Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. T. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. T. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusios O. T. palikimo priėmimo faktų neįregistruota. V. M. ir R. M. yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjos vaikai yra nepilnamečiai, todėl jie negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą/atsisakyti priimti palikimą po jų motinos mirties turi pareigą įgyvendinti jų laikinoji globėja senelė T. T., palikėjos O. T. motina, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-11 įsakymais Nr. 30-2599/20 ir Nr. 30-2600/20, ji paskirta nepilnamečių vaikų laikinąja globėja, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atsisakyti priimti palikimą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. motina O. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas priimti/atsisakyti priimti palikimą praleistas daugiau kaip dvigubai. Pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo/atsisakymo jį priimti po palikėjos O. T. mirties nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. vardu nesikreipė. Ji paaiškino, kad terminą praleido dėl teisinių žinių stokos, taip pat jog žinojo, kad palikėja ne tik, kad neturėjo jokio reikšmingo turto, bet turėjo didelių skolinių įsipareigojimų. Be to, teigia, kad pareiškėja po savo dukros mirties turėjo ir daug kitų svarbių rūpesčių (dukros kūno grąžinimas į Lietuvą, laidotuvių organizavimas, nuolatinis rūpinimasis jos vaikų globa (mokykla, psichologų konsultacijos ir pan.).

Teismo vertinimu šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra svarbios, sprendžiant dėl aukščiau nurodyto termino praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis pareiškėja apie poreikį gauti leidimą atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu sužinojo tik 2021 m. balandį. Tuomet skubiai kreipėsi į teismą, prašydama tiek atnaujinti terminą priimti/atsisakyti priimti palikimą, tiek prašydama išduoti tam leidimą. Taigi ji operatyviai ėmėsi veiksmų vaikų interesams užtikrinti.

Įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti/atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po O. T. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. vardu atsisakyti priimti palikimą atsiradusi po jų motinos O. T. mirties.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pagal CK 5.60 straipsnio reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nekilnojamo turto registro bei VĮ Regitros duomenimis, palikėja nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, registruotų jos vardu neturėjo; dėl palikėjos kito turto duomenų byloje nėra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo daug skolinių įsipareigojimų. Palikėjos skolas sudaro: 474,97 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 474,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,48 Eur bylinėjimosi išlaidų įsiskolinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2924-341/2017; 98,78 Eur bei 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 98,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-15 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidų įsiskolinimas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15454-466/2016; 3463,18 Lt (1003 Eur) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 26 Lt (7,53 Eur) žyminio mokesčio įsiskolinimas tuometinei akcinei bendrovei AB „Lietuvos dujos“ pagal 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1481-860/2013; Vilniaus miesto 15-ame notarų biure nuo 2012-05-11 palikėjos atžvilgiu buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0011/12/03721 dėl 2 096,71 Eur įsiskolinimo išieškojimo; Vilniaus miesto 2-ame notarų biure nuo 2014-02-07 palikėjos atžvilgiu buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/14/00245 dėl 250 589,89 Eur įsiskolinimo išieškojimo. Dėl palikėjos įsiskolinimų 2016-01-29 iš varžytinių buvo parduotas palikėjos gyvenamasis namas su žemės sklypu esantis (duomenys neskelbtini).

Priimant palikimą, jį priėmęs asmuo už palikėjo skolas atsako visu turtu (CK 5.52 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į tai, kad paveldimų prievolių dydis yra ženklus, o duomenų apie paveldimą turtą nėra, teismas sprendžia, kad palikimo atsisakymas atitinka nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. interesus, todėl leidžia pareiškėjai nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti O. T. palikimo.

Pareiškėjai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumui pašalinti - sumokėti žyminį mokestį, nes pareiškimas teikiamas ne tik dėl teismo leidimo, bet ir dėl termino atnaujinimo, o už tokį pareiškimą mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėja nutarties neskundė, žyminį mokestį sumokėjo, tačiau prašo jį grąžinti. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių buvo nustatytas įpareigojimas žyminį mokestį sumokėti, prašymas jį grąžinti vertintinas kaip visiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti T. T., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, po O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti T. T., gim. (duomenys neskelbtini), globotinių V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.