Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Audronei Tulauskienei, Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, kaltinamajai D. B., jos gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, civilinio ieškovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini), ir Organizacija) įgaliotajam atstovui advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), laikinai einanti direktorės pareigas, įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01) ir 183 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-06-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. B., būdama viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktore, pasisavino svetimą didelės vertės jos žinioje buvusį VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent :

ji laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 būdama VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, bei einamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu bei turėdama teisę ją atstovauti, būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, pagal 1996 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio 5 dalies, 12 punktą būdama atsakinga už ,,vadovo pareigų, numatytų šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose, atlikimą“, bei pažeisdama 2013-08-05 (duomenys neskelbtini) įstatų 6.3 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,Organizacijos turtą tvarko ir už jį teisės aktų nustatyta tvarka atsako organizacijos vadovas ar jo paskirtas (įgaliotas) kitas asmuo. Organizacijos turtas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti“ reikalavimus, iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS banke į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS banke, pervedė:

-2017-07-25 – 1 300 Eur, 2017-08-07 – 1 369,18 Eur, 2017-09-06 – 1 445,56 Eur, 2017-09-27 - 300 Eur, 2017-09-30 - 100 Eur, 2017-10-09 - 1 406 Eur, 2017-10-16 – 1 592,97 Eur, 2017-10-20 - 200 Eur, 2017-10-30 - 300 Eur, 2017-11-07 – 1 000 Eur, 2017-11-14 – 1 000 Eur, 2017-11-20 - 100 Eur, 2017-12-02 – 1 300 Eur, 2017-12-16 - 500 Eur, 2017-12-19 - 300 Eur, 2017-12-21 - 200 Eur, 2017-12-21 - 578,10 Eur, 2018-01-03 - 100 Eur, 2018-01-03 - 300 Eur, 2018-01-13 - 250 Eur, 2018-01-17 - 800 Eur, 2018-01-22 - 450 Eur, 2018-01-26 - 200 Eur, 2018-02-09 – 1 406 Eur, 2018-03-05 1 000 Eur, 2018-03-14 - 406 Eur, 2018-03-17 - 200 Eur, 2018-03-28 - 150 Eur, 2018-04-02 - 100 Eur, 2018-04-06 – 1 256 Eur, 2018-04-16 - 200 Eur, 2018-04-19 - 100 Eur, 2018-04-20 – 1 200 Eur, 2018-04-28 - 400 Eur, 2018-05-06 - 200 Eur, 2018-05-11 – 1 006 Eur, 2018-05-14 – 18 300 Eur, 2018-06-01 – 1 841,85 Eur, 2018-06-18 - 400 Eur, 2018-06-22 - 200 Eur, 2018-06-23 - 100 Eur, 2018-06-29 - 100 Eur, 2018-07-03 - 200 Eur, 2018-07-05 - 200 Eur, 2018-07-09 - 500 Eur, 2018-07-13 - 104,28 Eur, 2018-07-25 - 600 Eur, 2018-08-02 - 200 Eur, 2018-08-11 – 1 005,60 Eur, 2018-08-23 - 400 Eur, 2018-08-29 - 200 Eur, 2018-08-31 - 200 Eur, 2018-09-07 – 1 205,60 Eur, 2018-09-14 - 500 Eur, 2018-10-10 – 1 305,60 Eur, 2018-10-11 – 4 000 Eur, 2018-10-23 - 300 Eur, 2018-11-02 – 3 674,97 Eur, 2018-11-05 – 1 000 Eur, 2019-01-11 – 1 304,04 Eur, 2019-01-26 - 300 Eur, 2019-02-09 – 1 195,60 Eur, 2019-02-25 – 3 000 Eur, 2019-03-06 – 1 600 Eur, 2019-03-28 - 250 Eur, 2019-04-04 – 1 558,47 Eur, 2019-04-19 - 300 Eur, 2019-04-19 - 105,60 Eur, 2019-04-27 - 200 Eur, 2019-04-30 - 100 Eur, 2019-05-03 – 1 308,47 Eur, 2019-05-14 - 500 Eur, 2019-05-15 - 600 Eur, 2019-05-23 - 200 Eur, 2019-05-31 – 1 000 Eur, 2019-06-04 – 1 000 Eur, 2019-06-13 - 808,47 Eur, 2019-06-18 - 500 Eur, 2019-06-20 - 500 Eur, 2019-06-26 - 500 Eur, 2019-06-27 - 500 Eur, 2019-07-04 - 200 Eur, 2019-07-05 - 300 Eur, 2019-07-10 – 1 500 Eur, 2019-07-25 – 1 000 Eur, 2019-07-31 - 300 Eur, 2019-08-01 - 808,47 Eur, 2019-08-14 – 1 000 Eur, 2019-08-19 – 1 000 Eur, 2019-08-27 - 300 Eur, 2019-08-30 - 500 Eur, 2019-09-06 - 1 000 Eur, 2019-09-14 - 500 Eur, 2019-09-22 - 500 Eur, 2019-09-25 - 500 Eur, 2019-10-05 - 500 Eur, 2019-10-10 – 1 000 Eur, 2019-10-16 – 1 000 Eur, 2019-10-25 - 300 Eur, 2019-10-27 - 400 Eur, 2019-10-29 - 300 Eur, 2019-10-31 - 150 Eur, 2019-11-02 - 100 Eur, 2019-11-05 – 1 000 Eur, 2019-11-08 - 408,47 Eur, 2019-11-24 - 500 Eur, 2019-11-25 - 400 Eur, 2019-11-26 – 1 000 Eur, 2019-12-02 - 100 Eur, 2019-12-05 – 3 064,60 Eur, 2020-01-17 - 600 Eur, 2020-01-24 - 500 Eur, 2020-01-27 – 1 000 Eur, 2020-01-28 - 500 Eur, 2020-02-14 – 1 000 Eur, 2020-02-20 - 500 Eur, 2020-02-24 1 000 Eur, 2020-02-28 - 300 Eur, 2020-03-11 - 300 Eur, 2020-03-16 - 808,44 Eur, 2020-03-27 - 500 Eur, 2020-04-07 – 1 308,44 Eur, 2020-04-09 - 400 Eur, 2020-04-30 - 100 Eur, 2020-05-06 – 1 308,44 Eur, 2020-05-11 - 300 Eur, 2020-05-15 - 200 Eur, 2020-05-16 - 105 Eur, 2020-05-19 - 300 Eur, 2020-05-29 - 200 Eur, 2020-06-05 – 1 008,47 Eur, 2020-06-14 - 700 Eur, 2020-06-17 - 500 Eur, 2020-07-01 - 400 Eur, 2020-07-08 – 1 008,47 Eur, 2020-07-22 - 500 Eur, 2020-08-05 – 1 308,47 Eur, 2020-08-28 - 500 Eur, 2020-09-02 – 1 308,47 Eur, 2020-09-09 – 1 000 Eur, 2020-09-19 - 500 Eur, 2020-09-26 - 200 Eur, 2020-09-28 - 200 Eur, 2020-10-09 – 1 308,47 Eur, 2020-10-19 - 300 Eur, 2020-10-28 1 508,47 Eur, iš viso 119 697,04 Eur (71 373,11 Eur buvo apskaityti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje), tačiau, kaip atskaitingas asmuo D. B. į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kasą ar į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą negrąžino 23 828,70 Eur, bei minėtai sumai nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų,

be to, D. B., iš paminėtos į asmeninę sąskaitą pervestos sumos (119 697,04 Eur), 7 363,80 Eur panaudojo asmeninėms reikmėms įsigydama įvairias prekes ir paslaugas, bei siekdama nuslėpti tokį lėšų panaudojimą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. B., kaip išlaidas pateisinančius dokumentus pateikė apskaityti: 2017-07-18 PVM Sąskaitą faktūrą serija T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo bateriją, mineralinio vandens, nealkoholinio gėrimo, maišelį ,,Rimi“, šveitimo kempinę, putojančio vyno „Blue Nun“, vyno ,,J.P. Chenet“ už 33,03 Eur; 2017-07-13 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal, kurią įsigijo 8 vienetus mineralinio vandens ir maišelį ,,Maxima“ už 11,59 Eur; 2017-08-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal, kurią įsigijo 200 vnt. keraminių plytelių, klijų plytelėms ir 50 kg betono,,Ceresit“ už 10,17 Eur; 2017-08-22 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių ,,Paulig“ ir lipnių lapelių už 16,98 Eur; 2017-08-10 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo tualetinio popieriaus ir valiklio „Cillit Bang“ už 11,13 Eur; 2017-08-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio ir variklio alyvos „Liqui Moly“ už 13,29 Eur; 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas viešbutyje ,,Best Baltic Central“ už 143,50 Eur; 2017-09-26 PVM Sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo variklio alyvos „Liqui Moly“ už 10,35 Eur; 2017-09-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo spausdintuvą „Samsung“ už 109,99 Eur; 2017-09-23 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo rudojo cukraus ir kavos pupelių už 10,38 Eur; 2017-09-23 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. jungiklių, 4 rozetes, ir 2 pakuotes kalamų įvarų už 7,86 Eur; 2017-09-15 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 10 kg tinko „Rotband“, 1 litrą glaisto, glaistiklį, 2 vnt. skersinio karnizų, du karnizo antgalius, 2 karnizo antgalius rutulinius, karnizo laikiklius ir dažymo juostą už 54,63 Eur; 2017-09-13 prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitą už dūmtraukio montavimą ir valymą už 535 Eur; 2017-09-20 prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitą už katilo prijungimą ir 45 laipsnių alkūnes, už 60 Eur; 2017-10-18 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vožtuvą KVS 16HRB 3, du vamzdelius 3220GF, 13 vienetų įvairių santechniko detalių (trišakių, sujungimų ir pan.), termometrą už 76,80 Eur; 2017-10-17 PVM sąskaitą faktūrą serija PV234 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo telefono „Huawei P10“ dėklą už 22,90 Eur; 2017-10-15 PVM sąskaitą faktūrą ELM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo termostatą už 15 Eur; 2017-10-13 PVM sąskaitą faktūrą MAK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. automatinių išjungiklių ir 10 kg beržo briketų už 30,52 Eur; 2017-11-11 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vožtuvą reduktoriui, sujungimą ir žieminį langų ploviklį už 12,81 Eur; 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo stabdžių sistemos remonto paslaugą už 180 Eur; 2017-12-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo priekines stabdžių trinkeles KBP-9085 ir 2 vnt. priekinių stabdžių diskų už 133 Eur; 2017-12-13 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą „Knecht“ ir 6 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 57,85 Eur; 2018-01-16 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vištienos sultinio dėžutę, konjako „Courvoisier“ butelį, langų plovimo skystį ,,lesta“, 2 litrus mineralinio vandens už 27,73 Eur; 2018-01-16 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo klijų, šluotelę, dažų, valiklio ,,Bang“, tualetinį kilimėlį, popierinį rankšluostį, stalo dangą, sieninį laikrodį, 2 teptukus, vazoninę gėlę „Puansetija“, elementą LR3 už 68,32 Eur; 2018-02-21 PVM sąskaitą faktūrą JOV Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. halogeninių lempučių už 48,01 Eur; 2018-02-03 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 1 litą alyvos „Liqui Moly“ ir 5 litrus aušinimo skysčio „Elite“ už 20,99 Eur; 2018-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo „Espresso“ kavos, 2 vnt. cezario salotų, 3 vnt. juodos kavos, dienos sriubą, 1 litrą pieno, kiaulienos nugarinės su kaulu, 2 vnt. klasikinės Pavlovos, kavos su pienu, citrinos griežinėlį, anties krūtinėlės 2 vnt., cezario salotų su lašiša 2 vnt., 1 litrą stalo vandens, 4 vienetus arbatos ,,Uoginė“ už 89, 20 Eur; 2018-03-17 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių „Jacobs“, sauso vyno ,,Santa Ana“, pusiau saldaus vyno ,,Gran“ už 20 Eur; 2018-03-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio „G12“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 41,89 Eur; 2018-03-06 PVM sąskaitą faktūrą RAR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo elektros įrengimų diagnostikos paslaugą už 20 Eur; 2018-03-05 PVM sąskaitą faktūrą E400-Ci Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo pirmos pagalbos rinkinį, avarinį ženklą, žieminį plovimo skystį, universalių klijų ir gesintuvą ,,OGNIOCHRON“ už 23,54 Eur; 2018-04-24 PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo stabdžių remonto paslaugą už 397 Eur; 2018-04-24 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. stabdžių diskų, ir stabdžių kaladėles už 82,72 Eur; 2018-04-13 PVM sąskaitą faktūrą SKKA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo svečių maitinimo paslaugą už 56,10 Eur; 2018-04-10 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vakuumo ir vožtuvo keitimo paslaugą už 107 Eur; 2018-04-10 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kabelį, papildomų medžiagų ir elektros įrangos diagnostikos, laido keitimo ir temperatūros daviklio laidų remonto paslaugą už 459 Eur; 2018-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apsauginį stikliuką „Apple iPhone“ už 22,89 Eur; 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą TEL Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio „Toyota Auris“ nuomos paslaugą už 115 Eur; 2018-05-30 sąskaitą faktūrą AUR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kondicionieriaus pildymo paslaugą už 25 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 šarnyrus, papildomų medžiagų, šarnyro keitimo ir ratų geometrijos reguliavimo paslaugą už 144,99 Eur; 2018-05-10 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo šlifavimo pastą, alyvos filtrą „Knecht“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 52,42 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo salono filtrą „Knecht“ už 20,46 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo radiatoriaus kamštį ir 5 litrus aušinimo skysčio „DAC“ už 12,55 Eur; 2018-05-15 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus langų plovimo skysčio ir 5 litrus aušinimo skysčio už 8,58 Eur; 2018-05-07 PVM sąskaitą faktūrą KON Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 4 vnt. padangų už 150 Eur; 2018-05-02 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo elektrinės dalies remonto paslaugą už 125 Eur; 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių „Paulig“ ir skanėstą „Kuki-Muki“ už 17 Eur; 2018-06-21 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio variklio remonto paslaugą už 385 Eur; 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo termostatą už 22,23 Eur; 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus aušinimo skysčio už 21,76 Eur; 2018-07-31 kasos čekį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurį įsigijo 20,43 litrus kuro už 27,09 Eur; 2018-07-19 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo putojančio vyno „Alita“, vyno „Gran Castillo“, putojančio vyno „Rocca dei Forti dolce“, 6 vnt. 1,5 litro mineralinio vandens butelius už 27,45 Eur; 2018-07-14 PVM sąskaitą faktūrą E400-CI Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo tualetinio popieriaus, aušinimo skysčio, indų ploviklio ir WC valiklio už 18,46 Eur; 2018-07-10 PVM sąskaitą faktūrą U (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio „G12“, oro gaiviklį ir srieginę apkabą už 12,47 Eur; 2018-08-29 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus vasarinio langų plovimo skysčio ir 5 litrus variklio alyvos už 42,72 Eur; 2018-08-23 PVM sąskaitą faktūrą PV234 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ausines „Beats“ už 57,02 Eur; 2018-08-21 PVM sąskaitą faktūrą TN Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo telefono taisymo paslaugą už 67 Eur; 2018-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo maitinimo paslaugų už 39,20 Eur; 2018-09-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo serviso darbų už 10 Eur; 2018-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo 2 vnt. xenon lempučių už 79,99 Eur; 2018-09-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. laikiklių ir galinio stiklo apdailą už 34,19 Eur; 2018-10-30 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo padangas „Cooper“ už 232 Eur; 2018-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 litrus distiliuoto vandens, polietileninį maišelį, užpildą siūlėms „Renew“, 5 vnt. led lempučių už 22,45 Eur; 2018-10-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus distiliuoto vandens, šviestuvą ir 4 litrus langų plovimo skysčio už 34,93 Eur; 2018-10-16 PVM sąskaitą faktūrą DUS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo duslintuvą už 40 Eur; 2018-11-02 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo pakaitinimo žvakių keitimo paslaugą automobiliui „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 75,82 Eur; 2018-12-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo grindų ploviklį, valiklį „Cilit Bang“, guminį kilimėlį, rankšluostį, WC valiklį „Bref“, WC gaiviklį „Bicolor“, 4 puokštes dirbtinių chrizantemų, valymo rinkinį „Tornado“ už 31,88 Eur; 2018-12-21 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo distiliuoto vandens 2 litrus, maišelį, hologeninių lempučių komplektą, 6 vnt. led lempučių už 20,41 Eur; 2019-01-27 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vyno ,,Australian bush“ 2 butelius, 2 vnt. pastatomų rėmelių, obuolių sūrį, 2 vnt. šokolado, kavos pupelių „Forza“, 10 vnt. pakabukų už 32,44 Eur; 2019-01-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo dulkių siurblį „Miele“ už 299,99 Eur; 2019-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 padangas „Cooper“ , 2 pakavimo maišus ir montavimo, balansavimo paslaugas už 194 Eur; 2019-02-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo laidą „Lightning“ už 20 Eur; 2019-02-08 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą „Knecht“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 50,10 Eur; 2019-03-09 kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį įsigijo 50,26 litrus kuro už 58,86 Eur; 2019-04-06 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo alyvos „Liqui Moly“ už 41,80 Eur; 2019-04-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ,,Microsoft Online“ paslaugų už 105,60 Eur; 2019-05-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo metalinių segtukų ir pistoletą segtuvą už 15,19 Eur; 2019-05-02 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ratlankio remonto paslaugų už 52,89 Eur; 2019-06-04 PVM sąskaitą faktūrą SMAK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo maitinimo paslaugų už 27,77 Eur; 2019-08-13 sąskaitą faktūrą AB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ratlankio taisymo paslaugą už 20 Eur; 2019-09-27 PVM sąskaitą faktūrą DVP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (duomenys neskelbtini) viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“ už 160 Eur; 2019-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo spausdintuvą „Epson“ ir kabelį „Deltaco“ už 165,28 Eur; 2019-09-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą 3,3 litrus alyvos „Shell“ ir alyvos keitimo paslaugų už 68 Eur; 2019-10-25 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo variklio alyvos „Liqui Moly“ langų ploviklio, polirolį įbrėžimams, odos valiklį, alyvos filtrą „Knecht“, maišelį su rankena už 66,20 Eur; 2019-10-21 PVM sąskaitą faktūrą STS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio stiklą ir keitimo paslaugą už 120 Eur; 2019-11-14 PVM sąskaitą faktūrą MMK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 4 vnt. dažų, įrankius, 11 vnt. popieriaus už 66,14 Eur; 2019-11-14 PVM sąskaitą faktūrą PV2.34aG Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo telefono dėklą „Samsung“ už 29,90 Eur; 2020-01-10 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo oro gaiviklį, 1 litrą alyvos „Liqui Moly“, langų ploviklio, 5 litrus variklio alyvos „Liqui Moly“ ir maišelį už 58,97 Eur; 2020-01-08 PVM sąskaitą faktūra EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo padangų balansavimo, uždėjimo paslaugą ir 4 pakavimo maišus už 17,00 Eur; 2020-03-13 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kilimėlį ,,Dura 868“, kilimą „New Venus“ ir valymo rinkinį „Tornado“ už 25,38 Eur; 2020-04-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ,,Microsoft Online“ paslaugų už 105,60 Eur; 2020-04-22 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos „Liqui Moly“ už 64,86 Eur; 2020-05-15 PVM sąskaitą faktūrą S002 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo silikoninį stalo patiesalą plastilinui, bloknotą, piešimo sąsiuvinį A4, piešimo sąsiuvinį A3, 2 vnt. guašo rinkinio, rašalo „Waterman“, teptuką „Fila Giotto“ už 25,31 Eur; 2020-06-12 PVM sąskaitą faktūrą PV2.34aG Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo „Apple“ laidą už 14,00 Eur; 2020-06-06 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. vyno „Alazani“, šiukšlių semtuvėlį, šepetį ,,Vileda“, statybinių atliekų maišus ir maišelį „Maxima“ už 20,81 Eur; 2020-07-30 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 20 vnt. varžtų ir padangų balansavimo, uždėjimo paslaugą už 44 Eur; 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą S002 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo dekoratyvinių plunksnų, maišelį ,,Charlot, veltinio, gofruoto kartono, foamirano rinkinį, dekoratyvinio popieriaus, plastikinį segtuvėlį, spalvotą popierių, piešimo sąsiuvinį, natų sąsiuvinį, sąsiuvinį „Dan-mark“, rašomąjį popierių, sąsiuvinį eskizams, trintuką, 2 pieštukus, plunksnakotį, 2 pagrindus rašymui „deVENTE“, 13 vnt. plastikinių aplankų, 8 vnt. aplankų sąsiuviniams už 49,97 Eur; 2020-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kroviklį „Samsung“ už 34,99 Eur; 2020-09-25 PVM sąskaitą faktūrą ERD Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų už 222 Eur; 2020-10-23 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 1 litrą alyvos „Liqui Moly“ už 9,97 Eur; 2020-10-10 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kabių kalimo įrankį, peilį nulaužiama geležte, 2 vnt. plastikinių peilių laužiamais ašmenimis, 10802 vnt. kabių ir maišelį už 15,19 Eur; 2020-07-24 sąskaitą faktūrą GK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš G. K. įsigijo automobilio „Lexus“ remonto paslaugą už 200 Eur, be to, D. B. 2019-02-07 pagal 2019-02-07 Pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš kliento V. N., už padangų tvarkymo organizavimą, pagal 2018-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė gavo 382,62 Eur, tačiau gautų pinigų į bendrovės kasą ar į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą neįnešė, bei VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė šių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų,

taip D. B. pasisavino svetimą didelės vertės jos žinioje buvusį VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, viso 31 575,12 (23 828,70 Eur + 7 363,80 Eur + 382,62 Eur) Eur‬, tuo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 31 575,12 ‬ Eur turtinę žalą,‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat ji laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 dirbdama VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), regitruota (duomenys neskelbtini)) direktore organizavo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal to pačio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei J. B. kaip išlaidas pateisinančius dokumentus pateikė apskaityti:

2017-07-18 PVM Sąskaitą faktūrą serija T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo bateriją, mineralinio vandens, nealkoholinio gėrimo, maišelį ,,Rimi“, šveitimo kempinę, putojančio vyno „Blue Nun“, vyno ,,J.P. Chenet“ už 33,03 Eur; 2017-07-13 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal, kurią įsigijo 8 vienetus mineralinio vandens ir maišelį ,,Maxima“ už 11,59 Eur; 2017-08-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal, kurią įsigijo 200 vnt. keraminių plytelių, klijų plytelėms ir 50 kg betono,,Ceresit“ už 10,17 Eur; 2017-08-22 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių ,,Paulig“ ir lipnių lapelių už 16,98 Eur; 2017-08-10 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo tualetinio popieriaus ir valiklio „Cillit Bang“ už 11,13 Eur; 2017-08-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio ir variklio alyvos „Liqui Moly“ už 13,29 Eur; 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas viešbutyje ,,Best Baltic Central“ už 143,50 Eur; 2017-09-26 PVM Sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo variklio alyvos „Liqui Moly“ už 10,35 Eur; 2017-09-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo spausdintuvą „Samsung“ už 109,99 Eur; 2017-09-23 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo rudojo cukraus ir kavos pupelių už 10,38 Eur; 2017-09-23 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. jungiklių, 4 rozetes, ir 2 pakuotes kalamų įvarų už 7,86 Eur; 2017-09-15 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 10 kg tinko „Rotband“, 1 litrą glaisto, glaistiklį, 2 vnt. skersinio karnizų, du karnizo antgalius, 2 karnizo antgalius rutulinius, karnizo laikiklius ir dažymo juostą už 54,63 Eur; 2017-09-13 prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitą už dūmtraukio montavimą ir valymą už 535 Eur; 2017-09-20 prekių ir paslaugų pirkimo pardavimo kvitą už katilo prijungimą ir 45 laipsnių alkūnes, už 60 Eur; 2017-10-18 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vožtuvą KVS 16HRB 3, du vamzdelius 3220GF, 13 vienetų įvairių santechniko detalių (trišakių, sujungimų ir pan.), termometrą už 76,80 Eur; 2017-10-17 PVM sąskaitą faktūrą serija PV234 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo telefono „Huawei P10“ dėklą už 22,90 Eur; 2017-10-15 PVM sąskaitą faktūrą ELM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo termostatą už 15 Eur; 2017-10-13 PVM sąskaitą faktūrą MAK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. automatinių išjungiklių ir 10 kg beržo briketų už 30,52 Eur; 2017-11-11 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vožtuvą reduktoriui, sujungimą ir žieminį langų ploviklį už 12,81 Eur; 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo stabdžių sistemos remonto paslaugą už 180 Eur; 2017-12-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo priekines stabdžių trinkeles KBP-9085 ir 2 vnt. priekinių stabdžių diskų už 133 Eur; 2017-12-13 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą „Knecht“ ir 6 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 57,85 Eur; 2018-01-16 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vištienos sultinio dėžutę, konjako „Courvoisier“ butelį, langų plovimo skystį ,,lesta“, 2 litrus mineralinio vandens už 27,73 Eur; 2018-01-16 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo klijų, šluotelę, dažų, valiklio ,,Bang“, tualetinį kilimėlį, popierinį rankšluostį, stalo dangą, sieninį laikrodį, 2 teptukus, vazoninę gėlę „Puansetija“, elementą LR3 už 68,32 Eur; 2018-02-21 PVM sąskaitą faktūrą JOV Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. halogeninių lempučių už 48,01 Eur; 2018-02-03 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 1 litą alyvos „Liqui Moly“ ir 5 litrus aušinimo skysčio „Elite“ už 20,99 Eur; 2018-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo „Espresso“ kavos, 2 vnt. cezario salotų, 3 vnt. juodos kavos, dienos sriubą, 1 litrą pieno, kiaulienos nugarinės su kaulu, 2 vnt. klasikinės Pavlovos, kavos su pienu, citrinos griežinėlį, anties krūtinėlės 2 vnt., cezario salotų su lašiša 2 vnt., 1 litrą stalo vandens, 4 vienetus arbatos ,,Uoginė“ už 89, 20 Eur; 2018-03-17 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių „Jacobs“, sauso vyno ,,Santa Ana“, pusiau saldaus vyno ,,Gran“ už 20 Eur; 2018-03-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio „G12“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 41,89 Eur; 2018-03-06 PVM sąskaitą faktūrą RAR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo elektros įrengimų diagnostikos paslaugą už 20 Eur; 2018-03-05 PVM sąskaitą faktūrą E400-Ci Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo pirmos pagalbos rinkinį, avarinį ženklą, žieminį plovimo skystį, universalių klijų ir gesintuvą ,,OGNIOCHRON“ už 23,54 Eur; 2018-04-24 PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo stabdžių remonto paslaugą už 397 Eur; 2018-04-24 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. stabdžių diskų, ir stabdžių kaladėles už 82,72 Eur; 2018-04-13 PVM sąskaitą faktūrą SKKA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo svečių maitinimo paslaugą už 56,10 Eur; 2018-04-10 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vakuumo ir vožtuvo keitimo paslaugą už 107 Eur; 2018-04-10 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kabelį, papildomų medžiagų ir elektros įrangos diagnostikos, laido keitimo ir temperatūros daviklio laidų remonto paslaugą už 459 Eur; 2018-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apsauginį stikliuką „Apple iPhone“ už 22,89 Eur; 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą TEL Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio „Toyota Auris“ nuomos paslaugą už 115 Eur; 2018-05-30 sąskaitą faktūrą AUR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kondicionieriaus pildymo paslaugą už 25 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 šarnyrus, papildomų medžiagų, šarnyro keitimo ir ratų geometrijos reguliavimo paslaugą už 144,99 Eur; 2018-05-10 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo šlifavimo pastą, alyvos filtrą „Knecht“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 52,42 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo salono filtrą „Knecht“ už 20,46 Eur; 2018-05-30 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo radiatoriaus kamštį ir 5 litrus aušinimo skysčio „DAC“ už 12,55 Eur; 2018-05-15 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus langų plovimo skysčio ir 5 litrus aušinimo skysčio už 8,58 Eur; 2018-05-07 PVM sąskaitą faktūrą KON Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 4 vnt. padangų už 150 Eur; 2018-05-02 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo elektrinės dalies remonto paslaugą už 125 Eur; 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą T704 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kavos pupelių „Paulig“ ir skanėstą „Kuki-Muki“ už 17 Eur; 2018-06-21 PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio variklio remonto paslaugą už 385 Eur; 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo termostatą už 22,23 Eur; 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus aušinimo skysčio už 21,76 Eur; 2018-07-31 kasos čekį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurį įsigijo 20,43 litrus kuro už 27,09 Eur; 2018-07-19 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo putojančio vyno „Alita“, vyno „Gran Castillo“, putojančio vyno „Rocca dei Forti dolce“, 6 vnt. 1,5 litro mineralinio vandens butelius už 27,45 Eur; 2018-07-14 PVM sąskaitą faktūrą E400-CI Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo tualetinio popieriaus, aušinimo skysčio, indų ploviklio ir WC valiklio už 18,46 Eur; 2018-07-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo aušinimo skysčio „G12“, oro gaiviklį ir srieginę apkabą už 12,47 Eur; 2018-08-29 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus vasarinio langų plovimo skysčio ir 5 litrus variklio alyvos už 42,72 Eur; 2018-08-23 PVM sąskaitą faktūrą PV234 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ausines „Beats“ už 57,02 Eur; 2018-08-21 PVM sąskaitą faktūrą TN Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo telefono taisymo paslaugą už 67 Eur; 2018-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo maitinimo paslaugų už 39,20 Eur; 2018-09-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo serviso darbų už 10 Eur; 2018-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo 2 vnt. xenon lempučių už 79,99 Eur; 2018-09-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. laikiklių ir galinio stiklo apdailą už 34,19 Eur; 2018-10-30 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo padangas „Cooper“ už 232 Eur; 2018-10-29 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 litrus distiliuoto vandens, polietileninį maišelį, užpildą siūlėms „Renew“, 5 vnt. led lempučių už 22,45 Eur; 2018-10-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 5 litrus distiliuoto vandens, šviestuvą ir 4 litrus langų plovimo skysčio už 34,93 Eur; 2018-10-16 PVM sąskaitą faktūrą DUS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo duslintuvą už 40 Eur; 2018-11-02 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo pakaitinimo žvakių keitimo paslaugą automobiliui „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 75,82 Eur; 2018-12-22 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo grindų ploviklį, valiklį „Cilit Bang“, guminį kilimėlį, rankšluostį, WC valiklį „Bref“, WC gaiviklį „Bicolor“, 4 puokštes dirbtinių chrizantemų, valymo rinkinį „Tornado“ už 31,88 Eur; 2018-12-21 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo distiliuoto vandens 2 litrus, maišelį, hologeninių lempučių komplektą, 6 vnt. led lempučių už 20,41 Eur; 2019-01-27 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo vyno ,,Australian bush“ 2 butelius, 2 vnt. pastatomų rėmelių, obuolių sūrį, 2 vnt. šokolado, kavos pupelių „Forza“, 10 vnt. pakabukų už 32,44 Eur; 2019-01-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo dulkių siurblį „Miele“ už 299,99 Eur; 2019-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 padangas „Cooper“ , 2 pakavimo maišus ir montavimo, balansavimo paslaugas už 194 Eur; 2019-02-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo laidą „Lightning“ už 20 Eur; 2019-02-08 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą „Knecht“ ir 5 litrus alyvos „Liqui Moly“ už 50,10 Eur; 2019-03-09 kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį įsigijo 50,26 litrus kuro už 58,86 Eur; 2019-04-06 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo alyvos „Liqui Moly“ už 41,80 Eur; 2019-04-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ,,Microsoft Online“ paslaugų už 105,60 Eur; 2019-05-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo metalinių segtukų ir pistoletą segtuvą už 15,19 Eur; 2019-05-02 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ratlankio remonto paslaugų už 52,89 Eur; 2019-06-04 PVM sąskaitą faktūrą SMAK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo maitinimo paslaugų už 27,77 Eur; 2019-08-13 sąskaitą faktūrą AB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ratlankio taisymo paslaugą už 20 Eur; 2019-09-27 PVM sąskaitą faktūrą DVP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (duomenys neskelbtini) viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“ už 160 Eur; 2019-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo spausdintuvą „Epson“ ir kabelį „Deltaco“ už 165,28 Eur; 2019-09-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos filtrą 3,3 litrus alyvos „Shell“ ir alyvos keitimo paslaugų už 68 Eur; 2019-10-25 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo variklio alyvos „Liqui Moly“ langų ploviklio, polirolį įbrėžimams, odos valiklį, alyvos filtrą „Knecht“, maišelį su rankena už 66,20 Eur; 2019-10-21 PVM sąskaitą faktūrą STS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo automobilio stiklą ir keitimo paslaugą už 120 Eur; 2019-11-14 PVM sąskaitą faktūrą MMK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 4 vnt. dažų, įrankius, 11 vnt. popieriaus už 66,14 Eur; 2019-11-14 PVM sąskaitą faktūrą PV2.34aG Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo telefono dėklą „Samsung“ už 29,90 Eur; 2020-01-10 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo oro gaiviklį, 1 litrą alyvos „Liqui Moly“, langų ploviklio, 5 litrus variklio alyvos „Liqui Moly“ ir maišelį už 58,97 Eur; 2020-01-08 PVM sąskaitą faktūra EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo padangų balansavimo, uždėjimo paslaugą ir 4 pakavimo maišus už 17,00 Eur; 2020-03-13 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kilimėlį ,,Dura 868“, kilimą „New Venus“ ir valymo rinkinį „Tornado“ už 25,38 Eur; 2020-04-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo ,,Microsoft Online“ paslaugų už 105,60 Eur; 2020-04-22 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo alyvos „Liqui Moly“ už 64,86 Eur; 2020-05-15 PVM sąskaitą faktūrą S002 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo silikoninį stalo patiesalą plastilinui, bloknotą, piešimo sąsiuvinį A4, piešimo sąsiuvinį A3, 2 vnt. guašo rinkinio, rašalo „Waterman“, teptuką „Fila Giotto“ už 25,31 Eur; 2020-06-12 PVM sąskaitą faktūrą PV2.34aG Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo „Apple“ laidą už 14,00 Eur; 2020-06-06 PVM sąskaitą faktūrą MAX Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 2 vnt. vyno „Alazani“, šiukšlių semtuvėlį, šepetį ,,Vileda“, statybinių atliekų maišus ir maišelį „Maxima“ už 20,81 Eur; 2020-07-30 PVM sąskaitą faktūrą EGZ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 20 vnt. varžtų ir padangų balansavimo, uždėjimo paslaugą už 44 Eur; 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą S002 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo dekoratyvinių plunksnų, maišelį ,,Charlot, veltinio, gofruoto kartono, foamirano rinkinį, dekoratyvinio popieriaus, plastikinį segtuvėlį, spalvotą popierių, piešimo sąsiuvinį, natų sąsiuvinį, sąsiuvinį „Dan-mark“, rašomąjį popierių, sąsiuvinį eskizams, trintuką, 2 pieštukus, plunksnakotį, 2 pagrindus rašymui „deVENTE“, 13 vnt. plastikinių aplankų, 8 vnt. aplankų sąsiuviniams už 49,97 Eur; 2020-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kroviklį „Samsung“ už 34,99 Eur; 2020-09-25 PVM sąskaitą faktūrą ERD Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų už 222 Eur; 2020-10-23 PVM sąskaitą faktūrą AIB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo 1 litrą alyvos „Liqui Moly“ už 9,97 Eur; 2020-10-10 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo kabių kalimo įrankį, peilį nulaužiama geležte, 2 vnt. plastikinių peilių laužiamais ašmenimis, 10802 vnt. kabių ir maišelį už 15,19 Eur; 2020-07-24 sąskaitą faktūrą GK Nr. (duomenys neskelbtini)1, pagal kurią iš G. K. įsigijo automobilio „Lexus“ remonto paslaugą už 200 Eur,

tačiau nepateikė šių prekių ir paslaugų nurašymo aktų, pagrindžiančių jų panaudojimą VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tuo pažeidė

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 4 straipsnį, kuris nustato, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktą, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas(toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ be to, ji pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574, (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)), 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to pačio straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115, 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktus, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo: 2018-12-05 pinigų išmokėjo kvito, pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis 548,16 Eur sumoje V. G., 2018-12-05 pinigų išmokėjo kvito, pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis 334,46 Eur sumoje V. G., sutarties su V. S., kurios pagrindu 2019-06-17 pagal pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo V. S. 2 000 Eur už vaikų edukacinę programą ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei visiškai negalima nustatyti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl atskirų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas ir turto pasisavinimas (BK 222 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), 183 straipsnio 2 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)

Kaltinamoji D. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo ir turto pasisavinimo, kalta neprisipažino (nurodė, jog neturėjo jokio tikslo nusikalsti ir to nepadarė) ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo pat steigimo. M. pasiūlė įsteigti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka su tuo, kad nepateikė dokumentų dėl neatidumo, bet tai nebuvo piktybiška ir nenaudojo turto savo reikmėms. Lėšos buvo panaudotos reprezentacijoms ir pan. Buvo pasirašiusi sutartį dėl apskaitos tvarkymo, nes pati yra ne buhalterė. Nenaudojo lėšų sau, jos buvo naudojamos įmonės veiklai, klientų skatinimui. Dėl apskaitos tvarkymo pasitikėjo, ir manė, kad ji vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus. Su M. bendraudavo 3-4 kartus per mėnesį. Atitolimas prasidėjo 2020 metais, kada pajuto, jog piktybiškai išrašomos sąskaitos už neužsakytus darbus, buvo stengiamasi organizaciją įvesti į skolas. Dokumentų paėmimas buvo staigus, jai sergant, nebuvo duota laiko, buvo sukrauta į dėžes be jokių perdavimo-priėmimo aktų. Nebuvo slepiamos audito išvados, jos viešai buvo skelbiamos puslapyje. A. G. dalyvaudavo įmonės veikloje, kaip teisininkas dėl viešų pirkimų. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2013 m. vasario 18 d. Direktore buvo iki 2020 m. lapkričio 20 d. Sekančią dieną jai jau buvo viskas užblokuota. Į jos namus atvyko A. G.. Ji iškvietė policiją. Neturėjo sąlygų sudaryti dokumentų sąrašų ir viską jam atidavė, kas buvo įmonei pirkta: dokumentus, kavos aparatą ir pan. Dar įmonei buvo pirkti baldai. Juos taip pat gali pasiimti. Visus dokumentus, kaip teisininkas, rengė A. G. M. nurodymu. M. įsteigė įmonę, bet pats niekur nefigūravo. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta, nes atsirado padangų kolektyvinis tvarkymas ir reikėjo organizacijos. Buvo pradėtos derybos kas gali būti steigėju. M. pasakė, kad įsteigia įmonę „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) įsteigė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. M.. Dėl jos, kaip direktorės skyrimo nebuvo net svarstoma, nes ir taip buvo aišku, kad ji bus direktorė. Jos, kaip direktorės pareigos buvo tiksliai nurodytos įmonės įstatuose. Įstatus kūrė A. G.. A. G. buvo samdomas teisininkas. Ji (D. B.) žinojo įmonės įstatus ir supranta, kad buvo materialiai atsakinga už įmonės turtą. Apskaitą tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Šiai įmonei ji (D. B.) buhalterinės apskaitos dokumentus pristatydavo kartą per mėnesį ir niekada nebuvo sulaukusi jokių priekaištų dėl buhalterinės apskaitos dokumentų, niekada jai nebuvo pasakyta, kad jų trūksta. 2020 m. spalio 21 d., jai (D. B.) buhalterė pasakė, kad skola labai didelė, kad reikia susitvarkyti. Ji (D. B.) buhalterei pasakė, jog kreipsis dėl to į M.. Tada D. B. nuvyko pas M. ir jį apie tai informavo. Jis jai pasakė, kad viskas gerai, kad viską spręs, ir kad jai nereikia dėl to sukti galvos. Kaltinime yra teisingai nurodytas laikotarpis, kuriuo ji buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Nesutinka, kad ji pažeidė įstatų 6.3. punktą. Sutinka, jog kaltinime nurodytas pinigų sumas ji (D. B.) iš įmonės sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Taip pasielgė tik todėl, kad viena banko kortele buvo naudotis paprasčiau. Buhalterė jai (D. B.) nesakė, kad ji pirkdama prekes įmonei turi naudoti tik įmonei priklausančią kortelę. Buhalterė gaudavo jos (D. B.) sąskaitos išrašus kas mėnesį ir turėjo matyti visas išlaidas. Ji (D. B.) įmonės kortele niekada nesinaudojo, nes ji buvo išduota automatiškai, kai buvo sudaryta sutartis su banku. Į įmonės sąskaitą įplaukos buvo iš gamintojų importuotojų už padangų atliekų išvežimą ir tvarkymą. Pinigų judėjimas įmonėje vyko. Iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedinėjo pinigus, nes naudojo vieną kortelę, kuri buvo jos asmeninė. Savo asmeninę banko kortelę naudojo ir atsiskaitymams įmonės vardu. Buvo patogiau turėti vieną kortelę, bet taip ji elgėsi nepiktybiškai. Į tą savo banko kortelę gaudavo tik darbo užmokestį ir jeigu dirdavo rinkimuose, tai gaudavo už tai papildomai, o daugiau jokių lėšų negaudavo. Tą kortelę naudojo ir asmeniniams atsiskaitymams. Dėl atribojimo, kur įmonės lėšos, o kur asmeninės, paaiškino, kad persivesdavo pinigus tada, kada jų reikėdavo įmonės ūkio išlaidoms. Žinodavo kiek reikės maždaug pinigų, o jeigu tiksliai nežinodavo, tai tą dalį padengdavo sau išsimokėdama mažiau atlyginimo. Sutinka, kad buhalterijos tvarkymo prasme, tai buvo chaosas ir tai ji pripažįsta. Nesudarydavo balanso kiek pinigų kas mėnesį išleisdavo įmonės poreikiams ir kiek asmeniniams poreikiams. Avansines apyskaitas pateikdavo ir pasakydavo, kad reikia sutvarkyti. Apskaitą tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir ji su šios įmonės atstovais konsultuodavosi dėl apskaitos tvarkymo, atskaitomybės. Atsimena, kad jai J. B. sakė, jog trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tai ji jai (D. B.) pasakė 2020 m. spalio mėnesį. Tada ji (D. B.) jai pasakė, kad apie tai pasikalbės su M. ir pas jį buvo nuvažiavusi. M. jai sakė, kad ji pirktų baldus ir baldų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais pagrįstų turėtas savo išlaidas, kurių pagrindimui dokumentų neturėjo. Tačiau tokių dokumentų ji (D. B.) surinkti nebespėjo. Sutinka, kad ne visada susirinkdavo dokumentus pagrindžiančius išlaidas, nes pamiršdavo tai padaryti. Sutinka, kad tai buvo jos aplaidumas, nes ji žinojo, kad buvo išlaidų, kurioms nėra pateisinančių dokumentų. Pažymėjo, kad įmonės lėšų savo asmeniniams poreikiams tikrai nenaudojo. Patvirtino, kad nebuvo sudarytos sutartys su tomis įmonėmis, iš kurių pirko prekes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reprezentacijai. Dėl į savo sąskaitą pervestų 119 697,04 Eur sumos paaiškino, kad neturėjo galimybės visko patikrinti. Teisme atlikta ekspertizė viską aiškiai sudėliojo ir ji pripažįsta, kad elgėsi neteisingai. Tai yra faktas ir ji jo neneigia. Dėl trūkstamos 23 828,70 Eur sumos paaiškino, kad tikrai nėra šiai sumai turėtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų ir ji su tuo sutinka. Šiai sumai pateisinančių dokumentų nebuvo, nes ji grynuosius pinigus perduodavo A. M., ir niekur nefiksuodavo jam perduodamų pinigų sumų. Nežino tikslios sumos perduotos A. M., tačiau jis jai (D. B.) žadėjo, kad jis padengs visas jos turėtas išlaidas, tačiau taip nepasielgė. A. M. ji (D. B.) paduodavo pinigus grynaisiais, nes jis liepdavo jai duoti grynųjų pinigų. A. M. reikėjo grynųjų pinigų, nes jis neoficialiai mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Ji (D. B.) žinojo, kad reikia turėti ir buhalterijai pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau tam nesuteikė reikšmės ir tokių klausimų išsprendimą atidėdavo. Ji (D. B.) dėl 2017-07-18 PVM sąskaitos - faktūros paaiškino, kad joje nurodyti baterija, mineralinis vanduo, nealkoholinis gėrimas, maišelis „Rimi“, šveitimo kempinė, putojantis vynas, vynas buvo skirti ofisui, jo priežiūrai, nes ofisą reikėjo valyti ir tam buvo reikalingos priemonės. Patikslino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo jos (D. B.) namuose. Ji dirbo iš savo namų. Jos kabinetas buvo įkurtas jos namuose, atskiroje patalpoje. Administratorei buvo išnuomotos patalpos, esančios Europos prospekte. Klientai buvo priimami į ofisą. Valytojos nebuvo. Dėl jos kabineto namuose, tai buvo sudaryta panaudos sutartis. Panaudos sutartyje buvo nurodyta, kad kabinete galimi ir remonto darbai, tačiau nebuvo atskiro mokėjimo už šildymą. Už tiekiamą elektrą į kabinetą mokėjo, kaip už savo būstą. Atskirai už elektrą tiektą į ofisą nemokėjo. Pinigų, kurie buvo sumokėti už elektrą ir ofisui iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesusigrąžino. Dar dėl 2017-07-18 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad putojantis vynas, vynas buvo skirtas klientui, nes buvo kliento įmonės gimtadienis ir buvo reikalinga reprezentacija. Kempinę, kaip jau minėjo, naudojo ofisui valyti. Dėl 2017-07-13 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad 8 buteliukai mineralinio vandens ir maišelis buvo pirkti įmonės reprezentacijai ir klientams. Ji (D. B.) žinojo, kad perkant prekes už įmonės lėšas reikia sąskaitas – faktūras išsirašyti, tačiau tai padaryti ji kartais pamiršdavo. Pirktas vanduo buvo panaudotas susitikimų su klientais metu. Dėl 2017-08-22 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad už 10,17 Eur tikrai nebuvo ir nėra galimybės įsigyti 200 vnt., keraminių plytelių, plytelių klijų ir 50 kg betono. Už tokią sumą buvo įsigyta kažkokia viena prekė, tačiau kokia nėra aišku. Dėl kitoje 2017-08-22 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių, tai kavos pupelių, lipnių lapelių paaiškino, kad tiek kava, tiek ir lipnūs lapeliai buvo naudojami ofise. Dėl 2017-08-10 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad tualetinis popierius, valiklis buvo skirti įmonės veiklai, nes darbo metu tualetu reikėjo naudotis. Dėl 2017-08-07 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad aušinimo skystis, variklio alyva buvo skirti automobilio, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje, priežiūrai. Tai buvo automobilis „Lexus“. Šis automobilis priklausė jos sutuoktiniui A. B.. Būtent su A. B. buvo sudaryta sutartis dėl šio automobilio panaudos įmonės veikloje. Apie A. B. darbą organizacijoje žinojo ir A. M.. Dėl 2017-09-29 sąskaitoje – faktūroje nurodytų paslaugų apmokėjimo paaiškino, kad pagal šią sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos apgyvendinimo paslaugos. Vyko konferencija dėl atliekų tvarkymo ir reikėjo nakvynės paslaugų. Dėl 2017-09-26 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad variklio alyva buvo skirta jau minėto automobilio „Lexus“ priežiūrai. Dėl 2017-09-25 sąskaitoje – faktūroje nurodyto spausdintuvo paaiškino, kad jis buvo skirtas įmonės veiklai. Šis spausdintuvas yra atiduotas A. G.. Dėl 2017-09-23 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad cukrus, kavos pupelės buvo įsigytos ofiso veiklai. Dėl 2017-09-23 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad 2 vnt., jungiklių, 4 rozetės, įvarai buvo panaudoti įmonės veiklai, nes jos kabinete reikėjo išvedžioti elektrą. Dėl 2017-09-15 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių įsigijimo paaiškino, kad 10 kg tinko, glaistas, skersiniai, glaistyklis, karnizo antgaliai, laikikliai, dažymo juosta buvo panaudoti įmonės veiklai, nes jai reikėjo įsirengti kabinetą. Dėl 2017-09-13 kvite nurodytų darbų įsigijimo paaiškino, kad jos kabinete reikėjo įrengti šildymą, todėl buvo sumontuotas dūmtraukis, buvo reikalingas jo valymas. Dėl 2017-09-20 kvito paaiškino, kad buvo reikalinga prijungti katilą šildymui. Jos kabinete buvo reikalingas šildymo įrengimas, todėl buvo užsakyti tokio pobūdžio darbai. Dėl 2017-10-18 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių įsigijimo paaiškino, kad vožtuvas, 2 vamzdeliai, 13 vnt., įvairių santechnikos detalių buvo reikalingos jos kabinete šildymui įrengti. Jos kabinetas buvo pirmame namo aukšte, kabinetas buvo įrengtas naujai, nes prieš tai jame buvo sandėliukas. Dėl 2017-10-17 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių įsigijimo paaiškino, kad telefono dėklas buvo reikalingas jos telefonui, kurį naudojo darbe. Telefonas, kurį naudojo įmonės veikloje, buvo įmonės. Kada buvo atleista iš darbo visus darbo telefonus atidavė A. G.. Dėl 2017-10-15 sąskaitoje – faktūroje minimos prekės paaiškino, kad termostatas buvo reikalingas jos remontuojamam kabinetui. Dėl 2017-10-13 sąskaitoje - faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad išjungikliai ir beržo briketai buvo reikalingi jos kabineto šildymui. Todėl visos šios prekės buvo panaudotos jos kabinetui sutvarkyti. Dėl 2017-11-11 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad vožtuvo reduktorius, sujungimas ir ploviklis buvo panaudoti automobilio „Lexus“ priežiūrai. Dėl 2017-12-31 sąskaitoje – faktūroje minimų prekių įsigijimo paaiškino, kad buvo reikalingas jau minėto automobilio „Lexus“ stabdžių remontas, todėl šios išlaidos buvo būtinos šio automobilio priežiūrai. Taip pat išlaidas šio automobilio priežiūrai patvirtina ir 2017-12-21, 2017-12-13, 2018-02-03, 2018-03-16, 2018-03-06, 2018-03-05, 2018-04-24, 2018-04-24, 2018-04-10, 218-04-10, 2018-05-30, 2018-05-30, 2018-05-10, 2018-05-30, 2018-05-30, 2018-05-15, 2018-05-07, 2018-05-02, 2018-06-21, 2018-06-01, 2018-06-01, 2018-07-10, 2018-08-29, 2018-09-21, 2018-09-19, 2018-09-10, 2018-10-30, 2018-10-16, 2018-12-21, 2019-02-08, 2019-03-09, 2019-04-06, 2019-05-02, 2019-08-13, 2019-09-19, 2019-10-25, 2019-10-21, 2020-01-10, 2020-01-08, 2020-04-22, 2020-07-30, 2020-10-23, 2020-07-24 sąskaitos – faktūros. Visos pagal šias sąskaitas įsigytos prekės buvo panaudotos minėto automobilio priežiūrai. Automobilis yra senas, todėl jį reikėjo prižiūrėti ir remontuoti. Dėl 2018-01-16 sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių paaiškino, kad vištienos sultinys, konjakas, langų plovimo skystis, mineralinis vanduo, buvo įsigyti susirinkimui, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Tai buvo toks mini susirinkimas ir visos šios prekės buvo reikalingos vaišėms. Dėl 2017-01-16 sąskaitoje – faktūroje minimų prekių paaiškino, kad klijai, šluotelė, valiklis, kilimėlis, popierinis rankšluostis, stalo danga, sieninis laikrodis, 2 teptukai, vazoninė gėlė, baterija buvo įsigyti jos kabinetui, esančiam jos namuose papuošti. Pagal 2018-02-21 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos lemputės, kurios buvo reikalingos jos kabinete, nes senosios lemputės perdegė. Pagal 2018-03-17 sąskaitą - faktūrą buvo įsigyta 2 vnt., cezario salotų, kava, dienos sriuba, pienas, nugarinė, citrina, stalo vanduo. Visos šios prekės buvo panaudotos reprezentaciniams pietums, kurie vyko Panevėžyje, savivaldybės patalpose ir buvo skirtos vaišėms. Pagal kitą tos pačios dienos sąskaitą įgyti kava, vynas buvo panaudoti, kaip dovanos klientui. Pagal 2018-04-12 sąskaita – faktūrą buvo pirktos svečių maitinimo paslaugos. Tai buvo reprezentacinei pietūs su klientais. Pagal 2018-04-08 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas apsauginis stikliukas administratorės telefonui. Tas telefonas buvo įmonės ir yra grąžintas. Pagal 2018-04-04 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos automobilio nuomos paslaugos, nes A. B. automobilis sugedo ir reikėjo išsinuomoti kitą automobilį, kad juo sugrįžti į namus. Pagal 2018-06-29 sąskaitą - faktūrą buvo įsigyta kava ir skanėstai į ofisą. Pagal 2018-07-31 kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas kuras, tačiau, kam tiksliai nežino. Įprastai perkant kurą visada išsirašydavo sąskaitą – faktūrą. Nežino, kodėl šiuo atveju yra tik kuro įsigijimą patvirtinantis kasos kvitas. Nebent galėjo būti taip, jog kažkoks kitas žmogus vežė, tai tokiu atveju iš vykstančiųjų buvo surenkami pinigai kurui įsigyti. Tai tada ir galėjo būti tik kasos kvitas, kuris patvirtina kuro įsigijimą. Pagal 2018-07-19 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas vynas, mineralinis vanduo. Atsimena, kad ji vyko kažko sveikinti ir visos šios prekės buvo panaudotos įmonės reprezentacijai. Pagal 2018-07-14 sąskaitą – faktūrą buvo pirktas tualetinis popierius, aušinimo skystis, WC valiklis. Visos šios prekės buvo panaudotos įmonės veiklai ir automobiliui, kuris taip pat buvo naudojamas įmonės veiklai. Pagal 2018-08-23 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos ausinės. Ausinės buvo skirtos darbui, nes vykdavo ir nuotolinės konferencijos. Šias ausines ji dar ir dabar turi namuose. Jų nėra grąžinusi. Pagal 2018-08-21 sąskaitą - faktūrą pirko darbo telefono remonto paslaugas, nes telefonas buvo sugedęs. Pagal 2018-09-30 sąskaitą – faktūrą buvo pirktos maitinimo paslaugos. Jos buvo reikalingos susitikimų metu. Jos buvo panaudotos įmonės veiklai. Pagal 2018-10-29 sąskaitą – faktūrą buvo pirktas vanduo, maišeliai, lemputės, užpildas. Šios prekės buvo skirtos jo kabineto papuošimui, priežiūrai. Pagal 2018-10-22 sąskaitą – faktūrą įsigijo distiliuoto vandens, šviestuvą, langų plovimo skysčio. Visos šios prekės buvo skirtos jos kabinetui (ofisui). Vanduo buvo reikalingas kavos aparatui, langų skystis buvo skirtas langams valyti, nes kabinete yra 3 langai. Pagal 2018-11-02 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos paslaugos jos sūnaus automobiliui „BMW“. Atsimena, kad tas automobilis užgeso kelyje vykstant į Panevėžį. Teigia, kad tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos sūnaus buvo sudaryta panaudos sutartis dėl šio automobilio. Tokia sutartis tikrai turėjo būti, nes šis automobilis įmonės veikloje buvo naudojamas kažkur mėnesį. Atsimena, kad šį automobilį tuo metu vairavo jos sutuoktinis A. B.. Jis ją vežė tuo automobiliu. Pagal 2018-12-22 sąskaitą – faktūrą buvo įsigyti grindų ploviklis, valiklis, kilimėlis, rankšluostis, gaiviklis, puokštė, guminis kilimėlis, rankšluostis, WC valiklis, valymo rinkinys. Visos šios prekės buvo panaudotos darbo aplinkai, darbo kabinetui. Kaip jau minėjo tualetas jos namuose buvo vienas, todėl jo priežiūros prekių taip pat pirko ir įmonės tikslais. Pagal 2018-12-21 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas vanduo, maišelis, lemputės. Šios prekės taip pat buvo panaudotos jos kabinete. Leputės buvo skirtos papuošimui, vanduo buvo panaudotas kavos aparatui. Pagal 2019-01-27 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas vynas, pastatomi rėmeliai, obuolių sūris, pakabukai, šokoladas, kavos pupelės. Visos šios prekės buvo panaudotos įmonės reprezentacijai, nes buvo įteiktos kaip padėka klientams. Pagal 2019-01-19 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas dulkių siurblys „Miele“. Šis dulkių siurblys yra atiduotas. Jis buvo naudojamos įmonės interesais, nes juo ji tvarkė savo kabinetą. Pagal 2019-01-08 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos padangos, pakavimo maišai, padangų montavimo – balansavimo paslaugos. Šios prekės buvo skirtos įmonės reprezentacijai. Atsimena, kad vyko viešas švietėjiškas renginys (duomenys neskelbtini) ir visos šios prekės buvo išdalintos, kaip dovanos. Tai yra fiksuota ataskaitose. Pagal 2018-02-22 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytas prailgintuvas (laidas). Jis buvo panaudotas įmonės veiklai, nes buvo naudojamas jos kabinete. Pagal 2019-04-16 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos paslaugos iš „Microsoft“. Šios paslaugos buvo reikalingos įmonės veiklai, nes buvo pirkta oficiali kompiuterinė programa. Pagal 2019-05-29 sąskaitą - faktūrą buvo įsigyti segtukai ir pistoletas. Šie daiktai buvo naudojami įmonės veikloje, nes jais buvo tvirtinami plakatai. Pagal 2019-06-04 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos maitinimo paslaugos, kurios buvo reikalingos įmonės reprezentacijai. Pagal 2019-09-27 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos apgyvendinimo paslaugos įmonės interesais. Atsimena, kad vyko konferencija (duomenys neskelbtini) ir buvo reikalinga nakvynė. Pagal 2019-09-27 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytas spausdintuvas ir kabelis. Visi šie daiktai buvo panaudoti įmonės veikloje. Pagal 2019-11-14 sąskaitą - faktūrą buvo įsigyti spalvinimo dažai, įrankiai, popierius. Šios prekės buvo reikalingos edukacijai darželiuose, nes vaikams buvo pasakojama apie atliekų rūšiavimą. Šios prekės buvo išdalintos vaikams. Atsimena, kad toks renginys vyko (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-11-14 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytas telefono, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje, dėklas. Pagal 2020-01-10 sąskaitą - faktūrą dar buvo įsigytos ne tik prekės automobilio „Lexus“ priežiūrai bet dar ir tualeto gaiviklis. Jis buvo panaudotas įmonės tikslais. Pagal 2020-03-13 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas kilimėlis, valymo rinkinys. Visi šie daiktai buvo panaudoti įmonės tikslais – jos kabineto priežiūrai. Pagal 2020-04-16 sąskaitą - faktūrą pirko paslaugas iš „Microsoft“. Tai buvo reikalinga įmonės interesams įgyvendinti. Pagal 2020-05-15 sąskaitą - faktūrą buvo įsigyti stalo patiesalas, piešimo sąsiuvinis, rašalas, teptukas ir kitos prekės. Visos šios prekės buvo skirtos įmonės veiklai. Nes vyko edukacija darželiuose, ji pati dalyvaudavo užsiėmimuose su vaikais. Tokiu būdu ji atstovaudavo įmonę per švietėjiškas programos. Pagal 2020-06-12 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytas naujas įkrovimo laidas administratorės mobiliajam telefonui, nes senas jos laidas sugedo. Pagal 2020-06-06 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas vynas, šiukšlių semtuvėlis, šepetys, statybinių atliekų maišai, „Maxima“ maišelis. Visos šios prekės buvo panaudotos įmonės interesais, nes jų reikėjo jos kabineto priežiūrai, taip pat reprezentacijoms, o statybiniai maišai buvo netyčia supainioti su šiukšlių maišais, tačiau buvo panaudoti šiukšlėms. Pagal 2020-08-28 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos dekoratyvinės plunksnos, maišelis, veltinis, kartonas, popierius, segtuvėlis, piešimo sąsiuvinis, natų sąsiuvinis, rašomasis popierius, pieštukai, pagrindas rašymui, aplankai, trintukai, aplankalai. Visos šios prekės buvo panaudotos taip pat įmonės tikslais, nes jos buvo naudojamos įmonės reprezentacijai ugdymo įstaigose. Pagal 2020-09-15 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytas telefono įkroviklis. Jis buvo skirtas jos darbo telefonui. Pagal 2020-09-25 sąskaitą – faktūrą buvo įsigytos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Atsimena, kad vyko konferencija atliekų tvarkymo klausimais. Pagal 2020-10-10 sąskaitą - faktūrą buvo įsigytos kabės, kalimo įrankis, peilis, maišelis. Šių daiktų taip pat reikėjo įmonės veiklai – lentų nuvalymui ir plakatų pakabinimui.

Mano, kad jeigu buhalterė būtų jai pasakiusi, jog trūksta buhalterinės apskaitos dokumentų, tai ji juos būtų būtinai pateikusi. Visos paslaugos ir prekės buvo tikrai įsigytos ne asmeninėms reikmėms. Apskaitos dokumentai nėra fiktyvūs, jie realiai atspindi išlaidas. Dėl iš N. gautų pinigų paaiškino, jog gavo pinigus už padangų tvarkymą, o pinigų į sąskaitą neįnešė, nes pinigus padavė į rankas M., jis spaudė ją (D. B.), kad ji pirktų iš jo programą, o kvitą jis turėjo duoti. Nei vieno kvito pas save ji nepasiliko. Pripažįsta, kad pinigų neįnešė į įmonės kasą, bet juos panaudojo tikrai ne sau. Pinigų nepasisavino, bet kad buhalterija nebuvo sutvarkyta pripažįstą. Tačiau tai buvo aplaidu, bet tikrai ne apgaulinga, nes naudos iš to ji neturėjo. Lėšų nepasisavino. Suprato vadovo įstatymines pareigas. Viena banko kortele naudojosi dėl patogumo. Naudotis dvejomis kortelėmis jai būtų buvę sudėtinga, nes ir vienos kortelės PIN kodą pamiršdavo. Sutinku, kad yra kalta, jog persivedinėjo pinigus ne į įmonės kortelę, o į savo. Dėl pinigų perdavimo M., tai supranta, kad įmonės pinigų negalima perduoti be dokumentų, tačiau ji įmonės pinigų tikrai nepasisavino. Pateikė sąskaitas už įsigytus daiktus, o dėl turto į įmonės sąskaitą įtraukimo gali paaiškinti tik tai, kad buhalterinę apskaitą vykdė buhalterė ir ji turėjo apskaityti įmonės turtą. Įmonės turto nebuvo daug. Inventorizacijos aktai nebuvo sudaromi. Nežinojo, kad už inventorizavimą yra atsakingas vadovas. Sąskaitas buhalterei pateikdavo kiekvieną mėnesį. Pasakydavo buhalterei, kokie daiktai yra nupirkti už įmonės lėšas. Visus už įmonės lėšas įsigytus daiktus grąžino įmonei. Liko tik grindų valymo kibiras ir šluota. grąžinau, palikta buvo tik grindų valymo kibiras su šluota. Neturėjo tikslo pasisavinti įmonės pinigus, tačiau pripažįsta savo aplaidumą. Dėl pinigų davimo M. paaiškino, kad davė juos jam, kad jis turėtų grynų pinigų darbininkams už darbą mokėti. Jie kartu dirbo, buvo partneriai, jis viską kontroliavo. M. partneriu buvo nuo 2007 metų. A. M. buvo reikalingi neapskaityti pinigai mokėjimams vokeliuose. Dėl pinigų paėmimo iš N. dar paaiškino, jog mano, kad dokumentus pateikė buhalterei, o jeigu ir įvyko žmogiška klaida, tai visus dokumentus A. G. sudėjo. Matė, kas yra organizacijos skolininkai, turėjau su A. G. konfliktą. N. nebuvo tarp skolininkų. Skolininkų sąrašai jai buvo pateikiami tik metų gale. Dėl N. skolų suderinimo 2018 metais, tai viskas buvo paduota buhalterei. Visus skolų suderinimo aktus pateikė J. B. ir ten turėjo būti nurodyta jeigu buvo skola. A. M. perduodavo pinigus, kad jis atsiskaitytų su žmonėmis. Jai buvo pažadėta, kad bus parašyta sąskaita ir pinigai bus padengti.

Taip pat paaiškino, kad dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kalta prisipažįsta iš dalies. Nurodė, kad visą buhalterinę apskaitą, sutarties pagrindu, tvarkė samdoma įmonė. Visus buhalterinius dokumentus ji (D. B.) perduodavo tai įmonei. Pripažįsta, kad dalies dokumentų ji (D. B.) neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Nurodė, kad ji nėra finansininkė ir tikėjosi, kad buhalterė daro viską pagal įstatymus. Iš tos įmonės kokių tai pastabų negavo, bet to juos kiekvienais metais audituodavo, audito išvados yra prieinamos visiems. Kad kokių tai pažeidimų yra, ji (D. B.) nebuvo informuota ar perspėta. Ko buhalterija reikalavo, tą ji (D. B.) jiems visada ir pateikdavo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Buhalterinę apskaitą tvarkė J. B.. Buvo pasirašyta teikimo paslaugų sutartis su įmone. Ši buhalterė pradėjo dirbti nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios ir kiek žino, šiuo metu taip pat ta pati buhalterė tvarko įmonės buhalteriją. Ji (D. B.) buhalterei teikė pirminius apskaitos dokumentus. Dokumentams pateikti jokio prašymo nereikėdavo, nes ji (D. B.) žinojo, kad iki mėnesio 20 dienos turi pateikti buhalterijai visas sąskaitas - faktūras. Kol nebuvo „Covid“ pandemijos, visus buhalterinius dokumentus buhalterijai teikė tiesiogiai, o kada prasidėjo pandemija, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo teikiami el. paštu. Žinojo, jog įmonėje privaloma tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kada įsisteigė organizacija, jai A. M. rekomendavo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę ir su ta įmone buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji (D. B.) pasitikėjo buhaltere ir teikė jai viską ko ji prašė. Ta buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė buvo žinoma kaip prestižinė, todėl nekilo net minties dėl galimai neteisingai tvarkomos buhalterinės apskaitos. Ji (D. B.) su buhaltere nesitardavo, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ji (D. B.) atveždavo buhalterei dokumentus, juose pasirašydavo ir tuo viskas baigdavosi. Ji visiškai pasitikėjo buhaltere ir jeigu buhalterė būtų kažką pasakiusi, jog kažkas su buhalterine apskaita negerai, iš karto būtų šalinusi visus trūkumus. Jeigu būdavo, kad pamiršti sąskaitą prisegti ar praleidi terminą, tai buhalterė sakydavo, kad sistemoje sąskaita yra, o ji jos negavo, tai tada ji (D. B.) tuojau viską ištaisydavo. Visi skolų suderinimo aktai buvo teikiami auditui ir tai darydavo apskaitos įmonė. Ji (D. B.) neturėjo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tuo labiau kai atstovauji didelę dalį Lietuvos verslo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tai nepelno siekianti organizacija, o įkurta importuotojams palengvinti darbą, dėl ko įvyko ir visas jos nušalinimas, nes 2020 metais įmonė turėjo beveik 40 000 pelno, kuris turėjo būti paskirtas kompiuterinei sistemai diegti. Organizacijai buvo į fondą pervesta. Tai buvo pirmi metai, kai leido sukaupti lėšas. Kad apgaudinėti klientą, tai ne tam organizacija buvo įsteigta. Nežino, kodėl buhalterė J. B. teigia, kad ji nuolatos jai (D. B.) sakė, kad trūksta buhalterinės apskaitos dokumentų. Mano, kad buhalterė turi keistis, bet ji liko, ir ji turi prisiimti šiokią tokią atsakomybę. Ji (D. B.) teigia, kad taip nebuvo, kaip nurodo J. B.. J. B. jai (D. B.) pakišdavo pasirašyti dokumentus ir klausdavo jos ar ji atsivežė „antspauduką“, o kad trūksta dokumentų, jai tikrai nebuvo sakoma. Patikslino, kad ji (D. B.) nesigilino ir nesidomėjo buhalterine apskaita ir dėl to yra kalta. Tam nėra jokio pasiteisinimo. Pripažįsta savo aplaidumą, bet tyčia nieko nedarė, kad organizacija nukentėtų. Nėra finansininkė ir pasirašė dokumentus nesigilindama į juos, nežiūrėdama. Nepripažįsta, kad elgėsi tyčia. Sutinka su pareikšto civilinio ieškinio reikalavimais 24 211,35 Eur sumai, turtinei žalai atlyginti. Nesutikti su tuo negali. Kažkaip teks šią sumą atlyginti.

Siekiant patikrinti kaltinamosios parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 65-73; 123-127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-19, įtariamąja apklausta D. B. parodė, kad pasinaudodama savo teise surašyti ir duoti parodymus raštu, tyrimui pateikia savo 2021-11-19 įtariamosios D. B. parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02650-21, kuriuos prašo laikyti neatsiejama šios apklausos dalimi. Prie šios apklausos ji pateikė savo parodymus raštu iš viso 6 lapus. Juose D. B. nurodė, kad su jai pareikštu pranešimu apie įtarimą nesutinka. Nesutinka su tuo, kad įmonei skolą bandoma prisiteisti ne civilinės teisės nustatytomis normomis, o baudžiamosios teisės normomis dirbtinai kriminalizuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir ikiteisminio tyrimo institucija, priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą preziumuojant civilinių teisinių santykių buvimą. Tačiau tik nukentėjusieji dirbtinai stengėsi įtikinti, kad tai buvo padarytas nusikaltimas, nors jis padarytas nebuvo. Skaitant pranešimą apie įtarimą į akis krenta pirmas neteisėtas veiksmas, tai pinigų pervedimas iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą ...banke į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 148 kartus pervedė 126 348,87 Eur, tačiau įstaigos veikloje panaudojo tik 102 520,17 Eur, likusiai piniginių lėšų sumai – 23 828,70 Eur, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė>.... Atkreiptinas dėmesys, kad tokia atsiskaitymo tvarka buvo nusistovėjusi įmonės praktikoje ir toks atsiskaitymo būdas per atskaitingą asmenį nėra neteisėtas ar nusikalstamas. Tai buvo žinoma ir akcininkams. Įmonė atsiskaitymo atskiros kortelės neturėjo, iš įmonės sąskaitos pinigus persivesdavo sau, o vėliau pinigus naudojo įmonės reikmėms. Įmonės pinigai būdavo panaudodami įvairioms reikmėms: kuras, kanceliarinės prekės, reprezentacinės išlaidos verslo partneriams, naujiems verslo ryšiams užmegzti, dovanos verslo partneriams ir darbuotojams. Visa tai buvo daroma siekiant pritraukti daugiau klientų, esamus išlaikyti, o darbuotojus skatinti motyvuoti. Visa tai buvo daroma su akcininkų žinia ir tai buvo jiems labai paranku. Tik per ilgą laiko tarpą susidarė įmonei įsiskolinimas, kurio ji neginčija, tačiau suma turi būti tikslinama. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad ji šiuos pinigus panaudodama įmonės reikmėms tiesiog neišsaugojo daliai įsigijimo PVM sąskaitų-faktūrų, laiku nepateikė buhalterijai, tačiau tai savaime jos nedaro nusikaltėle. Ji kaip atskaitingas asmuo turi įmonei skolą, tačiau skola susidarė ne nusikalstamu būdu. Susipažinus su pateiktomis avansinėmis apyskaitomis matomas jos, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas įmonei, kuris siekia 23 828,70 Eur. Analizuojant laikotarpį nuo 2017-01-31 iki 2021-11-30 matoma, kad skola augo per eilę metų, ir skiltyje liekana akivaizdžiai matomas ir susidaręs įsiskolinimas, ir daliniai pinigų mokėjimai. Tai reiškia, kad be jokios baudžiamosios bylos, raginimo sumokėdavo įmonei dalį skolos. Apie tai žinojo įmonės akcininkas, su tuo sutiko ir tai toleravo. Taigi 4 metus įmonės akcininkas žinojo apie jos vardu buvusias skolas įmonei, kurios ir didėjo, ir mažėjo, ir jokios nusikalstamos veikos nematė, nes tokia buvo įmonėje suformuota praktika. Įmonėje kiekvienais metais buvo atliekamas auditas, audito išvados yra įmonėje. Šioje audito išvadoje matėsi visos skolos smulkiai, tame tarpe ir jos, kaip atskaitingo asmens. Buvo daromi akcininkų susirinkimai. Jie nebūdavo daromi kas ketvirtį, bet jie būdavo per metus apie 3 kartus ir finansinė padėtis buvo žinoma. Visiškai klaidingai nurodoma, kad atitinkama nusikalstama veika paaiškėjo tik dėl to, kad ji buvo atšaukta iš direktorės pareigų, ir jeigu nebūtų atšaukta, nebūtų paaiškėjusi skola, kadangi duomenys apie skolas konkretiems asmenims nėra nurodomi metinės finansinės atskaitomybės formose. Nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi apie skolas, įmonės išlaidas buvo ne tik kad kalbama su akcininkais, bet užfiksuota audito išvadose. Jos buvo daromos prieš finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Tai, kad apie skolas buvo žinoma akcininkams gali paliudyti ir patys akcininkai G. D. ir A. M., kuris taip pat prisistatinėjo akcininku. Jis prašė siųsti visus duomenis į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad su G. viską aptars. Taigi šio pašto serveryje turėtų būti laiškai apie visą įmonės finansinę būklę, skolas atskaitingam asmeniui, ir apskritai įmonės veiklą. Taigi žiūrint į skundo 2021-01-11 turinį akivaizdžiai matoma, kaip bandoma nuslėpti aplinkybę, jog šiame skolų susidarymo etape nieko nežinojo akcininkai apie įmonei augančias skolas. Tai yra visiškas melas. Jie žinojo, ir kartu su jais ta skola augo. Vien tik logiškai pagalvojus, kaip akcininkas gali nežinoti 4 metus apie atskaitingo asmens skolas, kai apie tai kalbama, yra audito išvados. 2018 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį byloje dėl bendrovės dalyvio atsakomybės, kurioje teismas teigė, jog įmonės akcininkė turi atsakyti pagal bendrovės prievoles CK 2.50 straipsnio pagrindu, nes jos, kaip juridinio asmens dalyvės, nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji nesidomėjo įmonės veikla. Ji privalėjo domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, siekti, kad bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai, nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei, kartu - jos kreditoriams. LAT teisėjų kolegija konstatavo, jog vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš ABI 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABI 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendė, jog daugumos akcininkas laikytinas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau. Žiūrint į suformuotą teismų praktiką ir šioje byloje akcininkų veiksmus, akcininkas turėtų būti atsakingas už tai, kad nesidomėjo įmonės veikla. Taigi atsižvelgiant į tai, kad akcininkuose veiksmuose taip pat yra neteisėtų veiksmų civilinės teisės kontekste, mano jos veiksmai turi būti vertinami kaip neteisėti civilinės teisės kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminaliniu bausmių taikymu priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) Iš to seka, kad šiuolaikinė teismų praktika, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, pirmenybę atiduoda civilinės, administracinės, konstitucinės teisės šakoms, o baudžiamoji teisė taikoma kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija atkreipia dėmesį, kad civiliniai teisiniai santykiai perauga į baudžiamuosius, kai viena šalių sąmoningai sudaro situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Tačiau tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukertėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją. Taigi atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nori pasakyti, kad nusikaltimo nepadarė, skolos fakto ir kilmės neslėpė nuo 2017 sausio mėnesio. Skolos atsirasdavo, jos dalyje būdavo padengiamos, vėliau vėl padidėdavo, akcininkams apie tai būdavo žinoma, jie tai toleravo ir su tuo sutiko, nes iš jos vardu augančių skolų buvo skatinama ir gerinama įmonės veikla. Skolos išieškojimo ji neapsunkino, jis yra įmanomas bet kuriuo metu, tiksliai kreditoriui suformulavus galutinę sumą, nes jis nesutampa su banko išrašu ir avansinėmis apyskaitomis. Taigi akivaizdu, kad tarp jos ir kreditoriaus yra susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta (5 t., b. l. 65-73).

2022-02-18, įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta D. B. parodė, kad visus atsakymus į užduotus klausimus pateiks raštu (5 t., b. l. 82-85).

2022-02-25, įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta D. B. parodė, kad parodymų žodžiu neduos ir į jokius papildomus klausimus neatsakys. Į 2022-02-18, apklausos metu užduotus klausimus, ji pasinaudodama savo teise prie šios apklausos protokolo pateikė 2022-02-25, įtariamosios D. B. parodymus užrašytus 3 lapuose. Savo parodymuose D. B. atsakydama į jai užduotus klausimus nurodė:

Kokias dovanas pirkote, kodėl nepateikėte dokumentų? Kokių PVM sąskaitų faktūrų, už kokias paslaugas neišsaugojote?

Atsakant į šį klausimą nori pasakyti, kad būdavo perkamos ne tik dovanos, bet pilamas kuras, perkamos kanceliarinės prekės. Kaskart, kai vykdavo pas klientus, į susitikimus su partneriais, arba į susitikimus su naujais klientais, valstybinių institucijų darbuotojais ar kitais padangų verslo atstovais, pirkdavo saldainių dėžutes, saldumynus, vyno ar kito tauraus gėrimo butelius, kavos, šokolado, ar kokias suvenyrines smulkmenas. Jei susitikimai vykdavo kavinėse, vaišino kava, arbata ar pietumis. Kadangi, paprastai, kažkuriame mieste dirbdavo kas savaitę ir per dieną turėdavo po 4-5 susitikimus ir visada skubėdavo, reprezentacines dovanėles pirkdavo pakeliui, tai sąskaitų - faktūrų neišsirašydavo. Dažniausia būdavo apmokama tiesiog kortele. Apie tai buvo žinoma ir A. M., kurio nurodymu taip pat nupirkdavo dovanėles, kurias jis dovanodavo verslo partneriams, pažįstamiems ar darbuotojams.

Ar už šias paslaugas mokėjote iš banko sąskaitos ar grynais?

Atsakant į šį klausimą gali pasakyti, kad dažniausiai mokėdavo iš savo kortelės, bet būdavo atvejų kai mokėdavo grynais.

Kodėl apklausoje nurodėte, kad akcininkai yra G. D. ir A. M.?

Apie 2010 metus A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Jam tuo metu buvo priskaičiuoti dideli mokestiniai įsipareigojimai, nes kiek jai žinoma, jis buvo iššvaistęs minėtos įmonės pinigus. Tuomet jis sugalvojo įsteigti nauja įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jo prašymu ji tapo šios įmonės akcininke ir direktore. A. M. nurodymu 2012 m. gruodžio 29 d, pagal susitarimą su A. M., savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kadangi A. tuo metu slapstėsi nuo mokestinių išieškojimų, perleido jo broliui E. J.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta 11 000 litų suma jai nebuvo pervesta. Mainais už tai jai turėjo būti įsteigta organizacija. Organizacijos steigėjas, pagal LR teisės aktus privalo būti padangų gamintojas importuotojas. Todėl buvo įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip supranta, dėl akių užsiregistravo gamintojų importuotojų sąvade, nors realiai įsivežė 2013 metais 20 padangų ir daugiau nevežė. Toliau, kaip gamintojas importuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveikė, bet tapo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėju. Visus steigimo dokumentus jai pateikė G. D. A. M. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Tada būtent ji ir sužinojo, kad G. D. ir A. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, nes jie kartu buvo kabinete ir abu apie tai kalbėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. D., ir mano, kad jis ir ją paskyrė, A. M. nurodymu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore. G. D. ir A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o tiksliau A. M. tiesiogiai kontroliavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla. G. D. pristatė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nors realiai šis asmuo niekada nebuvo susijęs su padangų verslu ir po steigimo ji su juo niekada nebuvo susitikusi. Apie tai, kad A. G. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, sužinojo tik tyrimo metu. Nuo pat organizacijos įsteigimo momento visas ataskaitas apie organizacijos veiklą teikdavo tik A. M., nes tik jis yra realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir visų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) realus įmonių koordinatorius ir valdytojas.

Į klausimą, kodėl nesinaudojo jai išduota bendrovės banko kortele gali atsakyti, kaip ankstesnės apklausos metu - jai buvo taip patogiau. Su viena kortele buvo patogiau, įmonės banko kortelė tiesiog gulėjo stalčiuje.

Į klausimą, kodėl neatsiskaitė su bendrove gali pasakyti, kad ji naudojo lėšas tik organizacijos išlaidoms padengti, o didžioji dalis ieškinyje nurodytų lėšų buvo atiduotos A. M., kai jis atvažiuodavo pas ją ir prašydavo nuimti jam grynųjų pinigų iš sąskaitos. Apie savo atleidimą, sužinojo atbuline data, momentaliai buvo užblokuoti telefonai ir el. paštai, tuo metu ji stipriai sirgo. Dokumentai ir turtas buvo paimti be priėmimo-perdavimo aktų. O A. M. su ja nekontaktavo. Ir kadangi tikrasis ieškovas yra šis asmuo, tai su jai pareikštu ieškiniu ji nesutinka, didžioji dalis lėšų buvo išmokėtos jam. Beje labai svarbu tai, kad galėjo būti išimta ir daugiau buhalterinių dokumentų, kad padidintų jos skolas.

Pirminėje apklausoje ji nurodė, kad visą pinigų sumą pasisavino. Tai buvo siekis ir noras apsaugoti A. M., neatskleisti tokios tiesos, kad jam pakenkti, nes jis labai siekė, kad niekas nesužinotų apie tai, kad iš įmonių jis kitų vardais paima pinigus. Ir taip yra ne vien tik su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo apklausiama liudytoja, tikėjosi, kad baudžiamosios bylos nebus, o dėl pinigų grąžinimo A. tiesiogiai susisieks su ja ir jie pakalbės, kas ir kiek skolingas, ir kas kam. Ji žinojo, kad šis siekis iškelti baudžiamąją bylą yra bandymas viešoje erdvėje ją ir jų įmone apjuodinti kaip konkurentą, nes jie yra viename ir tame pačiame versle - padangų perdirbimo srityje, kur dalyvių yra labai mažai, ir kova dėl rinkos yra labai arši. Ji yra viena iš akcininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ viena iš steigėjų. A. M. po baudžiamosios bylos iškėlimo pradėjo viešųjų ryšių akcija - pradėjo jų klientus informuoti apie tai, kad jai iškelta baudžiamoji byla, tikslu parodyti, kad jie yra nepatikimi, ir tikisi, kad (duomenys neskelbtini) nutrauks padangų perdirbimo sutartis su jais ir sudarys su juo. Taigi šios baudžiamosios bylos tikslas yra atimti rinkos dalį iš jų ir su jais susidoroti. Jeigu būtų tikslas gauti tik pinigus, A. M. tiesiogiai būtų susitikęs, ar būtų parašęs kokį nors raštą ar pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Ji tai žino, kadangi daug kartų ruošė jo vardu įvairiausius dokumentus dėl skolų gražinimo, grafikų mokėjimo nustatymo ir pan.

Į klausimą ar informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką A. G. apie skolas gali pasakyti, kad jai buvo žinoma, jog akcininkai yra G. D. ir A. M.. G. ji niekada nematė po susitikimo kabinete apie kurį minėjo, o su A. apie pinigus kalbėdavo nuolatos. Pinigus - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jam reikėdavo tų pinigų, nes nemažai pinigų buvo nuimta ir atiduota jam tiesiogiai. Gali pasakyti, kad kai atvažiuodavo A. M., ir jei nebūdavau pasiruošusi tuo metu pinigų, t. y. jų išgryninusi, ji savo asmeninę kortelę paduodavo savo vyrui, tuo metu dirbusiu organizacijoje vairuotoju, A. B. arba administratorei A. A. ir ji arba jis nuvažiuodavo į bankomatą ir nuimdavo iš sąskaitos pinigų. Atvežtus pinigus paduodavo A. M.. Juos paduodavo kartais matant A. arba A.. Taigi apie visas skolas, ir kaip jos atsirado žinojo, tuo metu jos giliu įsitikinimu, buvęs akcininkas A. M.. Kadangi A. M. nuolatos bendravo su A. G., mano, kad apie situaciją įmonėje žinojo ir jisai. Kitaip, jos manymu, nebūtų tokiu būdu iš jos paimti įmonės dokumentai ir nebūtų tokiu būdu išmesta iš darbo. Apie tai, kad A. G. yra akcininkas ji sužinojo tik tyrimo metu. Visą informaciją teikdavo tikrajam savininkui A. M.. Gyvai su A. G. buvo susitikusi tik kelis kartus, kai reikėjo teisininko paslaugų, organizacijos skelbiamų paslaugų pirkimo konkursų dokumentacijai patvirtinti.

Į klausimą ar turi vartojimo sutartį BIG Bank AS filiale 18 214,82 Eur sumoje, gali atsakyti, kad taip turi vartojimo paskolą BIG Bank AS ir pagal ją moka iki šiol.

2022-08-19, įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta D. B. parodė, kad ji lieka prie savo ankščiau pateiktų 2021-11-19, 2022-02-25 parodymų ir akistatos metu su A. M. duotų parodymų. Taip pat šios apklausos metu pateikia savo parodymus raštu, bei nori paaiškinti, kad šiuose parodymuose nurodyta I. K. dirbo pas A. M. bendrovėse UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bei žinojo tikrąjį A. M. vaidmenį (duomenys neskelbtini). E. B. ir A. B. yra jos sūnūs. Ji jiems pervesdavo pinigines lėšas ir prašydavo nuimti pinigus, kurias gavusi iš jų, vėliau perduodavo A. M.. Taip padaryti jai nurodydavo A. M.. Kad tai M. skirti pinigai, jos sūnūs žinodavo, nes ji jiems pasakydavo, kam skirti pinigai. Plačiau apie tai galėtų papasakoti A. B., kuris dirbo ir kitose A. M. įmonėse. Į papildomus klausimus ji atsakyti atsisako. Daugiau papildymų neturi. Prie apklausos protokolo pateikia 2022-08-19, įtariamosios D. B. parodymus raštu 1 lapą.

Prie 2022-08-19, įtariamojo papildomos apklausos protokolo D. B. pateikė 2022-08-19, įtariamosios D. B. parodymus raštu, kuriuose nurodyta, kad papildomai susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga papildomai ką nors paaiškinti neturi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra atskleistas tikrasis A. M. vaidmuo, prašo byloje apklausti liudytojais I. K., E. B. bei A. B.. Kontaktinius duomenis pateiks papildomai. Taip prašo iš serverių ištraukti elektroninio pašto : (duomenys neskelbtini) duomenis nuo 2017-01-01 susijusius su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat visus gautus ir siųstus laiškus elektroniniais paštais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) . Šio pašto siųstuose ir gautuose laiškuose yra duomenys, patvirtinantys A. M. sąsają su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duodant įvairius nurodymus, susijusius su įmonės veikla, valdymu ir darbo organizavimu. Daugiau papildymu neturi (5 t., b. l. 123-127).

Po šių jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisme, D. B. pareiškė, jog šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko ir juos patvirtina.

Išvada dėl D. B. kaltės padarius nusikaltimus numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01), be jos pačios paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš liudytojo A. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. B. parodė, kad kaltinamoji D. B. yra jo žmona. Pats nuimdavo pinigus, paduodavo žmonai, o žmona perduodavo A. M. ir žmona nuimdavo pinigus ir jam juos veždavo. Taip buvo daug kartų. Žmona dirbo „(duomenys neskelbtini)“, buvo direktorė, o jis dirbo vairuotoju – vežiojo žmoną. Teko nuiminėti pinigus, nors pagal darbo funkcijas jam tai nebuvo pavesta, bet duodavo kortelę ir prašydavo, kad jis nuimtų pinigų nuo kortelės. Nežino ar kortelė būdavo žmonos asmeninė. Ji paduodavo kortelę ir pasakydavo, kad nuimtų pinigų, o A. M. atvažiuodavo pas juos į namus ir paimdavo pinigus. Tai jis matė kelis kartus. Nežino kieno buvo kortelė. Mano, kad kortelė buvo jos (žmonos) asmeninė, kortelės PIN pasakė žmona. Pinigus daugiausiai nuimdavau (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bankomate. Pinigus A. M. perduodavo žmona. Būdavo, kad pinigus veždavo A. M. į darbą. A. M. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kodėl žmona jam perduodavo pinigus, jis (A. B.) nežino. Pinigus, žmonos paprašytas, jis yra nuėmęs daug kartų. „(duomenys neskelbtini)“ ji (A. B.) dirbo apie 5 metus. Bankomate nuimdavo įvairias sumas: 500 Eur, 1 000 Eur. Pinigai galėjo būti nuimami nuo 2016 metų iki 2020 metų. A. B. pats matė, kaip A. M. paimdavo pinigus. Jam (A. B.) žmona nesakė, kodėl A. M. reikia paduoti pinigus. Su A. M. jo žmona yra daug metų pažįstama, nes ji kartu dirbo su juo. Jis (A. B.) taip pat pažįsta A. M.. Apie žmonai pareikštus kaltinimus dėl pinigų pasisavinimo, šeimoje nekalbėjo. A. G. yra „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas. Nieko negirdėjo, jog žmona pasisavino „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Sakė, kad ją atleido iš darbo, tačiau kodėl ją atleido, jis nežino. Patikslino, kad pats pinigų A. M. nėra perdavęs, tik žmona pinigus jam perduodavo. Patikslino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis įdarbintas buvo 2015-2016 metais. Šiuo metu organizacijoje nedirba jau apie 2 metus. Iš darbo jis buvo „išmestas“. Neturėjo kuo ten dirbti. Atleistas buvo pačiam prašant, tačiau atleidimas buvo priverstinis. Jį (A. B.) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino jo žmona. Jis dirbo vairuotoju pagal darbo sutartį darbo sutartį. Vežiojo žmoną po visą Lietuvą, nes pati žmona važinėti negalėjo. Be žmonos vežiojimo daugiau nieko nedarė. Žmoną vežiojo savo asmeniniu automobiliu. Buvo sudaryta panaudos sutartis su įmone. Automobilį remontavo jis, varydavo jį į servisus, o žmona apmokėdavo automobilio remontą. Kas daugiau dirbo įmonėje tiksliai nežino. Atsimena, kad dirbo A., kuri tvarkė dokumentus, ji atvykdavo į kontorą ir iš namų dirbdavo. Važiuodavo su dokumentais pas tuos, kurie užsiimdavo padangomis. Patikslino, kad pinigus nuiminėjo gal su žmonos asmenine kortele. Dėl savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu patikslino, jog jį apklausiant tyrėjas labai skubėjo ir sakė, jog jis (A. B.) viską greitai pasirašytų. Tyrėjo užrašyto teksto jis (A. B.) neskaitė. Po tyrėjo surašytu tekstu jis tik pasirašė. Tyrėjo surašytame tekste ne viskas teisingai užfiksuota.

Siekiant patikrinti liudytojo A. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 7-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01, liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore dirbo jo žmona D. B., jis dirbo vairuotoju. Iš viso, ne daugiau kaip 10 kartų, jis D. B. prašymu yra nuo jos banko kortelės iš bankomatų esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje prie ,,IKI“ parduotuvės, ir (duomenys neskelbtini) gatvėje prie ,,IKI“ parduotuvės nuėmęs pinigus grynais ir juos padavęs D. B.. Nuimdavo sumas nuo 200 Eur iki 500 Eur. Visa tai vyko laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2020 metų. Nuėmęs pinigus jis parveždavo juos į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir paduodavo D. B.. Kelis kartus matė, kaip ji jo nuimtus ir jai perduotus pinigus perdavė A. M.. A. M. yra buvęs jo žmonos D. B. darbdavys, su kuriuo ji artimai bendravo. Jis ne kartą yra buvęs pas juos namuose, dalyvavęs šeimos šventėse. Už ką D. B. A. M. jo parvežtus pinigus atiduodavo, jis nežino. Apie tai, kad žmona D. B. liko neatsiskaičiusi su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nieko nežino. Dėl ko ją atleido iš darbo, taip pat nežino. Daugiau papildymų neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo A. B., dar patikslino, kad jog taip nesakė, kad pinigus nuėmė ne daugiau kaip 10 kartų. Sakė, jog pinigus nuėmė daug kartų. Kiek kartų neskaičiavo. Nuimdavo pinigus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiuose bankomatuose. Sumos buvo įvairios: 500 Eur, 1000 Eur ir didesnės. Nuo pinigų nuėmimo bankomate ir iki jų atidavimo A. M. praeidavo 30 min., arba 1 val.. Pinigus atiduodavo tą pačią dieną. Kelis kartus matė, kaip jo žmona perdavė pinigus. Tiksliai žino, kad jis pinigus nuimdavo nuo žmonos asmeninės sąskaitos. Banko kortelė buvo jos vardu. Neklausė žmonos, kodėl ji perduoda pinigus A. M.. A. M. susijęs su „(duomenys neskelbtini)“, nes jis vežiodavo padangas, įmonės kartu dirbo. „(duomenys neskelbtini)“ A. M. nedirbo. Kai būdavo perduodami pinigai A. M., jis A. B. nematė, jog būtų pasirašomi kokie nors dokumentai. Su žmona jis (A. B.) vedė bendrą ūkį. Nežino, koks buvo žmonos darbo užmokestis. Į žmonos darbinius reikalus jis nesikišo. Žino, kad žmona skolų neturėjo. Jo žmona į jo sąskaitą pervesdavo tik jam priklausantį darbo užmokestį. Kitų piniginių lėšų nėra parvedusi. 20218 m. spalio 11 d., jo žmona jam į jo sąskaitą nėra pervedusi 4 000 Eur sumos. Jis (A. B.) turėjo sąskaitą banke „Swedbank“. Sąskaitos numerio nepamena. Nepamena ar turėjo sąskaitą, kurios pabaiga ......710. Gal galėjo jam ir galėjo būti pervesta 4 000 Eur suma, tačiau nežino už ką. Kiek kartų nuėmė pinigus bankomatuose 2017 metais, 2018 metais, tiksliai nepamena, tačiau tai buvo daug kartų. Kiek kartų nuėmiau po 500 Eur, tai nepamena, tačiau daug kartų, gal kokius 10, 15, 20 kartų. El. bankininkyste jis nesinaudoja. Žmona el. bankininkyste naudojosi, galėjo prisijungti prie jo sąskaitos.

Iš liudytojos J. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. B. parodė, kad ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, apskaitininke. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tvarko apskaitą nuo šios įmonės įsteigimo 2013 metais pradėjus jai dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jai vadovavo D. B.. Buvo sudaryta apskaitos tvarkymo sutartis. D. B. dirbo iki 2019 metų spalio mėnesio, o gal iki 2020 metų, tiksliai nepamena. „(duomenys neskelbtini)“, ji dirba iki šiol. Tvarkė visą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, apskaitą. Direktorė už mėnesį atveždavo apskaitos dokumentus į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiuo metu esame (duomenys neskelbtini). Kokius dokumentus D. B. atveždavo, tuos ji ir apskaitydavo. D. B. buvo pervedami pinigai, kaip atskaitingam asmeniui. Kada pinigai pervedami ir nepadengiami dokumentais, tai atsitinka, kad įmonės vadovas liek skolingas įmonei. Banko sąskaitą įmonė turėjo banke „Luminor“. Buvo atliekami pervedimai, kurie ne visada buvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Galima buvo ir avansu pinigus vesti. Pinigai buvo pervedami į asmeninę D. B. sąskaitą. D. B. dalinai pateikdavo dokumentus pateisinančius tų pinigų pervedimą. Ji (J. B.) klausiau D. B., kur kiti dokumentai pagrindžiantys pinigų pervedimą. D. B. sakydavo, jog dokumentai bus pateikti. Tačiau ji juos ne visus pateikdavo, skola vis augo. Galutinė skola buvo virš 20 000 Eur. D. B. žadėjo padengti skolą sąskaitomis arba grąžinti pinigus, tačiau pinigų taip ir negrąžino. D. B. nesakė, kam panaudoti pinigai. D. B. sutiko su įsiskolinimu. Buhalterijoje įsiskolinimas figūravo. Atskaita yra teikiama, kai yra viršijama 15 000 Eur riba ir ji buvo pateikta, direktorė (D. B.) sutiko su įsiskolinimu, pasirašė ataskaitą. Yra prievolė pateikti VMI ir kitaip negalima pasielgti. Ji (J. B.) sakė, kad yra prievolė ir ataskaita bus teikiama. D. B. neprašė neteikti ataskaitos, ar dar palaukti. Nežino dėl ko D. B. atleista iš darbo. Apie jos atleidimą ji (J. B.) žinojo, nes Sodrai teikė duomenis apie atleidimą. Įsakymą dėl atleidimo pateikė įmonės dalininkas. Įmonei skola buvo 23 828,70 Eur. Patikslino, jog kas mėnesį vykdavo pinigų pervedimai. Kokiais dokumentais buvo padengiami pinigų pervedimai, nepamena. Dalininkai buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su jos vadovais liudytoja nebendravo. Dalininkų liudytoja neinformavo apie pinigų pervedimus, nes jų nepažinojo. Pinigų pervedimus į D. B. sąskaitą liudytoja pastebėjo prieš 2-3 metus iki jos darbo sutarties nutraukimo. Patikslino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, nes ten buvo pinigų tvarkymas, jie už paslaugas pateikdavo sąskaitas, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tas sąskaitas apmokėdavo. Apmokėjimai vyko tik pavedimais, tačiau ji pati pavedimų nedarė. Jai nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų jog su šia įmone būtų buvęs atsiskaitymas ir grynaisiais pinigais. Tos įmonės atsakingų asmenų nepažįsta, kas iš jų pasirašydavo dokumentus nepamena. Patikslino, kad buvo ir kortelės sąskaita. Įmonė turėjo banko kortelę, sąskaitoje vyko apyvartos. Mano, kad kortele buvo naudojamasi, nes apyvartos vyko, bet šiuo metu tiksliai nepamena.

Siekiant patikrinti liudytojos J. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 180-183).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-22, liudytoja apklausta J. B. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, apskaitininke. Bendrovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas klientams. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį nuo 2013 metų. (duomenys neskelbtini) apskaitą vesti buvo pavesta jai. Pagal sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal pateiktus dokumentus sutvarkyti organizacijos apskaitą, teikti deklaracijas kompetentingoms institucijoms, skaičiuoti darbo užmokestį. Iki 2020 metų pabaigos organizacijai vadovavo D. B.. Ji kas mėnesį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (iki 2019 (duomenys neskelbtini), Vilniuje) atveždavo buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į registrus. Dirba su buhalterinės apskaitos programa ,, (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) naudojosi banko sąskaita, esančia ,,Luminor banke“. Jai taip pat buvo atidaryta mokėjimo kortelės sąskaita, kuri praktiškai nebuvo naudojama. Maždaug apie 2018 metus pastebėjo, kad D. B. iš „(duomenys neskelbtini)“ į savo asmeninę banko kortelės sąskaitą perveda įvairias sumas. Jos buvo apskaitomos, kaip išduotos avansinės lėšos atskaitingo asmens D. B. apyvartos žiniaraštyje. Be to, kas mėnesį įsiskolinimas buvo apskaitomas atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje. Avansinės apyskaitos buvo sudaromos pagal D. B. pateiktus dokumentus. Kadangi dažnai ji vėluodavo pateikti vienus ar kitus dokumentus, tai avansinė apyskaita, siekiant išvengti jos koregavimų, būdavo sudaroma praėjus ir dviem mėnesiams. Ant avansinių apyskaitų D. B. pasirašydavo, taip patvirtindama įsiskolinimo dydį. Mano, kad 2020 metų avansinės apyskaitos gali būti ne visos pasirašytos, nes dėl pandemijos buvo pakeista dokumentų pateikimo tvarka, buvo prašoma pateikti dokumentus elektroniniu paštu, todėl D. B. retai atvykdavo 2020 metais. O be to, ir jai atvykus ne visada pavykdavo gauti parašą, nes ji nelaukdavo, kol bus paruošti dokumentai jų pasirašymui. Apie tai, kad yra įsiskolinusi bendrovei dideles sumas D. B. puikiai žinojo. Ji jai primindavo, kokia sumą ji yra įsiskolinusi. D. B. sakydavo, jog žino ir kad padengs įsiskolinimą. Pagal apskaitos duomenis D. B. negrąžino bendrovei 23 828,70 Eur. Įsiskolinimas, nuo pirminio įsiskolinimo jos išėjimo iš darbo dienai skyrėsi, nes ji programoje nebuvo atžymėjusi atsiskaitymo su G. K. 200 Eur sumoje, kaip sumokėtų atskaitingo asmens. Jos žiniomis D. B. avansinės apyskaitos yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Daugiau papildymų neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo J. B. patvirtino, jog jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Patikslino, kad ji nepažįsta asmens vardu A. M.. Iš ataskaitos nebuvo galima konkrečiai matyti, jog D. B. yra skolinga. D. B. neprašydavo pateikti kreditorių, debitorių sąrašų. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metais buvo skolinga, nes mėnesio gale gaudavo sąskaitą, o už ją atsiskaitymas būdavo kitą mėnesį, todėl visada būdavo skolinga, bet tik dėl to, jog sąskaitas gaudavo 31 d., taigi fiziškai negali jos apmokėti. Įsiskolinimų padengimai vykdavo pervedimais. Įsiskolinimas būdavo padengiamas, tačiau koks skolos vidurkis būdavo per mėnesį, nepamena. Nepamena ar buvo taip, jog skola augo kreditoriams. Dalininkai neprašė iššifruoti ataskaitų dėl gautinų sumų, tų žmonių nepažįsta, nes bendraudavo tik su D. B.. Dalininkų ataskaitų patvirtinimų rinkinių jai D. B. nepateikė. Apie dalininkų susirinkimus jai nėra žinoma. Didesnis kreditorius buvo „(duomenys neskelbtini)“, kas jų vadovas ir akcininkas buvo tuo metu, nežino. Įmonės sąskaita buvo vienintelė ir iš tos pačios sąskaitos direktorė (D. B.) persivesdavo pinigus ir sau. D. B. būdama direktore, turėjo prieigą prie el. bankininkystės. Ji tik viena ir turėjo tokią prieigą, o jai (J. B.) ji atnešdavo tik išrašus. D. B. paimdavo pinigus ir grynais. Būdavo surašytas pinigų priėmimo kvitas, jame pasirašydavo tas kas gavo ir priėmė - D. B.. Grynųjų pinigų kasos įmonėje nebuvo. Pagal dokumentus pinigus „kabindavo“ ant direktorės. Pinigai būdavo pas atskaitingą asmenį, šiuo atveju pas direktorę. D. B. atleidus gavo kelis orderius, kurie jai nebuvo pateikti. Kiek pamena orderiai atitiko faktinę situaciją. 23 828,70 Eur įsiskonimas buvo iš grynųjų pinigų paėmimo ir persivedimo į asmeninę sąskaitą. G. K. jai nėra žinomas. Lyg G. K., gal dirbo su verslo liudijimu arba su individualia veikla ir nebuvo atžymėtas atsiskaitymas, nes gal buvo dokumentas nepateiktas, tiksliai šiuo metu nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko. Patikslino, kad D. B. skolos atsispindėdavo avansinėje apyskaitoje, jos būdavo sudaromos vieną kartą į mėnesį, jas pateikdavo pasirašymui D. B.. Yra gavusi orderius, kurie nebuvo anksčiau pateikti. Juos pateikė, kai derino skolą su klientais, nes pradėjo sakyti, kad jie atsiskaitę ir atsiuntė kvitą, kurio neturėjo apskaitoje. Kokios įmonės ir kokiai sumai buvo orderiai šiuo metu nepamena.

Iš liudytojo G. D. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. D. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, yra direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba apie 5 metus, o „(duomenys neskelbtini)“ apie 1 metus. Pakeitė D. B.. Pakeitė D. B., nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai įtarė D. B. švaistant lėšas. Akcininkas yra A. G.. Akcininkas paskyrė patikimą žmogų, kad sustabdytų įmonės lėšų iššvaistymą, toks jo paskyrimo tikslas ir buvo. A. G. yra tas pats asmuo, kuris čia yra posėdyje. Į praeities dalykus susijusius su D. B. nesigilino, nes tai ne jo reikalas. Tiksliai nežino ar D. B. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Dalyvavo susitikime, kuriame dalyvavo D. B. ir A. G.. Buvo iškelti klausimai dėl turto švaistymo, gal buvo ir įrodymų. Tada buvo priimtas sprendimas stabdyti D. B. įgaliojimus ir paskirti jį direktoriumi, jog nebūtų piktnaudžiaujama toliau. Buvo žodinis pokalbis, D. B. savo poziciją gynė. Susitikimas buvo gal metų bėgyje, bet galėjo būti 2020 m. spalio 27 d. D. B. pretenzijas pareiškė A. G., buvo eilė argumentų dėl D. B. iškvietimo pasiklabėti. A. G. turėjo akivaizdžių įrodymų, kad pinigai buvo skirti D. B. asmeniniams tikslams. Ar buvo įmonė patikrinta, tai nežino. A. G. sakė, kad atšaukia D. B. iš pareigų ir paskiria jį, buvo įtarimų, jog D. B. savinasi įmonės pinigus. D. B. kai kada tylėjo, kai kada bandė ginti savo poziciją. Apie D. B. veiklą sužinojo tik to pokalbio metu. Tačiau kaip ji būdama direktore tvarkė įmonės veiklą, apskaitą jam yra nežinoma. Nedalyvavo įmonės inventorizacijoje, kada tapo direktoriumi. Nežino ar ji buvo atlikta. Nežino ar buvo surašytas perdavimo – priėmimo aktas. Jo funkcijos vadovauti įmonei, o dėl apskaitos tvarkymo yra vykdantysis asmuo, kuris tais visais reikalais užima. Tas asmuo yra J. V.. J. V. yra vykdantysis asmuo. Už ką ji atsakinga nežino. Už apskaitą atsakinga buhalterinė įmonė. Kas atsakingas už įmonės turtą, nežino. Jis yra įmonės vadovas, o pagrindines funkcijas atlieka J.V.. Kaip vadovas prižiūri mokėjimus, stebi piniginius srautus. Stebi mokėjimus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Turi prieigą prie sąskaitos, niekas kitas be jo sutikimo negali disponuoti pinigais, yra el. parašas. Pinigai pervedami tik su jo žinia. J. V. mokėjimus atlieka, tačiau kada reikia atlikti mokėjimą prašo jo ir jis atlieka mokėjimą pats iš įmonės sąskaitos. Pačios įmonės įsiskolinimo nebuvo. Darbui jį pakvietė A. G., su juo pasirašė darbo sutartį. A. G. nepasitikėjo D. B. dėl įmonės lėšų švaistymo asmeniniams poreikiams. Įmonės apskaitos dokumentai yra A. G. žinioje, jis yra įmonės vienintelis akcininkas ir greičiausiai steigėjas ir „(duomenys neskelbtini)“. Tapdamas vadovu susipažino su pateiktais apskaitos dokumentais, buvo pateikti dokumentai už visą praėjusį laikotarpį. Jam girdėtas faktas, jog D. B. į savo sąskaitą galimai pervedė „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Apie tai sakė A. G.. Pats tai patvirtinančių dokumentų nematė.

Siekiant patikrinti liudytojo G. D. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 186-189).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-23, liudytoju apklaustas G. D. parodė, kad yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2020 metų antroje pusėje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. G. kilo įtarimų, kad „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelė akcininkė buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra savinamos lėšos. 2020-10-21, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą atšaukti D. B. iš pareigų ir išrinkti naują vadovą. Nauju vadovu buvo išrinktas jis. 2020-10-27, su D. B. susitiko jis ir A. G., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, kur ji buvo informuota apie priimtą sprendimą. Išgirdus sprendimą ji buvo labai nepatenkinta. Per susitikimą buvo pasidalinta ir įtarimais apie iš „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintas lėšas. D. B. pradžioje bandė gintis, tačiau priremta A. G. pateiktų argumentų, nusiramino ir nieko daugiau neaiškino. Perimant „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis nedalyvavo, dokumentų paėmimą iš D. B. organizavo A. G.. Kiek žino perėmus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad D. B. iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą yra pervedusi dideles sumas ir daliai sumos nėra pateikusi jų panaudojimą pateisinančių dokumentų. Turimomis žiniomis D. B. iš „(duomenys neskelbtini)“ yra pasisavinusi 24 211,00 Eur. Pinigus gražiuoju be kreipimosi į teisėsaugos institucijas bandė atgauti A. G., tačiau kiek žino pastangos buvo bevaisės, todėl buvo kreiptasi į policiją. Iš A. G. sužinojo, kad D. B. pripažino, kad dalį į sąskaitą pervestų lėšų panaudojo asmeninėms reikmėms. (duomenys neskelbtini) apskaitą, kaip ir prieš tai, šiuo metu tvarko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Daugiau papildymų neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo, G. D. parodė, jog palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad pasisavinta suma buvo žinoma iš pateiktų dokumentų. Negirdėjo, jog būtų buvusi kalba, kad D. B. norėjo grąžinti pinigus. Pokalbio metu nebuvo kalbos, jog ji grąžins pinigus. A. G. jam nesakė, kad ji žadėjo savanoriškai grąžinti pinigus. Nežino, kokias pastangas dėjo A. G., kad atgautų pinigus iš D. B.. Nepamena ar asmeniškai girdėjo, jog D. B. pripažįsta pasisavinusi pinigus, kad ėmė pinigus ir naudojo savo reikmėms. „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą šiuo metu tvarko buhalterinė įmonė, kokia įmonė atsakyti negali. Jis kontroliuoju piniginius srautus, o į pačią įmonės veiklą nesikiša. Įmonei vadovauja akcininkas A. G., o vykdantysis asmuo yra J. V.. Patikslino, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“. Neteko teikti finansinių ataskaitų dalininkams. Jas teikdavo buhalterė.

Iš liudytojo E. J. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. J. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. D. B. jam yra pažįstama. Darbo santykiai juos siejo. Ji prieš jį buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė. Jis įsigijo jos turimas akcijas. D. B. steigė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. A. M. yra jo netikras brolis. Jis sužinojo iš A. M., kad parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Dėl to įsigijo tas akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamuose konkursuose padangų tvarkymui. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vienija Lietuvos (duomenys neskelbtini). Jie turi prievolę sutvarkyti atliekas. Organizacija skelbia konkursus padangų tvarkymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo tuose konkursuose, pateikdavo savo kainą, laimėjo daug metų konkursus. Atsiskaitymas vykdavo bankiniais pavedimais. Grynais nebuvo, kad atsiskaitytų. A. G. pažįsta, kaip advokatą. Su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai bendraudavo įmonės darbuotojai. Jis dalyvaudavo priimant įmonės sprendimus. Jis nustatydavo kainą, įgaliodavo darbuotoją dalyvauti konkurse. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė ir ji teikė transporto paslaugas. Ta įmonė buvo įsteigta, kad mažinti rizikas. Yra ir autoįvykių rizikos ir atliekų transportavimo rizikos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2011 metais. Nesigilino į D. B. vadovavimo trūkumus. Tiksliai nežino, kodėl D. B. teisiama. Su A. M. bendrauja, jų santykiai geri. A. M. kažkada bendravo su D. B., jie ir dirbo kartu. Jie bendravo, kada D. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Kai ji tapo organizacijos vadove, bendravimas sumažėjo. Brolis nepasakojo, kad su D. B. bendrautų. Jeigu buvo kažkokie bendravimai, tai nebent per įmonės renginius. Brolis nepasakojo, kad leistų kartu laisvalaikį su D.. Su šeimomis nebendraudavo. Draugiškų santykių, laisvalaikio leidimo kartu nebuvo. Brolio ir D. B. nesiejo turiniai interesai, sutartiniai santykiai. Brolis nepasakojo, kad D. B. jam pinigus perduodavo.

Iš liudytojo A. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. K. parodė, kad jis dirba auditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, nes teko joje vykdyti auditą. Kas kreipėsi į jį dėl audito tiksliai neatsimena. Jie turi teikti ataskaitas Aplinkos ministerijai. Dėl to jie į jį ir kreipėsi. Kreipėsi buhalterė, kuri tvarko apskaitą. Kreipėsi jau seniai. Atliekant auditą, nukrypimų nuo apskaitinių dalykų, kurie sąlygotų, kažkokią neigiamą išvadą ar pastebėjimus per eilę metų jis nenustatė. Direktorei sakė, kad yra atskaitingo asmens skola, kurią reikia padengti. Jis žiūrėjo, ar visos ataskaitos pateiktos. Pagal mokesčių administravimo įstatymą, atskaitingas asmuo, pasiėmęs didesnę sumą, kas buvo šiuo atveju, buhalterijai turi pateikti VMI ataskaitą, apie gautą avansu pinigų sumą. Šiuo atveju buhalterija turi pateikti VMI duomenis. Nukrypimų nematė, kad kažko trūktų nematė. Atliekant auditą, ne pilnai viskas yra tikrinama. Ne visos sąskaitos tikrinamos. Yra nustatomas reikšmingumo lygis. Nežino, ar į jį kreipėsi pati D. B.. Audituodamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad yra pervedimas pinigų atskaitingo asmens sau. Įmonėje kasos nebuvo. Kito būdo, kaip pasiimti atskaitingam asmeniui pinigų sumas, išskyrus parvedimus į savo asmeninę sąskaitą, nebuvo. Tai buvo fiksuota apskaitoje. Tą, ką persivesdavo, pateikdavo dalį dokumentų, kad pateisinti tas pervestas pinigų sumas. Kas nebuvo pateisinta, buvo fiksuojama, kaip D. B. skola įmonei. Teko girdėti, kad kilo konfliktas, nes D. B. norėjo atleisti ir reikalavo, kad ji grąžintų įmonei skolą. Nors ir D. B. atleidžiant, jai priklausė išeitinės ir darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas, jis pasakė, kad sudengti šių skolų, nesant prašymui pačio žmogaus, negalima. Kartais noras būna iš savininkų pusės, kad šie skirtumai būtų sudengti. Šitą dalyką jie įvykdė. Matė tai, toliau audituodamas įmonę. Mačiau, kad ta skola išlikusi dokumentuose. Konfliktinė situacija, apie kurią girdėjo buvo tokia, kad savininkas nori atleisti D. B. iš pareigų. Liudytojas klausė buhalterijoje, ar visi dalykai yra pateikti. Pasakė, kad D. B. skola turi būti padengta, nes ji yra fiksuota apskaitoje. Nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis tarp jo įmonės ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta tik audito sutartis. Tiesiogiai ta sutartis audito paslaugų neapima. Tokiu atveju atliekamas tik auditas, o konsultacijos neteikiamos.

Siekiant patikrinti liudytojo A. K. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-18, liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jam priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 20 procentų akcijų. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Prieš maždaug 9 metus į jį kreipėsi klientas su kuriuo yra dirbęs prieš tai, A. M. ir paprašė rekomenduoti įmonę, kuri galėtų tvarkyti naujai kuriamos įstaigos apskaitą. Kiek atsimena kreipimasis buvo telefonu. Jis rekomendavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis tik pasakė, kad paslaugos reikia nepelno siekiančiai įstaigai. Kokia tai įstaiga, jis jam neaiškino. Jis jam davė kontaktus, o kaip vėliau sužinojo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B. kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei sudarė sutartį. Su D. B. yra susitikęs kelis kartus kaip auditorius, nes jam teko audituoti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Į jį, kaip auditorių ji kreipėsi pati. D. B. su A. M. jis kartu niekada nėra matęs. Apie VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ su A. M., išskyrus tą vieną kartą kai kreipėsi dėl apskaitos tvarkymo, niekada daugiau nebendravo, neklausinėjo ir jo veikla nesidomėjo. Kiek žino, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dalininkas yra juridinis asmuo, kurio pavadinimo dabar neatsimena. Atlikdamas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ auditus jis pastebėjo, kad D. B. organizacijos veikloje naudoja savo asmeninę sąskaitą atsiskaitymams. Be to, jis pastebėjo, kad į D. B. sąskaitą yra pervestos lėšos, kurių panaudojimui ji nėra pateikusi pateisinančių dokumentų. Organizacijos apskaitoje buvo apskaitytas D. B., kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas bendrovei. Dėl susidariusio įsiskolinimo jis buvo atkreipęs D. B. dėmesį, tačiau į tai ji sakydavo, kad žino tą klausimą ir kad grąžins pinigus. Jo žiniomis ji pinigų VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir prieš porą metų buvo atleista. Apie tai jis sužinojo, kai buvo ruošiamasi atleisti ją, nes VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis teisininkas kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės D. B. skolą padengti jos išeitine kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Jis tokią galimybę atmetė, nes tai galimai būtų neteisėta. Daugiau papildymų neturi.

Po A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo jis paaiškino, jog tvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus duotis ikiteisminio tyrimo metu. Dar papildė, kad niekada nėra dirbęs su A. M.. Jis jį pažįsta kaip verslininką daug metų. Dirbti tiesiogiai neteko. Jis konsultuodavosi kartas nuo karto. Jis tada jam rekomendavo, kad apskaitą gali tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su D. B. susidurdavo tik atlikdamas auditą. Tik vėliau sužinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sudarė sutartį. Toks auditas yra privalomas. Jis (A. K.) patvirtina, kad pastebėjo, jog D. B. naudoja savo asmeninę sąskaitą ir į ją yra pervestos lėšos, kurių išlaidoms pagrįsti nebuvo pateisinančių dokumentų. Gal jis tiesiogiai ir nesakė D. B., kad ji privalomai turi pateisinti visas sumas, kurios yra nepateisintos dokumentais. Tos sumos yra užfiksuotos. Nėra privaloma iš karto pateisinti tas sumas. Prieš jos atleidimą jis jai pasakė, kad ji turės padengti tas sumas. Ji sutiko su skola, sakė, kad padengs. Per buhalterinę apskaitą akivaizdžiai matosi, kiek ji pasiėmė lėšų, kiek yra padengusi išlaidas dokumentais. Buvo D. B., kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei. Įmonėje kasos nebuvo, yra tik įmonės atsiskaitomoji sąskaita, į kurią įplaukdavo pajamos, gaunamos iš klientų. Pagal banko išrašus matosi, kad sumos nusiimamos D. B. vardu – į jos sąskaitą. Nusiėmimas sau apskaitoje atvaizduojamas atitinkamai. Kai D. B. kažką pirko ir tas prekes apmokėdavo savo lėšomis, tai įmonės buhalterijai turėjo būti pateikiama avansinė apyskaita, kurioje turėjo būti nurodomos sumos ir tas įsiskolinimas turėjo būti mažinamas. Atsispindi apskaitoje ir kiek paėmė ir kiek atsiskaitė ir koks yra likutis. Visa tai užfiksuota apskaitos registruose. Jisai matėsi. Dauguma įmonių taip daro. Kiekvienoms išlaidoms pateikiamas dokumentas, pagrindžiantis tas išlaidas. To, ko nepagrindžia, yra kaip avansu imta suma, „užkabinta“ ant atskaitingo asmens. Jam žinoma, kad D. B. nepadengė tos sumos, nes toliau auditavo tą įmonę ir pagal apskaitos dokumentus matė, kad ta suma yra. Ji nėra padengta. Į atsiskaitomąją sąskaitą šie pinigai neįplaukė. A. G. kreipėsi į įmonės buhalterę ir klausė, ar galima sudengti direktorės išeitinę kompensaciją su jos skola įmonei. Jis (A. K.) pasakė, kad taip automatiškai sudengti negalima. Teisminė praktika yra, kad tokie sudengimai yra neteisėti. Jeigu nėra darbuotojo prašymo padaryti užskaitą, taip negalima daryti. Skola, nesant paskolos dokumentų, gali būti fiksuojama kaip atskaitingo asmens skola įmonei. Nėra reglamentavimo, per kiek laiko ta skola turi būti grąžinama. Yra reglamentavimas, kad jei skola yra didesnė – virš 15 000 Eur, gali mokesčių administratorius savo iniciatyva traktuoti, kad tai yra suteikta paskola, bet neskaičiuojamos palūkanos. Įstatyme tai nėra reglamentuota. Asmuo gali nuspręsti, kaip skolintis iš įmonės. Turi būti sudaryta paskolos sutartis, bet šiuo atveju jos nebuvo. Nebūtinai paskolos sutartis turi būti sudaryta. Atskaitingo asmens skola gali būti. Mokesčių administravimo įstatymo 55¹ straipsnyje yra pasakyta, kad jeigu atskaitingo asmens skola viršija 15 000 Eur, tada reikia pateikti mokesčių inspekcijai, metams pasibaigus iki gruodžio 15 d., deklaracijos formą. Jei įstatymai draustų, tai nebūtų tokios nuostatos. Patikslino, kad atskaitingo asmens skola buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kada įmonė įsisteigė, tai tais pirmaisiais metais ir turėjo teikti ataskaitas. Skolos nebuvo nustatytos audito metu, todėl, kad tai nėra kaip pažeidimas apie kurį reikėtų informuoti steigėjus. Jeigu būtų suma ženklesnė, tai tada būtų kaip priedas prie ataskaitos. Ataskaitose matosi balansas, kur yra pinigai, kur yra gautinos sumos. Tose gautinose sumose buvo ir paimti avansu pinigai D. B.. Sumos nebuvo tokios, apie kurias reikėtų informuoti steigėjus.

Iš specialistės N. D. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė N. D. paaiškino, kad ji dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini), vyresniąja specialiste. Pateiktą išvadą palaiko. Buvo tirta veikla nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2021 m. sausio 26 d. Įmonės vadovu buvo D. B., kuri dirbo nuo įsikūrimo iki 2020 m. lapkričio 20 d., pagal įrašus Registrų centre, o pagal papildomai pateiktą informaciją ji nuo 2020 m. spalio 21 d., buvo nušalinta nuo pareigų. Buvo nustatyti apskaitos pažeidimai dėl atskirų atvejų, kurie buvo arba įtraukti į apskaitą, o vienu atveju įvykusi ūkinė operacija buvo neatvaizduota įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Yra faktas, kad direktorė, turėdama prieigą prie atsiskaitomos sąskaitos, pervedinėjo pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą ir pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad ji iš viso yra persivedusi 123 516,44 Eur iš kurių 52 143,03 Eur, kaip darbo užmokesčio išsimokėjimas sau, o likę 71 373,11 Eur buvo įtraukti į jos, kaip atskaitingo asmens 2017 m. liepos, gruodžio, 2018 m., 2019 m. sausio, gruodžio, 2020 m. sausio, lapkričio avanso apyskaitas. Atitinkamai buvo sudarytas 2017 m. liepos mėn., 2020 m. lapkričio laikotarpio apyvartos žiniaraščiai, atskaitingas asmuo D. B.. Iš šių pervestų lėšų, kurios buvo įtrauktos į avanso apyskaitą ir apyvartos žiniaraštį, buvo panaudoti: 18 300 Eur - 2018 m. gegužės 29 d., buvo grąžinti į įstaigos atsikaitomąją sąskaitą, 18 970,62 Eur buvo fiksuoti, kaip darbo užmokesčio išmokėjimas D. B. – ta dalis, kur pagal pavedimus sau persivedusi ne visą sumą darbo užmokesčio, kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuota. Yra sudaryta lentelė, kaip jai priklausantis darbo užmokesčio skirtumas. Iš minėtų pinigų 398,80 Eur išmokėtas darbo užmokestis V. G.. Jis buvo patvirtintas pinigų gavėjos parašu. Likę 11 689,11 Eur buvo nurašyti į išlaidas pagal pridėtas sąskaitas prie avansinių apyskaitų, kuriose buvo fiksuoti alkoholinių gėrimų pirkimas, kava, cukrus, vanduo, saldainiai, sausainiai, apgyvendinimo paslaugos viešbučiuose, maitinimo paslaugos, statybinės ir santechninės medžiagos, remontuoti automobiliai nenurodant jų valstybinių numerių, pirktos padangos, alyvos, filtrai, dulkių siurblys, švaros prekės. Taip pat avansinėse apyskaitose į išlaidas buvo nurašyta, nurodant, kad komandiruotės išlaidos, tačiau pridėtose išlaidų apskaičiavimo apyskaitose nėra įrašyta direktoriaus įsakymo dėl komandiruotės datų ir numerio, neįrašyti ir nepridėti komandiruotės išlaidų pateisinamieji dokumentai. Taip pat minėtose apyskaitose į išlaidas buvo nurašytas 1081,47 Eur lėšų, kaip išmokėtų V. G. darbo užmokesčio, tačiau lėšos buvo du kartus po 99,00 Eur. Kvitai buvo išrašyti, tačiau juose nėra V. G. parašo. 2018 m. gruodžio mėn., apyskaitose įrašyta, kad gruodžio 5 d., per du kartus V. G. išmokėta 548,16 Eur ir 334,46 Eur, tačiau pinigų išmokėjimo kvitų, kuriuose ji buvo patvirtinusi pinigų gavimą, tyrimui nebuvo pateikta, jis nepatvirtintas apskaitos dokumentu. Likę pinigai iš viso 11 689,11 Eur, kurie avansinėse apskaitose nurašyti į išlaidas, nepatvirtinti nurašymo aktais, kurie patvirtintų faktą, kad ši pinigų suma buvo naudojama įstaigos veikloje. Kodėl nėra pagrindžiančių dokumentų negali atsakyti. Mato, kad išlaidos buvo nurašytos į įstaigos sąnaudas, kaip panaudotos įstaigoje. Ji atlieka dokumentinį tyrimą, todėl vadovaujasi apskaitos dokumentais, kurie patvirtina, kad visos piniginės lėšos, kurios buvo nurašytos į įstaigos sąnaudas, buvo panaudotos konkrečiai ūkinei operacijai atlikti. Tyrimo metu negalėjo nustatyti ar visos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. To buvo negalima nustatyti. 11 689,11 Eur buvo nurašyti į sąnaudas ir nurašymas turėjo būti pagrįstas nurašymo aktais, jie paprastai surašomi komisijos iš 3 asmenų, būna parašai ir juose konkretizuojama, kur, kokiai ūkinei operacijai, kuri būtina buvo įvykti, ir įvyko, buvo tos atsargos ir inventorius sunaudoti. Be nurašymo akto dar turi būti atsargų sandėlio apskaitos knyga, toms atsargoms, kurios nepriskiriamos menkaverčiam inventoriui, jos turi būti užpajamuotos ir apskaitytos atsargų apyvartos žiniaraštyje ir po to nurašytos pagal sunaudojimo aktą. Šis aktas rašomas į apyvartos žiniaraštį, jie ten gali būti kelių rūšių ir pagal tai, kokiai sąnaudų grupei buhalteris jas priskyrė. Tai reglamentuoja buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnis. Įsakymai dėl komandiruočių jai nebuvo pateikti. Darė teminį patikrinimą dėl D. B. persivestų lėšų ir jų apskaitos, visos įmonės veiklos netikrino. Dėl automobilio yra vedamas atskiras žiniaraštis: kuras ir kt., medžiagos ir ten būna užpajamuotas kuras, alyvos, turi būti vedami kelionės lapai, pagal kelionės lapus matosi nurašomas kiekis, jeigu būna atliekamas tepalų keitimas irgi turi būti užpajamuota, kai įvyksta ūkinė operacija – sunaudojamas kuras, alyva, tai viskas fiksuojama nurašymo aktuose, nes gali būti ne vienas automobilis. Įstaiga gali turėti nurašymo aktus, arba kitus analogiškus dokumentus, bet juose turi atsispindėti visos įvykusios ūkinės operacijos ir pagal jas nurašytas atsargų, kuro kiekis, nesvarbu, kaip dokumentas vadinasi, svarbus yra jos turinys, kad jame būtų parašai, tačiau tokių dokumentų nebuvo. Jeigu įmonė naudoja ne įmonės automobilį, tai jis turėtų būti apskaitytas pagal tai, kaip sudaryta sutartis, kaip sutartyje yra įrašytos sąlygos. Jeigu automobilis perduotas metams pagal nuomą, tai jis turėtų būti atskirame registre ir pagal sutartį. Turi būti aišku ar jis remontas, ar išnuomotas. Jeigu išnuomotas, tai iš ko. Apskaitoje tos išlaidos turi būti užfiksuotos ir aiškios. Gali būti sutarta, kad remontas daromas įstaigos, tai turi būti fiksuojama, o tas kas nuomoja, ta suma mažina nuomos kainą. Buvo nustatyta, kad trūksta pateisinamų dokumentų 23 828,70 Eur sumai, tačiau, kai pasikeitė direktoriai buvo tikrinami atsiskaitymai. 2021 m. gegužės 14 d., buvo patikslinta 2020 m. lapkričio mėn., atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaita ir apyvartos žiniaraštis ir ten buvo parašyta, kad didinamos atskaitingo asmens D. B. pajamos 382,65 Eur, kuriai jais buvo sumokėjęs V. N., tačiau apskaitoje nebuvo fiksuota. Po patikslinimo, atskaitingo asmens D. B. dokumentinė skola jai išeinant iš darbo sudarė 24 211,35 Eur. Prie avansų apyskaitų yra jos parašai, ji likutį žinojo, ji pasirašiusi po likučiu 23 828,70 Eur sumai. Ji išeidama iš darbo privalėjo likusias įmonės nepanaudotas lėšas grąžinti į kasą, bet negražino. Paminėtina, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio, atskaitingas asmuo nė karto nėra grąžinęs mėnesiui pasibaigus įstaigai priklausančių piniginių lėšų likučio. Visa skola yra 24 211,35 Eur. O dėl nesančių dokumentų 11 689,11 Eur sumai, tai šie pinigai buvo sumokėti iš įmonės lėšų ir buvo naudojamas įmonės turtas, kadangi nėra pateisinančių dokumentų, kad tas turtas buvo panaudotas įstaigai. Kadangi pinigai buvo išleisti ir nėra jų panaudojimo apskaitos dokumentų, negalima nustatyta bendrovės veiklos, nes gal jie panaudoti bendrovės veiklai, kuri nebuvo registruota, gal dar papildoma veikla buvo pradėta vykdyti, o ar buvo tokia veikla pradėta vykdyti negali pasakyti, nes nėra nurašymo aktų. Sutartis dėl automobilio nuomos ar panaudos jai nebuvo pateikta. Ji netyrė visos įstaigos ūkinės veiklos. Jeigu duomenys būtų, turėtų juos įvertinti, nes tai buvo duomenys patvirtinantys įmonės naudojamas lėšas, tačiau jų nebuvo. Patikslino, kad jai nebuvo pateikta apskaitos politika. 11 689,11 Eur suma sudaryta iš pirminių dokumentų, apskaičiuota sutikrinant įstaigos atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, darbo užmokesčio žiniaraščius, visą šitą derinant su apyvartos žiniaraščiu. Avansų apyskaitose yra dokumentai pagal kuriuos buvo supirktos paslaugos ir atsargos, o kur panaudota, tai yra apyvartos žiniaraštis, nes daugiau nebuvo jokių dokumentų, tai žiūrėjo į apyvartos žiniaraštį, jame ir matė, kad 11 689,11 Eur suma buvo nurašyta į sąnaudas. Ataskaitos apie sunaudotą trumpalaikį turtą yra suvestinis turtas, nes surašomas visas menkavertis turtas pagal pavadinimus, jų apskaitinė vertė ir nurodoma į kokias sąnaudas. Parašoma pastaba dėl nurašymo, kad perskaičius būtų žinoma, kodėl nurašyta. Patikslino, kad kelionės lapas yra rekomenduojamas apskaitos dokumentas, kad įmonė galėtų apskaičiuoti ir pagrįsti kuro sunaudojimą pagal nuvažiuotus kilometrus. Jeigu įmonė nutaria nepildyti kelionės lapų, tai turi vesti kažkokį kitą dokumentą, kuriame fiksuotų, pagal kiekvieną automobilį, nuvažiuotus kilometrus, mėnesio gale pagal tai buhalteris sutikrintų ar teisingai buvo nurašytas kuras. Bendra taisyklė tokia, kad yra išlaidos ir yra gerai jeigu yra jas patvirtinantys dokumentai. Labai tiksliai reikia suvesti apskaitos registrus. Principas toks, jog turi matytis kur, kiek ir kokiu tikslu yra išleista. Apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis numato, kad už apskaitos organizavimą atsako direktorius. 24 211,00 Eur yra apskaityta, kaip D. B. skola įmonei už negrąžintas įmonei priklausančias lėšas. Buvo pateiktas paaiškinimas naujo direktoriaus, kad kai keitėsi direktoriai buvo derinamos skolos ir jas derinant buvo aptiktas neįtraukti į apskaitą 382,65 Eur, kurie buvo sumokėti D. B.. Ji apskaitą tvarkančiai įmonei jų gavimo dokumentų nepateikė, todėl įvykusi ūkinė operacija nebuvo atvaizduota įstaigos apskaitoje. Kas pagrindžia skolą šiai įmonei, kad pinigai buvo neapskaityti, tai buvo atrasta, kai nauja administracija tikrino skolų likučius, jie skambino kiekvienam skolininkui derino skolos ir tada buvo gauta informacija, kad V. N. sumokėjęs 382,65 Eur. Jis sumokėjo, kaip fizinis asmuo, nes jo pavardė įrašyta. 2020 m. liepos mėn., buvo įrašyta 200 Eur, kad išmokėta, bet kvito su jo parašu, kad tikrai pinigus gavo, nebuvo pridėta. Dėl N., tai tikrinamas įsiskolinimas tai datai, kada direktorė buvo atleista iš pareigų. Ar buvo duomenų, kad vėliau šios sumos buvo apskaitytos, kai D. B. buvo atleista, tai nauja administracija šitą sumą įformino, kad ji gauta, bet žiniaraštyje buvo neįrašyta ir ta suma padidino atskaitingo asmens D. B. dokumentinį piniginių lėšų likutį. Buvo 24 028,70 Eur tada, kaip išmokėtus 200 Eur K. atimti, tai pasidarė 23 828,70 Eur. Kada buvo patikslinta 2021 m. gegužės 14 d., tai pagal pateiktus dokumentus pas D. B. turėtų būti dokumentinis likutis 24 411,35 Eur, nes prie 24 028,70 Eur pridėta jos gauti pinigai iš N., bet dar buvo atimti 200 Eur, bet neaišku ar 200 Eur buvo išmokėti ar ne, nes nepateiktas apskaitos dokumentas su jo patvirtinančiu parašu, kad gavo. Jeigu nėra pinigų gavėjo parašo vertinama, kad pinigai neišmokėti. Dėl dokumentų, tai priedo nėra dokumentų, bet jai tyrėja pateikė patikslintą avanso apyskaitą ir apyvartos žiniaraštį pagal, kurį irgi patikslinta, kad pagal naujos administracijos duomenis, pagal dokumentus būtų skola 24 411,35 Eur, bet jeigu sumokėjo 200 Eur, tai tada 200 Eur mažėtų ir sudarytų 24 211,35 Eur. Yra dvi sumos, kur pagal pateiktus dokumentus neaišku, kurią reikia už pagrindą imti. Visos sumos imamos iš apyvartos žiniaraščio, todėl ir šį kartą imama mažesnė suma, nes ji yra įrašyta apyvartos žiniaraštyje 24 211,35 Eur, nes 200 Eur yra mažareikšmė suma. 23 828, 70 Eur suma buvo parašyta D. B., o kai ją patikslino nauja valdžia, tai pasidarė 24 211 Eur. Ji šitos sumos nerodė prie skolos, jie atsiuntė raštą tyrėjai, kad buvo derinta ir jie rado skolą - 382,65 Eur neapskaitytą. 23 828,70 Eur suma pagal D. B., o pagal naują administraciją ji jau padidinta - 24 211,35 Eur. Apyvartos žiniaraštyje fiksuota šita suma 23 828,70 Eur. Likutis pas atskaitingą asmenį. 382,65 Eur suma vertinama taip, kad jai nėra pateisinančių dokumentų šiai sumai. 11 869 Eur suma jeigu būtų tinkamai užfiksuota nurašymo aktais, tai nebūtų klausimų ar ji panaudota įmonės veikloje ar ne. Dėl 2019-02-07 kvito paaiškino, kad jis tuo metu nebuvo įtrauktas. Mano, kad kvitą jiems pateikė N. – naujiesiems savininkams. Yra kvitas jame yra parašai, išrašytas tikrinamajam laikotarpyje ir todėl jis turėjo būti atvaizduotas už tą dieną, kai buvo išrašytas pas atskaitingą asmenį, o D. B. vadovavimo laikotarpiu to nebuvo padaryta. Dėl K., tai pati sąskaita – faktūra, kaip patvirtinantis dokumentas negali būti laikoma, nes prie jos turėjo būti pridėtas pinigų priėmimo kvitas arba galėjo būti, ar kasos pajamų orderis. Nėra pagrindo laikyti, kad buvo apmokėta. Ar ataskaita laikytina, kaip tinkamas dokumentas jeigu nėra ją patvirtinančių apskaitos dokumentų, tai ne, nes viskas turi būti patvirtinta apskaitos dokumentais, jeigu tai yra ataskaita apie panaudojimą, tai turi būti grafa, kur konkrečiai nurašomos atsargos buvo panaudotos. Dėl nurašymo akto, tai čia yra apskaitos dokumentas, kurį turi pateikti buhalteriui arba apskaitą tvarkančiai įmonei direktorius. Dėl kelionės lapo, tai remiamasi yra bendra apskaitos politika, kuri yra nepriklausomai nuo to koks pavadinimas dokumento, svarbu, kad jame įvykusios operacijos atsispindėtų. Išvadoje nurodytais norminiais aktais vadovaudamasi ji ir pateikė išvadą. Rekomendacijos yra kaip priemonė, metodinė medžiaga. Dėl išvados 6 lapo, tai yra avansų apyskaitos ir prie jų yra pateiktos visos sąskaitos - faktūros ir kvitai, kuriuose parašyta kas pirkta ir viskas iš jų surašyta, tai čia yra pirkimo pirminis dokumentas. Dėl specialisto išvados 3 lapo ir pirminių dokumentų, tai nori patikslinti, kad teigė, kad nėra dviejų apskaitos dokumentų dėl 200 Eur sumokėjimo ir 382,65 Eur gavimo, o daugiau dėl pirminių dokumentų nepasisakė. Dėl nurašymo aktų ir atsargų judėjimo ataskaitų, tai yra kita dalis apskaitos dokumentų irgi pirminių, bet jau čia vidiniai įstaigos dokumentai, o ne gauti pirminiai, tai yra du skirtingi dalykai. Dėl 7 363,80 Eur įsiskolinimo, tai ši suma susidarė skaičiuojant, pagal įstaigos atsiskaitomosios sąskaitos piniginių lėšų joje judėjimo išrašus surinko, kad iš viso direktorė D. B. į savo sąskaitą persivedė 123 516,44 Eur, tada pagal tai, kas buvo parašyta – kokiu pagrindu pervesti pinigai, tai iš šitų pinigų pagal apyvartos žiniaraštį darbo užmokesčio 52 143,33 Eur persivesti pagrįstai, nes tai buvo darbo užmokestis, kuris buvo apskaičiuotas D. B., o likusieji 71 373,11 Eur, taip pat avanso apyskaitose D. B. buvo įrašyta pajamose, kad ji iš pirkėjų gavo 1 937,64 Eur, todėl iš viso pajamos sudaro 73 310,75 Eur. 73 310,75 Eur per 2018 m. spalio - 2020 m. lapkričio mėn., laikotarpį buvo panaudoti: 18 300 Eur grąžinti į įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą – 2018-05-29; 18 970,62 Eur buvo užskaityta kaip išmokėtas darbo užmokesčio likutis, ji yra patvirtinta; 398,80 Eur darbo užmokesčio V. G. irgi yra patirtinta pagal pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose yra jos parašai. Likutis gaunasi 11 689,11 Eur nurašytas į išlaidas, bet jog išleisti pinigai būtų panaudoti įstaigos veikloje nėra duomenų. Iš 11 689,11 Eur, juose yra įrašyti 1 081,42 Eur, kaip išmokėti V. G., bet nėra patvirtinta jos parašais, o kituose iš viso nėra patvirtinančio išmokėjimą dokumento. Dėl 2000 Eur išmokėjimo dėl edukacinės programos, tai turėjo būti įforminta, nes tai būtų apskaitoje, kaip parama, labdara, bet jeigu jis yra vienetinis, ir įstatuose numatyta toks vienkartinis, visi dokumentai yra, sutartis, kad pinigus gavo yra, tai buhalteriškai viskas tvarkoje, bet jeigu tai būtų sistema, tai reikia, kad būtų užregistruota parama, labdara, šiuo atveju nebuvo registruota, bet tai buvo vienkartinis atvejis. Jai nebuvo žinoma ar G. gavo pinigus, nes ir tyrėja nežinojo tuo metu ar ji gavo pinigus ar ne, todėl išvadoje ir rašė – jeigu, nes negali teigti, kad gavo. Kaip keistųsi išvada jeigu paaiškėtų, jog G. gavo pinigus, tai jeigu gavo tai iš 11 689,11 Eur reikia atimti 1 081,47 Eur. Apskaitos požiūriu išvados tai nekeičia.

Iš liudytojo A. M. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. M. parodė, kad jis su D. B. yra pažįstamas, nes ji dirbo jo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo vadovas, ji buvo pardavimų vadybininkė, paskui vadovė. Ji buvo versli ir aktyvi, gerai bendraujanti su klientais. Kaip D. B. atsirado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nežino, bet 2012 m. ar tai 2013 m., A. G. klausė, ką jis galėtų rekomenduoti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovus. Jis (A. M.) ir rekomendavo kelis asmenis, vienas iš jų buvo D. B., nes ji dirbo toje rinkoje. A. G. pažinojo, nes juos siejo verslo santykiai. Kartu jie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai. Kada D. B. tapo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jų santykiai tęsėsi, nes rinka buvo nauja, atsirado kolektyvinis atliekų tvarkymas, tai daug teko bendrauti su Aplinkos apsaugos ministerija, keitėsi įstatymai, taip pat (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas (duomenys neskelbtini). Jo įmonė buvo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra. (duomenys neskelbtini) teikė (duomenys neskelbtini) padangų atliekų tvarkymo paslaugas. Su (duomenys neskelbtini) yra pasirašoma sutartis, metiniai kiekiai ir pagal tai turėjo surinkti iš jų klientų padangas, padangų atliekas. Jie atstovauja importuotojams, jų pavedimu teikia užsakymas jas surinkti, o jie surenka. (duomenys neskelbtini) sumoka už paslaugas jo įmonei, bet priklauso ar atlieka turi teigiamą pridėtinę vertę, ar turi neigiamą vertę, nes jeigu turi teigiamą vertę, tai gali būti ir atvirkštinis variantas. Jeigu akumuliatoriai, tai jie turi didelę pridėtinę vertę, todėl atliekų tvarkytojas gali sumokėti (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymas vykdavo pavedimu, grynaisiais pinigais ne, tik pavedimu. Nepamena ar tarp jo ir D. B. vyko asmeninei finansiniai sandoriai. Ji nėra jam mokėjusi po 200 Eur, 1 000 Eur grynais. Akistata buvo, bet klausimų tiksliai nepamena. D. B. nemokėjo jam grynaisiais pinigais įvairių sumų. Kodėl ji taip teigia, negali paaiškinti jos motyvų. Tyrimo metu jam buvo daug keistų klausimų, nes iš klausimų suprato, kad bandoma įrodyti, kad jis vadovavo tai (duomenys neskelbtini), bet jai tikrai nevadovavo, neprisidėjo prie jos veiklos. Yra dalyvavęs tik D. B. 50 metų gimtadienyje. Pažįsta D. B. vyrą, nes jis buvo jos vairuotojas. D. B. pati nevairuoja, todėl vyras buvo jos vairuotojas. Jis (A. M.) naudojasi el. paštu. Su D. B. vyko susirašinėjimas el. paštu. Tai buvo susirašinėjimai dėl įstatymų pasikeitimų. (duomenys neskelbtini) biuras iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau D. B. namuose. Adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), ten yra verslo centras, kuriame yra jo darbovietės. D. B. ten buvo atvykusi, atvykdavo į (duomenys neskelbtini) ir su A. G. atvykdavo susitikti. Jis (A. M.) D. B. atleidime nedalyvavo. Iš pokalbių žino, kad D. B. pasisavino kažkokią pinigų sumą iš (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo atleista. Tai žino, nes A. G. sakė. Nebuvo taip, jog D. B. ar jos vyras asmeniškai jam perduotų pinigus, kurie priklausė (duomenys neskelbtini). Dėl D. B. galimo pinigų pasisavinimo detaliau nieko nežino. Nežino, kodėl D. B. teigė, kad jam (A. M.) perduodavo pinigų sumas. D. B. yra kerštingas asmuo. Ją jis pažįsta, yra matęs situacijų, kaip elgiamasi, kai kažkas vyksta ne pagal jos norą, tai lietė ir darbuotojus (duomenys neskelbtini), kur vadybininkai jausdavo įtampą jeigu nepritardavo jos nuomonei. Pinigų perdavimo grynais nebuvo. Nėra davęs D. B. nurodymų perduoti pinigus kažkam. Nėra liepęs, nurodęs jai pirkti dovanas (duomenys neskelbtini) klientams. (duomenys neskelbtini) veikloje dalyvavo, kaip paslaugų teikėjas. D. B. bandymas jį apkaltinti yra keistas. Nežino jos motyvų. I. K. jam žinoma. Ji yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Steigėjas yra D. B.. Ankščiau ji dirbo (duomenys neskelbtini). Ji galėjo susirašinėti su D. B.. Jis patikslino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytos 1-2 sutartys. Sutartys turi būti buhalterijoje. Buvo teikiamos padangų surinkimo paslaugos iš klientų. Mano, kad sutartis buvo sudaryta konkurso būdu, bet tiksliai nepamena. Už paslaugas pinigus gaudavo (duomenys neskelbtini), nes jie teikė paslaugas. A. G. nereiškė pretenzijų dėl galimai D. B. jam (A. M.) perduotų pinigų. Nežino, kada D. B. buvo atleista iš darbo. Tikslios datos nežino. Nežino, kur jai buvo pranešta, jog ji atleidžiama iš darbo. A. M., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, turi kabinetą, tačiau šiame kabinete D. B. tikrai nebuvo atleista iš darbo. Apie D. B. atleidimą yra pasakęs A. G. ir kad yra pasisavinta pinigų, bet ne daugiau.

Iš liudytojos L. Š. – K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. Š. – K. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo bendrovės bendrasavininkė ir direktorė. Konsultuoja įvairius asmenis, susijusius su atliekų tvarkymu. Tai darau 18, ar 20 metų. Buvo pakviesta pas tyrėją ir davė parodymus. A. G. ji nepažįsta. Jų kompanija turėjo sutartį su (duomenys neskelbtini). Metų neprisimena. Tokio pobūdžio organizacijos turi turėti licenciją. Jie turėjo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parengti (duomenys neskelbtini) licencijavimo dokumentus. Rengiant dokumentus, reikalingi duomenys, reikalingas planas. Jį konsultantai rengia, o vėliau derinama su asociacija, kad jie pridavę dokumentus, gautų licenciją. Licencijos dokumentų rengimo etape susidūrė su D. B.. Taip pat susidūrė su ja, nes organizuoja Lietuvoje didžiausią atliekų tvarkymo sektoriaus renginį. Šiemet bus 20 metų. Jame renkasi visos Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos suinteresuotos šalys. Vieną kartą metuose, kasmet toje pačioje vietoje. D. B. taip pat lankosi (duomenys neskelbtini) forume. Iš ten ją pažįstą, kaip dalyvę. A. M. jai taip yra pažįstamas. Jis sektoriuje yra aktyvus. Su A. M. teko susidurti licencijavimo dokumentų rengimo metu, (duomenys neskelbtini) forumo metu. Skambinosi dėl jo inicijuotų projektų. D. B. atstovavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai nežino, kokios jos pareigos. Buvo sudaryta sutartis jos vadovaujamos įmonės su (duomenys neskelbtini). Jos darbas buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ licencijavimo dokumentų parengimas. Be šių dokumentų negalėtų įsisteigti (duomenys neskelbtini). Ji negautų leidimo veikti. Jos įmonė padėjo rengti licencijavimo dokumentus. Neturi informacijos apie lėšų pasisavinimą iš šios įmonės. Kada buvo gauta licencija, jiems buvo sumokėta už darbus ir jos ryšys su šia organizacija nutrūko. Ji neprisimena, kada buvo sudaryta sutartis. Ji konsultuoja apie 100 įmonių ir yra tik direktorė. Komandos nariai rašo sutartis ir be jos žinios. Jų organizacijoje kitokių atsiskaitymų, kaip tik pavedimu, nėra. Dėl asociacijos sutarties pasirašymo skambino A. M. ir jis jai pristatė D. B.. Pristatė, kad ji yra asociacijos direktorė ir, kad su ja reikės rengi dokumentus. Jis tuo metu turėjo įmonę. Paskui A. M. su ja nekontaktavo dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bet šią paraišką rengė trys žmonės. Negali pasakyti, kiek laiko truko dokumentų rengimas dėl licencijos gavimo. Kiek atsimena, tai užtruko. Neatsimena, kokios įmonės direktorius buvo A. M.. Lyg (duomenys neskelbtini) kažkas parašyta. A. M. aktyvumas (duomenys neskelbtini) sektoriuje pasireiškia dalyvavimu forumuose. (duomenys neskelbtini) vyksta renginys, kur liečiami atliekų tvarkymo iššūkiai. Jų komanda seka teisėkūra, lobizmą. Jis yra matomas, jis yra aktyvus, jis lankosi posėdžiuose, reiškia nuomonę. D. B. yra lyderė atliekų tvarkymo srityje. Tai žmogus, nešantis inovacijas sektoriui. Ji aktyviai reiškėsi teisėkūroje. Yra pasiūlymų buvę, kurie jiems atrodė neįtikėtini. Jie buvo nustebę, kaip ji galėjo įtikinti kitus. Ji yra novatorė. Kol nebuvo licencijos, ji vadovauti įmonei negalėjo. Liudytoja kūrė licenciją veikti tai asociacijai, kurios vadovė ji (D. B.) turėjo ir būti. Būna kartais, kad yra įkurta organizacija ir turi direktorių ir tik tada rengia licencijos dokumentus. A. M. jai pristatė D. B.. Neatsimena, kada organizacija įsteigta, kada sutartis buvo sudaryta. Viešajame registre esantys duomenys gali būti teisingi.

Iš liudytojos A. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. A. parodė, kad ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydavo užsakymus. Prieš tris metus maždaug dirbo ten. Įmonei tuo metu vadovavo D. B.. Jos darbo funkcijos buvo užsakymai, padangų kiekiai, iš ko surinkta, kam perduota. Nežino aplinkybių apie pinigų pasisavinimą. Žino, kad D. B. buvo atleista iš užimamų pareigų. Kodėl ji buvo atleista liudytoja nežino. Jos pareigos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo labiau kaip administratorės.

Siekiant patikrinti liudytojos A. A. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01, liudytoja apklausta A. A. parodė, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore maždaug metus nuo 2019 metų iki 2020 metų. Organizacijos direktore buvo D. B.. Jokių pinigų jos nurodymu su jos (D. B.) banko kortele iš bankomatų ji nėra nuiminėjusi. Niekada nėra mačiusi, kad D. B. būtų perdavusi grynus pinigus kam nors jos akivaizdoje. A. M. nepažįsta, kas jis toks nežino. Jai dirbant D. B. buvo atleista iš užimamų pareigų. Kas ir dėl ko ją atleido, nežino. Daugiau papildymų neturi.

Po šių parodymų pagarsinimo A. A. paaiškino, kad ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad nežino, kaip vykdavo atsiskaitymai. Per ją atsiskaitymai nevykdavo. Draugavo su vienu iš D. B. sūnų. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Ji dirbdavo iš namų, o ne ofise. Apie metus laiko ten dirbo.

Iš liudytojos I. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. K. parodė, kad prieš 10 metų atvyko į darbo pokalbį pas D. B. ir pradėjo dirbti kartu. Dabar turi savo mažąją bendriją – gyvenamųjų namų statyba ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų koordinatore. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 11 metų. Dirbo apie 7 metus. Ten iš pradžių buvo vadybininkė, paskui pardavimų vadovė. Teko dirbti su D. B.. Iš pradžių ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o paskui įsteigus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji perėjo į šią organizaciją. Bet jos toliau tęsė savo darbinius santykius, kadangi ji pildydavo atitinkamus dokumentus, užsakymus. A. M. pažįsta. Jis buvo jos vadovas. Teko dirbti kartu. A. M. glaudžiai bendravo su D. B.. Jie bendravo darbiniais reikalais. Kur jis buvo įdarbintas nežino. Aplinkybes dėl pinigų pasisavinimo žino tik tiek, jog kada dirbo su D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo čekių knygelę. D. yra nevairuojanti, todėl ją ji veždavo į banką išsigryninti pinigų, paskui ji eidavo pas A. M. su tais pinigais. Nežino, kodėl tuos pinigus reikėdavo išgryninti. Ji tokių klausimų neužduodavo. Nematė, kad D. B. perduotų pinigus A. M.. A. M. dažnai pas D. B. į namus važiuodavo. Jų santykiai buvo draugiški. Yra kartu dalyvavę ir D. penkiasdešimtmetyje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta praėjus keliems metams po jos įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal prieš kokius 10 metų. Buvo konferencija, kurią jie organizavo padangų gamintojams ir importuotojams. Aplinkos ministerijos atstovai ten dalyvaudavo. Vilniuje buvo ta konferencija. Ir po jos, grįžus į Kauną, A. M. su D. B. sugalvojo, kad reikia įsteigti asociaciją ir visus gamintojus importuotojus atskirti nuo kitų jų klientų. Jų bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tokią veiklą, kad surinkdavo padangas ir perduodavo, išveždavo jas utilizavimui. Lėšos buvo skiriamos ne iš Europos sąjungos biudžeto. Pagrindinis finansavimas vykdavo iš klientų. Išrašomos sąskaitos-faktūros už surinktą kiekį padangų atliekų, tai autoservisai, gamintojai - importuotojai. Su gamintojais - importuotojais dirbdavo D. B.. Ji dirbo daugiau su smulkesniais, su privačiais klientais. Tai buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo vykdomi viešieji pirkimai. Teikdavo dokumentus, nugalėdavo ir tada pasirašydavome sutartį ir dirbdavo. Padangų surinkimas buvo pagrindinė veikla. Nežino, kodėl D. B. buvo atleista iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jai išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su D. B. bendravimas buvo nutrūkęs. Paskui D. ją pakvietė dirbti į jos steigiamą organizaciją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja jos paklausė, kas atsitiko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ji pasakė, kad buvo atleista, kadangi ta įmonė buvo atimta iš jos. Liudytoja galvojo, kad įmonę atėmė A. M.. Tiksliai nežino tų aplinkybių. Patikslino, jog kada vežė D. B. išgryninti pinigų, ji tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kai D. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji neveždavo jos išsigryninti pinigų. Ji pildydavo dokumentus kiekvieną mėnesį už D. B. apie gamintojų - importuotojų surinktas padangas ir A. M. jos klausdavo, gal reikia D. B. nuvežti dokumentus. Iš to gali teigti, kad jis važiuodavo pas D. B.. A. M. sakydavo, kad važiuoja pas D.. Nežinau, ar jie bendraudavo šeimomis. A. M. klausdavo, ar reikia nuvežti D. B. dokumentus. Tai būdavo aktavimai, kiek surinkta padangų, pridėti važtaraščiai ir išrašytas aktas, kad tos padangos buvo priimtos iš kliento ir perduotos perdirbimui. Ji kaip užsakovas su tais dokumentais buvo supažindinama. E. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius po D. B. išėjimo. E. J. nevykdė nieko. Liudytoja nedalyvavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nematė, kad D. B. perduotų pinigus A. M.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš liudytojos V. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. G. parodė, kad ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų ryšių specialiste 2017 – 2019 metais. Ją į darbą šioje organizacijoje priėmė D. B.. Ji jai ir pasiūlė šį darbą. Ji nežino D. B. atleidimo aplinkybių iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kad ji buvo atleista liudytoja jau nebedirbo šioje organizacijoje. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ D. B. ėjo direktorės pareigas. Apie galimą pinigų pasisavinimą iš tos įmonės ji nieko nežino. Iš pradžių, kol gyveno Kaune, dirbo D. B. namuose. Darbas buvo prie kompiuterio, arba telefono. Vėliau išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir dirbo tik nuotoliu. Jai darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę. Pas tyrėją, prieš metus lyg ir, jai rodė grynų pinigų operacijas, ant kurių ji yra pasirašiusi. Tyrėjas jai sakė, kad dalis algos jai buvo išmokėta grynais pinigais ir jai perduota. Tačiau ji to neatsimena. Yra buvę, kad jai davė grynais pinigais, bet tai nebūdavo dažnai. Yra ir kažkada prašiusi, kad jai darbo užmokestį išmokėtų grynaisiais pinigais. Mano, kad pasirašydavo dokumentuose, jeigu gaudavo tuos pinigus. D. B. išmokėdavo tuos pinigus. Buvo tik pradžioje dėl tų grynų pinigų išmokėjimo. O paskui, kada jau dirbo (duomenys neskelbtini) tai ne grynais mokėjo. Kai pradėjo pas ją dirbti buvo, kad paprašė, kad jai duotų pinigų iš anksto, nes reikėjo susimokėti už odontologijos paslaugas, tai tada ir padavė grynais. Paskui išlygino kažkaip. Bet, kad būtų išmokėtos didelės sumos, ar, kad tokie atvejai būtų buvę dažni, tai neprisimena.

Siekiant patikrinti liudytojos V. G. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-15, liudytoja apklausta V. G. parodė, kad su D. B. susipažino maždaug prieš 5-6 metus. Tuo metu draugavo su jos sūnumi E. B.. Maždaug 2017 metais, būnant pas Emilį namuose D. B. sužinojo, kad ji pradėjo mokytis VDU viešąją komunikaciją. Bendraujant su ja D. B. pasiūlė dirbti jos vadovaujamoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, viešųjų ryšių specialiste. Į jos pareigas įėjo bendravimas su klientais, komunikacija socialiniuose tinkluose, padangų vežimo operacijų registravimas, dalyvavimas pasitarimuose aplinkos apsaugos ministerijoje. Jos darbo vieta buvo nuotolinė, tačiau pradžioje apie metus laiko dirbo jos namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Nuotoliniu būdu dirbti pradėjo, kada 2018 metais išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena jos darbo užmokestis buvo 600 Eur. Algą pervesdavo į banko kortelės sąskaitą, dalį algos D. B. išmokėdavo grynais pinigais. 2018-02-05 ir 2018-05-05 pinigų priėmimo kvituose yra jos parašas. Pagal 2018-06-05 ir 2018-07-05 pinigų išmokėjimo kvitus ji pinigus gavo. Kodėl juose ji nepasirašė, nežino, neatsimena. Kiek atsimena, 2018 metais lapkričio gruodžio mėnesį D. B. buvo (duomenys neskelbtini), todėl jai stipriai buvo padidėjęs darbo krūvis ir ji gavo didesnį atlyginimą negu įprastai, gali būti, kad pagal pinigų išmokėjimo kvitus 2018-12-05 ir 2018-12-28 jai buvo išmokėta 548,16 eurų ir 334,46 eurai. Kiek atsimena, ant tokių dokumentų jai išmokant pinigus ji pasirašė. Pinigai jai buvo išmokėti Kaune pas D. B. namuose. Nori patikslinti, kad E. B. jai buvo tiesiog draugas, artimi santykiai jų nesiejo. Daugiau papildymų neturi.

Po parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, V. G. patvirtino, jog palaiko šiuos savo parodymus. Patikslino, kad kai D. B. buvo (duomenys neskelbtini), ji nepasirašė tų paskutinių dokumentų, nes gyveno (duomenys neskelbtini) ir nespėjo to padaryti, nes ji nevykdavo į Kauną labai dažnai. Tikrai neprisimena, kodėl atvažiavusi į Kauną pasiimti pinigų, nepasirašydavo dokumentuose, kad pinigus gavo. Jos darbo užmokestis buvo apie 600 Eur per mėnesį. Vieną kartą per vieną mėnesį išmokėjo 900 Eur, kai D. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir ji jai tada sumokėjo už didesnį darbo krūvį. Būdavo tokių situacijų, kad kai D. B. reikėdavo kažką pasirašyti, ji atnešdavo ir duodavo pasirašyti. Nesigilindavo, ką pasirašydavo. Apie galimą neteisėtą veiklą nieko nežino. Realiai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Savo veiklą tenai vertina kaip darbą.

Iš civilinio ieškovo atstovo advokato A. G. paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Advokatas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. B. buvo atšaukta iš organizacijos vadovės pareigų. Nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo 2013 m. vasario mėn., D. B. ėjo organizacijos vadovės pareigas, iki 2020 m. spalio 21 d., kai ji buvo atšaukta iš organizacijos vadovės pareigų. Darbo sutartis nutraukta buvo lapkričio 10 d. D. B., per atitinkamą laiką buvo įpareigota perduoti dokumentus. Dar buvo laikotarpis kai ji sirgo, kai nebuvo galima nutraukti darbo sutarties. Dėl to susidarė toks laiko tarpas. Paskyrus naują vadovą, jis paskyrė vykdančiąją direktorę J. V.. Buvo gauti dokumentai iš buhalterijos, iš kurių buvo matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį D. B. pradėjo pervesti į savo sąskaitą dideles lėšų sumas. Taip pat ji paimdavo grynus pinigus iš klientų, bet nepristatė buhalterijai, kur tos lėšos buvo panaudotos. Pagal buhalterinių dokumentų registrą skola buvo 24 028,08 Eur. Dėl tos sumos buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau buhalterė nurodė, kad ji nebuvo įtraukusi 200 Eur sumos, kuri buvo išmokėta G. K.. Ta suma buvo sumažinta. Vėliau, derinat skolas su skolininkais viena įmonė, tai yra iš V. N. įmonės buvo paimti 382,62 Eur, kur dokumentai nebuvo pateikti. Tuos dokumentus pateikė V. N.. Dėl to susidarė ta suma. Vėliau, ikiteisminiam tyrimui einat į pabaigą, buvo gautas dar vienas kvitas, kur buvo paimti 500 Eur iš O. B. įmonės D. grynais. Tačiau tie dokumentai taip pat nebuvo pateikti buhalterijai. Dėl šios 500 Eur sumos jie nedavė duomenų policijai, kad neužsitęstų tyrimas. Dėl to mano, kad D. B. paėmusi atitinkamas lėšas ir jas panaudojusi savo reikmėms, jas pasisavino. Dėl to buvo pareikštas civilinis ieškinys. Buvo informacija, kad D. B. pradėjo organizacijoje elgtis kaip nuosavoje UAB. Ji įdarbino savo sutuoktinį, taip pat vieną sūnaus draugę, paskui kitą sūnaus draugę. Buvo gauta informacija iš klientų, kad su jais neatsiskaitoma. Skolos yra pakankamai didelės. Buvo priimtas sprendimas pakeisti vadovę. Tas sprendimas buvo įgyvendintas ne iš karto. Reikėjo rasti asmenį, kuris dirbtų tą darbą. Rasti vadovę užtruko porą mėnesių. Jis asmeniškai ieškojo vadovo. Buvo susitarta su J. V., kad ji ateis į organizaciją ir užims vadovės pareigas. Tik tada buvo suruoštas sprendimas dėl atšaukimo ir buvo pasiruošta tam procesui. Praktikoje ne vienas atvejis yra, kad paskui tie atleidimai gali sužlugdyti bendrovę. Ruošiant dokumentus D. B. atleidimui, paklausė buhalterijoje, ar nėra esminių skolų, kas sužlugdytų bendrovę. Buvo pasakyta, kad yra apie 20 000 Eur D. B. skola įmonei. Jai tie klausimai buvo užduoti. Ji pripažino, kad ta skola egzistuoja. Ji minėjo, kad padėjo sūnui butą įsigyti dėl to ir tie pinigai buvo paimti. Procesas atšaukimo vyko konfliktiškai. D. B. nesutiko su prašymu grąžinti pinigus. Ji pyko, pradėjo grasinti, kad bus problemos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad visi klientai išeis ir panašiai. Sužinojo, kur telefonas registruotas. Iš karto po sprendimo priėmimo dabartinis vadovas turėjo būti priimtas tik laikinai tuo laikotarpiu, kol bus išspręstas šis klausimas. G. D. turėjo būti tik laikinai. Toliau viską viena turėjo vykdyti J. V.. Kol paskelbė sprendimą dėl atleidimo, G. nuvyko, kaip naujai išrinktas vadovas pas ryšio operatorių ir užblokavo kortelę, kuri buvo išduota organizacijos. Taip pat buvo kreiptasi į elektroninį paštą tvarkančią įmonę. D. B. buvo atjungta nuo susirašinėjimo organizacijos vardu. Bet D. B., nebūdama vadove, nuvažiavo į mobilaus ryšio operatoriaus įmonę ir pasakė, kad ji yra vadovė, atsiėmė kortelę. Tada ji iš to telefono paskambino visiems klientams ir sakė, kad iš jos atimta įmonė. Vėliau jis (A. G.) buvo nuvykęs pas ją į namus atsiimti dokumentų, kad organizacija galėtų toliau vykdyti veiklą. Ji atsisakė jam duoti dokumentus, iškvietė policiją, kad jis daro kažką neteisėto. Policijai A. G. pasakė, kad ji turi grąžinti dokumentus. Ji pasakė, kad dokumentų neturi, neduos. Vėliau sutiko atiduoti dokumentus. Tą pačią dieną dar vakare, jis atvyko pasiimti tų dokumentų, kuriuos ji tuo metu davė. D. B. jokių perdavimo-priėmimo aktų nerengė, nedavė. Tam, kad nebūtų ginčų, kad kažkas dingo, A. G. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad atveš jiems dokumentus ir jie sudarys apyrašus tų dokumentų, kokie jie yra ir priims juos saugoti. Nuvažiavo pas D. B. ir kokius dokumentus ji davė jis juos paėmė ir be jokių apyrašų sudėjo dokumentus į su savimi atsivežtas dėžes. Dėžes su dokumentais užklijavo lipnia juosta, nufilmavo. Tą pačią dieną nuvežė dėžes į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nufilmavo, kai jie ten išpakavo dėžę ir padarė tuos apyrašus. Taip buvo atgauti dokumentai. Kažką kalbėti su D. B. buvo sudėtinga. Jos buvo klausiama, kaip ji ketina grąžinti atitinkamas lėšas. Tačiau ji nieko neatsakė. Tuomet buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas. D. B. žadėjo grąžinti pinigus. Jis (A. G.) el. paštu kreipėsi į D. B. ir prašė jos, kad ji grąžintų pinigus. Prašė pinigus grąžinti į tą pačią sąskaitą, iš kurios ji ir buvo juos persivedusi. Tačiau D. B. negrąžino lėšų iki šios dienos. Ji nėra grąžinusi net persivestų lėšų dalies. Ieškiniu reikalauja priteisti iš D. B. 24 211,35 Eur. Būtent šią sumą D. B. ir persivedė į savo atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat dalį šios sumos pinigų paėmė iš kitų asmenų grynais, tačiau pačių pinigų į įmonės sąskaitą neįnešė. Iš to susidarė ta suma. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje jis (A. G.) pradėjo dalyvauti, kai iš A. M. išgirdo, kad tokia organizacija steigiama. Išgirdo, kad ji galėtų išaugti į pakankamai rimtą juridinį asmenį. Jis nusprendė, kad gali dalyvauti tokioje veikloje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vienintelė dalininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas yra jis (A. G.). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis neturi jokios turto dalies. Šiuo metu vienintelė dalininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors dalininkais turėjo tapti visi importuotojai. To neįvykdė D. B.. Ji sudarė pavedimo sutartis su pačiais importuotojais, tačiau jų nepriėmė į organizaciją kaip narių. Nors buvo ir tvarkos patvirtintos ir įnašai buvo. Jie turėjo visi tapti nariais. Jis (A. G.) neturi intereso, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pelno. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra viešasis juridinis asmuo. Ji įsteigta vieninteliam tikslui, kad kolektyviai įgyvendintų visų importuotojų pareigas. Ji kaip vieša įstaiga, pelno negali skirstyti nei savo dalyviams, nei nariams. Iš to tiesiogiai jis jokios naudos gauti negali. D. B. į darbą priėmė jis. Ją pasiūlė A. M., kaip jau dalyvavusią toje veikloje. A. G. su D. B. dėl darbo pobūdžio kalbėjosi. Principas organizacijos yra toks, kad paskelbiami konkursai, kiek kainuos paslaugos, paskui duodami užsakymai, suskaičiuojama kaina. Viską sumoka importuotojai iš esmės vienodomis sąlygomis. Paslaugų sutartys buvo sudaromos su padangų gamintojais, importuotojais. Jie turėjo pareigą įgyvendinti padangų tvarkymą. Jie tą gali daryti arba patys, arba per kolektyviai įsteigtas organizacijas. Tam ir buvo įsteigta ta organizacija, kad jie per ją tą savo pareigą įgyvendintų. Jie tas pareigas įgyvendina ir jie finansuoja visą veiklą. Todėl organizacija pelno neturi, turto taip pat neturi. Organizacija surenka pinigus ir juos atiduoda. (duomenys neskelbtini) turėjo savo sąskaitą. Į tą sąskaitą buvo pervedamos visų klientų lėšos. Organizacija niekada neturėjo kasos. Bet D. B. vis tiek imdavo grynus pinigus iš užsakovų. Ji turėjo sąskaitos kortelę, bet ja naudodavosi retai. Organizacija grynais pinigais atsiskaitymų neturėjo vykdyti. Tuo metu D. B. turėdavo grynų pinigų, nes paimdavo grynas lėšas iš užsakovų. Neturi informacijos, kad D. B. būtų nusiėmus grynus pinigus iš organizacijos. Organizacija grynais pinigais atsiskaitymų neturėjo vykdyti. Organizacija visus atsiskaitymus turėjo vykdyti pavedimu. Dabar organizacija jokių operacijų grynais pinigais nevykdo. Tuo metu D. B. atitinkamų grynų pinigų sumas turėdavo, nes paimdavo tam tikras lėšas grynais pinigais iš užsakovų. Nėra nė karto užfiksavęs, kad D. B. būtų nusiėmusi grynus pinigus nuo organizacijos sąskaitos. D. B. vienintelė kontroliuodavo sąskaitą ir darydavo pavedimus. Ji vienintelė turėdavo prisijungimo duomenis. Ataskaitas, sąskaitų išrašus buhalterei siųsdavo D. B.. Buvo gauti duomenys iš buhalterijos, kad D. B. yra sau pervedusi dideles sumas. Buhalterė J. B. jį (A. G.) apie tai informavo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su auditorių įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta audito sutartis su šia bendrove. Į D. B. sąskaitą buvo pervesta apie 120 000 Eur, o dokumentų, pateisinančių tokius pervedimus, buvo mažiau nei 90 000 Eur sumai. 24 000 Eur skirtumas liko nežinomas. Visi pavedimai buvo atlikti į D. B. asmeninę sąskaitą. Ji kaip vadovė turėjo tokią teisę. Ir persivesti sau atlyginimą galėjo. Atitinkamas lėšas ji galėjo naudoti tik įstaigos reikmėms. Galbūt ne tik darbo užmokestį, galbūt reikėjo atsiskaityti ir už paslaugas, suteiktas organizacijai. Idealu būtų buvę, jei ji būtų tiesiai tuos pavedimus dariusi iš organizacijos sąskaitos. Tačiau nėra draudimo ir taip daryti. Nebuvo susitarimo, kad D. B. turėtų savo asmeninę sąskaitą, kaip direktorė. Ji savo iniciatyva tai padarė – atidarė savo sąskaitą, kaip direktorė. Jis (A. G.) nesidomėjo kasdiene organizacijos veikla ir nežinojo, kad D. B. iš įmonės sąskaitos persiveda lėšas į savo sąskaitą. D. B. atlyginimas buvo mokamas pavedimu, nes neturėjo būti grynų. Dėl darbo užmokesčio susitarimas buvo su juo (A. G.). Darbo sutartyje, kurią jis suformino, tai buvo numatyta. Ją pasirašė G. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo vadovas. Buvo susitarta su juo (A. G.) ir darbo užmokesčio dydį nustatė jis. Kaip bus mokamas darbo užmokestis buvo susitarta. Buvo standartinės sąlygos – du kartus per mėnesį. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2013 metais. Veiklą pradėjo gavusi licenciją 2014 m. Nuo 2014 m. iki 2020 m. spalio vadovavo tik D. B.. Iki to laiko jam nekilo įtarimų, kad gali būti pasisavinamos lėšos. Turtas organizacijos yra nežymus. Organizacijai yra skolingi asmenys arti pusę milijono, o organizacija yra skolinga taip pat arti pusę milijono. Tokie du dydžiai yra. Kas tuose dydžiuose yra nesimato. Kad tame skaičiuje buvo ir D. B. – nesimato. Balansuose buvo kitokios sumos. Paaiškėjo, kad yra pavedimai, bet trūksta dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Kai pastebėjo, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių išlaidas 24 211,35 Eur, rašė el. laišką D. B. primindamas, kad turi būti grąžinta skola, kad turi būti ši suma pervesta į organizacijos sąskaitą, į tą pačią iš kurios tos lėšos buvo persivestos. Nesikalbėjo su D. B., nes buvo sukonfliktavę. Darbo sutartis nutraukta po 20 dienų. Buvo viskas suskaičiuota. Išmoka turėjo būti nemaža apie 6 000 Eur. Jis pasakė, kad negalimas įskaitymas pagal įstatymus. Jos prašymo įskaityti nebuvo. Jis (A. G.) su D. B. bendravo tik darbiniais reikalais. Nežino ar D. B. A. M. pervesdavo pinigus grynais. Jeigu būtų buvusi tokia situacija, būtume prašę patraukti abu baudžiamojon atsakomybėn. Tą dieną, kai jis (A. G.) paskelbė apie tai, kad ji yra atšaukiama iš pareigų, pokalbis su D. B. buvo dėl to, ką daryti su jos skola. D. B. pripažino skolą. Kada jis (A. G.) jos paklausė, kaip ji grąžins skolą, ji nieko neatsakė. Palaiko savo ieškinio reikalavimus. Prašo civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Patikslino, kad paaiškėjus minimai informacijai, turėjo vienintelį interesą kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad nebūtų jis apkaltintas pinigų pasisavinimu. Neduodavo nurodymų D. B. išgryninti pinigus ir kažkokiems asmenims juos perduoti. Žino, kad su A. M. D. B. bendravo. Jie bendravo įvairiais politiniais klausimais. D. B. galimai pasisavinti pinigai, pervesti importuotojų organizacijos narių. Nei tada, kai D. B. tapo direktore, nei vėliau, nebuvo kalbos, kad įmonė skolins jai lėšas. Organizacija yra viešasis juridinis asmuo ir ji negali daryti nieko, kas yra nenumatyta jos įstatuose. Šiuo atveju įstatuose tai nebuvo numatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų tapti organizacijos steigėju, specialiai tokia veiklą vykdė. Ji atsivežė padangas į Lietuvą, kad taptų (duomenys neskelbtini). Jeigu D. B. būtų sumokėjusi 24 000 Eur, nežino, ką būtų nusprendę, ar būtų rašę skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Informacija apie D. B. skolą nebuvo oficialiai patvirtinta. Gražiai bandė išsiskirti tą dieną, kai atšaukė D.. Tikslas siųsti raginimą susimokėti buvo, nes D. pasakė neva ji nežino kiek ji yra skolinga ir neva ji nežino į kokią sąskaitą reikia grąžinti pinigus. Todėl jis informavo, koks tiksliai yra skolos dydis ir, kad sąskaita nepasikeitė, kad ta pati sąskaita yra. Įmonės finansinės ataskaitos dauguma yra nepatvirtintos. Nors D. B. nurodė, kad jos yra patvirtintos ir nurodė konkrečias datas, kada jos buvo patvirtintos. Civilinis ieškinys paremtas baudžiamosios bylos medžiaga. Tas V. N. epizodas yra kaltinime (7 puslapis). 23 828,70 Eur - kas buvo nustatyta atliekant įmonės finansinės veiklos patikrinimą ir plius suma iš V. N. 382,62 Eur. Ieškinio suma 24 211,35 Eur kildinami iš tos finansinės apskaitos patikrinimo ir V. N. VšĮ „(duomenys neskelbtini)i“ sumokėtos pinigų sumos. Neturėjo jokių kitų norų, kaip įmonei padarytos žalos atlyginimo. Neturėjo tikslo sukurti D. B. papildomų rūpesčių. Jokių pykčių jos atžvilgiu nėra. Nėra ir noro ją apkalbėti.

Iš specialistės N. D. papildomų paaiškinimų duotų teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta specialistė N. D. paaiškino, kad su naujais dokumentais laiko susipažinti nereikia, gali viską ir dabar paaiškinti. Dėl neatitinkančių sumų, tai nesutinka su skaičiais įrašytais prašyme, neskaičiavo išmokėto darbo užmokesčio. Ji tik vadovavosi buhalterinės apskaitos apyvartos žiniaraščiais ir juose esančiais įrašais, kad apskaičiuoti kiek D. B. buvo išmokėta darbo užmokesčio. Vadovavosi dokumentais ir kas dokumentuose buvo užfiksuota tai ir pažymėjo savo išvadoje. Analizę pradėjo tuo, kad iš įstaigos atsikaitomosios sąskaitos, kurios pabaiga Nr. .....605 į savo asmeninę sąskaitą D. B., kurios sąskaitos Nr. (pabaiga) .....221 persivedė iš viso 123 516, 44 Eur– tai yra pirmo klausimo pati pradžia – 3 lapo 2 pastraipa. Klausime buvo įrašytas apyvartos žiniaraštis ir jame surašyti duomenys, ir jai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų pagrindu tikrino dokumentus ir išvadoje viską surašė. Dėl D. B. pinigų pervedimų į savo sąskaitą pažymėtina, kad pervedimus visais atvejais darė pati D. B. ir nėra žinoma kokiu pagrindu ji įrašė: vienur avansas, kitur darbo užmokestis, ūkio išlaidos. Išvadoje yra parašyta, kad įrašė pavedimo pagrindą 19 458,47 Eur, kaip avansas. Parašė kabutėse, nes pagrindo pavedimui nebuvo pateikta. Lygiai taip pat pervesta 33 910,60 Eur, kaip ūkio išlaidoms, bet ar tuo metu reikėjo tiek ūkio išlaidoms, tai nėra pridėta dokumentų. Persivedė 50 847,37 Eur įrašydama, kad tai yra darbo užmokestis arba atostoginiai. 1 000 Eur persivedė, kaip kelionės išlaidos, bet nėra žinoma kodėl. 18 300 Eur buvo pervesta ir nurodyta už paslaugas, bet nėra aišku už kokias paslaugas, ar pagrįstai ši suma buvo pervesta, tai šito nebuvo įmanoma sutikrinti. Įstaigoje buvo vedama buhalterinė apskaita, o tai reiškia, kad pirminiai apskaitos dokumentai buvo suvedamai į apskaitos registrus – apyvartos žiniaraščius, tai, kad sutikrinti sumas, kurias persivedė D. B., ji paėmė ir sutikrino apskaitoje – apskaitos registruose užregistruotas ūkines operacijas, kurios liečia piniginių lėšų pervedimą. Surado, kad įstaigos apskaitoje buvo užregistruotos 123 516,44 Eur piniginės lėšos, kurias D. B. persivedė iš įstaigos sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Kur pagal apskaitą buvo 123 516,44 Eur panaudoti, įvertino taip, kaip apskaitoje atsispindėjo, tai apskaitoje buvo parašyta, kad 52 143,33 Eur panaudoti darbo užmokesčio išmokėjimui D. B., nors ji parašiusi, kad persivedė darbo užmokesčio 50 000 Eur. Dėl žodžio avansas, tai žodis avansas nereiškia, kad pervestas avansas darbo užmokesčiui, nes avansas gali reikšti ir avansą ūkio išlaidoms. Mokėjimo nurodyme įrašytą žodį avansas negalima traktuoti vienpusiškai. D. B. darbo užmokesčio, kaip avanso persivedė 19 450,00 Eur parašiusi ir 50 847,00 Eur, kaip darbo užmokestis ir atostoginiai. Buhalterė ne taip apskaitoje viską surašė, nes apskaitoje parašyta, kad darbo užmokesčiui buvo išnaudoti 52 143,33 Eur. Jokių prieštaraujančių dokumentų, kad buhalterė neteisingai įrašė, specialistė neturėjo. Likusieji iš 123 516,44 Eur – 71 373,11 Eur buvo įrašyti į atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitą. Tai reiškia, kad visi į jos (D. B.) asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo išdėstyti, kaip darbo užmokestis arba papuolę į jos avansinę apyskaitą. Surado, kad D. B. įtraukusi 1 937,64 Eur, kaip gautus iš pirkėjų. Avanso apyskaitoje iš viso buvo įrašyta 37 310,75 Eur. Išvadoje išdėstė, kad pagal kiekvieną mėnesį kiek buvo pinigų įrašyta į jos avansų pajamas, viskas yra smulkiai surašyta, bet pajamos yra tikrintos su atsiskaitomąja sąskaita ir viskas sutapo. 123 516,44 Eur, kuriuos ji persivedė – viskas buvo apskaityta. Nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 lapkričio mėn., D. B. avansų apyskaitose į išlaidas buvo surašyta 49 358,53 Eur. Į išlaidas buvo nurašyta: 2017 m. liepos 18 d. iš „Rimi“ parduotuvės pagal sąskaitą – faktūrą pirktas: vynas, vynas, mineralinis vanduo 14 vnt., gėrimas. Su VMI FNTT glaudžiai bendradarbiauja ir VMI reikalauja, kad jeigu buvo reprezentacinės išlaidos, tai turi būti direktoriaus įsakymas ir pagal jį turi būti surašyta kokia tema, kas dalyvavo ir kas buvo sunaudota ir pridėti čekiai – išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Viskas turi būti įforminta. Buvo išrašyta sąskaita už apgyvendinimą viešbutyje, bet nieko, jokių dokumentų nebuvo, o FNTT atlieka dokumentinį tyrimą, todėl ji (specialistė) negali pasakyti, kad jeigu įrašyta tai ir gyveno, nes turi būti tai patvirtinantys dokumentai. Yra nurodyta, kad dūmtraukio montavimas, bet taip pat nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Yra kvitas be numerio už katilo pajungimą, tačiau taip pat nėra duomenų kieno tas katilas ir t. t. Viskas, kas susiję su santechnine įranga nėra jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kad tos lėšos buvo naudotos būtent tam. Nurodyta, kad pirko automobilio stabdžių remontą, bet automobilio numerio nėra nurodyta, nors apskaitos dokumentuose turi būti viskas surašyta tiksliai. Gynyba minėjo, kad buhalterė kalta, kad viską nurašė į išlaidas, tačiau pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį, už dokumentų pateikimą buhalterei atsakingas direktorius. Kokį buhalterei davė kvitą tokį ji ir įrašė. Dėl 2018 metų, tai sausio mėnesį iš parduotuvės „Maxima“ pirktas konjakas, vandens pakuotė, laikrodis ir t. t., ir taip pat nėra pagrindžiančių dokumentų. Jos (specialistės) techniniuose skaičiavimuose negalėjo įsivelti klaida, nes viskas buvo sudėta ir visa suma buvo patikrinta. D. B. avanso apyskaitose buvo nurašytos pinigų sumos, kaip išmokėtas darbo užmokesčiui. Taip gali būti, ir specialistė padarė lentelę, kiek buvo iš viso buhalterės per avanso apyskaitą fiksuota, kad tai lėšos buvo panaudotos, kaip jos darbo užmokestis. Suma sudarė 18 970,62 Eur. Dėl 18 300 Eur sumos, tai D. B. šią sumą persivedė į savo sąskaitą, kadangi jai suėjo terminai grąžinti greituosius kreditus. Ji sugrąžino greituosius kreditus, tada po 2-3 d., ji vėl išsiėmė greitąjį kreditą ir tuo kreditus uždengė skolą 18 300 Eur. Ta suma buvo „išėjusi“ iš sąskaitos, bet ji po to vėl pinigus grąžino, todėl ten minuso negali būti, ten yra nulis, nes ji tą pačią sumą persivedė ir grąžino. Nepamena, kokia pavedimo paskirtis buvo nurodyta ties 18 300 Eur suma. 2018-05-29, buvo operacija – grąžinimas pinigų. 2018-05-14, buvo persivesta suma 18 300 Eur į jos sąskaitą, o po to į kredito įmonę, bet ji (D. B.) tuos pinigus grąžino, ir išvadoje tai yra išskirta. Yra padaryti buhalterės nurašymai į išlaidas, kaip išmokėtas darbo užmokestis V. G.. Tai tikrinimo metu pagal dokumentus jai išmokėtas ir patvirtintas parašais ties 398,80 Eur suma. Likusiems - 1 081,42 Eur arba nebuvo kvite parašo arba nebuvo pridėtas kvitas, bet šios sumos (1 081,42 Eur) į D. B. skolą neįskaičiavo, nes kiek žino, V. G. buvo apklausa ir patvirtino, kad pinigus gavo. Kai susisumuoja D. B. išmokėtas darbo užmokestis - 18 970,00 Eur, į įstaigos sąskaitą grąžinti 18 300 Eur ir V. G. išmokėtas darbo užmokestis 1 480,22 Eur, teigtina, kad 11 689,11 Eur buvo nurašyti į išlaidas pagal pridėtus EK ir kt. kvitus. Viskas sutampa. Specialistė palaiko savo išvadą. Paminėjo, kad negalėjo nustatyti ar 11 000 Eur D. B. įmonės veiklai panaudojo ar ne. Dar buvo likutis D. B. avanso apyskaitoje. Tai pagal apskaitos duomenis, D. B. įsiskolinimas 2021 m. gegužės 14 d., buvo 24 211,35 Eur, o tyrimo duomenimis apskaičiuota suma yra 200 Eur didesnė, nes buvo nurašyta į išlaidas, o pateisinančio dokumento – pinigų išmokėjimo kvito ar sąskaitos nebuvo. D. B. į savo sąskaitą persivedė 123 516,44 Eur. Ši suma buvo nustatyta tiksli, nes ji buvo paremta sąskaitos išrašais. Patikslino, kad avansines apyskaitas pasirašo direktorė ir jas tikrina buhalterė. Viskas sutapo pagal tai ką surašė ir išdėstė buhalterė apskaitoje. Dėl reprezentacinių išlaidų, tai yra rekomendacinio pobūdžio, bet turi būti duomenys identifikuojantys ūkinę operaciją. Tie duomenys laisvos formos, bet jie turi būti, jog būtų galima sutikrinti ir identifikuoti, ir sutikrinti, nes turi būti įrašyti apskaitos dokumentai pagrindžiantys išlaidas. Jai (specialistei) užteko žinių ir jos kvalifikacija pakankama įvertini tokius duomenis, nes šioje srityje dirba 26 metus, o apskaitos srityje dirba 42 metus. Patvirtina savo paaiškinimus užfiksuotus 2022-06-20, specialisto paaiškinimų protokole (4 t., b. l. 165-169). Galutinė suma gavosi 119 697,04 Eur, viskas buvo išdetalizuota, ši suma buvo perskaičiuota. Suma keitėsi, nes jai (specialistei) tyrėja pateikė banko išrašus nuo 2017-06-01 ir buvo pateikta už 11 mėn. 2021-05-17 buvo pateikta avanso apyskaita naujos administracijos ir ten buvo papildomai įrašyta 382,65 Eur. Tai ši ūkinė operacija vyko tikrinamuoju laikotarpiu tik apie ją buvo sužinota vėliau – jau netikrinamuoju laikotarpiu. Ar darbo užmokesčiui buvo panaudoti 48 323,93 Eur, tai jeigu šie skaičiai atitinka apskaitą, nes registrus ėmė už birželio mėn. <...>, niekuo nesikeitė tik darbo užmokestis sumažėjo, bet jokios įtakos neturi panaudojimui pagal avansinę apyskaitą. Avansas nebūtinai gali būti vertinamas darbo užmokesčiui. Suskaičiavus D. B. darbo užmokestį, pagal tai kas apskaitoje, viskas sutapo. Negalima teigti, kad avansas panaudotas darbo užmokesčiui, jeigu tai nurodyta tik banko pavedime ir nėra kitų pagrindžiančių dokumentų. Dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio papildė, kad darbo užmokesčio dydį nustato direktorius savo įsakymu ir pagal tą įsakymą direktorius privalo pareikalauti, kas tvarko darbo sutartis, to žmogaus, kad visiems būtų įrašytos darbo užmokesčio sumos ir prie naujos sumos turi pasirašyti direktorius ir darbuotojas, tai šiuo atveju tokios darbo sutarties nebuvo pateikta. Jeigu direktorius pats sau nusistato darbo užmokestį taip pat turi pasirašyti. Nebuvo pateikta įsakymų, kad buvo didintas jai (D. B.) darbo užmokestis. „Sodra“ deklaracijas gali suvesti, bet kad tai atitinka direktoriaus išleistiems įsakymams ir įrašams darbo sutartyje, negali nustatyti, nes nėra dokumentų. Jai (specialistei) nebuvo pateikti tokie dokumentai. Patikslino, jog nematė įsakymo, kuriuo D. B. buvo nustatytas darbo užmokestis. Buvo tik jos darbo sutartis. Avansinės apyskaitos buvo surašytos visos, pridedant apskaitos dokumentus. Tik buvo klausimas ar pagal tuos dokumentus išlaidos buvo panaudotos bedrovės veikloje. Nebuvo, kad apyskaitoje būtų kažkas įrašyta, kas sukeltų abejones, nes nepateiktas apskaitos dokumentas. Jeigu apyskaita pasirašyta, tai nereikia, jog ji gera. Parašas nieko nereiškia. Jeigu yra visi apskaitos dokumentai, kurie pateisina įrašytas išlaidas, tai ir apyskaita yra gera. Apyskaitą reikia pasirašyti, bet taip nėra, jog jeigu ji nepasirašyta tai tokia apyskaita neužskaitoma. Yra blogai tuo atveju, jeigu nėra išlaidas pateisinančių dokumentų.

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo advokato A. G. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) įsteigimo 2013 metais iki atšaukimo 2020-10-21, šiai organizacijai vadovavo direktorė D. B.. Darbo sutartis su ja nutraukta 2020-11-10. Atšaukus buvusią vadovą paaiškėjo, kad D. B. laikotarpiu nuo 2017-07-25 iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivedė įvairias sumas, tačiau (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų šių sau persivestų lėšų panaudojimą (duomenys neskelbtini) poreikiams patvirtinančių dokumentų. Tokiu būdu pasisavindama (duomenys neskelbtini) lėšas. Viso D. B. jos atleidimo dieną ir šiai dienai yra nepateikusi dokumentų, kur buvo panaudota į asmeninę sąskaitą persivesta (duomenys neskelbtini) lėšų už 24 028,70 Eur. Būtent tokia turtinė žala padaryta (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių prašė pradėti ikiteisminį tyrimą D. B. atžvilgiu. Pateikė (duomenys neskelbtini) įstatus, sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotos D. B. išmokėtos lėšos, apyvartos žiniaraštį nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01, apyvartos žiniaraštį nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01, apyvartos žiniaraštį nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01, apyvartos žiniaraštį nuo 2020-01-01 iki 2020-11-09 (1 t., b. l. 21-139).

Iš 2020-12-29, duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Registravimo data 2013-02-19. Nuo 2013-02-19 iki 2020-10-27, direktore buvo D. B. (1 t., b. l. 181-183).

Iš 2022-06-08, duomenų bazės „Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“, išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. B. (1 t., b. l. 186).

Iš 2022-06-17, duomenų bazės „Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“, išraše užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. B. (1 t., b. l. 187).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte policijos įstaigai bei jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog D. B. darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-11-10, draudžiamosios pajamos buvo 9 123,19 Eur (2 t., b. l. 23-27).

Iš 2021-04-26, el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė 2017 – 2019 metų avansines apyskaitas su parašais. Nurodė, kad pasikeitus vadovams už 2020 metus, avansinės apyskaitos su parašais nebuvo perduotos buvusios vadovės D. B., todėl už 2020 metus, siunčia tik buhalterinės programos atspausdintas avansines apyskaitas be parašų (2 t., b. l. 30-122).

Iš 2021-02-09 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė 2020-10-21, (duomenys neskelbtini) savininko sprendimą, 2020-10-21, (duomenys neskelbtini) savininko sprendimą Nr. 2, 2020-02-17, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus raštą Nr. 19.25-L301/1389 UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-10-21, (duomenys neskelbtini) savininko sprendime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus G. D., veikiančio pagal bendrovės įstatus, būdama vienintele (duomenys neskelbtini) dalinine (savininke) nusprendžia nuo sprendimo priėmimo dienos atšaukti D. B. iš Organizacijos direktorės pareigų. 2020-10-21, (duomenys neskelbtini) savininko sprendime Nr. 2 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus G. D., veikiančio pagal bendrovės įstatus, būdama vienintele (duomenys neskelbtini) dalinine (savininke) nusprendžia įpareigoti atšauktą Organizacijos direktorę D. B. ne vėliau kaip iki 2020-10-30 perduoti naujai išrinktam direktoriui G. P. (jo nurodytam asmeniui) Organizacijos turtą, spaudą ir visus dokumentus. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje D. B. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše turinčių parašo teisę. (duomenys neskelbtini) šiame banke 2019-12-31, turėjo sąskaitas (duomenys neskelbtini), likutis šiai dienai (2019-12-31) buvo 34 380,19 Eur; (duomenys neskelbtini) - likutis šiai dienai (2019-12-31) buvo 0,00 Eur (mokėjimo kortelės sąskaita) (2 t., b. l. 123-126).

Iš 2021-05-18 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą su priedais. Paaiškinime A. G. nurodė, kad derinant skolas su skolininkais gavo įrodymus, kad D. B. 2019-02-07, (duomenys neskelbtini) vardu priėmė grynais iš V. N. 382,65 Eur, tačiau nei pinigų, nei pinigų priėmimo kvito buhalterijai nepateikė. Todėl gavus atitinkamą pinigų priėmimo kvitą atitinkama suma padidėja D. B. pasisavinta pinigų suma. 2019-02-07, (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad D. B. iš V. N. gavo 382,65 Eur. 2021-05-17, (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išraše „Atskaitingas asmuo – D. B. Apyvartos Žiniaraščiai Eur nuo 2021-01-27 iki 2021-05-17; nuo 2020-01-01 iki 2021-05-17; nuo 2020-01-01 iki 2021-05-17“ užfiksuota, kad likutis 2021-01-27 debetas 23 828,70 Eur. 2021-05-14 V. N. 382,65 Eur. Iš viso 24 211,35 Eur (2 t., b. l. 127-132).

Iš 2021-11-26 ir iš 2021-11-30 el. laiškuose ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą su priedais. Paaiškinime A. G. nurodė, kad siunčia iš Juridinių asmenų registro gautas (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitas (metinius pranešimus) už 2017-2020 metus. Pateikti 2020-10-27 duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus; (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2018 metus; (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2019 metus; (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2020 metus; (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaita už 2017 metus; (2 t., b. l. 139-144; 147-149).

Iš 2022-05-23 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą su priedais. Paaiškinime A. G. nurodė, kad persiunčia atlyginimo priskaičiavimą V. G. lapelius už 2018 metų gegužės, birželio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Tarp likusių (duomenys neskelbtini) dokumentų 2018-12-05 pinigų išmokėjimo kvito, pagal kurį išmokėtas darbo užmokesti 548,16 Eur sumoje V. G., bei 2018-12-05 pinigų išmokėjimo kvito, pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis 334,46 Eur sumoje V. G., nėra (2 t., b. l. 152-157).

Iš 2022-06-03 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą su priedais. Paaiškinime A. G. nurodė, kad tarp likusių dokumentų nerado 2018-12-28 pinigų išmokėjimo kvito, pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis V. G. 334,46 Eur sumoje. Pateikė PVM sąskaitą – faktūrą ir individualios veiklos pažymą su G. K.. Yra pateikta 2020-07-24 sąskaita – faktūrą GK Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta pirkėjui (duomenys neskelbtini) už automobilio „Lexus“ remontą. Suma 200 Eur. Pardavėjas G. K.. Šioje sąskaitoje nėra nei pirkėjo, nei pardavėjo parašų (2 t., b. l. 160-163).

Iš 2022-06-16 el. laiške ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą su priedais. Paaiškinime A. G. nurodė, kad prideda D. B. darbo sutartį. 2013-02-19 darbo sutartyje Nr. 1, užfiksuota, kad D. B. buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini) direktorės pareigoms. Sulygtas darbo užmokestis: 1 500,00 Lt, išmokant du kartus per mėnesį. Darbdavio atstovas: vienintelė dalininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius G. D. (2 t., b. l. 166-170).

Iš 2022-03-28 lydraštyje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad advokatas A. G. ikiteisminiam tyrimui pateikė segtuvus su (duomenys neskelbtini) originaliais dokumentais: avansinės apyskaitos pirminiai dokumentai, banko išrašai 2017-01 - 2017-12, viso 278 lapai; avansinės apyskaitos pirminiai dokumentai, banko išrašai 2018-01 - 2018-12, viso 209 lapai; avansinės apyskaitos pirminiai dokumentai, banko išrašai 2019-01 - 2019-12, viso 144 lapai; avansinės apyskaitos pirminiai dokumentai, banko išrašai 2020-01 - 2020-12, viso 123 lapai; atskaitingo asmens D. B. apyvartos žiniaraščiai 2017 – 2020 m., viso 6 lapai; atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštis 2017-01-01 – 2017-06-30, banko apyvartos žiniaraščiai 2017 – 2020 m., viso 44 lapai (3 t., b. l. 3).

Iš 2022-04-21, advokato A. G. paaiškinime užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. G. policijos įstaigai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis D. B. veiklą vykdė iš savo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš D. B. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo atsiimti taip pat jos gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau tarp (duomenys neskelbtini) perduotų dokumentų nerasta jokių dokumentų, kuriais būtų įforminti (duomenys neskelbtini) teisiniai santykiai dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), Kaune. (duomenys neskelbtini) nerado jokių dokumentų, kuriais remiantis nuomojamose patalpose būtų atlikti remonto darbai, nebent sąskaitos – faktūros, kuriomis buvo/galėjo būti įformintas medžiagų ar paslaugų pirkimas. (duomenys neskelbtini) neturi dokumentų, kuriais remiantis (duomenys neskelbtini) buvo naudoti maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai priskirti reprezentacinėms išlaidoms. Taip pat (duomenys neskelbtini) neturi įsakymo dėl direktorės D. B. poilsio viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2017-09-29 (3 t., b. l. 7).

Iš 2022-04-22, (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo apie nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį, finansinį turtą, nuosavą kapitalą ir finansavimą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas iš kurio matyti, kad įmonė neturi jokio reikšmingo turto (3 t., b. l. 22-26).

Iš 2021-12-17 – 2021-12-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėta Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikto D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2021-03-10 raštu Nr. 2020/19.11-L3011/727 Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktame D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad laikotarpio pradžios 2017-06-01 likutis yra 302,76 eurai, likutis pabaigai 2020-12-31, 2863,10 Eur. Laikotarpio nuo 2017-06-01 iki 2020-12-31 debeto apyvarta 164 518,71 Eur, kredito apyvarta 167 079,03 Eur. Iš viso iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2020-11-10, per 148 kartus, pervesta 126 348,87 Eur. Iš minėtos sumos nurodant paskirtį ,,Darbo užmokestis“, pervesta 43 100,22 Eur. Nurodant paskirtį ,,Darbo užmokestis ir atostoginiai“ pervesta 6 739,57 Eur. Nurodant paskirtį ,,Atostoginiai“ pervesta 1 592,97 Eur. Nurodant paskirtį ,,Darbo užmokestis, nepanaudoti atostoginiai ir išeitinė išmoka“ pervesta 5 245,83 Eur. Nurodant paskirtį ,,Avansas“ pervesta 15 850 Eur. Iš viso su darbo santykiais susijusių pervedimų iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2020-11-10 padaryta už 72 528,59 Eur (43100,22+6739,57+1592,97+5245,83+15850). Nurodant paskirtį ,,Ūkio išlaidos“ iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2020-11-10 pervesta 34 305 Eur. 2019-02-25 į D. B. sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos nurodant paskirtį ,,Ūkio išlaidos“ buvo pervesti 3 000 Eur. Tą pačią dieną D. B. iš savo sąskaitos, nurodant paskirtį ,,Sąskaitos papildymas“ pervedė 3 000 Eur A. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (CDB prie LR VRM duomenis A. B. yra D. B. sūnus, kuris (duomenys neskelbtini) nedirbo). 2018-10-11 į D. B. sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos nurodant paskirtį ,,Ūkio išlaidos“ buvo pervesti 4 000 Eur. Tą pačią dieną D. B. iš savo sąskaitos, nurodant paskirtį ,,Sąskaitos papildymas“ pervedė 4 000 Eur A. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (CDB prie LR VRM duomenis A. B. yra D. B. vyras). 2018-05-14 nurodant paskirtį ,,apmokėti už paslaugas“ iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 18 300 Eur. Tą pačią dieną D. B. iš savo sąskaitos pervedė 18 214,82 Eur į BIG BANK AS filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama paskirtį ,,Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-04-19 nurodant paskirtį ,,PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 105,60 Eur. 2020-01-27 nurodant paskirtį ,,Kelionės išlaidos“ iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1 000 Eur. Išanalizavus D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų judėjimą nustatyta, kad didžiąją operacijų dalį sudaro ,,Pirkiniai ir paslaugos“, bei ,,Pervedimai už paslaugas“, kurios sudaro 59 117,61 Eur. Be to, minėtu laikotarpiu bankomatuose ir terminaluose iš sąskaitos buvo išgryninta 15 305 Eur. Be pervedimų iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. sąskaitą buvo pervestos lėšos: 2017-06-16 iš BIG BANK AS filialo 7 423,26 Eur, 2017-06-26 iš Aleksandro Stulginskio Universiteto 500 Eur, 2018-01-31 iš DNB banko 1 000,89 Eur, 2018-05-23 iš BIG BANK AS filialo 19 065,77 Eur, 2018-12-17 iš A. B. 1 000 Eur, 2018-12-19 iš A. B. 500 Eur, 2019-02-11 iš D. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 140 Eur, 2019-06-12 iš LR VMI 90 Eur, 2019-08-23 įnešti gryni pinigai bankomate 750 Eur, 2020-06-26 iš LR VMI 119,99 Eur, 2020-07-22 iš BIG BANK AS filialo 4 000 Eur, 2020-10-15 iš LR (duomenys neskelbtini)95 Eur, 2020-11-04 iš LR VRK 1 007,40 Eur, 2020-11-07 iš E. B. 1 100 Eur, 2020-11-16 iš A. S. 15 Eur, 2020-12-17 iš (duomenys neskelbtini)43 Eur, 2020-12-30 iš Mandalum Life Insurance Lietuva 1 713,03 Eur (3 t., b. l. 50-53).

Iš 2022-05-03, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota 2013-02-19, suteiktas kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatai buvo įregistruoti 2013-08-12. Įregistruotos bendrovės vykdomos veiklos sritys: organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdė padangų atliekų tvarkymo organizavimą. Bendrovė buvo įregistruota PVM mokėtojų registre, PVM kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo iki 2020-11-20 įstaigos direktorės pareigas ėjo D. B. (nuo 2020-10-21 buvo nušalinta nuo pareigų). Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju 2017 m. liepos 25 d. – 2021 m. sausio 21 d. laikotarpiu turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) EUR, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Pagal įrašus 2017 m. (liepos – gruodžio mėn.), 2018, 2019 ir 2020 m. (sausio – lapkričio mėn.) D. B. avanso apyskaitose į išlaidas iš viso buvo nurašyti 49 358,53 Eur: 2017 metai (2 priedas) liepos mėn. 44,62 Eur: pirko 2017-07-18 PVM sąsk.fakt. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Rimi Lietuva“ vynas Blue Nun 10,29 Eur ir vynas J.P. Chenet 6,99 Eur , baterija, mineralinis vanduo 14 vnt., gėrimas Bellissimo, šveitimo kempinė. Rugpjūčio mėn. 51,57 Eur: pirktos statybinės medžiagos, 1 kg kavos pupelių, automobilinė alyva, aušinimo skystis, tualetinis popierius, valiklis paviršių. rugsėjo mėn., 931,71 Eur: pirktos 2017-09-29 PVM s/f Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinimas viešbutyje (duomenys neskelbtini) 143,50 Eur, 2017-09-013 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas be numerio, dūmtraukio montavimas ir valymas už 535 Eur; 2017-09-20 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas be numerio už katilo prijungimą 60 Eur; variklio alyva, spausdintuvas „Samsung“, 1 kg kavos pupelių, cukrus, įvaras kalamas, rozetės 4 vnt., jungikliai 2 vnt., sausas rodbandas, mišinys mūro, glaistas smulkiagrūdis, glaistas, skersinis karnizas 2 vnt., antgaliai karnizų, laikiklis karnizų, juosta dažymo. Spalio mėn. 145,22 Eur: pirkta vožtuvas trijų eigų, vamzdis, perėjas 4 vnt., sujungimas 4 vnt., trišakis 3 vnt., alkūnė, termometras, telefono įmautė, termostatas, automatinis išjungiklis 2 vnt, briketai pjuvenų 160 kg. Lapkričio mėn. 12,81 Eur: pirktas sujungimas, vožtuvas, langų plovimo skystis. Gruodžio mėn. 370,85 Eur: pirktas stabdžių sistemos remontas (autom. valst. Nr. nėra); stabdžių diskai ir stabdžių trinkelės (autom. valst. Nr. nėra); alyvos filtras ir variklio alyva 6 ltr. 2018 metai (3 priedas) sausio mėn. 96,05 Eur: pirko 2018-01-16 s.f. MAX Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Maxima LT“ konjakas 19,99 Eur, miner. vandens pakuotė, vištienos sultinys, langų skystis; dažai metalui, kilimėlis tualetui, laikrodis sieninis, teptukai. Vasario mėn. 368,4 Eur: pirkta variklio alyva 1 ltr., aušinimo skystis, hologeninės lemputės. 299,40 Eur darbo užmokestis V. G.. kovo mėn. 194,63 Eur: pirktos 2018-03-17 s/f Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „IG Pramogos“ už maitinimą 89,20 Eur; kavos pupelės 1 kg, vynas „Gran“, 5,39 Eur vynas „Santa Ana“, 4,99 Eur; aušinimo skystis, variklio alyva 5 ltr., elektros įrengimų diagnostika, pirmos pagalbos rinkinys, avarinis ženklas, langų plovimo skystis, universalūs klijai, gesintuvas. Balandžio mėn. 1 294,62 Eur: pirko 2018-04-24 s/f Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, stabdžių sistemos remontas už 397 Eur (nėra auto valst. Nr.); stabdžių diskas ir kaladėlės; 2018-04-13, UAB „Skonio kodas“ s/f Nr.(duomenys neskelbtini) už svečių maitinimą 56,10 Eur; 2018-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio remontas 107+459 Eur (nėra auto valst. Nr.); „Toyota Auris“ nuoma 115 Eur (2018-04-04 ), telefono apsauginis stikliukas, 50 Eur. D. užmokestis D. B.. gegužės mėn. 19 338,4 Eur: pirktas kondicionieriaus pildymas 25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-30 s/f Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5E60 remontas už 144,99 Eur; alyvos filtras ir variklio alyva 5 ltr., šlifavimo pasta, salono filtras; padangos; automobilio elektrinės dalies remontas 125 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; radiatoriaus kamštis, langų plovimo skystis, aušinimo skystis 10 ltr., 99,40 Eur darbo užmokestis V. G., 400 Eur d. užmokestis D. B., 18 300 Eur pervedė (grąžino) į įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą. Birželio mėn. 545,39 Eur: pirktos kavos pupelės 1 kg, skanėstas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio variklio remontas 385 Eur, aušinimo skystis 5 ltr; termostatas, 2018-06-05, Pinigų išmokėjimo kvitas 99,45 Eur darbo užmok. V. G., nėra pinigų gavėjos parašo. Liepos mėn. 184,87 Eur: pirko 2018-07-05 Pinigų išmokėjimo kvitas 99,40 Eur darbo užmok. V. G., nėra pinigų gavėjos parašo; degalai, 2018-07-19 s.f. MAX Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Maxima LT“ penki buteliai vyno už 25,36 Eur, pakuotė mineralinio vandens; aušinimo skystis 5 ltr., tualetinis popierius, indų ploviklis, WC valiklis, aušinimo skystis, oro gaiviklis, srieginė apkaba UAB „(duomenys neskelbtini)“. rugpjūčio mėn. 778,72 Eur: pirko variklio alyva 1 ltr., langų plovimo skystis 5 ltr., UAB „Tele2“ ausinės už 69 Eur, mobilaus telefono taisymas, 600 Eur d. užmokestis D. B.. Rugsėjo mėn. 763,38 Eur: pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-30 s.f. (duomenys neskelbtini) 39,20 už maitinimą, automobilių serviso darbai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Xenon lemp.42 v. 2 vnt. 79,99 Eur; laikiklis kp. SK7+, apdaila galinio stiklo. Spalio mėn. 829,38 Eur: pirko automobilio padangos 4 vnt., vanduo distiliuotas 10 ltr., Renovat siūlėms, LED lemputės 5 vnt., LED apšvietimas pastato, langų plovimo skystis, duslintuvas, 500 Eur d. užmokestis D. B.. Lapkričio mėn. 375,82 Eur: pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-02 s/f Nr. ERT (duomenys neskelbtini) automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5E60 remontas už 75,82 Eur; 300 Eur d. užmokestis D. B.. Gruodžio mėn. 2 238,95 Eur, pirktas ploviklis grindų, valiklis paviršių, kilimėlis guminis, rankšluostis, WC valiklis, dirbtinės chrizantemos 3 vnt., valymo rinkinys, distiliuotas vanduo 2 ltr., halogeninių lempų komplektas, LED lemputės 2 vnt. V. G. išmokėto darbo užmokesčio 548,16 + 334,46 Eur nėra pateisinamųjų apskaitos dokumentų, 1 304,04 Eur d. užmokestis D. B.. 2019 metai (4 priedas) sausio mėn. 526,43 Eur: pirko UAB „Maxima LT“ 2019-01-27 s/f Nr. (duomenys neskelbtini) du buteliai vyno už 8,74 Eur, pastatomi rėmeliai 2 vnt., obuolių sūris, saldainiai 2 dėž., vaikiškos pakabos 10 vnt., 500 g. kavos; UAB „Topo Grupė“ 2019-01-19 s/f Nr. (duomenys neskelbtini) dulkių siurblys už 299,99 Eur, padangos 2 vnt, padangų montavimas. Vasario mėn. 682,97 Eur: pirko alyvos filtras ir variklio alyva 5 ltr., 612,87 Eur d. užmokestis D. B., originalus laidas USB. Kovo mėn. 267,33 Eur: 208,47 Eur d. užmokestis D. B., degalai. Balandžio mėn. 485,4 Eur: pirkta variklio alyva 5 ltr, produktas „Online Services“, 250 Eur d. užmokestis D. B.. Gegužės mėn. 579,19 Eur: pirko metaliniai segtukai, pistoletas - segtuvas, ratlankio remontas 4 vnt., 500 Eur d. užmokestis D. B.. Birželio mėn. 3033,6 Eur: pirko R. P. įm. s/f Nr. (duomenys neskelbtini) maitinimas 33,60 Eur; 1000 Eur d. užmokestis D. B., sutartis edukacinė programa už 2 000 Eur. Liepos mėn. 21,89 Eur: pirkti spaudos darbai, 8,47 Eur d. užmokestis D. B.. Rugpjūčio mėn. 1 020 Eur: pirktas ratlankio taisymas, 1 000 Eur d. užmokestis D. B.. Rugsėjo mėn. 1202,05 Eur: pirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-27 s/f Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 160,30 Eur, iš UAB „Topo Centras“ spausdintuvas ir kabelis už 165,28 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvos keitimas ir jos pirkimas: alyvos filtras ir variklio alyva 5 ltr., 808,47 Eur d. užmokestis D. B.. Spalio mėn. 1 494,67 Eur: pirko variklio alyva 5 ltr., autochemija, polirolis, odos valiklis, alyvos filtras, automobilio stiklas su pakeitimu (nėra autom. valst. Nr.), 1 308,47 Eur d. užmokestis D. B.. Lapkričio mėn. 496,04 Eur: pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“: dažai, įrankiai, popierius, originalus „Samsung“ dėklas, 400 Eur d. užmokestis D. B.. Gruodžio mėn. 1 000 Eur: 1 000 Eur d. užmokestis D. B.. 2020 metai (5 priedas) sausio mėn. 752,53 Eur: pirko komandiruotės išlaidos 676,56 Eur: dienpinigiai 180 Eur, kelionės draudimas 5,83 Eur, lėktuvo bilietai 238,77 Eur, viešbučio paslaugos 251,96 Eur (nėra pridėtų apskaitos dokumentų), oro gaiviklis, variklio alyva 6 ltr., langų ploviklis, padangų uždėjimas ir balansavimas 4 vnt. Vasario mėn. 1 712,17 Eur: komandiruotės išlaidos 479,13 Eur: dienpinigiai 248 Eur, taksi apmokėjimas 102,10 Eur, viešbučio paslaugos 129,03 Eur (nėra pridėtų apskaitos dokumentų), 1 233,04 Eur d. užmokestis D. B.. Kovo mėn. 1 025,41 Eur: pirko kilimėlis durų 2 vnt., valymo rinkinys, 1 000,03 Eur d. užmokestis D. B.. Balandžio mėn. 670,49 Eur: pirko produktas „Online Service“, variklio alyva 6 ltr., 500,03 Eur d. užmokestis D. B.. Gegužės mėn. 525,34 Eur: pirko silikoninis stalo patiesalas plastilinui, bloknotas, piešimo sąsiuvinis 2 vnt., guašas 2 rinkiniai, rašalas, teptukas 2 vnt., 500,03 Eur d. užmokestis D. B.. Birželio mėn. 834,81 Eur: pirko Apple originalus laidas USB, vynas du buteliai 11,98 Eur, šiukšlių semtuvėlis, grindų šepetys, statybinių atliekų maišai, 800 Eur d. užmokestis D. B.. Liepos mėn. 800 Eur: 800 Eur d. užmokestis D. B.. Rugpjūčio mėn. 572,05 Eur: pirko varžtai 10 vnt, padangų balansavimas ir uždėjimas, dekoratyvinės plunksnos, veltinis, gofruotas kartonas, foamirano lapų rinkinys, dekoratyvinis popierius, plastikinis segtuvas, spalvotas popierius, piešimo sąsiuvinis, natų sąsiuvinis, sąsiuvinis Dan-amark 12 vnt., rašomasis popierius, sąsiuvinis eskizams, trintukas, pieštukas 2 vnt, plunksnakotis, pagrindas rašymui 2 vnt., plastikinis aplankalas 13 vnt., aplankai sąsiuviniams 1 pakuotė (iš viso už 49,97 Eur), 478,08 Eur d. užmokestis D. B.. Rugsėjo mėn. 756,99 Eur: pirko kroviklis „Samsung“, 2020-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 2 asmenys 222 Eur; (spalio mėn. nebuvo avanso apyskaitos), 500 Eur d. užmokestis D. B.. Spalio mėn. nebuvo avanso apyskaitos, lapkričio mėn. 2 333,78 Eur: pirkta variklio alyva 1 ltr., įrankis kabių kalimo, peilis lauž. gelež. 3 vnt., kabės, 500 Eur d. užmokestis D. B. (2020 m. spalio mėn.), 1808,62 Eur d. užmokestis D. B.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuris nurodo, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, nes; Jeigu avansinėse apyskaitose į išlaidas nurašyti 11 689,11 Eur buvo panaudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tai atskaitingo asmens D. B. 2020-11-01 - 2020-11-10 laikotarpio avanso apyskaitoje įstaigos piniginių lėšų likutis 2020-11-10 sudarė 24 028,70 Eur Patikslinus pirkėjų skolų likučius rasta, kad direktorės D. B. vadovavimo laikotarpiu į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti 382,65 Eur, kuriuos jai sumokėjo pirkėjas V. N.. Todėl 2021-05-14 patikslintas atskaitingo asmens D. B. dokumentinis piniginių lėšų likutis 2020-11-10 sudarė 24 411,35 (24028,70+382,65) Eur. 2020 m. sausio - lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ buvo įrašyta, kad 2021-11-10 atskaitingo asmens (direktorės) D. B. dokumentinė skola įstaigai sudarė 23 828,70 (76,48+73310,75 – 49 558,53) Eur, kuri buvo 200 Eur mažesnė, negu įrašyta 2020 m. lapkričio mėn. D. B. avanso apyskaitoje (24 028,70 Eur). Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pagrįstai 2020 m. sausio – lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ piniginių lėšų likutis sumažintas 200 Eur, nes 2020 m. liepos mėn. avanso apyskaitoje minėtų 200 Eur sumokėjimas nebuvo fiksuotas, apskaitos dokumentai, pagal kuriuos pirktos prekės ar paslaugos ir pinigų išmokėjimo kvitas už 200 Eur taip pat nebuvo pridėti. 2021-05-14 patikslintas atskaitingo asmens D. B. dokumentinis piniginių lėšų likutis ir pagal įrašus 2020 m. sausio – lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ sudarė 24 211,35 (23 828,70+382,65) Eur. Tiriamuoju laikotarpiu atskaitingas asmuo D. B. nė karto negrąžino įstaigos piniginių lėšų likučio į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba atsiskaitomąją sąskaitą.

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų judėjimo išrašuose, rasta, kad direktorė D. B., turėjusi galimybę prisijungti prie minėtos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurios į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-04, mokėjimo pavedimais persivedė iš viso 123 516,44 Eur. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas persivedusi į savo asmeninę sąskaitą, D. B. jas naudojo apmokėti už keliones, už viešbučių paslaugas, restoranų maitinimo paslaugas, kredito grąžinimui, sutuoktinio A. B., sūnų E. B. ir A. B. asmeninių sąskaitų papildymui, prekių pirkimui Lenkijoje.

Visos piniginės lėšos iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-04, pervestos į direktorės D. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 123 516,44 Eur, buvo apskaitytos įstaigos buhalterinėje apskaitoje. 52 143,33 Eur (iš minėtų 123 516,44 Eur) buvo skirti darbo užmokesčio išmokėjimui direktorei D. B., likusieji 71 373,11 (123 516,44 – 52 143,33) Eur buvo įrašyti atskaitingo asmens (direktorės) D. B. 2017 m. (liepos – gruodžio mėn.), 2018, 2019 ir 2020 m. (sausio – lapkričio mėn.) avanso apyskaitose ir 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“. Atskaitingo asmens (direktorės) D. B. avanso apyskaitose (2017-07-01 – 2021-11-10) fiksuotas patikslintas įstaigos dokumentinis piniginių lėšų likutis 2020-11-10 sudarė 24 411,35 (24 028,70+382,65) Eur. Tuo tarpu pagal įrašus 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ patikslinta atskaitingo asmens (direktorės) D. B. dokumentinė skola įstaigai 2020-11-10 sudarė 24 211,35 Eur, tai yra 200 Eur mažesnė, nes apyvartos žiniaraštyje buvo įrašytas 2020-07-24 G. K. 200 Eur sumokėjimas, kai apskaitos dokumentas, pagal kurį pirktos prekės ar paslaugos ir pinigų išmokėjimo kvitas už 200 Eur nebuvo pridėti. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”. 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir 3 dalimi, kuri nurodo, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, nes tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ į sąnaudas nurašyti 11 889,11 (11 689,11+200) Eur buvo panaudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Jeigu už 11 889,11 Eur pirktos prekės ir paslaugos, apskaičiuotos komandiruotės išlaidos, išmokėtas darbo užmokestis, nepatvirtintas gavėjo parašais, buvo panaudoti įstaigos veikloje, tai direktorė D. B. tyrimui nepateikė 24 211,35 Eur panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui; <...>“ Tiriamuoju laikotarpiu direktorės pareigas ėjo D. B..

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”. 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, ir 3 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuris nurodo, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, nes

1. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pagrįstai 2020 m. sausio – lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ dokumentinis piniginių lėšų likutis sumažintas 200 Eur, nes tyrimui nebuvo pateiktas apskaitos dokumentas, pagal kurį į 2020-07-24 į apyvartos žiniaraštį „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ įrašytas 200 Eur sumokėjimas G. K., kai tuo tarpu 2020 m. liepos mėn. avanso apyskaitoje minėtų 200 Eur sumokėjimas nebuvo fiksuotas, todėl piniginių lėšų likučiai skyrėsi 200 Eur: direktorės D. B. atleidimo iš darbo dieną - 2021-11-10, apyvartos žiniaraštyje buvo fiksuotas 23 828,70 Eur įstaigos dokumentinis piniginių lėšų likutis, kai avanso apyskaitoje buvo įrašyta 24 028,70 Eur dokumentinė skola įstaigai.

2. Tyrimui nebuvo pateiktas ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, direktorės D. B. vadovavimo laikotarpiu, neįtrauktas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį V. N. už įstaigos paslaugas direktorei D. B. sumokėjo 382,65 Eur. Patikslinus atskaitingo asmens D. B. skolos 2020-11-10 likučius, pagal įrašus avanso apyskaitoje dokumentinis piniginių lėšų likutis – 24 411,35 Eur, pagal įrašus apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ – 24 211,35 Eur.

3. Tyrimui nebuvo pateikti pinigų išmokėjimo kvitai dėl 1 081,47 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas V. G., kuriuose jų gavimas būtų patvirtintas V. G. parašu, dėl to nebuvo galima nustatyti, ar pagrįstai piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį D. B. sumažintas 1 081,47 Eur.

4. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ į sąnaudas nurašyti 10 607,64 (11689,11-1081,47) Eur buvo panaudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

5. Direktorė D. B. tyrimui nepateikė 24 211,35 Eur panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų. Taip pat nustatyta, kad įstaigos buhalterinėje apskaitoje į sąnaudas nurašyti 11 889,11 (200 + 1081,47 + 10607,64) Eur, kurių panaudojimas įstaigos veikloje nenustatytas.

Dėl 1-4 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr.XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 – 2021-01-26) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B. nuo 2013-02-19 iki 202-11-10.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B. (3 t., b. l. 125-140; 141-202; 4 t., b. l. 1-155).

Iš 2022-05-24, specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad specialiste ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. D. ir atsakydama į klausimą: kokių teisės aktų nesilaikyta dėl to, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išsaugoti 2018-12-05 pinigų išmokėjo kvitas pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis 548,16 eurų sumoje V. G., bei 2018-12-05 pinigų išmokėjo kvitas pagal kurį išmokėtas darbo užmokestis 334,46 eurų sumoje V. G., ir apskaitos dokumentas, kurio pagrindu 200 eurų buvo sumažintas dokumentinis lėšų likutis apyvartos žiniaraštyje ,,211601 atskaitingas asmuo-D. B.“, sumokėjus 200 eurų G. K., bei ar dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? paaiškino, kad 2018 m. birželio mėn. atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje buvo įrašyta, kad ji išmokėjo V. G. 99,45 Eur darbo užmokesčio. Prie avanso apyskaitos buvo pridėtas 2018-06-05 pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuotas 99,45 eurų išmokėjimas, tačiau V. G. parašo, patvirtinančio grynųjų pinigų gavimą, jame nėra. Todėl 2018 m. birželio mėn. atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje piniginių lėšų likutis nepagrįstai buvo sumažintas 99,45 Eur. 2018 m. liepos mėn. atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje nepagrįstai piniginių lėšų likutis buvo sumažintas 99,40 Eur, nes prie jos (avanso apyskaitos), kaip 99,40 Eur išmokėjimo pateisinamasis apskaitos dokumentas, pridėtame 2018-07-05 pinigų išmokėjimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų gavėjos V. G. parašo nėra. 2018 m. gruodžio mėn. atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje buvo įrašyta, kad ji 2018-12-05 per du kartus V. G. išmokėjo 882,62 Eur (548,16 Eur ir 334,46 Eur) ir piniginių lėšų likutis buvo sumažintas 882,62 Eur. Sutikrinus prie avanso apyskaitos pridėtus išlaidų pateisinamuosius apskaitos dokumentus, nerasti 2018-12-05 pinigų išmokėjimo kvitai dėl 548,16 Eur ir 334,46 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo V. G.. Todėl 2018 m. gruodžio mėn. atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje nepagrįstai piniginių lėšų likutis buvo sumažintas 882,62 Eur. Jeigu tiriamuoju laikotarpiu 2018-12-05 pinigų išmokėjimo kvitai už 548,16Eur ir 334,46 Eur bei 2020 m. liepos mėn. pinigų išmokėjimo kvitas už 200 Eur nebuvo išsaugoti, tai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi (2010-06-18 įstatymo Nr.XI-917 redakcija), kuri nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įstaigos, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įstaigos, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 – 2021-01-26) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B. nuo 2013-02-19 iki 202-11-10. Dėl pinigų gavėjo parašu nepatvirtintų 198,85 (99,45+99,40) Eur išmokėjimo ir tyrimui nepateiktų pinigų išmokėjimo kvitų už 1082,62 (548,16+334,46+200) Eur, tačiau nurašytų į išlaidas iš viso 1281,47 (198,85+1082,62) Eur, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar minėti 1 281,47 Eur buvo panaudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Dėl anksčiau nurodytos priežasties tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 – 2021-01-26) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B. nuo 2013-02-19 iki 202-11-10 (4 t., b. l. 158-162).

Iš 2022-06-20, specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad specialiste ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. D. patikslino D. B. persivestas sumas, o būtent patikslintos persivestos sumos (išminusuojant 2017-06-06 – 1 406 Eur, 2017-07-07 – 1 406 Eur ir 2020-11-04 – 1 007,40 Eur). Taigi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B., laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-10-28, iš įstaigos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė iš viso 119 697,04 Eur. Mokėjimo pavedimuose įrašė pervedimo pagrindą: 19 458,47 Eur kaip „avansas“, 33 910,60 Eur kaip „ūkio išlaidoms“, 47 027,97 Eur kaip „darbo užmokestis ir atostoginiai“, 1 000 Eur kaip „kelionės išlaidos“ ir 18 300 Eur kaip „už paslaugas“. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuoti visi 119 697,04 Eur, iš kurių 48 323,93 Eur panaudoti darbo užmokesčio išmokėjimui direktorei D. B., likusieji 71 373,11 (119 697,04 – 48 323,93) Eur buvo įrašyti atskaitingo asmens (direktorės) D. B. avanso apyskaitose.

Atsakydama į klausimą: kokių teisės aktų nesilaikyta, nustačius, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išsaugoti apskaitos dokumentai, kurių pagrindu surašyta 2020-01-30 Komandiruotės išlaidų paskaičiavimo apyskaita Nr. P2001/016 676,56 eurų sumai, apskaitos dokumentai, kurių pagrindu surašyta 2020-02-28 Komandiruotės išlaidų paskaičiavimo apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 479,13 eurų sumai, bei sutartis su V. S., kurios pagrindu 2019-06-17 pagal pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo V. S. 2000 eurų už vaikų edukacinę programą ,, (duomenys neskelbtini)“, bei ar dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? specialistė N. D. paaiškino, kad 1. Jeigu VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurių pagrindu surašyta 2020-01-30 Komandiruotės išlaidų paskaičiavimo apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 676,56 Eur sumai, apskaitos dokumentai, kurių pagrindu surašyta 2020-02-28 Komandiruotės išlaidų paskaičiavimo apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 479,13 Eur sumai, bei sutartis su V. S., kurios pagrindu 2019-06-17 pagal pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo V. S. 2000 Eur už vaikų edukacinę programą ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo išsaugoti, tai VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ (2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ ir Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvo įstatymo (1995-12-05 Nr. I-1115, 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka <...>“, 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“ Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Nuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo iki 2020-11-20 įstaigos direktorės pareigas ėjo D. B. (nuo 2020-10-21 buvo nušalinta nuo pareigų). 2. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. l. 165-169).

Iš 2021-01-26, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų ikiteisminiam tyrimui duomenų 211601Atskaitingas asmuo D. B. Apyvartos žiniaraštis Eur Nuo 2020-01-01 iki 2021-01-26““, kur užfiksuota, kad pas D. B. kaip atskaitingą asmenį yra apskaitytas 23 828,70 Eur likutis (4 t., b. l. 176-177).

Iš 2022-04-22, akistatos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo atlikta akistata tarp įtariamosios D. B. ir liudytojo A. M.. D. B. parodė, kad apie 2010 metus A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Jam tuo metu buvo priskaičiuoti dideli mokestiniai įsipareigojimai, nes kiek jai žinoma, jis buvo iššvaistęs minėtos įmonės pinigus, įmonei grėsė bankrotas. Tuomet jis sugalvojo įsteigti naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jo prašymu ji tapo šios įmonės akcininke ir direktore. A. M. nurodymu 2012 m. gruodžio 29 d, pagal susitarimą su A. M., savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kadangi A. tuo metu slapstėsi nuo mokestinių išieškojimų, perleido jo broliui E. J.. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje numatyta 11 000 litų suma jai nebuvo pervesta. Mainais už tai jai turėjo būti įsteigta organizacija. Organizacijos steigėjas, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalo būti padangų gamintojas importuotojas. Todėl buvo įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip supranta dėl akių užsiregistravo gamintojų importuotojų sąvade, nors realiai įsivežė 2013 metais 20 padangų ir daugiau nevežė. Toliau, kaip gamintojas importuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveikė, bet tapo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėju. Visus steigimo dokumentus jai pateikė G. D., A. M. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Tada būtent ji ir sužinojo, kad G. D. ir A. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, nes jie kartu buvo kabinete ir abu apie tai kalbėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. D., ir mano, kad jis ir ją paskyrė, A. M. nurodymu, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore. A. M. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas tiesiogiai kontroliavo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Apie tai, kad A. G. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, sužinojo tik tyrimo metu. Nuo pat organizacijos įsteigimo momento visas ataskaitas apie organizacijos veiklą teikdavo tik A. M., nes tik jis yra realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir kitų įmonių, tokių kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ realus koordinatorius ir valdytojas. Dėl pasisavintų lėšų gali paaiškinti, kad ji naudojo lėšas tik organizacijos išlaidoms padengti, o didžioji dalis ieškinyje nurodytų lėšų buvo atiduotos A. M., kai jis atvažiuodavo pas ją ir prašydavo nuimti jam grynųjų pinigų iš sąskaitos. Be to, atstovaudama organizaciją vykdavo pas klientus, į susitikimus su partneriais, arba į susitikimus su naujais klientais, valstybinių institucijų darbuotojais ar kitais padangų verslo atstovais, pirkdavo saldainių dėžutes, saldumynus, vyno ar kito tauraus gėrimo butelius, kavos, šokolado, ar kokias suvenyrines smulkmenas. Apie tai buvo žinoma ir A. M., kurio nurodymu taip pat nupirkdavo dovanėles, kurias jis dovanodavo verslo partneriams, pažįstamiems ar darbuotojams. Akistatos metu A. M. parodė, kad kategoriškai nesutinka su D. B. parodymais ir nori paaiškinti, kad iki 2012-2013 metų D. B. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios vienu iš savininkų ir vadovu jis buvo ir yra. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo ant bankroto slenksčio, su mokesčiais jokių problemų neturėjo. Minėtoje bendrovėje ji buvo atsakinga už pardavimus. Tiksliai neatsimena kada D. B. įsteigė įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji jo žiniomis tapo įmonės akcininke ir direktore, bei užsiėmė tokia pačia kaip ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla, padangų surinkimu. Jo žiniomis 2012 metais E. J., kuris yra jo brolis, nupirko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas iš D. B.. Sandoris įvyko E. J. iniciatyva. Jis tuo metu ieškojo naujo verslo galimybių, todėl pasiūlė jam susisiekti su D. B. ir pabandyti įsigyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ verslą, nes ji buvo užsiminusi apie norą parduoti verslą. Daugiau apie sandorio sudarymo aplinkybes galėtų papasakoti jis, nes jis sudarant susitarimą dėl akcijų įsigijimo nedalyvavo. Apie atsiskaitymo už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas aplinkybes, jis taip pat nieko nežino. Pažado D. B., kad mainais už parduotas akcijas jai bus įsteigta organizacija jis nedavė. Mano, kad jis D. B. rekomendavo A. G. įsteigusiam VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip savo srities specialistę, kuri gali vadovauti tokiai organizacijai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje jis nedalyvavo, jos akcijų neturi. Taip pat nedalyvavo ir nekontroliavo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Nurodymų ar prašymų duoti jam pinigų D. B. niekada nedavė ir iš jos jokių pinigų nėra gavęs. Nurodymų nupirkti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ klientams ar darbuotojams dovanų D. B. nedavė. Atsakydama į klausimą: ar suprato A. M. parodymus ar tvirtina juos? D. B. parodė, kad A. M. parodymus suprato, jų netvirtina, lieka prie savo duotų parodymų, bei nori papildyti, kad A. M. kartu su ja važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ją suvedė su A. K. ir jam dalyvaujant buvo sudaryta tarp K. bendrovės ir (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Be to, A. M. kartu su ja važiavo tvarkyti organizacijos licencijavimo dokumentų į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pas L. Š. B.. Atsakydamas į klausimą ar suprato D. B. parodymus ar tvirtina juos? A. M. parodė, kad abu asmenis pažįsta. Sutarčių su jais jokių nesudarinėjo. Pas A. K. yra kelis kartus konsultavęsis mokestiniais klausimais. Pas A. K. su D. B. nėra važiavęs. L. Š.-B. pažįsta, su ja yra susidūręs kitų savo įmonių reikalais, dėl (duomenys neskelbtini) licencijavimo su D. B. nėra vykęs pas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir L. Š.- B.. Atsakydamas į D. B. gynėjo A. Š. klausimą: Iš kur žino apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą, jei nėra susijęs su ja? A. M. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą vienose patalpose su stikline pertvara, tarp jo ir D. B. kabinetų. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko transportavimo ir krovos, saugojimo paslaugas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į D. B. gynėjo Manto Šriupšos klausimą: Ar jis pasiūlėte broliui įsigyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas? A. M. atsakė, kad galėjo būti, kad informavo, jog tokios akcijos yra parduodamas. Atsakydamas į D. B. gynėjo Manto Šriupšos klausimą: Ar jam yra žinoma bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kaip jis susijęs su ja? A. M. parodė, kad bendrovė jam žinoma. Šiuo momentu nėra susijęs su ja. Ar buvo ankščiau su ja susijęs neatsimena. Atsakydamas į D. B. klausimą: Kokiu pagrindu bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune? A. M. parodė, kad nesupranta dėl ko apie tai klausiama jo. Atsakydama į D. B. gynėjo Manto Šriupšos klausimą: Ar ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas (duomenys neskelbtini), Kaune, A. M. prašymu? D. B. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas (duomenys neskelbtini), Kaune, A. M. prašymu, jis pats atvežė jai į namus pasirašyti bendrovės registracijos dokumentus. Atsakydamas į tai A. M. parodė, kad neatsimena, kad būtų prašęs registruoti šią įmonę šiuo adresu. Atsakydama į D. B. gynėjo Manto Šriupšos klausimą: Kaip jūs manote dėl kokios priežasties jūs buvote atleista iš ,, (duomenys neskelbtini)“? D. B. parodė, kad ji nesutiko su A. M., kuris siūlė savo variantą sutarčių su savivaldybėmis dėl padangų tvarkymo (5 t., b. l. 94-99).

Iš 2023-04-18, advokato Manto Šriupšos prašyme ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad kaltinamosios D. B. gynėjas advokatas Mantas Šriupša teismui pateikė D. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, atstovaujamos Luminor Bank AS Lietuvos Skyriaus už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2020-11-01 (7 t., b. l. 35-197; 8 t., b. l. 1-200; 9 t., b. l. 1-100).

Iš 2023-05-25, teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios D. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos teismui pateiktų duomenų. 2023-05-25, teisiamojo posėdžio metu advokatas Mantas Šriupša pridėjimui prie baudžiamosios bylos pateikė 2023-05-25 išrašą iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras Finansinės ataskaitos ir dokumentai, kuriame yra užfiksuoti duomenys apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas, balansą, veiklos rezultatų ataskaita, dokumentai, finansinių ataskaitų el. rinkinys, aiškinamasis raštas laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31; nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31; nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31; nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31; nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31; nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31; nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31. 2023-03-15, nepriklausomo auditoriaus išvadą (9 t., b. l. 101-156).

Iš 2013-05-31, (duomenys neskelbtini) direktorės įsakyme Nr. 20130531 „Dėl darbo užmokesčio“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. B. priėmė įsakymą, kuriuo įsakė nuo 2013-06-01 Organizacijos direktorei D. B. mokėti darbo užmokestį 2 540 litų per mėnesį (10 t., b. l. 10).

Iš 2014-10-31, (duomenys neskelbtini) direktorės įsakyme Nr. 20141031 „Dėl darbo užmokesčio“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. B. priėmė įsakymą, kuriuo įsakė nuo 2014-11-01 (duomenys neskelbtini) direktorei D. B. mėnesinį darbo užmokestį mokėti 5 317,31 Lt. Darbo sutarties Nr. 001. Atlyginimą mokėti kartą per mėnesį (10 t., b. l. 11).

Iš 2018-06-30, (duomenys neskelbtini) direktorės įsakyme Nr. 20180630 „Dėl darbo užmokesčio“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad D. B. priėmė įsakymą, kuriuo įsakė nuo 2018-07-01 (duomenys neskelbtini) direktorei D. B. mėnesinį darbo užmokestį mokėti 2 440,00 Eur. Darbo sutarties Nr. 001. Atlyginimą mokėti kartą per mėnesį (10 t., b. l. 12).

Iš 2023-06-13, advokato A. G. prašyme ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kuriuo teismui buvo pateikti duomenys apie D. B. priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2020 metų lapkričio mėnesio (10 t., b. l. 17-19).

Iš 2023-09-20, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomos specialisto išvados „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 4-7251, kurioje konstatuota, kad į klausimą: Ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 202011-10 sudarytos avansinės apyskaitos yra tikslios, suprantamos, vestos laikantis buhalterinės apskaitos įstatymų? Atsakyta: Pateiktos avanso apyskaitos ne visais atvejais yra tikslios, suprantamos, vestos laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Nesuprantamas avanso išmokėjimas ir jo nepanaudojimas bei didėjantis nepanaudoto avanso likutis. Atskaitingas asmuo D. B. 2019-02-07 gavusi iš V. N. 382,65 Eur, išrašė pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo neapskaitė avanso apyskaitoje už 2019 m. vasario mėn. Taip pat šios pajamos neapskaitytos registre 211601 „Atskaitingas asmuo - D. B.“. Dėl to VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat D. B. kas mėnesį negrąžino į įstaigos kasą nepanaudoto avanso likučio, ir tuo nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuris nurodo, kad „<...>Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ Avanso apyskaitų kas mėnesį gautų ir išleistų sumų, nurodant likučius, suvestinė lentelė pateikta 3 priede. Pateiktose D. B. avanso apyskaitos apskaitytos avanso gavimo ir panaudojimo ūkinės operacijos buvo apskaitytos registre (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo - D. B.“ (7 priedas).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose apskaityta, kad tiriamuoju laikotarpiu D. B., kaip atskaitingas asmuo, gavo piniginių lėšų 73 693,40 Eur (įskaitant 382,65 Eur, kurie buvo gauti 2019-02-07, apskaityti 2021-05-14). Iš tos sumos 71 373,11 Eur (pervesta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 320,29 Eur gauta grynais pinigais iš pirkėjų (1 937,64+382,65 N.). Įvertinant 18 300,00 Eur grąžintą avansą, D. B., kaip atskaitingas asmuo, gavo piniginių lėšų 55 393,40 Eur (73693,40-18300,00), iš tos sumos 53 073,11 Eur (71 373,11 – 18 300,00) gauta į banko sąskaitą ir 2 320,29 Eur gauti grynais pinigais iš pirkėjų. Apskaitytas 49 558,53 Eur gauto avanso panaudojimas, iš tos sumos darbo užmokesčiui – 20 450,84 Eur (D. B. – 18 970,62 Eur ir V. G. – 1 480,22 Eur). Apskaitytas nepanaudoto avanso likutis – 24 211,35 Eur (įskaitant gautus 382,65 Eur).

Į klausimą, kiek tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 D. B. persivedė į savo asmeninę sąskaitą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų?. Atsakyta: laikotarpiu 2017-07-25 - 2020-11-09, iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 119 697,04 Eur. Iš tos sumos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2018-05-29 buvo grąžinta 18 300,00 Eur, (kurie į D. B. sąskaitą pervesti 2018-05-14); Taip pat atskaitingas asmuo D. B. gavo iš pirkėjų 2 320,29 Eur (1937,64 Eur + 382,65 Eur) grynais pinigais; D. B., jos prašymu, perkelta permoka 21,92 Eur; 2020-11-10 į D. B. sąskaitą buvo pervesta 5 245,83 Eur - atlyginimas už 11 mėn., nepanaudoti atostoginiai, išeitinė išmoka. Iš viso per laikotarpį nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 (įskaitytinai), įvertinant pervestas ir grąžintas į banko sąskaitą lėšas ir gautus apmokėjimus grynais pinigais, bei D. B. užskaitytą 21,92 Eur darbo užmokesčio permokos perkėlimą, D. B. naudojo 108 985,08 Eur (119697,04+5245,83-18300,00+2320,29+21,92) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšų.

Į klausimą, kokia persivestų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų suma buvo pateisinta finansinės apskaitos dokumentais?. Atsakyta: Iš tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 - 2020-11-10) D. B. pervestos į banko sąskaitą (106 642,87 Eur), iš mokėtojų gautos sumos (2 320,29 Eur) ir 21,92 Eur perkeltos permokos iš viso 108 985,08 Eur (119 697,04+5 245,83-18 300+21,92+2 320,29) DU priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentais ir pirminiais prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentais pateisinta 84 850,21 Eur (76,48 (avanso likutis pradžiai)+108 985,08-24 211,35 (avanso likutis pabaigai)). Įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, apskaitos dokumentais ir registrais pateisinta: išmokėtas darbo užmokestis D. B. – 72 562,30 Eur - pagal pateiktas priskaičiuoto - išmokėto DU žiniaraštį (8 priedas) D. B. priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio 72 562,30 Eur; Iš D. B. suteikto avanso išmokėtas darbo užmokestis V. G. sudarė – 1 480,22 Eur. 2022-06-15 liudytojo apklausos protokole (b. b. tomas 5, lapo Nr. 36-37) V. G. paliudijo, kad gavo darbo užmokesčio sumas pagal dokumentus, kuriose nėra jos parašo (2018-06-05 - 99,40 Eur, 2018-07-05 - 99,40 Eur) ir nėra pateiktų išmokėjimo dokumentų (2018-12-05 - 548,16 Eur, 2018-12-28 - 334,46 Eur). Pagal priskaičiuoto - išmokėto DU žiniaraštį įsiskolinimo V. G. nėra (4 priedas); Apskaitytos pirminiais įsigijimo dokumentais pateisintos piniginių lėšų išlaidos (prekių ir paslaugų įsigijimui) 10 807,69 Eur.

Į klausimą, kokią pinigų sumą, pervesdama į savo asmeninę sąskaitą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ D. B. išsimokėjo sau, kaip atlyginimą?. Atsakyta: Tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 - 2020-11-10) D. B. į banko sąskaitą, banko pervedimuose nurodant paskirtį „Darbo užmokestis“, „Atostoginiai“, „Darbo užmokestis ir atostoginiai“, „Nepanaudoti atostoginiai, išeitinė išmoka“ buvo pervesta 52 273,80 Eur (6 priedas). Taip pat pervesta 18 958,47 Eur banko pervedimuose nurodant paskirtį „Avansas“ (nenurodant, kad tai darbo užmokesčio avansas). Iš viso darbo užmokesčio ir avanso buvo pervesta 71 254,19 Eur (52 273,80+18 958,47).

Į klausimą, ar tiriamuoju laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiuose ir avansinėse apyskaitose buvo užfiksuotas atlyginimo išmokėjimas D. B.?. Atsakyta: Darbo užmokesčio išmokėjimas D. B. buvo apskaitytas pateiktuose dokumentuose: atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitose (b. b. tomas 2,1. 32-122); apskaitos registre 211601 „Atskaitingas asmuo - D. B.“ s.4141(7 priedas); žiniaraštyje apie priskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimų sumas D. B. (8 priedas); Apyvartos žiniaraštis „Mokėtinas darbo užmokestis“ 2020-05-05 (2 priedas, 2 lapas). Minėtuose dokumentuose tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25-2020-11-10) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytas priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis D. B. sudarė 72 562,30 Eur (8 priedas).

Į klausimus, ar tiriamuoju laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudotos prekės ir paslaugos įmonės veikloje? Ar buvo pripažintos prekės ir paslaugos sąnaudomis? Kokie teisės aktai reglamentuoja prekių ir paslaugų nurašymą? Kokie teisės aktai reglamentuoja pripažinimą sąnaudomis?. Atsakyta: Papildomo tyrimo metu iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos veikloje buvo panaudotos prekės ir paslaugos įsigytos iš atskaitingam asmeniui D. B. apskaityto avanso lėšų, nes tyrimui nepateikti dokumentai, kurie patvirtina įsigytų prekių ir paslaugų naudojimo įstaigoje pradžią ir susieja išlaidas su pajamų uždirbimu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaityta dalis D. B. suteikto avanso išlaidų – 8 058,48 Eur (7 270,10 + PVM 788,38), pateisintų pirminiais įsigijimo dokumentais ir iš karto apskaitytų, kaip sąnaudos, nepateikiant dokumentų apie jų susiejimą su uždirbtomis pajamomis. Nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų nurašymo aktų sudarymo, pasirašymo ar tvirtinimo taisykles, įmonės, vadovaudamosios teisės aktais, pačios nustato tvarką pagal kurią turtas nurašomas į sąnaudas. Įsigytos prekės, kurios bus naudojamos įmonės veikloje (kanceliarinės prekės, inventorius ir pan.), nurašomos ir pripažįstamos sąnaudomis, kai pradedamos naudoti. Todėl sąnaudoms pagrįsti reikalingas dokumentas, kuris patvirtintų naudojimo pradžią. Tokiu dokumentu gali būti perdavimo aktas, nurašymo aktas, įsakymas perduoti naudoti. Nėra draudžiama pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, kai perkami nedideli ūkinių prekių kiekiai, nurodyti ir atsakingo asmens parašu patvirtinti, kad prekės perduotos darbuotojams naudoti darbo tikslais. Tai būdas parodyti, kad turtas sunaudotas įmonės ekonominėje veikloje, kaip to reikalauja 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751, 58 straipsnio 1 dalis ir 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo IX-675, 17 straipsnio 1 dalis. VšĮ įsigytų prekių ir paslaugų pripažinimą sąnaudomis reglamentuoja: Finansų ministro 2004-11-22 įsakymas Nr. lk-372 „Dėl pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos rengimo ir neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo, nuo 2018-12-22 pakeistas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-12-18 įsakymu Nr. lk-443. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje apskaitos politikoje numatė atsargų pripažinimą sąnaudomis. Mažos vertės turto, perduodamo naudojimui veikloje vertė iš karto pripažįstama sąnaudomis. Kiekinė mažos vertės turto apskaita vedama turtui, kurio minimali įsigijimo vertė 100 Eur. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Į klausimą, ar naujai į bylą pateikti dokumentai (7 t., b. 1. 34-197; 8 t., b. 1. 1-200; 9 t., 1-99; 101-156; 10 t., b. 1. 10-12) keičia 2022-05-03 specialisto išvadą ir jeigu keičia, tai kuo?. Atsakyta: Naujai į bylą pateikti dokumentai (7 t., b. 1. 34-197, 8 t., b. 1. 1-200, 9 t., 1-99) - D. B. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017-07-02 iki 2020-11-01 ir įmokų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suvestinė nekeičia 2022-05-03 specialisto išvados, įvertinus 2022-05-24 ir 2022-06-02 specialisto paaiškinimų protokolus. Naujai į bylą pateikti dokumentai (9 t., 1-101 - 156) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, veiklos rezultatų ataskaita, aiškinamasis raštas) už 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m„ 2020 m.; 2022 m. finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, aiškinamasis raštas, nepriklausomo auditoriaus išvada, nekeičia 2022-05-03 specialisto išvados 2022-05-03 specialisto išvados. Naujai į bylą pateikti dokumentai (10 t., b. 1. 10-12): 2013-05-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio kuriame numatyta nuo 2013-06-01 mokėti D. B. darbo užmokestį 2 540,00 Lt per mėnesį; 2014-10-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio kuriame numatyta nuo 2014-11-01 mokėti D. B. darbo užmokestį 5 317,31 Lt kartą per mėnesį; 2018-06-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio kuriame numatyta nuo 2018-07-01 mokėti D. B. darbo užmokestį 2 440,00 Eur kartą per mėnesį - nekeičia 2022-05-03 specialisto išvados. Ikiteisminiam tyrimui papildomai pateikti dokumentai, keičiantys 2022-05-03 specialisto išvadą: 2020-07-24 sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Lexus remontas (b. b. tomas 2, lapo Nr. 109-110) pateisina avanso apyskaitos Nr. 20-07 už 2020 m. 07 mėn. išlaidas 200,00 Eur; 2019-02-07 pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), gauta iš V. N. 382,65 Eur (b. b. tomas 2, lapo Nr. 129), kurie pinigų gavimo momentu (2019-02-07) nebuvo apskaityti. Minėtas dokumentas pateisina 2021-05-14 registre (duomenys neskelbtini) „Atskaitingas asmuo - D. B.“ apskaitytą gautų įplaukų (nustačius kad nebuvo apskaitytas laiku) 382,65 Eur įrašą. Išmokėtas darbo užmokestis V. G. sudarė – 1 480,22 Eur. 2022-06-15 liudytojo apklausos protokole (b. b. tomas 5, lapo Nr. 36-37) V. G. paliudijo, kad gavo darbo užmokesčio sumas, kuriose nėra jos parašo (2018-06-05 - 99,40 Eur, 2018-07-05 - 99,40 Eur) ir nėra pateiktų išmokėjimo dokumentų (2018-12-05 - 548,16 Eur, 2018-12-28 - 334,46 Eur). Pagal priskaičiuoto - išmokėto DU žiniaraštį įsiskolinimo V. G. nėra (4 priedas). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. B. paaiškinimas dėl DU 21,92 Eur A. A. permokos užskaitymo D. B.. Pateikto VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ registrų duomenimis D. B. 2020-11-10 į banko sąskaitą gavo 5 245,28 Eur - atlyginimas už 11 mėn., nepanaudoti atostoginiai, išeitinė išmoka. Tai keičia D. B. pervestų lėšų sumą ir darbo užmokesčio išmokėjimo sumą. Įvertinus 2022-05-24 ir 2022-06-02 specialisto paaiškinimų protokolus, kitus baudžiamojoje byloje Nr.1-114-844/2023 pateiktus dokumentus, papildomai pateiktus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, turi būti formuojamos išvados į užduotyje pateiktus klausimus:

1 klausimas. Ar pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis, atskaitingo asmens D. B. apyvartos žiniaraštyje „211601“ teisingai 2021-01-26 datai apskaitytas 23 828,70 Eur piniginių lėšų likutis?

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose apskaityta, kad tiriamuoju laikotarpiu D. B., kaip atskaitingas asmuo, gavo piniginių lėšų 73 693,40 Eur (Įskaitant 382,65 Eur, kurie buvo gauti 2019-02-07, apskaityti 2021-05-14). Iš tos sumos 71 373,11 Eur (pervesta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 320,29 Eur gauta grynais pinigais iš pirkėjų (1 937,64+382,65 V. N.). Įvertinant 18 300,00 Eur grąžinimą, D. B., kaip atskaitingas asmuo, gavo piniginių lėšų 55 393,40 Eur (73 693,40-18 300,00), iš tos sumos 53 073,11 Eur (71 373,11- 18 300,00) gauta į banko sąskaitą ir 2 320,29 Eur gauti grynais pinigais iš pirkėjų.

Apskaitytas 49 558,53 Eur gauto avanso panaudojimas, iš tos sumos darbo užmokesčiui – 20 450,84 Eur (D. B. – 18 970,62 ir V. G. – 1 480,22).

Apskaitytas nepanaudoto avanso likutis – 24 211,35 Eur (įskaitant gautus 382,65 Eur). Papildomam tyrimui pateiktuose apskaitos registruose 211601 „Atskaitingas asmuo - D. B.“ (7 priedas) registre už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-05-14, 2020-11-09 pabaigai nurodytas 23 828,70 Eur piniginių lėšų likutis. 2021-05-14 apskaitytas 382,65 Eur gavimas iš V. N.. Likutis 2021-05-14 sudarė 24 211,35 Eur (23 828,70+382,65).

Iš V. N. gauti 382,65 Eur registre 211601 „Atskaitingas asmuo - D. B.“ apskaityti 2021-05-14. Pateiktas dokumentas - 2019-02-07 pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. tomas 2, lapo Nr. 129). Gautais pinigais 382,65 Eur D. B. naudojosi nuo jų gavimo 2019-02-07.

Todėl tiriamojo laikotarpio pabaigai (2020-11-10) atskaitingo asmens D. B. dokumentais nepateisintas avanso likutis sudarė 24 211,35 Eur.

2019 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje neapskaičius 382,65 Eur, gautų 2019-02-07 pagal pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Atskaitingo asmens D. B. nepanaudoto avanso likutis mėnesio pabaigoje svyravo nuo 748,58 Eur iki 24 354,01 Eur, tačiau nebuvo grąžinamas į VšĮ kasą. Tuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuris nurodo, kad „Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arbajo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

2 klausimas. Ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)” į D. B. asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo apskaityti VšĮ „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje? Kokiai sumai D. B. lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų VšĮ „(duomenys neskelbtini)” nepateikė?

Laikotarpiu 2017-07-25 - 2020-11-09, iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos lėšos buvo apskaitytos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje: Viso 2017-07-25 – 2020-11-09 pervesta į D. B. sąskaitą 119 697,04 Eur. Grąžinta į VšĮ sąskaitą: -18 300,00 Eur. Gauta grynais pinigais 2 320,29 Eur. Užskaityta DU permoka 21,92 Eur. Iš viso D. B. naudojo 103 739,25 Eur. 2020-11-10 (pervestas DU galutinis atsiskaitymas): Pervesta į D. B. sąskaitą 5 245,83 Eur. Iš viso D. B. naudojo 5 245,83 Eur. Iš viso: pervesta į D. B. sąskaitą 124 942,87 Eur. Grąžinta į VšĮ sąskaitą: -18 300,00 Eur. Gauta grynais pinigais 2 320,29 Eur. Užskaityta DU permoka 21,92 Eur. Iš viso D. B. naudojo 108 985,08 Eur.

Pateiktose mėnesio avanso apyskaitose nurodyta, kad D. B. avansas buvo suteiktas iš lėšų, pervestų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir lėšų, gautų grynais pinigais iš pirkėjų. Avanso panaudojimas apskaitytas pagal panaudojimo pobūdį, nurodant buhalterines sąskaitas. Pervesti 124 942,87 Eur ir 21,92 Eur, kurie turėjo būti pervesti iš A. A. permokos, buvo apskaityti, viso 124 964,79 Eur (124 942,87+21,92): ūkio išlaidoms – 71 373,11 (53 073,11 + 18 300,00) Eur, darbo užmokestis – 53 591,68 Eur (53 569,76+21,92 iš permokos A. A.). Pervestų lėšų į D. B. sąskaitą paskirstymo pagal paskirtį banko pervedimuose ir apskaitoje suvestinė lentelė pateikta 6 priede. Pagal tyrėjo reikalavimą pateiktoje avanso apyskaitoje Nr. 20-07 už 2020 m. 07 mėn. išlaidos 200,00 Eur įrašytos, pateisinamųjų dokumentų žiniaraštyje nurodytas išlaidų dokumentas 2020-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. tomas 2, lapo Nr. 109-110). Pateikta 2020-07-24 sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Lexus remontas (b. b. tomas 2, lapo Nr.163). 2022-06-15 liudytojo apklausos protokole (b. b. tomas 5, lapo Nr. 36-37) V. G. paliudijo, kad gavo darbo užmokesčio sumas, kuriose nėra jos parašo (2018-06-05 - 99,40 Eur, 2018-07-05 - 99,40 Eur) ir nėra pateiktų išmokėjimo dokumentų (2018-12-05 - 548,16 Eur, 2018-12-28 - 334,46 Eur). Iš V. N. gauti 382,65 Eur registre 211601 „Atskaitingas asmuo - D. B.“ apskaityti 2021-05-14. Pateiktas dokumentas 2019-02-07 pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. tomas 2, lapo Nr. 129). Gautais pinigais 382,65 Eur D. B. naudojosi nuo jų gavimo 2019-02-07.

Nepateisintas dokumentais D. B. avanso likutis 2020-11-10 sudarė 24 211,35 Eur.

3 klausimas. Jeigu pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir atskaitingo asmens D. B. apyvartos žiniaraštį „211601“ duomenys nesutampa, kokių teisės aktų nesilaikyta ir, ar dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti ūkio subjekto veiklos rezultatus, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? Kas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai?

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikus papildomus dokumentus ir apskaitos registrus, 2021-05-14 duomenys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „211601 atskaitingas asmuo - D. B.“ ir pateiktose D. B. avanso apyskaitose duomenys sutampa. Direktorė D. B. tyrimui nepateikė 24 211,35 Eur avanso, išduoto atskaitingam asmeniui, panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų.

Į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, direktorės D. B. vadovavimo laikotarpiu, 2019-02-07 neįtrauktas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį V. N. už įstaigos paslaugas atskaitingam asmeniui D. B. sumokėjo 382,65 Eur. 2019-02-07 pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), gauta iš V. N. 382,65 Eur (b. b. tomas 2. lapo Nr. 129) buvo apskaitytas 2021-05-14 registre „(duomenys neskelbtini). Atskaitingas asmuo - D. B.“;

Tuo, kad atskaitingas asmuo D. B., 2019-02-07 gavusi 382,65 Eur iš pirkėjo ir išrašiusi pinigų priėmimo kvitą, neapskaitė jo 2019 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1 įtinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, ir 3 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuris nurodo, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau - atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

Papildomo tyrimo metu iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos veikloje buvo panaudotos prekės ir paslaugos įsigytos už 10 807,64 Eur iš atskaitingam asmeniui D. B. apskaityto avanso lėšų, nes tyrimui nepateikti dokumentai, kurie patvirtina turto naudojimo pradžią ir susieja išlaidas su pajamų uždirbimu. Prie avanso apyskaitų pateiktais pirminiais dokumentais, atskaitingas asmuo D. B. patvirtino gautų avanso pinginių lėšų panaudojimą, tačiau nesusiejo šių išlaidų su pajamų uždirbimu.

Tuo, kad nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina turto naudojimo pradžią ir susieja išlaidas su pajamų uždirbimu, negalima nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos veikloje buvo panaudotos prekės ir paslaugos įsigytos už 10 807,64 Eur iš atskaitingam asmeniui D. B. apskaityto avanso lėšų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos rengimo ir neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo, nuo 2018-12-22 pakeistas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-12-18 įsakymu Nr. lk- 443 „Dėl finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

VII. „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje“

119. Sąnaudos apskaitoje turi būti pripažintos įvykdžius šias sąlygas:

- sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu arba paslaugų suteikimu;

- sąnaudos turi būti susijusios su ūkio subjekto turto arba kitų juridinių asmenų jam teikiamų paslaugų naudojimu arba ūkio subjekto įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims didėjimu, ir šie įsipareigojimai turi būti patikimai įvertinti.“

Dėl 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977, 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui“;

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2020-11-10 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B..

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B..

Į klausimą, koks buvo laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10, nurodant kiekvieną mėnesį, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. B. darbo užmokestis šioje organizacijoje į rankas (neto)?. Atsakyta: Laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 (įskaitytinai) D. B. buvo išmokėta 72 562,30 Eur darbo užmokesčio.

Į klausimą, kokiu pagrindu D. B. į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10, pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas ir kokios dedamosios dalys sudarė pervestas sumas, tiksliai nurodant kokia pervestos sumos dalis sudarė jai priskaičiuoto darbo užmokesčio dalį už kiekvieną mėnesį. Jeigu buvo pervesta ne tik jai priklausanti darbo užmokesčio dalis, tai tiksliai nurodyti kokia dar pinigų dalis buvo pervesta ir ar pagrįstai (ar yra tokią sumą pagrindžiantys finansinės apskaitos dokumentais)?. Atsakyta: Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10 (įskaitytinai) į D. B. sąskaitą buvo pervesta 124 942,87 Eur, pagal banko pervedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį, lėšos buvo paskirstytos: ūkio išlaidoms -53 710,60 Eur (t.sk. 1000,00 Eur- kelionės išlaidos), darbo užmokestis ir atostoginiai – 52 273,80 Eur,

avansas -18 958,47 Eur (nenurodant ar tai darbo užmokesčio avansas, ar avansas atskaitingam asmeniui), už paslaugas – 18 300,00 Eur (18 300,00 Eur, 2018-05-29 grąžinta, nurodant paskirtį „pervedimas tarp sąskaitų“). Pervedimai į D. B. sąskaitą buvo atliekami neatsižvelgiant į priskaičiuotą darbo užmokesčio dydį, ir išmokėjimo terminus. Todėl buhalterinėje apskaitoje pervestos lėšos buvo apskaitomos darbo užmokesčiui ir kaip atskaitingo asmens avansas. Priskaičiavus mėnesio darbo užmokestį, trūkstama darbo užmokesčio dalis buvo užskaitoma iš nepanaudoto atskaitingo asmens avanso likučio. Iš D. B. avanso lėšų išmokėtas darbo užmokestis V. G. sudarė – 1 480,22 Eur. 2022-06-15 liudytojo apklausos protokole (b. b. tomas 5, lapo Nr. 36-37) V. G. paliudijo, kad gavo darbo užmokesčio sumas, kuriose nėra jos parašo (2018-06-05 - 99,40 Eur, 2018-07-05 - 99,40 Eur) ir nėra pateiktų išmokėjimo dokumentų (2018-12- 05 - 548,16 Eur, 2018-12-28 - 334,46 Eur). Pervestų lėšų į D. B. sąskaitą paskirstymo pagal paskirtį banko pervedimuose ir apskaitoje suvestinė lentelė pateikta 6 priede. Detalūs duomenys apie priskaičiuotą ir pervestą D. B. darbo užmokestį pateikti 2 lentelėje (10 t., b. l. 33-64; 65-102).

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977, 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalis numato, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui“.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalis numato, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2020-11-10 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B..

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2020-11-10, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo D. B..

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01)) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B..

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai D. B. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad D. B. būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už teisingą minimos organizacijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti šios organizacijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtą šios organizacijos turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo padarė šiai organizacijai 31 575,12 Eur turtinę žalą.

D. B. dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir nurodė, kad visas pinigines lėšas ji panaudojo organizacijos tikslais. Organizacijos buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, kuria ji visiškai pasitikėjo. Be to, buhalterė jai nebuvo pranešusi, jog organizacijos buhalterinėje apskaitoje trūksta dokumentų, kurie pagrįstų turėtas pinigines išlaidas. Jeigu buhalterė jai būtų apie tai pranešusi, ji iš karto būtų pateikusi visus reikiamus dokumentus. Taip pat D. B. nurodė, kad minimos organizacijos pinigus ji išgrynindavo ir juos perduodavo neformaliam šios organizacijos steigėjui A. M., kuris jai liepdavo taip elgtis, nes jam buvo reikalingi grynieji pinigai atsiskaitymams su darbuotojais.

Su tokiais D. B. paaiškinimais nėra pagrindo sutikti, nes pirmiausia teismo vertinimu jie yra gynybinio pobūdžio, o antra, juos paneigia objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, kurie buvo ištirti bei įvertinti baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog D. B. į savo asmeninę sąskaitą persivedė 119 697,04 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų. Iš jų 31 575,12 Eur sumai, nėra jokių šias turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Jų panaudojimas organizacijos veikloje nėra fiksuotas buhalterinės apskaitos dokumentais. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, D. B. ir neneigė, jog kai kada gal ir pamiršdavo pasiimti iš paslaugų tiekėjų turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus ir todėl jų nepristatydavo į organizacijos buhalteriją, taip pat ji išgrynindavo ir perduodavo tam tikras pinigų sumas A. M., ir todėl taip pat nėra tokias išlaidas pateisinančių dokumentų, tačiau kaip jau minėta, tokius D. B. paaiškinimus paneigia objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme liudytoja apklausta J. B., kuri yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, patvirtino, jog maždaug apie 2018 metus pastebėjo, kad D. B. iš „(duomenys neskelbtini)“ į savo asmeninę banko kortelės sąskaitą perveda įvairias sumas. Jos buvo apskaitomos, kaip išduotos avansinės lėšos atskaitingo asmens D. B. apyvartos žiniaraštyje. Kas mėnesį įsiskolinimas buvo apskaitomas atskaitingo asmens D. B. avanso apyskaitoje. Avansinės apyskaitos buvo sudaromos pagal D. B. pateiktus dokumentus. D. B. skola organizacijai nuolatos augo. D. B. žinojo apie šią skolą ir žadėjo ją padengti sąskaitomis arba grąžinti pinigus, tačiau pinigų taip ir negrąžino. D. B. jai nesakė, kam panaudoti pinigai, tačiau su įsiskolinimu sutiko. Įmonei skola buvo 23 828,70 Eur. Pinigų pervedimus į D. B. sąskaitą liudytoja pastebėjo prieš 2-3 metus iki jos darbo sutarties nutraukimo.

Šios liudytojos parodymai paneigia D. B. teisme nurodytas aplinkybes, jog ji nežinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje trūksta išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos J. B. parodymais duotais teisme, nes jos nurodytos aplinkybės sutampa su kitais objektyviais duomenimis esančiais šioje baudžiamojoje byloje, jų visetu. Kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti nepalankius D. B. parodymus, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Liudytojas A. M., baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tiksliai patvirtino, jog jis nėra gavęs jokių grynųjų pinigų iš D. B., niekada nėra jos prašęs, kad ji juos jam duotų. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais duotais teisme, nes juo duoti parodymai taip pat neprieštarauja objektyviems baudžiamosios bylos duomenims, jų visetui.

Kritiškai vertinami liudytojo A. B. parodymai duoti teisme, jog jis yra matęs kaip D. B. bankomate išgrynintus pinigus perduodavo A. M.. Pažymėtina tai, jog A. B. yra D. B. sutuoktinis, jie kartu gyvena, jį D. B. buvo įdarbinusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl natūralu, kad jis yra suinteresuotas padėti savo žmonai išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme yra neginčijamai nustatyta, jog D. B. savo darbo kabinetą buvo įsikūrusi savo gyvenamajame name, kuris jai priklauso nuosavybės teise.

Nors D. B. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir paaiškino, kam panaudojo organizacijos lėšas, kurios nėra apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau kad jos tikrai buvo panaudotos organizacijos tikslais objektyvių duomenų nėra.

Kaip teigė kaltinamoji D. B. didelę dalį neapskaitytų lėšų jį panaudojo savo kabineto įrengimui, asmeninio automobilio priežiūrai, kurį naudojo darbo tikslais, taip pat organizacijos ir veiklos reprezentacijai. Tačiau tokios jos nurodytos aplinkybės yra neįtikinamos ir negali būti pateisinamos.

Pažymėtina tai, kad D. B. nebuvo sudariusi su minima organizacija jokios sutarties dėl kabineto nuomos ar jo panaudojimo organizacijos tikslais. Šis kabinėtas, kaip jau minėta buvo jos namuose, kuriuose ji ir gyveno. Kad kabineto įrengimui buvo reikalingi tokie darbai kaip dūmtraukio įrengimas, krosnies pajungimas, dūmtraukio valymas ir t. t., nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, neleidžia įsitikinti, kad tokie darbai iš tikrųjų buvo reikalingi minimos organizacijos sėkmingos veiklai, o ne asmeninių poreikių patenkinimui, savo buities pagerinimui.

Kaltinamoji D. B. yra išsilavinęs, protingas žmogus, turintis ilgametę patirtį įmonių steigime, jų valdyme, todėl neabejojama, kad ji tiksliai žinojo, kaip turi būti pagrindžiamas organizacijai priklausančių lėšų panaudojimas. Taip pat neabejojama, kad ji tiksliai sugebėjo atriboti kokia veikla yra neteisėta ir teisėta ir tiksliai žinojo, kaip reikia elgtis galimai neteisėtų situacijų atveju.

Todėl jeigu, kaip nurodo pati D. B., A. M. ir reikalavo jos, kad ji išgrynintų organizacijai priklausančius pinigus ir juos perduotų jam, suprasdama tokių jo neteisėtų veiksmų pobūdi, neturėjo jų toleruoti ir jų pateisinti. Tačiau, kad ji būtų pasielgusi priešingai, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Taip pat jeigu, kaip nurodo D. B., jos kabineto įrengimui, priežiūrai, automobilio remontui ir jo priežiūrai, organizacijos reprezentacijai ir buvo reikalingos piniginės lėšos, ji turėjo pasirūpinti, kad dėl jų panaudojimo organizacijos tikslais, niekam nekiltų jokių abejonių. Tokių atveju galėjo būti sudarytos nuomos ar panaudos sutartys, renkami ir pateikiami buhalterijai tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tačiau taip ne visada buvo elgiamasi ir to pateisinimui nėra jokių objektyvių duomenų.

Todėl teismo vertinimu, D. B. sąmoningai, siekdama išvengti atsakomybės už organizacijai priklausančių lėšų panaudojimą asmeniams tikslams, tyčia nepasirūpino įsigyti jos išlaidas, kaltinime nurodytai pinigų sumai, patvirtinančių dokumentų, tyčia jų nepateikė organizacijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei.

Taip pat kritiškai vertinami D. B. paaiškinimai, kad ji organizacijos lėšas į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo dėl patogumo.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo sąskaitą, jos naudojimui buvo išduota ir banko kortelė. Sąskaitos valdymo ir naudojimo įrankius turėjo D. B.. Todėl ji be jokių trikdžių, organizacijos tikslais, galėjo naudotis tiek organizacijai priklausančia banko sąskaita, tiek ir banko kortele, tačiau taip ji nesielgė. Priešingai, persivesdama organizacijai priklausančias lėšas į savo asmeninę sąskaitą, ji tik apsunkino piniginių išlaidų atribojimą nuo organizacijos ir jos asmeninio poreikio. Sprendžiama, kad taip ji pasielgė išskirtinai asmeniniais tikslais, tam, kad galėtų organizacijos lėšas panaudoti savo asmeninių poreikių tenkinimui ir kad tokios neteisėtos veiklos išaiškėjimo atveju, būtų sunkiau atsekti lėšų judėjimą ir jų panaudojimą.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta specialistė N. D. tiksliai nurodė, kaip buhalteriškai teisingai turėjo būti tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžiantys vienas ar kitas turėtas išlaidas.

Pavyzdžiui dėl asmeninio automobilio naudojimo įmonės tikslais specialistė paaiškino, kad dėl automobilio yra vedamas atskiras žiniaraštis: kuras ir kt., medžiagos ir ten turi būti užpajamuotas kuras, alyvos, turi būti vedami kelionės lapai, pagal kelionės lapus turi matytis nurašomas kiekis, jeigu būna atliekamas tepalų keitimas taip pat turi būti užpajamuota, kad įvyksta ūkinė operacija – sunaudojamas kuras, alyva, tai viskas fiksuojama nurašymo aktuose. Įstaiga gali turėti nurašymo aktus, arba kitus analogiškus dokumentus, bet juose turi atsispindėti visos įvykusios ūkinės operacijos ir pagal jas nurašytas atsargų, kuro kiekis, nesvarbu, kaip dokumentas vadinasi, svarbus yra jos turinys, kad jame būtų parašai, tačiau tokių dokumentų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo.

Taip pat specialistė paaiškino, kad išeidama iš darbo D. B. privalėjo likusias įmonės nepanaudotas lėšas grąžinti į kasą, tačiau jų negražino. Specialistė patvirtino, kad tyrimo metu negalėjo nustatyti ar visos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje.

Taip pat specialistė paaiškino, kad reprezentacinių išlaidų naudojimo tvarka turi būti patvirtinta direktoriaus įsakymu. Visos tokios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Tikrinant minimą organizaciją buvo nustatyta, kad pavyzdžiui buvo išrašyta sąskaita už apgyvendinimą viešbutyje, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo ir t. t. Specialistės taip pat pažymėjo, jog gynyba minėjo, kad buhalterė kalta, kad viską nurašė į išlaidas, tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį, už dokumentų pateikimą buhalterei atsakingas direktorius. Kokį buhalterei direktorė kvitą davė tokį ji ir įrašė.

Pažymėtina, kad liudytojas A. G. patvirtino, jog kalbantis su D. B. dėl galimo lėšų pasisavinimo ji neneigė, jog pasisavino organizacijos lėšas, žadėjo jas grąžinti.

Be jau minėtų baudžiamosios bylos duomenų, teisingam nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir D. B. kaltei pagrįsti reikšmingos aplinkybės yra tiksliai nurodytos 2022-05-03, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, 2023-09-20, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 4-7251, specialistės paaiškinimuose, ją apklausiant teisiamajame posėdyje.

2022-05-03, specialisto išvadoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui; <...>“ Tiriamuoju laikotarpiu direktorės pareigas ėjo D. B..

Taip pat šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame numatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”. 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje numatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, ir 3 dalimi, kurioje numatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuriame numatyta, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, nes

1. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar pagrįstai 2020 m. sausio – lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ dokumentinis piniginių lėšų likutis sumažintas 200 Eur, nes tyrimui nebuvo pateiktas apskaitos dokumentas, pagal kurį į 2020-07-24 į apyvartos žiniaraštį „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ įrašytas 200 Eur sumokėjimas G. K., kai tuo tarpu 2020 m. liepos mėn. avanso apyskaitoje minėtų 200 Eur sumokėjimas nebuvo fiksuotas, todėl piniginių lėšų likučiai skyrėsi 200 Eur: direktorės D. B. atleidimo iš darbo dieną - 2021-11-10, apyvartos žiniaraštyje buvo fiksuotas 23 828,70 Eur įstaigos dokumentinis piniginių lėšų likutis, kai avanso apyskaitoje buvo įrašyta 24 028,70 Eur dokumentinė skola įstaigai.

2. Tyrimui nebuvo pateiktas ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, direktorės D. B. vadovavimo laikotarpiu, neįtrauktas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį V. N. už įstaigos paslaugas direktorei D. B. sumokėjo 382,65 Eur. Patikslinus atskaitingo asmens D. B. skolos 2020-11-10 likučius, pagal įrašus avanso apyskaitoje dokumentinis piniginių lėšų likutis – 24 411,35 Eur, pagal įrašus apyvartos žiniaraštyje „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ – 24 211,35 Eur.

3. Tyrimui nebuvo pateikti pinigų išmokėjimo kvitai dėl 1 081,47 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas V. G., kuriuose jų gavimas būtų patvirtintas V. G. parašu, dėl to nebuvo galima nustatyti, ar pagrįstai piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį D. B. sumažintas 1 081,47 Eur.

4. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraščiuose „211601 atskaitingas asmuo – D. B.“ į sąnaudas nurašyti 10 607,64 (11689,11-1081,47) Eur buvo panaudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

5. Direktorė D. B. tyrimui nepateikė 24 211,35 Eur panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų. Taip pat nustatyta, kad įstaigos buhalterinėje apskaitoje į sąnaudas nurašyti 11 889,11 (200 + 1081,47 + 10607,64) Eur, kurių panaudojimas įstaigos veikloje nenustatytas.

Dėl 1-4 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr.XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu (2017-07-25 – 2021-01-26) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B. nuo 2013-02-19 iki 202-11-10.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B..

Šioje išvadoje taip pat yra nurodyta, kad D. B. persivedusi į savo asmeninę sąskaitą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ji jas naudojo apmokėti už keliones, už viešbučių paslaugas, restoranų maitinimo paslaugas, kredito grąžinimui, sutuoktinio A. B., sūnų E. B. ir A. B. asmeninių sąskaitų papildymui, prekių pirkimui Lenkijoje.

2023-09-20, papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų nurašymo aktų sudarymo, pasirašymo ar tvirtinimo taisykles, įmonės, vadovaudamosios teisės aktais, pačios nustato tvarką pagal kurią turtas nurašomas į sąnaudas. Įsigytos prekės, kurios bus naudojamos įmonės veikloje (kanceliarinės prekės, inventorius ir pan.), nurašomos ir pripažįstamos sąnaudomis, kai pradedamos naudoti. Todėl sąnaudoms pagrįsti reikalingas dokumentas, kuris patvirtintų naudojimo pradžią. Tokiu dokumentu gali būti perdavimo aktas, nurašymo aktas, įsakymas perduoti naudoti. Nėra draudžiama pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, kai perkami nedideli ūkinių prekių kiekiai, nurodyti ir atsakingo asmens parašu patvirtinti, kad prekės perduotos darbuotojams naudoti darbo tikslais. Tai būdas parodyti, kad turtas sunaudotas įmonės ekonominėje veikloje, kaip to reikalauja 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751, 58 straipsnio 1 dalis ir 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo IX-675, 17 straipsnio 1 dalis. VšĮ įsigytų prekių ir paslaugų pripažinimą sąnaudomis reglamentuoja: Finansų ministro 2004-11-22 įsakymas Nr. lk-372 „Dėl pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos rengimo ir neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo, nuo 2018-12-22 pakeistas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-12-18 įsakymu Nr. lk-443.

Taip pat šioje papildomoje išvadoje konstatuota, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. lk- 372 „Dėl pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos rengimo ir neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo, nuo 2018-12-22 pakeistas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-12-18 įsakymu Nr. lk- 443 „Dėl finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. Įsakymo Nr. lk-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo VII. „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje“; 119. Sąnaudos apskaitoje turi būti pripažintos įvykdžius šias sąlygas: sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu arba paslaugų suteikimu; sąnaudos turi būti susijusios su ūkio subjekto turto arba kitų juridinių asmenų jam teikiamų paslaugų naudojimu arba ūkio subjekto įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims didėjimu, ir šie įsipareigojimai turi būti patikimai įvertinti.“

Taip pat šioje papildomoje išvadoje konstatuota, kad atskaitingas asmuo D. B., 2019-02-07 gavusi 382,65 Eur iš pirkėjo ir išrašiusi pinigų priėmimo kvitą, neapskaitė jo 2019 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame numatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1 įtinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje numatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, ir 3 dalimi, kurioje numatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2018-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 490 redakcija) 9 punktu, kuriame numatyta, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau - atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

Papildomoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad nepateisintas dokumentais D. B. avanso likutis 2020-11-10 sudarė 24 211,35 Eur.

Dėl specialistų išvadose paminėtų priežasčių iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų 2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1977, 9 straipsnio „Viešosios įstaigos organai“ (2018-05-24 įstatymo Nr. XIII-1177 redakcija) 1 dalis numato, kad „Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už: 1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui“;

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2020-11-10 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo D. B..

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” Įstaigos apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkyti įgaliotas asmuo J. B..

Pažymėtina tai, kad J. B., kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, apskaitė tik tuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai teikė D. B.. Kad J. B. būtų netinkamai vykdžiusi savo tarnybines pareigas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta.

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teisme, ištyręs ir įvertinęs visus joje esančius duomenis (įrodymus), neturi pagrindo jais abejoti, todėl jais vadovaujasi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl D. B. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų susijusių su apgaulingu apskaitos tvarkymu bei turto pasisavinimu, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios D. B. kaltei pagrįsti dėl visų jai pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti redakcija) baudžiamoji atsakomybė numatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buhalterinė (finansinė) apskaita baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma ir valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apima veika (veikimas arba neveikimas), padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Viena iš alternatyvių šio nusikaltimo objektyviosios pusės veikų yra ir apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėtų neteisėtų veiksmų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens turtas tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudodamas jis tikisi gauti ekonominės naudos. Asmens nuosavas kapitalas tai subjekto turto dalis, likusi iš viso jo turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, dydis, jų pobūdis ir pan. Įsipareigojimų struktūra tai informacija apie asmenis, kuriems skolininkas yra įsipareigojęs (kreditoriai).

Tokio nusikaltimo padariniai yra alternatyvūs. Todėl, tam, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pakanka tam tikrų padarinių atsiradimo konkrečiu atveju.

Apgaulingo buhalterinės (finansinės) apskaitos padariniai, pagal suformuotą teismų praktiką, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada, ekspertizės aktu.

BK 222 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo minimo straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių atsiradimo momento.

Apgaulingas buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šio nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat ir juridinis asmuo. Nusikaltimo subjektu taip pat gali būti ir ūkio subjekto vadovas tai atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra.

Jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę (finansinę) apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui turto pasisavinimas), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

Kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dalis nusikalstamos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešosios įstaigos apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nusikaltimo padarymo metu viešosios įstaigos buhalterinė apskaita turėjo būti tvarkoma pagal tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka, kuris ir aptartas yra šiame nuosprendyje.

BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – Įstatai), įregistruotų juridinių asmenų registre 2013-08-12, 6.3. punkte, numatyta, kad organizacijos turtą tvarko ir už jį teisės aktų nustatyta tvarka atsako Organizacijos vadovas ar jo paskiras (įgaliotas) kitas asmuo. Organizacijos turtas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

Įstatų 7.2. punkto 1 papunktis ir 2 papunktis numato, kad Organizacijos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas; vienasmeninis valdymo organas – direktorius.

Įstatų 9.1. punktas numato, kad Organizacijos veiklą organizuoja Administracija. Administracijai vadovauja administracijos vadovas – direktorius. Su Organizacijos direktoriumi sudaroma neterminuota darbo sutartis. Administracija dirba vadovaudamasi Konstitucija, įstatymais, šiais įstatai, pareigybinėmis instrukcijomis, visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimais ir Organizacijos direktoriaus įsakymais bei kitais teisė aktais.

Įstatų 9.7. punktas numato, kad Organizacijos buhalterinė apskaita tvarkoma remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Įstatų 9.8. punktas numato, kad sprendimą, kas Organizacijoje turi tvarkyti buhalterinę apskaitą, priima direktorius.

Įstatuose nurodyta, kad Įstatai patvirtinti 2013-08-05 Organizacijos visuotiniame dalininkų susirinkime. Įstatus pasirašiusi direktorė D. B..

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-05-01) 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos politika - apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais.

To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šiame Įstatyme nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.

To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybės archyvui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012). Vis dėlto ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Šią atsakomybę jis paprastai realizuoja priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės yra įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tapdamas ūkio subjekto vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, bet ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, be to, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys, o įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), yra nurodęs ir tai, kad jei apgaulingai apskaitai tvarkyti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-139/2016, 2K-437-303/2015). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).

Teismo vertinimu D. B. tyčia buhalterei neteikė jos išlaidas galinčių patvirtinti dokumentų, tam, kad nepaaiškėtų jog ji (D. B.) naudoja Organizacijos lėšas savo asmeninių poreikių tenkinimui, nes būdama ilgamete minimos organizacijos direktore, turėdama ilgalaikę patirtį tokio pobūdžio veikloje, būdama išsilavinusi, žinodama įstatymų reikalavimus susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu, Įstatų reikalavimus, kuriuos pati buvo ir pasirašiusi, neabejojama, kad ji tiksliai žinojo, kokie dokumentai yra reikalingi buhalterinėje apskaitoje tam, kad ji būtų teisingai apskaityta.

Ištyrus įrodymų visumą, byloje nustatyta, kad D. B. kaltinime nurodytais laikotarpiais tyčia organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama nuslėpti tikrąjį Organizacijos pinigų panaudojimą, tam, kad gauti asmeninės naudos ir to siekė.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 166-495/2023). Todėl vadovaujantis šia teisės norma, kaltinamosios D. B. veika kvalifikuotina pagal naująją BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Jau minėtose specialisto išvadose tiksliai yra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus D. B., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pažeidė ir kokios pasekmės dėl to atsirado. Šioje baudžiamojoje byloje aprašytose specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės leidžia objektyviai įvertinti D. B. veiksmus ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jos veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (straipsnio ir jo dalies redakcija nuo 2023-06-01) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Iki 2023-06-01, kaltinamosios D. B. veika, vadovaujantis BK 183 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) buvo teisingai kvalifikuota pagal minimą straipsnį ir jo dalį, vertinant tai, kad ji savo nusikalstamais veiksmais pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji pasisavino 31 575,12 Eur. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi nauja BK 183 straipsnio ir BK 190 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), palengvino nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 183 straipsnio (Turto pasisavinimas) pakeitimai.

Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Už tokius neteisėtus veiksmus baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuo 2023-06-01, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500,00 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

Dėl minimų įstatymų pakeitimų D. B. veika dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turi būti perkvalifikuota, taikant jai bausmę švelninantį baudžiamąjį įstatymą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad D. B. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 31 575,12 Eur.

D. B. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Tokiu atveju jos veikos kvalifikacija išlieka nepakitusi, tačiau jos atžvilgiu yra taikoma straipsnio ir jo dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2023-06-01, kadangi ji švelnina kaltinamosios D. B. padėtį sankcijos prasme.

Nuo 2023-06-01, įsigaliojusi BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija, joje įtvirtintą veika priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir joje yra numatytos alternatyvios bausmės.

Iki 2023-06-01 galiojusi BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, buvo priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai ir už tokią veika buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamosios D. B. padaryta nusikalstama veika, susijusi su turto pasisavinimu, perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Toks veikos perkvalifikavimas, teismo vertinimu nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, nesunkina jos procesinės padėties, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ji buvo įspėta apie galimą jos veikos perkvalifikavimą.

BK 183 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas yra užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais.

Esminis turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pagal suformuotą teismų praktiką, gali būti pasisavintas ir viešosios įstaigos turtas. Tai gali būti padaryta per ekonomiškai nenaudingus sandorius, apgaulingai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą ir pan.

Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais, taip pat ir turto neteisinga apskaita.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamoji D. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais, įvertintais bei šiame nuosprendyje aprašytais duomenimis, jų visetu.

D. B. pasisavintos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo naudojamos buities pagerinimui, pragyvenimui, apsilankymams viešbučiuose, restoranuose, asmeninio automobilio remontui bei priežiūrai, kreditų padengimui, šeimos narių sąskaitų papildymui ir pan.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, jų visetas, liudytojų parodymai, pačios D. B. paaiškinimai dėl jai pareikšto kaltinimo įrodo, kad D. B. būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir tuo pačiu materialiai atsakingu asmeniu už šios Organizacijos finansinių lėšų teisingą panaudojimą, siekdama asmeninių tikslų pasisavino jos žinioje buvusį svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 31 575,12 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kalbant apie nusikaltimus nuosavybei, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai „tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis.

Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

Kaltininko veika yra vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas savinosi svetimą turtą iš to paties šaltinio.

Jau minėta, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tiksliai konstatuoti, kad D. B. būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už teisingą šios organizacijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei visiškai nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-07-25 iki 2020-11-10.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 31 575,12 Eur turtinę žalą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, neabejojama, kad D. B. tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą ji įgyvendino naudodamasi savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusi vieningos tyčios forma.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir teisingai įvertinta, kaip tęstinė.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta D. B. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamoji D. B.. D. B. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 183 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija nuo 2023-06-01) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamosios D. B. kaltė dėl jai pareikšto kaltinimo susijusio su svetimo turto pasisavinimu, yra įrodyta.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikų kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamoji D. B.. D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 183 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamosios D. B. kaltė dėl jai pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 183 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio pagrindais D. B. sulaikyta nebuvo.

Kaltinamajai D. B., 2021-10-20 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 128-131).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamoji D. B. dirba, neteista (5 t., b. l. 159; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka nebausta (5 t., b. l. 160), jos vardu nėra registruota transporto priemonių, ji turi nekilnojamojo turto (5 t., b. l. 162; 163; 164-173).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios D. B. nepakaltinamumą (5 t., b. l. 185).

Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, ji neprisipažino dėl jai pareikšto kaltinimo, todėl D. B. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01) yra numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki ketverių metų (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023-06-01).

D. B. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindo taikyti D. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamosios D. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamosios padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis)); į kaltės formą ir rūšį (jos nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamoji D. B. darydama nusikalstamas veikas siekė savanaudiškų tikslų)), į nusikalstamų veikų stadiją (D. B. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos), į kaltininkės asmenybę (D. B. anksčiau yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, yra ištekėjusi, įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ji nėra sistemiška teisės pažeidėja. D. B. dirba, turi nekilnojamojo turto, teisiama pirmą kartą, todėl manoma, jog tam, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis D. B. parinktina švelniausia jai inkriminuotų straipsnių sankcijose įtvirtinta bausmės rūšis – bauda.

Manoma, kad tokia bausmė atitiks savo paskirtį, o kartu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tokia bausmė yra numatyta ir D. B. inkriminuotų straipsnių sankcijose. Nustatant D. B. bausmės – baudos dydį atsižvelgtina į BK 61 straipsnio reikalavimus (D. B. elgesyje nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių), taip pat ir į protingumo principą, bei į šiuo nuosprendžiu priteistinos turtinės žalis atlyginimo dydį bei į konfiskuotino turto sumą.

D. B. skirtos baudos savanoriškam sumokėjimui turi būti nustatytas terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į D. B. skirtos baudos dydį, į jai šiuo nuosprendžiu priteistinas pinigų sumas, susijusias su civilinio ieškinio patenkinimu bei turto konfiskavimu, vertinat jos turimą turtą, sprendžiama, kad 15 mėnesių terminas yra protingas ir pakankamas savanoriškam baudos sumokėjimui.

D. B. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Prokurorė siūlė D. B. skirti griežtesnę už baudą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau tokio savo siūlymo nemotyvavo ir nenurodė, kodėl kaltinamajai teismas turėtų parinkti ir paskirti būtent tokią bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotasis atstovas advokatas A. G. pateikė civilinį ieškinį „Dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo“ , kuriuo reikalauja priteisti (duomenys neskelbtini)i, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. B. 24 211,35 Eur dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo.

Šiame civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad Organizacija yra viešasis asmuo, įsteigta įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojų ir importuotojų prievoles. Nuo Organizacijos įsteigimo (2013 m.) iki atšaukimo 2020 m. spalio 21 d. jai visą laiką vadovavo D. B..

Atšaukus D. B. iš direktorės pareigų ir perėmus Organizacijos dokumentus paaiškėjo, kad D. B. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d., iš Organizacijos banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivedė įvairias sumas, taip pat, paėmė pinigus grynais iš Organizacijos klientų, tačiau Organizacijos buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų šių sau persivestų ir iš klientų paimtų lėšų panaudojimą Organizacijos poreikiams patvirtinančių dokumentų. Tokiu būdu pasisavindama Organizacijos lėšas ir padarydama Organizacijai žalą.

Viso D. B. jos atleidimo iš darbo dieną ir šiai dienai yra nepateikusi dokumentų, kur buvo panaudota Organizacijos lėšų už 24 211,35 Eur, tokiu būdu padarant Organizacijai 24 211,35 Eur žalą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato žala yra asmens turto netekimas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui ir turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl šios priežasties iš atsakovės D. B. priteistina Organizacijai (ieškovei) 24 211,35 Eur dėl nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) padarytos žalos atlyginimo (3 t., b. l. 69-70; 71-73; 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė patenkinti visiškai civilinio ieškovo civilinį ieškinį.

Kaltinamoji D. B. sutiko su civilinio ieškinio reikalavimais.

Kaltinamosios D. B. gynėjas prašė teismo civilinio ieškinio netenkinti ir jį atmesti.

Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisės taikymo aspektu, motyvuotas, todėl jis tenkintinas visiškai

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamosios kaltė, ir kurie jau yra aptarti šiame nuosprendyje, įrodo, kad D. B. savo neteisėtais veiksmais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarė 31 575,12 Eur turtinę žalą. Civilinis ieškovas savo ieškinio reikalavimais prašo priteisti iš D. B. tik 24 211,35 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civilinis ieškovas turi teisę pats nuspręsti, kokią jam padarytą žalą ir kokį jos dydį privalo atlyginti kaltas asmuo.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015).

Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas <...> gali civilinį ieškinį patenkinti visiškai arba iš dalies arba jį atmesti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Tai reiškia, kad neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jeigu jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje byloje įrodyta, kad D. B. pasisavino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kurių suma yra ir 24 211,35 Eur. Už šią žalą atsakinga kaltinamoji, ji nėra atlyginta, todėl ši suma iš jos priteisiama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kaip to ir prašoma civiliniu ieškiniu.

2021-10-22, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Č. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamosios D. B. turtui:

1. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teisė - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)); 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 15200.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas;

2. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - V. D. a. k. (duomenys neskelbtini), V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė nuosavybė 300/600 dalis sklypo - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 22243,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

3. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (bendroji jungtinė nuosavybė 46/100 dalis D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalis nuosavybės teise priklauso D. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 46050,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

4. ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - bendroji jungtinė nuosavybė 1/2 dalis pastato - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis D. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1266,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

5. garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - 1/2 pastato dalis V. D. a. k. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato dalis - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato dalis A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4663,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

6. kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - 28/100 statinių dalis bendroji jungtinė nuosavybė - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 9/100 statinių dalis D. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 63/100 statinių dalis bendroji jungtinė nuosavybė V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 776,00 Eur,

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2021-10-22 iki 2022-04-22. Turto saugotojas: D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 132-136, 137-141).

2022-04-21, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laikino nuosavybės apribojimo taikymo terminas pratęstas iki 2022-07-22, šiam D. B. turtui:

1. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teisė - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)); 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 15200.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimas ir disponavimas;

2. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - V. D. a. k. (duomenys neskelbtini), V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė nuosavybė 300/600 dalis sklypo - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 22243,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

3. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (bendroji jungtinė nuosavybė 46/100 dalis D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalis nuosavybės teise priklauso D. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 46050,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

4. ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - bendroji jungtinė nuosavybė 1/2 dalis pastato - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis D. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1266,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas;

5. garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuosavybės teisė - 1/2 pastato dalis V. D. a. k. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato dalis - D. B. a. k. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato dalis A. B. a. k. (duomenys neskelbtini)), 1.00, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4663,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas ir disponavimas (5 t., b. l. 146-149).

2022-07-14, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laikino nuosavybės apribojimo taikymo terminas, 2022-04-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje minimam D. B. turtui pratęstas iki 2022-10-22 (5 t., b. l. 154-157).

2022-10-20 ir 2022-10-24, Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės apribojimo taikymo terminas minėtam D. B. turtui pratęstas iki 2023-04-22 (6 t., b. l. 55-59; 63-65).

2023-04-05, Kauno apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės apribojimo taikymo terminas minėtam D. B. turtui pratęstas iki 2023-10-22 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

2023-10-10, Kauno apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės apribojimo taikymo terminas minėtam D. B. turtui pratęstas iki 2024-04-22 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; 10 t., b. l. 105-110).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai.

Todėl šioje baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo dalyje.

Dėl išlaidų advokatui

Pareiškėjo ir civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas, advokatas A. G., kuriam 2021-07-14 tyrėjos nutarimu leista dalyvauti procese (3 t., b. l. 71-73) ir kuris teikė šiai Organizacijai teisines paslaugas 2020-10-27 sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, yra pateikęs 2022-10-25, advokato orderį Serija LA Nr. 717764 (1 t., b. l. 139; 6 t., b. l. 80).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo ir civilinio ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą „Dėl išlaidų už advokato paslaugas išieškojimo“, kuriuo prašo priimant nuosprendį išieškoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš D. B. 3 025,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas šioje byloje. Pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (7 t., b. l. 1-4).

BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pareiškėjas ir civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gindamas savo pažeistas teises naudojosi advokato A. G. paslaugomis. Už advokato paslaugas civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Advokatas A. G. prašo priteisti iš kaltinamosios D. B. 3 025,00 Eur.

Kaltinamosios gynėjas, advokatas Mantas Šriupša teismo prašė šių bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamosios nepriteisti, nes advokatas A. G. atstovavo savo paties įmonę ir interesus.

Teismo vertinimu civilio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl advokato atstovavimo baudžiamajame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš kaltinamosios D. B., nes jos susidarė dėl jos neteisėtų veiksmų. Advokatas A. G. atstovavo šią Organizaciją tiek kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Advokatas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė papildomus duomenis teismui, buvo aktyvus proceso dalyvis. Jis procese dalyvavo teisinių paslaugų sutarties ir advokato orderio pagrindu. Kad teisnių paslaugų sutartis yra pripažinta negaliojančia, tokių duomenų teismui nėra pateikta.

Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nuostatas, kaltinamosios amžių, jos galimybę užsidirbti ir atlyginti proceso išlaidas.

Dėl paminėtų aplinkybių šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios D. B. civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl turto konfiskavimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą yra nustatyta, kad kaltinamoji D. B. iš nusikalstamos veikos padarymo gavo 7 363,80 Eur pajamų, todėl D. B. atžvilgiu turi būti taikomas turto konfiskavimas 7 363,80 Eur sumai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Likusi jos iš nusikalstamos veikos gauta pinigų suma yra priteistina šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrindu dėl kurio teismas jau yra pasisakęs šiame nuosprendyje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2022-06-17, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2013-02-19 Darbo sutarties Nr. 1, kopija. Šios darbo sutarties pagrindu D. B. buvo priimta į direktorės pareigas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, (2 t., b. l. 168-170);

2021-02-09 VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2020-10-21 VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ savininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sprendimo kopija. Minimo sprendimo pagrindu D. B. atšaukta iš Organizacijos direktorės pareigų, (2 t., b. l. 124).

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus šie dokumentai turi būti ir toliau laikomi baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 91 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jai bausmę - 300 MGL (15 000,00 Eur) dydžio baudą.

D. B., pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir skirti jai bausmę - 300 MGL (15 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu D. B. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. B. per 15 (penkiolika) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jai paskirtą 300 MGL (15 000,00 Eur) dydžio baudą savanoriškai sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, išaiškinant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

D. B. išaiškinti, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

D. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).

Kaltinamajai D. B. 2021-10-20, vyriausiojo tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Šioje baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo dalyje.

Civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 24 211,35 Eur turtinės žalos atlyginimui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš D. B., 3 025,00 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Konfiskuoti iš D. B. 7 363,80 Eur piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2022-06-17, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2013-02-19 Darbo sutarties Nr. 1, kopiją, kurios pagrindu D. B. buvo priimta į direktorės pareigas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“; 2021-02-09 VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2020-10-21, VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ savininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sprendimo kopiją, kurio pagrindu D. B. atšaukta iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau laikyti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 91 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).