Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl įmonės vadovo veiksmais neteisėtai atleidus darbuotoją padarytos žalos įmonei, atlyginimo, kai civilinė byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017 nustatyti materialinės darbuotojo atsakomybei taikyti teisiškai reikšmingus faktus.Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.1-5, t. I), prašydamas iš atsakovo A. B. priteisti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui 39342,92 Eur tiesioginiams nuostoliams atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad įsiteisėjusiais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7607-809-2012 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1858-577/2013, kuriais teismai pripažino L. M. atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėjo, kad įsakymus, kurių pagrindu teismai pripažino L. M. atleidimą neteisėtu, priėmė VĮ Turto banko generalinis direktorius A. B.. Vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus, VĮ Turto bankas iš įmonės lėšų išmokėjo L. M. 82501,80 Lt. VĮ Turto banko patirta žala dėl neteisėto L. M. atleidimo iš darbo VĮ Turto banke – 39 342,92 Eur (135843,25 Lt). Kadangi ši žala VĮ Turto bankui atsirado kaip neteisėtos tyčinės A. B. veikos padarinys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 255 straipsnio 1 dalimi, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, Turto banko įstatų 30 punktu, Pareigybės aprašymo 18 punktu, atsakovui kyla pareiga šią žalą atlyginti visiškai.Ieškovas teigė, kad atsakovo veiksmai turi būti vertinamai pagal darbo teisės nuostatas ir jis privalo visiškai atlyginti Turto bankui padarytą žalą. Pažymėjo, kad yra visos būtinos atsakovo – VĮ Turto banko vadovo A. B. materialinei atsakomybei atsirasti sąlygos: generalinio direktoriaus A. B. priimtais neteisėtais ir nepagrįstais vidaus teisės aktais valstybės įmonei padaryta reali žala, neteisėti VĮ Turto banko vadovo veiksmai – įstatyme nustatytos pareigos pagal DK 134 straipsnio 1 dalies nevykdymas, įsakymų priėmimas, pažeidžiant imperatyvias DK normas, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas; terminų įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikymas; DK 219 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą netinkamas įgyvendinimas; bendrosios vadovo darbo pareigos nepažeisti teisėtumo, sąžiningumo, lojalumo imperatyvų nepaisymas; tarp VĮ Turto banko vadovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (dėl neteisėtų atsakovo įsakymų VĮ Turto bankas turėjo išmokėti 39342,92 Eur (135843,25 Lt); žalos padarymo metu L. M. ir generalinį direktorių A. B. siejo darbo teisiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su įmonės vadovo darbo veikla. Atsakovas raštu buvo informuotas, kad L. M. yra profesinės sąjungos narys ir kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir dėl tokio neteisėto atleidimo valstybės įmonė neišvengiamai patirs finansinių nuostolių, tačiau atsakovas nepaisė susidariusios situacijos, ignoravo imperatyviąsias DK ir Profesinių sąjungų įstatymo normas, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos (DK 134 straipsnio l dalis, DK 129 straipsnio 1 dalis, DK 129 straipsnio 1 dalis, DK 130 straipsnio 1 dalis), veikė žinodamas, kad jo veikla neatitinka įmonės interesų ir neteisėtai atleido L. M. iš darbo. Ieškovas vertino, kad atsakovas veikė tyčia, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-7607-809/2012, Nr. 2A-1858-577/2013 savaime neįrodo, kad jis sąmoningai nepaisė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teigė, jog priimdamas sprendimus dėl L. M. atleidimo, veikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir darė viską, kas nuo jo priklauso, kad jo sprendimai būtų priimti laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad jam neturint specialių teisininko žinių, galėjo būti padarytos teisės normų aiškinimo ir taikymo bei teisminės praktikos taikymo klaidos, tačiau prielaidos sprendimui dėl L. M. atleidimo buvo realios, todėl nebuvo nesąžiningų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise. Atsakovo teigimu, jam 2012 metais gavus informaciją apie L. M. buvimą naujai įkurtos Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – KPS) valdybos nariu bei sprendžiant klausimą dėl šio teisininko atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį dėl vykdomos Turto banko pertvarkos, iškilo įstatymų taikymo problema – kaip darbdaviui reikėtų vertinti padėtį, kai nesilaikydamas DK 19 straipsnio 2 dalies bei Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimų, Turto banko administracijos atstovas L. M. tapo darbuotojų profesinės sąjungos (KPS) renkamojo organo nariu. Atsakovas pažymėjo, kad už darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo teisėtumą atsakingi buvo VĮ Turto banko teisininkai N. V., L. M., V. G., tačiau jie 2011-2012 metais vykdant VĮ Turto banko Valdybos 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. SK 2-45 patvirtintos naujos įmonės struktūros įgyvendinimą, ne tik neatstovavo darbdavio interesams, bet apskritai nekonsultavo dėl VĮ Turto banko struktūrinių pertvarkymų vykdymo ir darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas ir/ar atleidimo iš darbo procedūrų tinkamumo ir teisėtumo. L. M. kartu su V. G. bei D. V. Teisės departamento vardu pasirašė 2011 m. rugpjūčio 11 d. atsisakymą vykdyti darbdavio įpareigojimą kolektyvinių darbo teisinių santykių srityje DK 19 straipsnio prasme. N. V. 2012 m. vasario 28 d. raštu įspėjo, kad L. M. ir V. G. atleidimas iš darbo būtų neteisėtas, nes jie yra renkamo VĮ Turto bankas kolektyvo profsąjungos valdymo organo nariai, o darbdavys nėra gavęs šios profsąjungos sutikimo dėl jų atleidimo, o dėl tokio neteisėto darbuotojų atleidimo VĮ Turto bankui gali būti padaryta materialinė žala. Buvo kreiptasi į VĮ Turto banko teisininką G. P., kurio konsultacijos, darbo įstatymų ir teisminės praktikos aiškinimas apsprendė veiksmų ir sprendimų priėmimą L. M. atžvilgiu. Profesinė sąjunga buvo įsteigta fiktyviai ir tik išimtinai ginti atleidžiamų trijų teisininkų interesus. N. V. ir L. M. DK 24 straipsnio l dalies prasme ir sutinkamai su Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis negalėjo būti įmonėje veikiančių profesinių sąjungų nariais. Atsakovas manė, kad tik KPS turi atstovaujamosios profesinės sąjungos įstatus ir todėl, nesant profesinių sąjungų atstovavimo susitarimo, DK 134 straipsnio l dalyje įtvirtintos teisės taikomos tik pastarosios profesinės sąjungos atstovams. Kadangi nebuvo sukurtos jungtinės Turto banke veikiančių profesinių sąjungų atstovybės, KPS pagal DK 19 straipsnį negalėjo būti traktuojama kaip atstovaujanti, taigi jos valdybos nariai negalėjo naudotis DK 134 straipsnio numatyta garantija. Pasak atsakovo, įmonėje negali tuo pačiu santykiuose su darbdaviu atstovaujant kolektyvą veikti ir profesinė sąjunga, ir darbo taryba, nes ši nuostata įtvirtinta siekiant išvengti galimo dvigubo darbuotojų kolektyvo atstovavimo, kas reiškia, kad yra dvi profesinės sąjungos, iš kurių viena atstovauja daugiau kaip pusę Turto banko darbuotojų, o kita - tik minimalų darbuotojų skaičių, kurie, kiek buvo žinoma, visi turėjo atleidžiamo darbuotojo statusą ir beveik visi buvo Teisės departamento direktoriaus N. V. pavaldiniai. Pačiam darbdaviui ar jo atstovui draudžiama tapti profesinės sąjungos nariu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas manė, kad nėra būtinybės gauti išankstinio DK prasme neturinčios atstovaujamosios profesinės sąjungos statuso sutikimo atleisti L. M. iš darbo. Pasak atsakovo, Vilniaus miesto 1 apylinkės, Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir nutartys dėl Turto banko teisininkų L. M., N. V. ir V. G. neduoda pagrindo išvadai, jog atleidžiant L. M. iš darbo buvo padarytas akivaizdus teisės normose įtvirtintų reikalavimų pažeidimas. Teisės aktų nuostatos ir teismų praktika buvo pernelyg sudėtingi, kad jas teisingai įvertintų. Nežinojimas to, ko toje situacijoje nebuvo įmanoma žinoti pakankamai apdairiam ir normaliai rūpestingam asmeniui, negali būti vertinama kaip asmens kaltė. Ieškovui neįrodžius vienos materialinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo laikyti, jog padarytas materialiosios teisės pažeidimas.Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pradiniu 2015-04-13 atsiliepimu į ieškinį prašė teismo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagristą. Nurodė, kad kol užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu L. M. individualios darbo bylos Nr. 2-7607-809/2012 procesas nėra atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos jos nagrinėjimo metu, byloje priimtas sprendimas teismo nėra panaikintas ir nuspręsta, kad L. M. iš darbo įmonėje buvo atleistas teisėtai bei jau įvykdytas sprendimas nėra atgręžtas, šiuo metu nėra pagrindo paneigti ieškovo teiginio, jog Turto bankas, vertinant formaliai, patyrė žalą, kuri buvo padaryta neteisėta įmonės vadovo veika, tarp jų egzistuoja priežastinis ryšys, pažeidėją ir L. M. teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas sietinas su darbo veikla.