudijimas patvirtina, jog pareiškėjo mama mirė 2011-03-08. Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažymoje dėl mamos priežiūros bei slaugos nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2007 metų iki 2011-03-08 slaugė bei prižiūrėjo mamą, gyvenančią Berštininkų kaime. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus apie savo sveikatos sutrikimus, iš kurių matyti, kad nuo 2016-04-29 iki 2018-05-24 jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Kiti išrašai iš pareiškėjo medicininių dokumentų patvirtina, jog nuo 2003 metų pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų. Iš 2016-05-24 siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir kiti susirgimai. Įvertinus nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad tik laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011-03-08 pareiškėjo mamos sveikata pablogėjo taip, jog pareiškėjui teko pareiga ją prižiūrėti ir slaugyti. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjo mamos sveikata blogėjo dar nuo 2006 metų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog minėta priežastis yra svarbi, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įrodymai apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus patvirtina tik tai, kad pareiškėjas nuo 2003 metų turi sveikatos sutrikimų, tačiau neįgalumas nustatytas tik 2016 metais. Įrodymų, jog paties pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtų tokie sunkūs, dėl kurių pareiškėjas fiziškai būtų negalėjęs įgyvendinti jam priklausančios teisės kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo, taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kokios svarbios priežastys trukdė pareiškėjui kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo iki mamos priežiūros beveik 8 metus arba iki paties pareiškėjo sveikatos pablogėjimo, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo bei mamos sveikata, kurias jis laiko svarbiomis terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti, ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo ir jo mamos sveikatos problemos nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas vykdomajam dokumentui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo argumento, jog jis nesiėmė veiksmų dėl priverstinio sprendimo įvykdymo, kadangi suinteresuotas asmuo R. Z. buvo prižadėjęs grąžinti sprendimu priteistas pinigines lėšas, nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas nuo 1999-03-16 būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų dėl priteistos skolos išieškojimo. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę. Kaip jau minėta anksčiau, Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 1999-03-16, įsiteisėjo 1999-03-31, todėl vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, apeliantas vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti turėjo iki 2004-03-31. Taigi, apeliantas terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido 12 metų, todėl atsižvelgiant į tai, jog apeliantas iki 2016-10-03 nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių yra prašoma atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, nelaikytinos svarbiomis, darytina išvada, jog nėra pagrindo terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra teisinis pagrindas netenkinti pareiškėjo pareiškimo kitais nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais. Individualiosios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiarioji prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tačiau toks individualiosios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiajai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-03-16 teismo sprendimas priimtas tik dėl E. Z. įmonės. E. Z. įmonė 2001-10-16 išregistruota. Minėtoje civilinėje byloje suinteresuoti asmenys E. Z. (A.), R. Z. nebuvo įtraukti nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis. Minėtu teismo sprendimu nei iš E. Z., nei iš jos sutuoktinio kaip fizinių asmenų jokios pinigų sumos nebuvo priteistos. Todėl esant įrodymams, jog individualioji įmonė yra išregistruota, jog nei Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-03-16 sprendimo, nei kito juridinio fakto pagrindu suinteresuotiems asmenims neatsirado prievolė padengti individualiosios įmonės skolas, laikytina, jog suinteresuotiems asmenims neperėjo prievolė, siejusi individualiąją įmonę ir pareiškėją materialiuosiuose teisiniuose santykiuose. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į individualiosios įmonės savininkę ar jos sutuoktinį, todėl teisinio pagrindo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.