Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. P. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, iki įkalinimo užsiėmė individualia veikla, faktiškai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) 2010 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 2010 m. gruodžio 15 d. sumokėjo baudą;

2) 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2011 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2011 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; 2014 m. gegužės 15 d. atliko bausmę;

5) 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2016 m. liepos 15 d. atliko bausmę;

6) 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; įskaičius laikinąjį sulaikymą mokėtina bauda 18 MGL (677,88 Eur). 2016 m. liepos 20 d. sumokėjo baudą;

7) 2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį –14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda; 2017 m. kovo 15 d. sumokėjo baudą;

8) 2020 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

9) 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, su įpareigojimais, ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda; 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį;

10) 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dvi veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 5 dalį;

2021 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. Po 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atliktų veikų perkvalifikavimų nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

11) 2021 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dvi veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 5 dalį ir nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

12) 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viena veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

13) 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viena veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

14) 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (18 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (10 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams 10 dienų. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui 10 dienų, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 metus. Likusios neatliktos 4 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dešimt veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį, viena veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant naujas bausmes ir nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams 10 dienų, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus. Likusios neatliktos 4 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 2023 m. rugsėjo 14 d. paleistas atlikęs numatytą bausmės dalį;

15) 2024 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – areštu 30 parų;

16) 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

18) 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi nustatyta ir likusi neatlikta bausmės dalis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamaisiais įsakymais ir šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių dalimis ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių;

19) 2024 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų;

20) 2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 40 parų;

22) 2024 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų;

23) 2024 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

24) 2024 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų;

25) 2024 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 45 paroms;

26) 2024 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 45 paroms;

27) 2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2025 m. sausio 6 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (11 veikų) – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių;

28) 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos) galutine bausme – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. 2024 m. gruodžio 5 d., 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 11 mėnesių;

30) 2025 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

31) 2025 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

32) 2025 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

34) 2025 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams;

35) 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (12 veikų), BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

36) 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis: 2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu; 2025 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu; 2025 m. balandžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu; 2025 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu; 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams;

37) 2025 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

38) 2025 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (8 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį (6 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

39) 2025 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

40) 2025 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. veikdamas vieninga tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą, pagrobė svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. liepos 4 d. apie 18.43 val., būdamas AB „Telia Lietuva“ priklausančiame salone, adresu (duomenys neskelbtini), iš demonstracinio stendo paėmė ausines „JBL Tour One M2“ – 229 Eur vertės ir su minėta preke pasišalino iš parduotuvės nepateikęs prekės apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, AB „Telia Lietuva“ priklausantį, 229 Eur vertės turtą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, P. P. 2024 m. liepos 5 d. apie 16.41 val., būdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė akumuliatorinių įrankių komplektą „Makita DLX2289TJ 18V 2x5.0Ah“ – 349 Eur vertės, apie 17.12 val. nepateikęs prekės apmokėjimui, iš parduotuvės pasišalino pro lauko išėjimą, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį, 349 Eur vertės turtą,

tokiu būdu veikdamas vieninga tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 5 d. pagrobė AB „Telia Lietuva“ priklausantį 229 Eur vertės turtą ir UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 349 Eur vertės turtą, iš viso svetimo turto už 578 Eur.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atėjęs į parduotuvę, į pažastį ar kažkur kitur įsidėjo ausines ir su jomis išėjo. Ten nėra jokių apsauginių vartų. Su „Makita“ buvo tas pats. Paėmė prietaisą ir išėjo, negirdėjo, kad jį kažkas būtų stabdęs. Gal kasininkė jį ir matė, tačiau jis jos negirdėjo. Negirdėjo, kad ši jam būtų šaukusi. Daug žmonių buvo ir jis pats nestovėjo vietoje. Jei jis būtų buvęs stabdomas, jis būtų išsigandęs ir metęs prekę ant žemės. Kasininkės jis negirdėjo, kaip ėjo, taip ir praėjo greitu žingsniu. Nematė, kad ji būtų išėjusi iš savo darbo vietos. Ten yra toks namukas ir ji tame namuke sėdi prie kasos. Į namuką reikia užeiti išeinant iš parduotuvės. Tačiau tame namuke būna žmonių su prekėmis. Nemano, kad kasininkė galėjo kažką matyti ir jam rėkti. Mano, kad ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Ausines greičiausiai pardavė Kalvarijų turguje. Neprisimena, kur išleido gautus pinigus. Buvo liga, pinigai ėjo jai, bet komentuoti, kam leido pinigus, nenori. Tuo metu turėjo priklausomybę. Kur padėjo „Makita“ prietaisą, neatsimena. Greičiausiai taip pat pardavė. Kai vartoji narkotikus, vagiliauji. Su civiliniais ieškiniais sutinka, žalą atlygins. Iki šiol jos neatlygino, nes neturi tiek pinigų. Gailisi dėl savo veikų. Peržiūrint teismui vaizdo įrašus, kaltinamasis patvirtino, kad įrašuose atpažįsta save. „Senukuose“ jis nuėmė apsaugą ir išsinešė prekę. Atpažino save ir vaizdo įrašuose iš „Telia“ salono. Tai jis apžiūrinėja prekes ir pasikiša po pažastimi ausines.

Liudytoja Z. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba lauko prekyboje. Yra toks sezoninis darbas, kur pardavinėjama žemė, akmenukai, vazonai. Ten yra namukas, o jame kasa. Prieš kasą yra vartai. Ten galima įeiti iš lauko pusės ir galima per juos išeiti iš parduotuvės. Ten jau keletas metų nėra jokios apsaugos. Nelabai ką atsimena dėl tos „Makitos“. Žmogus turi dėžę ir su ja bėga. Tai buvo akimirksniu. Jai visi tie įvykiai vienodi. Tą vasarą buvo kokios 4-5 vagystės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad P. P. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Visi byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas. Tačiau slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Kaip minėta, P. P. neabejotinas siekis buvo veikti slapta ir nepastebėtam iš parduotuvės pagrobti svetimą turtą. Pats turto paėmimo faktas įvyko slaptai, kadangi iki pat išėjimo iš lauko paviljono momento nė vienas asmuo neparodė kaltinamajam, kad jo neteisėti veiksmai yra pastebėti, taigi, P. P. neturėjo objektyvaus pagrindo suprasti, kad jo neteisėti veiksmai buvo pastebėti asmenų, jo elgesį vertinančių kaip nusikalstamą. Pažymėtina, kad kai pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau pats kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai, jo vykdoma vagystė tebelaikoma slapta. Liudytoja Z. F. neneigė, kad P. P. su dėže užfiksavo šiam jau išeinant iš paviljono ir į P. P. neteisėtus veiksmus sureagavo, šiam jau esant išėjus į paviljono į lauką, taigi su pagrobta preke palikus parduotuvės erdvę. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant, ar slapta vagystė peraugo į atvirąją, svarbu įvertinti laiko tarpą nuo momento, kai kaltininkas suprato esąs stebimas, iki nusikaltimo pabaigos, kai kaltininkas savo nuožiūra gali disponuoti pagrobtu turtu. Aplinkybė, kad kaltininkas, kai jį pastebėjo kiti asmenys, bando pasišalinti, savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad slapta vagystė peraugo į atvirąją, o kaltininko tyčia tampa nukreipta į siekį atvirai pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-155-891/2025). P. P. buvo duota suprasti, kad jis yra pastebėtas, šiam jau esant išėjus iš parduotuvės teritorijos. Tad prekę jis rinkosi, jos apsaugą nuėmė, nešėsi per parduotuvės vidines ir lauko patalpas, galiausiai su preke jis išėjo pro parduotuvės vartus ir prie jų esančią kasą būdamas įsitikinęs, kad viską atliko nepastebėtas ir jo veiksmų neteisėtumas nėra atskleistas. Kasininkės šauksmą jis išgirdo jau būdamas už vartų, tuomet sekundei atsigręžė ir pasileido bėgti, iš esmės jau būdamas pabaigęs svetimo turto pagrobimo veiksmus (išėjimo pro kasą momentas buvo įvykęs). Neabejotinai taip elgėsi siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą ir nebūti sulaikytas. Jo niekas fiziškai sulaikyti nebandė, nesivijo, tad galimybė disponuoti pagrobtu turtu iš esmės neišnyko. Šis trumpas kaltinamojo reakcijos momentas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog jo metu nuteistojo psichinis santykis su atliekamais veiksmais iš esmės pasikeitė ir slapta vagystė spėjo peraugti į atvirąją. Atitinkamai teismas ir prietaisų rinkinio vagystę kvalifikuoja kaip slaptą, o ne atvirąją vagystę.

Pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte P. P. buvo kaltinamas padaręs dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-51-719/2023).

Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Teismui nekyla abejonių, kad P. P. veikė pagal išankstinį sumanymą. Išvada, kad jo veiksmai buvo tęstiniai, daroma atsižvelgus į nedidelį laiko tarpą tarp abiejų vagysčių (veikos įvykdytos padieniui), jų intensyvumą bei sistemingumą. Matyti, kad veikas vienija vienodas braižas – kaltinamasis ateidavo į parduotuvę, įsitikinęs, kad nėra stebimas, paimdavo išsirinktą prekę, su kuria pasišalindavo iš parduotuvių. Prekės buvo pasirenkamos tikslingai, t. y. paklausi buities technika, kurią lengva realizuoti. Prekės nebuvo skirtos asmeninėms kaltinamojo reikmėms, jos būdavo realizuojamos, tokiu būdu gaunant lėšų pragyvenimui ar kitoms reikmėms. Iš byloje esančių duomenų, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad kaltinamasis analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas daro nuolat. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis turėjo bendrą sumanymą vogti, kiek tik jam pavyks, kol bus sustabdytas, ir toks jo nusikalstamas elgesys iki įkalinimo buvo jo pajamų šaltinis. Tai, kad kaltinamasis turtą pagrobė iš skirtingų parduotuvių, nepaneigia tęstinės veikos buvimo.

Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką, tolesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už paskesnius veiksmus asmuo iš naujo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėta, kad baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi tik Baudžiamojo proceso kodekse nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas). Jei po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-51-719/2023).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad įtarimas dėl 2025 m. liepos 5 d. veikos P. P. pirmą kartą pareikštas 2024 m. rugpjūčio 20 d., o dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo P. P. bendras įtarimas buvo pareikštas tik 2024 m. gruodžio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kituose ikiteisminiuose tyrimuose P. P. įtarimų šiuo laikotarpiu taip pareikšta nebuvo (įtarimai kituose ikiteisminiuose tyrimuose buvo reiškiami 2024 m. liepos 7 d., 10 d., 15 d., 25 d.). Taigi tyčios tęstinumas nebuvo nutrauktas teisėsaugos institucijų veiksmų. Darytina išvada, kad P. P. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis svetimą turtą pasisavino ir šiuo turtu disponavo neabejotinai suvokdamas, kad pasisavina svetimą turtą, taip padarydamas turtinę žalą, ir norėjo taip veikti, taigi neteisėtus veiksmus atliko neabejotinai veikdamas tiesiogine tyčia. Su pagrobtu turtu sėkmingai pasišalino, pagrobtą turtą realizavo, todėl vagystė laikoma baigta. Bendra pagrobto turto vertė viršija 10 MG, bet nesiekia 400 MGL, todėl P. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors formaliai P. P. nurodo, kad gailisi dėl veikos, tačiau jo sistemingos vagystės, atsisakymas bendradarbiauti ikiteisminio tyrimo metu, teisėsaugos institucijų kaltinimas dėl jam skiriamų per griežtų bausmių nerodo nuoširdaus apgailestavimo dėl savo veikų.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsniu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, kaltinamasis P. P. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, jo daromi nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei tęsiasi ilgą laiką, pertraukiami tik bausmių atlikimo laikotarpių, tai rodo teisei priešingų veikų sistemingumą, nepaisant bausmių atlikimo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, nes jį pratęsdavo vis naujai daromos nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad P. P. yra recidyvistas ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat skiriant kaltinamajam bausmę, įvertintina tai, kad nusikalstama veika tęstinė, apvogtos dvi parduotuvės, nors padaryta žala nėra itin didelė (iš viso P. P. pagrobto turto vertė 578 Eur), tačiau ji neatlyginta.

Skirdamas bausmę P. P., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia, jog P. P. anksčiau ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, 2007-2008 m teistas ir Didžiojoje Britanijoje, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus ne mažiau 19 kartų baustas už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai - už smulkias vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 8-19). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo teistas 14 kartų, atliktos įvairių rūšių bausmės teigiamo poveikio jo gyvenimo būdui nepadarė, nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio nesuformavo, teistumas neišnykęs, žala neatlyginta, daugybę kartų baustas administracine tvarka už vagystes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta P. P. už padarytą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui, t. y. 1 metus 4 mėnesius.

Įvertinus tai, kad P. P. atžvilgiu šiai dienai yra įsiteisėję septyni ankstesni nuosprendžiai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu 1 metams; 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendis, kuriuo buvo subendrintos ankstesnės bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams; 2025 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, 2025 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, 2025 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bei 2025 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, yra pagrindas nagrinėjamoje byloje skiriamą bausmę subendrinti su šiais paminėtais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis. Kaip minėta, visi nuosprendžiai įsiteisėję ir vykdytini. Kadangi nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika padaryta iki šių nuosprendžių priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant. P. P. nuteistas už įvairaus sunkumo, tačiau iš esmės analogiškas veikas nuosavybei, tačiau po ankstesnių nuosprendžių bendrinimo jam jau yra paskirta itin ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl prie didžiausios 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina po minimalią įstatymo numatytą dalį iš kiekvienos kitos iš aukščiau išvardintų likusių šešių bendrinamų nuosprendžių paskirtų bausmių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo, bei atitinkamai 3 mėnesiai laisvės atėmimo iš šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytinos bausmės, atliktos (jeigu buvo atliktos) pagal bendrinamus nuosprendžius bei juose nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Skiriamos subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu P. P. dėl kitoje byloje taikomo suėmimo paskirta nebuvo, netikslinga ją skirti ir iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

AB „Telia Lietuva“ pareiškė 229 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl ausinių vagystės (1 t., b. l. 148, 115).

UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškė 349 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl akumuliatorinių įrankių rinkinio vagystės (2 t., b. l. 45, 2).

Teismas jau pasisakė dėl kaltinamojo kaltės ir argumentų nebekartoja. Civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais ir jo kalte, pagrobtų prekių kainos užfiksuotos parduotuvių pateiktuose vidaus dokumentuose, todėl darytina išvada, kad ieškiniai pagrįsti byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl kaltinamajam P. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2025 m. lapkričio 26 d. pažymoje (patikslintoje) nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo P. P. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 406,25 Eur (3 t., b.l. 170).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju P. P. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kaltinamasis suimtas kitoje byloje, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (4 vnt.) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiais, 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais, skirtomis bausmėmis, prie griežčiausios 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant tris mėnesius iš šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir po tris mėnesius iš likusių šešių bendrinamais nuosprendžiais paskirtų bausmių, ir paskirti P. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal bendrinamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžius, 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžius bei juose įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį P. P. recidyvistu.

UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš kaltinamojo P. P. 349 Eur turtinės žalos atlyginimo.

AB „Telia Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui AB „Telia Lietuva“ iš kaltinamojo P. P. 229 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Skaitmenines laikmenas (4 vnt.) su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.