Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-1753-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
2YT-1753-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00054-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1753-1072/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00054-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, H. M., miręs (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad jo motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), A. M. po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjo tėvas H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), A. M. ir H. M. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu H. M., miręs (duomenys neskelbtini), tačiau pavėlavo praleisdamas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po sutuoktinės mirties H. M. paėmė ir naudojosi jos asmeniniais daiktais: albumais, namų apyvokos daiktais, liko gyventi ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys V. M., Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašymo tenkinimui neprieštarauja.

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. M. mirties pareiškėjas H. M. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad A. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 4). Iš santuokos sudarymo išrašo nustatyta, kad A. M. ir H. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos sudarymo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Valstybės įmonės Registrų centras pateikto Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad A. M. ir H. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 10), A. M. vaikai M. M. ir V. M. (b. l. 8, 13) po jos mirties palikimo nepriėmė (b. l. 11-12). Iš pareiškimo nustatyta, kad po A. M. mirties jos sutuoktinis H. M. palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu, tačiau praleidęs trijų mėnesių terminą nepasikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 1-2). Be to, H. M. po sutuoktinės A. M. mirties paėmė ir naudojosi jos asmeniniais daiktais, t. y. albumais, namų apyvokos daiktais, liko gyventi ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2). H. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad H. M., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. M. mirties (duomenys neskelbtini)., prižiūrėdamas namus, namų priklausinius, žemės sklypą, saugodamas dokumentus, kitus asmeninius daiktus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Byloje esanti pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad teismas šioje civilinėje byloje patyrė 16,53 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po H. M. mirties, paveldėjimo.

Priteisti iš pareiškėjo M. M. 16,53 EUR (šešiolika eurų 53 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė