- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2SA-43-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14434-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Skolininkas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., skolininkas M. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2012 m. rugsėjo 10 d. patvarkymo Nr. J8 2012 09 10 2382/11-9 dalį, kuria atsisakoma tęsti tolimesnius realizavimo veiksmus, susijusius su šaunamaisiais ginklais, ir įpareigoti antstolį tęsti vykdymo veiksmus, susijusius su šaunamųjų ginklų realizavimu. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad viešame registre šaunamieji ginklai registruoti tik skolininko vardu, antstolis turi remtis viešojo registro duomenimis ir tęsti tolesnius vykdymo veiksmus, susijusius su šaunamaisiai ginklais.
Antstolis I. G. atsisakydamas tenkinti skundą 2012 m. spalio 9 d. patvarkyme nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo areštuoti skolininkui priklausantys šaunamieji ginklai, taip pat kitas santuokoje įgytas turtas. Antstolis remdamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad išieškotojo prašymo tenkinti negali, kadangi santuokoje įgytas turtas nėra padalintas arba pripažinta, kad jis skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15224-864/2012, dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. skundą atmetė. Nurodė, kad vykdomoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad areštuoti šaunamieji ginklai skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad viešojo registro duomenys atlieka tik išviešinimo funkciją, sprendžiant klausimus susijusius su sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl nusprendė, kad antstolis pagrįstai vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktais išaiškinimais, vykdymo proceso normomis, atsisakė realizuoti skolininko vardu registruotą turtą tol, kol nėra nustatyta kiekvieno iš sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Apeliantas A. Z. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kuriuo rėmėsi tiek antstolis, tiek pirmos instancijos teismas, faktinė fabula yra skirtinga nei šioje civilinėje byloje, todėl šia nutartimi negalima remtis nagrinėjamu atveju. Pasak apelianto, minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarime yra kaip tik nurodyta, kad tik teismas gali patikrinti viešo registro duomenų tikrumą, o visiems kitiems asmenims, tame tarpe ir antstoliams, viešo registro duomenys, kol jie nėra paneigti teismo, yra privalomi. Tai patvirtina ir kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008). Taigi, pasak apelianto, remiantis LR CK 3.88 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos teismų suformuota LR CK 3.88 str. taikymo praktika, darytina išvada, kad tuo atveju, kuomet viešajame registre turto savininku yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, laikoma (iki kol teisme nėra paneigiami tokie viešo registro duomenys), kad toks turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju antstolis savo iniciatyva vienašališkai nusprendęs, kad šaunamieji ginklai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (kai tuo tarpu pagal viešo registro duomenis šaunamieji ginklai priklauso tik skolininkui), peržengė savo kompetencijos ribas, nes, viešo registro duomenų paneigimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15224-864/2012 dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepaneigia neteisėtų antstolio veiksmų ir neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes minėtoje byloje nėra pateikta prašymų pripažinti šaunamuosius ginklus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėta byla yra pradėta siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tuo tarpu šaunamieji ginklai, kaip jau minėta, remiantis viešo registro duomenis yra asmeninė skolininko nuosavybė.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad faktinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-P-186/2010 fabula yra skirtinga ir teismo išaiškinimai negali būti taikomi, yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako teisės taikymo klausimu, subendrindamas iki tol galiojusią skirtingą teismų praktiką. Vykdymo procese jis rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 plenarinės sesijos nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kurio būtent ir buvo subendrinta teismų praktika dėl LR CK 3.87-3.91 str. taikymo bei išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Minėtu plenarinės sesijos nutarimu subendrinus teismų praktiką, pareiškėjo nurodytos 2007-2008 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tapo neaktualios, todėl jomis vadovautis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos kopijos nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą iš M. Ž. išieškotojo A. Z. naudai, pagal notaro vykdomąjį įrašą 2011 m. rugpjūčio 22 d., dėl 37 560, 10 Lt skolos išieškojimo. Antstolis, be kito skolininko turto, areštavo ir skolininkui priklausančius šaunamuosius ginklus. Vykdomoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad areštuoti šaunamieji ginklai skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl antstolis, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, atsisakė realizuoti skolininko vardu registruotą turtą tol, kol nėra nustatyta kiekvieno iš sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, apibendrindamas iki tol galiojusią skirtingą teismų praktiką, išaiškino, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją ir kritiškai vertina apelianto argumentą, kad faktinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-P-186/2010 fabula yra skirtinga ir teismo išaiškinimai negali būti taikomi šioje konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako teisės taikymo klausimu, apibendrindamas iki tol galiojusią skirtingą teismų praktiką. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d.), aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus panašiose bylose turi atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas taipogi sutinka su antstolio pozicija, kad apelianto nurodytos 2007-2008 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tapo neaktualios po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau minėto plenarinės sesijos nutarimo, kuriuo buvo apibendrinta teismų praktika dėl LR CK 3.87-3.91 str. taikymo, priėmimo, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktais išaiškinimais, vykdymo proceso normomis pagrįstai atsisakė realizuoti skolininko vardu registruotą turtą tol, kol nėra nustatyta kiekvieno iš sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šis klausimas bus išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2001-864/2013 (Nr. 2-15224-864/2012), kurioje A. Z. pareiškimu prašė teismo pripažinti, kad M. Ž. ir D. Ž. prievolės vykdomojoje byloje pareiškėjui A. Z. yra solidarioji, todėl išieškojimas nukreiptinas į jų bendrą turtą. Tuo atveju jei teismas netenkintų pastarojo prašymo, pareiškėjas pateikė prašymą nustatyti, kad M. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso pistoletas Heckler&Koch P7M13, šautuvas Winchester 1300 Defender bei 1/2 dalis M. Ž. ir D. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, jo vertę sumažinant minėtųjų šaunamųjų ginklų verte. Vadinasi kol kas santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, taip pat nėra pripažinta, kad jis skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl apeliacinės instancijos teismo įsikinimu, tik teismui priėmus procesinį sprendimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bus galima toliau tęsti vykdymo veiksmus ir realizuoti skolininko turtą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palaikydamas antstolio poziciją tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo šią nutartį pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Apelianto A. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.