Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovas L. M. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas iš darbo VĮ Turto banke buvo atleistas neteisėtai; 2) grąžinti jį į ankstesnes pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už darbą 2012 m. kovo 2 d. – 335,06 Lt; 4) priteisti iš atsakovo pinigines išmokas už tiesioginio vadovo V. V. pavadavimą 2009-2012 metais – 3 968,24 Lt bei nuo šių sumų priskaičiuotus delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį – 2073,73 Lt, iš viso 6041,97 Lt, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-04-06 iki ieškovui priklausančių piniginių išmokų už ieškovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimą išmokėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-01 įsakymu Nr. P2-19 2012 m. kovo 2 d. buvo atleistas iš darbo VĮ Turto banke pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. Ieškovas 2002-07-15 pradėjo dirbti AB Turto banko Teisės departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso teisės skyriaus teisininko pareigose, vėliau buvo perkeltas į Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus teisininko pareigas, po to iki atleidimo dirbo VĮ Turto banko Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigose; ieškovas nepertraukiamai šioje įmonėje dirbo beveik 10 metų. Dar gerokai prieš ieškovo atleidimą iš darbo atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15 buvo nutarta pertvarkyti AB Turto banko Teisės departamentą į Teisės skyrių. 2010-07-21 ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas Nr. P7-31, 2010-09-13 ieškovui nesutikus su pasiūlymu visa apimtimi, 2010-09-14 ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuris buvo pratęsiamas keletą kartų. Ieškovas ypatingai atkreipė dėmesį į 2010-11-22 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimo termino pratęsimą, kuriuo atsakovas vienu mėnesiu nukėlė numatomo atleidimo datą. Atsakovas 2010-11-23 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-4235 kreipėsi į darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu išduoti sutikimą atleisti ieškovą iš darbo. Darbuotojų profesinė sąjunga 2010-12-03 raštu sutikimo nedavė. 2010-12-17 atsakovas priėmė įsakymą Nr. P2-61 laikyti netekusiais galios visus ieškovui įteiktus dokumentus. 2011-10-04 ieškovui vėl buvo pateiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P7-15, nurodant, kad iš darbo bus atleistas 2011-12-04, tačiau jis irgi buvo keletą kartų tęsiamas iki kol darbdavys ieškovui įteikė naują įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. 2012-01-11 atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas yra renkamas VĮ Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos valdymo organo narys, tačiau nepaisant to atsakovas nesilaikė įstatymų reikalavimų ir atleido ieškovą iš darbo, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias be profsąjungos sutikimo iš darbo atleisti renkamus jos valdymo organų narius. Siekdamas išvengti darbdavio persekiojimo, 2012-01-04 ieškovas atsistatydino iš DPS Komiteto narių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-430/2012 konstatavo, kad DPS pagrįstai darbdaviui nedavė sutikimo atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovas, net ir raštu VĮ Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo – Teisės departamento direktoriaus įspėtas apie neteisėtus veiksmus atleidžiant ieškovą, vis vien atleido iš darbo ieškovą bei V. G., t.y., renkamo Turto banko kolektyvo profesinės sąjungos valdymo organo – valdybos narius, darbdaviui negavus ir net neprašius šios profsąjungos sutikimo dėl atleidimo. 2011-03-03 ieškovas Turto banko darbuotojų susirinkime vienerių metų laikotarpiui ( t.y. iki 2012-03-03 imtinai) buvo išrinktas į įmonės darbo ginčų komisijos narius, todėl remiantis DK 303 str. 1 dalimi ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo iki savo kadencijos pabaigos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesilaikė atleidžiamiems darbuotojams nustatytų pirmumo teisių likti darbe kuomet įmonėje mažinamas etatų skaičius. Remiantis atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15, buvo panaikintas ieškovo etatas, darbdaviui atsirado pareiga siūlyti ieškovui, kaip atleidžiamam įmonės darbuotojui, laisvas darbo vietas, tačiau darbdavys netinkamai ir apsimestinai bei formaliai atliko šią įstatymais jam nustatytą pareigą informuoti ieškovą apie laisvas darbo vietas VĮ Turto banke arba į laisvas įmonės pareigybes darbdavys priiminėjo naujus žmones, prieš tai net nepasiūlęs jų užimti atleidžiamam darbuotojui. Per laikotarpį, nuo kada buvo panaikinta Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigybė, darbdavys priėmė į darbą naujus darbuotojus (G. P. – Teisės skyriaus viršininko pavaduotoją, E. G. – Teisės skyriaus teisininkę ir kt.), į kurių etatus/pareigybes pagal turimą kvalifikaciją ieškovas galėjo pretenduoti. Atsakovas pasiūlė ieškovui užimti Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybę mokant 5,5 MMA (4 400 Lt) dydžio algą, o tas pačias Teisės skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, tik už ženkliai didesnį darbo užmokestį, nei siūlė ieškovui (t.y. už 5 450 Lt pareiginį atlyginimą + 10 proc. priedą prie pareiginio atlyginimo), bei mažesnį darbo valandų skaičių (t.y. už 4 valandų darbo dieną), pasiūlė užimti G. P.. Pasak ieškovo, po ieškovo atleidimo iš darbo (2012-03-02) atsakovas nieko nelaukdamas į Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigas 2012-03-13 priėmė teisininką V. Š., kuris tuo pat metu dirba ir VĮ Valstybės turto fonde. Ieškovas nurodė, kad V. Š. akivaizdžiai neatitiko visų Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (t.y. neturi penkerių metų patirties teisės srityje, neturi aukštojo teisinio išsilavinimo), tačiau nepaisant to, atsakovas, net neskelbdamas konkurso į šias pareigas, kuris buvo privalomas, jį priėmė.

Ieškovas pažymi, kad atsakovas 2012-02-21 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P7-3 nurodė, kad ieškovo paskutinė darbo diena – 2012-03-02, todėl ieškovas paskutiniąją darbo dieną VĮ Turto banke, t.y. 2012-03-02, pagal galimybes įvykdė dalį atsakovo pavedimų, kas patvirtina, kad ieškovas 2012-03-02 dar dirbo atsakovo įmonėje. Atsakovas 2012-03-01 įsakymu Nr. P2-19 nustatė, kad ieškovui nuo 2012-03-02 suteikiamos kasmetinės atostogos, nukeliant atleidimo datą į 2012-04-06. Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutiko, nes 2012-03-02 dar dirbo ir atsakovo įsakymo Nr. P2-18 pagrindu perdavinėjo atsakingiems darbuotojams turimus savo žinioje dokumentus bei vertybes, o ne atostogavo, kaip teigia atsakovas, todėl jam už šią darbo dieną atsakovas turi sumokėti 335,065 Lt vidutinį darbo užmokestį. Pasak ieškovo, atsakovo siekis atleisti ieškovą buvo įtakotas jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas tendencingai, psichologiškai neigiamai veikė ieškovą bei siekė atleisti jį iš darbo, todėl tokie darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą (sutrikimą), pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrinimą savo ateitimi. Darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis tiek fiziniais, tiek ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais. Apie darbdavio ieškovui keliamus neigiamus dvasinius skausmus ir kentėjimus ieškovas darbdavį informavo raštu dar iki atleidimo, reikalaudamas nutraukti ieškovo atžvilgiu vykdomas neteisėtas veikas. Pasak ieškovo, šiuo atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad neturtinė žala buvo daroma ilgą laiką ir sistemingai, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, kurį ieškovas vertina 20 000 Lt.