Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-263-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
1-263-951/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47040-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-263-951/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47040-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S“, teistas: 1) 2014-05-13 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. 6 MGL dydžio bauda; 2) 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (3 veikos) galutine subendrinta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme; 3) 2016-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 258 str. 2 d. galutine subendrinta laisvės apribojimo 2 metams bausme, kuri 2017-05-12 Šaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą; 4) 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2, 3 dalis galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2018-09-29 apie 13.00 val. Šiauliuose, Karaliaučiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 42 vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A8", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,83 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis M. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pritaria viskam, kas parašyta kaltinamajame akte. Su draugu nuvyko į Bazilionus, buvo bendradarbio gimtadienis, išgėrė, po to atvažiavo kitas asmuo, kuris parvežė D. U. į Šiaulius. Jis su draugu pasiliko, dar gėrė. Šovė į galvą mintis parvažiuoti namo. Važiavo automobiliu „Audi A8“, automobilis priklauso D. U.. Rakteliai buvo mašinoje. Matė, kad D. paliko raktelius mašinoje, nes buvo prigėręs. Neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. D. automobilį pirko už 1200 Eur. Žino, kad VšĮ „Emprekis“ įvertino automobilį 2320 Eur. Automobilis nėra jo. Automobilio vertinimo dokumento neturi. Sutinka su tokia automobilio verte. Vairuotojo pažymėjimo neturi, traktorininko teises turi. Daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs. Administracine tvarka po šio įvykio nėra baustas. Suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Blogai padarė, eis gydytis, kad negertų. Jau pasimokė. Labai gailisi, kad taip blogai padarė. Labai didelių problemų su alkoholiu neturi, bet nenori visai gerti, reikėtų jam gydytis nuo alkoholizmo, nes savaitgaliais norisi išgerti. Praeities teistumai taip pat susiję su alkoholiu. Yra užsiregistravęs gydytis nuo alkoholizmo. Nenori prarasti darbo. Gavo gerą pamoką, nori iš jos pasimokyti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-29 ji dirbo ekipaže su R. P., kai buvo gautas pranešimas apie galimai girtą vairuotoją, kuris važiuoja nuo Aukštelkės link Šiaulių. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Karaliaučiaus gatvėje. Bendraujant su sustabdyto automobilio vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar nėra vartojęs alkoholinių gėrimų 15-20 minučių laikotarpyje, šis atsakė, kad vartojo prieš 15 minučių. R. P. pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu girtumą. Pamena, kad alkotesteris parodė daugiau nei 1,5 promiles girtumo (tikslaus kiekio neprisimena), su alkotesterio parodymais vairuotojas sutiko. Kadangi užfiksuotas piliečio girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jį pristatė į Šiaulių psichiatrijos ligoninę medicininio tyrimo atlikimui. Iš vairuotojo buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekio nustatymui. Daugiau smulkmenų, susijusių su tuo įvykiu, neprisimena, prašo vadovautis jos tarnybiniu pranešimu, surašytu dėl minėto įvykio 2018-09-29, kuriame smulkiai nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 27-28).

Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. M. G. yra jo bendradarbis. 2018-09-29 jis nuvažiavo savo automobiliu pas bendradarbį R. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie šventė jo 55 gimtadienį. Savo automobilį jis paliko pas R., nes pas jį vartojo alkoholį. Jis namo išvažiavo tuo metu, kai pas R. atvažiavo bendradarbis M. G.. Jį namo parvežė kitas bendradarbis, kuris atvežė M.. Išvažiuodamas namo, jis savo automobilio raktelius paliko pas R. namuose. Kur šis juos pasidėjo, nežino. Kodėl M., būdamas neblaivus, sugalvojo važiuoti jo automobiliu namo, jis nežino, nes jo tuo metu pas R. jau nebebuvo. Jis M. dėl to, kad šis be jo leidimo pasiėmė automobilį ir juo važiavo namo, pretenzijų neturi. Jei būtų žinojęs, kad M., būdamas neblaivus, važiuos jo automobiliu, aišku būtų to neleidęs (b. l. 43-44).

2018-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)., bei automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-20).

2018-09-29 tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnai, darbo metu gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją Karaliaučiaus gatvėje, Šiaulių mieste, sustabdė automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui M. G. alkotesteriu buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 24).

VšĮ „Emprekis" išrašu, kuriame nurodyta, jog M. G. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2320 € (b. l. 30).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 477, kuriame nurodyta, jog M. G. kraujyje rasta mažiausia 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 32).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,83 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

M. G. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma nusikaltimų recidyvu (b. l. 71-77, 79-90), baustas administracine tvarka (b. l. 96-99), dirbantis (b. l. 101-103), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b. l. 105). Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-09-29 13.01 val. iki 2018-09-30 10.55 val. (viena para).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino ir gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, dirba, kas rodo, kad teisėtais būdais užsidirba lėšų pragyvenimui, nurodė, kad kreipėsi į specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos šalinimo, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl LR BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam M. G. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, M. G. nustatytinas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Analizuojamu atveju matyti, kad M. G. vairavo D. U. priklausančią transporto priemonę - automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,83 promilių girtumas. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtų galima konfiskuoti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. G. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimui daryti panaudojo automobilį, priklausantį D. U., kaip rodo bylos medžiaga, transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas M. G. automobilio nedavė, apie tai, kad jo automobilis buvo panaudotas nusikaltimui daryti, sužinojo tik po įvykio, būtų netikslinga bei neproporcinga konfiskuoti automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veikas. Teismas pažymi, kad aukščiau išvardintos aplinkybės pagrindžia faktą, jog norint užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti konfiskuojamas turtas, o šiuo atveju, kai atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2320 eurų (LR BK 72 str. 5 d.).

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktiniai įrodymai – automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis ir pultelis, pagal pakvitavimą gražinti D. U., paliktini neribotai D. U. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017-09-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-29 13.01 val. iki 2018-09-30 10.55 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, M. G. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei nesusiję su darbu;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2320 (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties) eurų, konfiskaciją.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį ir pultelį, pagal pakvitavimą gražintus D. U., palikti neribotai D. U. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė