Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (nusikalstama veika, padaryta 2015-01-14) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį: 1) viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą; 2) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsitiesėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

- pagal BK 140 str. 2 d. (nusikalstama veika, padaryta 2015-02-18) laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį: 1) viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą; 2) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsitiesėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant jį: 1) viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą; 2) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš V. K. priteista R. S. 131,76 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. priteista R. S. 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 14 d. apie 1 val. 00 min., Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini),., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia penkis kartus kumščiu bei alkūne sudavė sugyventinei R. S. į nugaros sritį ir taip dėl poodinės kraujosruvos nugaroje jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K. 2015 m. vasario 18 d., apie 14 val. 40 min., Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini),., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), namų kieme tyčia dujų balionėliu du kartus papurškė buvusiai sugyventinei R. S. į veidą, dėl ko nukentėjusiajai R. S. dėl abiejų akių junginių bei kairės akies ragenos nudegimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Gautame atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. S. teigia, jog V. K. gynėjas advokatas Andrius Marapolskis apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisinti nuteistąjį. Pasak nukentėjusiosios, nuteistojo gynėjas advokatas skunde išdėstė tik deklaratyvius, nepagrįstus jokiais konkrečiais argumentais teiginius, jog Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis ir pagrįstas BPK reikalavimų neatitinkančiais ir kaltės nepatvirtinančiais įrodymais, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvę padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat nesutinka su V. K. gynėjo advokato nuomone, jog teismo nuosprendis yra paremtas tik tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis. Pasak nukentėjusiosios, visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde yra ginčijama byloje esanti Vilniaus moterų namų krizių centro 2015-12-21 pažyma, kurią teismas pripažino vienu iš V. K. kaltės įrodymu, kaip neatitinkanti BPK 20 str. keliamiems reikalavimams, tačiau kokiems reikalavimas ji neatitinka apeliaciniame skunde nenurodoma. Taip pat nukentėjusiosios nuomone nuteistojo V. K. gynėjas nepagrįstai mano, jog teismas šią pažymą vertino kaip specialisto ar eksperto išvadą. Be to, nukentėjusioji teigia, kad apeliaciniame skunde klaidingai nuteistojo gynėjo advokato yra nurodyta, jog šia pažyma įrodinėta antroji V. K. 2015-02-18 padaryta nusikalstama veika, nors ji į minėtą centrą kreipėsi po pirmosios V. K. 2015-01-14 padarytos nusikalstamos veikos. Būtent šia pažyma yra grindžiama 2015-01-14 padaryta ir pagal BK 140 str. 2 d., V. K. inkriminuota nusikalstama veika. Nukentėjusioji mano, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jos kaip nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jai nustatytas kūno sužalojimas nugaros srityje padarytas vienu trauminiu poveikiu, o ne penkiais smūgiais. Nukentėjusioji mano, kad apeliantas, galimai dėl teismo medicinos elementarių žinių trūkumo, neskiria padarant kūno sužalojimus suduotų smūgių skaičiaus ir trauminių poveikių (sužalojimų) skaičiaus, o taip pat to, kad keliais smūgiais į tą pačią vietą gali būti padaromas vienas trauminis poveikis ( sužalojimas), o vienu smūgiu gali būti padaromi keli trauminiai poveikiai (sužalojimai). Tvirtina, kad V. K. 2015-01-14 penkis kartus smūgiavo jai į tą pačią nugaros vietą ir tais smūgiais padarė vieną trauminį poveikį – vieną sužalojimą. Taip pat nukentėjusioji nesutinka su apelianto teiginiu, jog 2015-02-18 nusikalstamą veiką V. K., jai į akis purkšdamas ašarines dujas, padarė neva dėl neatsargumo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. nuostatomis aukštesnės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų pakanka V. K. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., pagrįsti.

Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios R. S., liudytojų V. K., G. M. ir S. M. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais teismo įvertintais bylos duomenimis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nepagrįstai pirmenybę teikė nenuosekliems nukentėjusiosios parodymams. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais dėl BPK 20 str. pažeidimų, pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei į skundžiamame nuosprendyje pateiktą byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų vertinimą teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skunde pateiktu teiginiu, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji R. S. nuosekliai teigė, kad 2015-01-14 apie 1 val. nakties V. K. ją pažadino, prirėmė sėdinčią prie lovos ir mušė dešinės rankos alkūne apie 5 kartus tiesiai į nugaros centrą, grasino užmušti ir nukapoti pirštus. Skundu nurodyta abejonė dėl tikslaus smūgių skaičiaus nėra esminė aplinkybė, kuri keltų abejonių dėl nukentėjusios parodymų patikimumo. Juolab, kad pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais nesuteikia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai R. S. poodinė kraujosruva nugaroje padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (kumščiu), galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-01-14 (t. 1, b. l 27). Šią išvadą teismo medicinos ekspertas O. P. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodęs, kad jo konstatuotas sužalojimas R. S. galėjo būti padarytas ne tik vienu trauminiu poveikiu, tačiau ir penkiais ar daugiau smūgių, tai yra smūgiai galėjo būti suduoti į tą pačią vietą nugaroje, kurioje rasta poodinė kraujosruva, arba dalis kraujosruvų, jei jos buvo mažesnės, galėjo rezorbuotis ir iki nukentėjusiosios apžiūros 2015-01-19 užgyti. Taip pat teismas pažymi, kad šioje situacijoje nukentėjusiosios nurodomas smūgių kiekis, net jei jis ir skirtųsi nuo nuosprendyje nurodomo, kuo abejoti kolegija neturi pagrindo, lemiamos įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi svarbiausios ir esminės aplinkybės yra tai, ar fizinis smurtas buvo panaudotas ir kas bei kokiomis aplinkybėmis tai padarė.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringa Vilniaus moterų namų krizių centro 2015-12-21 pažyma, kurioje tariamai nurodoma R. S. kreipimosi į šią įstaigą data vasario 14 d., kai tuo tarpu antra inkriminuota veika padaryta vėliau. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, minima Vilniaus moterų namų krizių centro 2015-12-21 pažyma patvirtina patį faktą, kad nukentėjusioji kreipėsi į šį specializuotos pagalbos centrą ieškodama pagalbos, šioje pažymoje pateikta informacija vertinama ne kaip atskiras įrodymas, kurio buvimas byloje nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik kaip vienas iš įrodymų visumos, leidusios teismui daryti atitinkamas išvadas apie V. K. padarytą nusikalstamą veiką. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje tik pažymėjo, kad minimoje Vilniaus moterų namų krizių centro pažymoje nurodyta, kad R. S. buvo suteikta specializuota kompleksinė pagalba, iš viso 4 konsultacijos, kurių metu paaiškėjo, kad moteris patiria sisteminį savo sugyventinio smurtą ir grasinimus susidoroti. Beje, šioje pažymoje aiškiai nurodoma, kad 2015-01-14 į Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centrą kreipėsi R. S. dėl 2015-01-14 apie 1 val. nakties patirto savo partnerio V. K. smurto (t.2, b.l. 19).

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pats ašarinių dujų panaudojimo R. S. atžvilgiu faktas, tačiau tvirtinama nebuvus V. K. veiksmuose tyčios, būtinos inkriminuojant aptariamą nusikalstamą veiką. V. K. gynėjas advokatas Andrius Marapolskis tikina, kad V. K. veiksmai buvo padaryti nebent dėl neatsargumo, tačiau kuo tai pasireiškė nenurodo. Visgi, byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad dujas į nukentėjusiąją R. S. V. K. nukreipė ir papurškė ne dėl kažkokio neįvardinamo neatsargumo, o tyčia, siekdamas priversti nukentėjusiąją pasišalinti iš jo gyvenamosios vietos teritorijos. Beje, tai padaryta buvo ne vieną kartą. Teisminio nagrinėjimo metu V. K. pripažino purškęs dujas į R. S., tačiau tvirtino tai daręs gindamasis nuo R. S. bei gindamas savo turtą, tai yra ašarines dujas panaudojo susiklosčius būtinosios ginties sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas šiuos V. K. teiginius argumentuotai atmetė ir konstatavo, kad du kartus purkšdamas dujas į R. S. V. K. tokiu būdu tyčia sutrikdė jos sveikatą. Su šiuo V. K. veiksmų vertinimu skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka ir pakartotinai dėl nuosprendyje išdėstytų motyvų nepasisako. Juolab, kad apeliaciniu skundu klausimas dėl teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akcentuotos būtinosios ginties nebekeliamas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje byloje buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi, kaip galima suprasti iš skundo, V. K. kaltė grindžiama tikėtinais bei abejonių keliančiais duomenimis. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad apkaltinamasis nuosprendis iš tiesų jokiu būdu negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija pakartotinai konstatuoja, kad šioje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai pagrįstas ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais ir abejoti dėl nurodomo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, tačiau šis teiginys yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais argumentais ir apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių galėjo būti suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, šį teiginį atmeta.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. K. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko apeliacinį skundą atmesti.