- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-471-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17613-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- U. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei U. S. dėl laikinos motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo J. S. ieškinys atsakovei U. S., kuriuo prašoma: 1) laikinai apriboti atsakovei U. S. motinos valdžią nepilnamečių vaikų O. S., (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu J. S.; 3) priteisti iš atsakovės U. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 eurų kiekvienam kas mėnesį; 4) nustatyti J. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) leisti atsakovei matytis su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant tėvui J. S., iš anksto suderinus atvykimo laiką.
2. Ieškinyje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų O. S. ir L. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu J. S., įpareigoti atsakovę mokėti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį ir nustatyti ieškovą nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise, taip pat nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, leidžiant atsakovei U. S. matytis su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant tėvui J. S., iš anksto suderinus atvykimo laiką.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove U. S. sudarė santuoką ir turi du nepilnamečius sūnūs: O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pirmos santuokos atsakovė turi dar vieną nepilnametę dukrą Ū. K., kuriai šiuo metu yra šešiolika metų. Ieškovas pažymėjo, kad iki šiol šeima gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau dėl atsakovės netinkamo elgesio (narkotinių priemonių vartojimo) šeimoje prasidėjo nesutarimai, aplinka vaikams tapo nesaugi, todėl ieškovas su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovo teigimu, atsakovė dėl turimos priklausomybės negeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais šalių vaikais, moteris nėra kritiška savo elgesiui ir nesiima jokių priemonių šiai situacijai pakeisti, todėl jis, siekdamas apginti vaikų interesus ir užtikrinti jiems saugią aplinką augti ir vystytis, kreipėsi į teismą su ieškiniu.
4. Nurodė, kad tik apribojus motinos valdžią bus galima įgyvendinti Jungtinės Karalystės vaikų apsaugos tarnybos rekomendacijas – draudimą motinai vienai išsivesti nepilnamečius vaikus iš namų ir taikyti kitokias priemones, užtikrinančias vaikų gyvenimo stabilumą ir saugumą. Ieškovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes šiuo metu atsakovė pareiškė ketinanti atvykti į Lietuvą „parsivežti vaikų“. Atsakovė neturi pakankamai lėšų nuomotis būstą Jungtinėje Karalystėje, nes dėl savo priklausomybės faktiškai viską išleidžia svaigalams. Ieškovas pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo suprantantis, jog vaikai nori matytis su mama, tačiau mano, kad dėl jų pačių saugumo tokie susitikimai turėtų vykti dalyvaujant ieškovui.
5. Ieškovas pažymėjo, jog šiuo metu vaikams yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodė, kad Lietuvoje ieškovui su vaikais nuolatinę gyvenamąją vietą suteikė atsakovės brolis jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovo teigimu, gyvenant čia, prie vaikų priežiūros faktiškai galės prisidėti ne tik ieškovas, jo motina M. S., bet ir kita močiutė – atsakovės motina, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovo manymu, nesant nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos ir laikinosios jų gyvenamosios vietos su tėvu, ieškovas negali rizikuoti ir sudaryti pavojų vaikų saugumui, kai nesant priimto teismo procesinio sprendimo, atsakovė gali mėginti vaikus išsivežti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo nustatyti apribojimą, kad atsakovė su vaikais (bent pradžiai) galėtų matytis dalyvaujant Tarnybos atstovams (ne vaikų gyvenamojoje vietoje, kaip buvo prašoma ieškinyje). Tai, ieškovo manymu, užtikrintų saugesnį bendravimą su vaikais.
7. 2022 m. gruodžio 21 d. teisme gauti papildomi ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad vaikų teisių apsaugos atitinkamos tarnybos buvusioje vaikų gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje buvo informuotos apie jų išvykimą kartu su tėvu, kuris vaikais rūpinasi tinkamai. Vaikų teisių apsaugos atitinkamos tarnybos informavo ieškovą, jog užbaigia Jungtinėje Karalystėje savo numatytą pagalbos šeimai planą bei rekomendavo ieškovui (prireikus) kreiptis į atitinkamas institucijas Lietuvoje. Todėl atsakovė neturi jokio pagrindo teigti, kad vaikai neva buvo grobiami ir neva pastaroji nežinojo kur ieškovas yra su vaikais.
Atsiliepimas
8. Atsakovė U. S. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškinyje J. S. nurodomos aplinkybės dėl neva netinkamo atsakovės elgesio vaikų atžvilgiu neatitinka tikrovės. Pasak atsakovės, ieškovas ją apkalba, siekdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėjo, jog šalių santykiai paskutiniu metu buvo įtempti, tačiau atsakovė vaikais rūpindavosi ir niekada nėra sukėlusi jiems pavojaus. Atsakovė pripažino, kad anksčiau turėjo priklausomybę svaigiosioms medžiagoms, tačiau per pastaruosius metus ji visada buvo blaivi, nėra fiksuotas nei vienas jos apsvaigimo faktas. Atsakovės teigimu, ieškovas išsivežė jų vaikus jos apie tai neinformavęs, net nepranešė, kad su vaikais išvažiuoja ir kur išvažiuoja. Atsakovė iki šiol nežino, kur konkrečiai jos vaikai gyvena, ieškovas su ja nutraukė visus ryšius. Pažymėjo, jog po vaikų dingimo ji kreipėsi į Jungtinės Karalystės policijos pareigūnus (yra pradėta vaikų paieška), taip pat kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl vaikų grobimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė prašo ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai iki šiol nėra žinoma. Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ,,Dėl laikinosios priežiūros tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu L. S. nustatymo“ (įsakymo Nr. 30-2095/22) ir ,,Dėl laikinosios priežiūros tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu O. S. nustatymo“ (įsakymo Nr. 30-2094/22). Šiais įsakymais paskirta laikinoji priežiūra asmeniui, M. S., galinčiam laikinai prižiūrėti abu bylos šalių vaikus. Teisės aktų nustatyta tvarka, laikinoji priežiūra gali trukti iki 6-ių mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Atsižvelgus į tai, mano, kad prašymo reikalavimas dėl laikinojo išlaikymo nustatymo yra pagrįstas ir galėtų būti teismo tenkinamas, o prašomos nustatyti laikinojo išlaikymo sumos dydis kiekvienam vaikui po 250 Eur, galėtų būti pakankamas jų poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad dėl likusių prašymo reikalavimų, t. y. dėl laikinosios gyvenamosios vietos ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, šioje proceso stadijoje nepasisako, kadangi šiuo metu neturi informacijos apie ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, taip pat nėra išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės apie jų gyvenimą, santykius su artimaisiais ir kt.
10. Tarnyba pateikė išvados papildymą, kuriame nurodė, kad šiuo metu nėra gautas ir nagrinėjamas U. S. tiesiogiai Tarnybai pateiktas ar Jungtinės Karalystės centrinės institucijos Tarnybai persiųstas prašymas pagal Hagos konvenciją, kuriame būtų keliamas klausimas dėl mažamečių O. ir L. S. išvežimo į Lietuvą (ne) teisėtumo ir (ar) vaikų sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę. Tarnyba taip pat nėra gavusi pranešimo apie Vilniaus apygardos teisme inicijuotą procesą dėl mažamečių O. ir L. S. sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę. 2022 m. gruodžio 19 d. Tarnyba yra gavusi atsakovės U. S. elektroninį laišką, kuriame moteris nurodė vaikų atvežimo į Lietuvą aplinkybes, taip pat, kad ji kreipėsi į įvairias Jungtinės Karalystės institucijas dėl pagalbos surandant vaikus, suteikimo. Elektroniniu laišku U. S. prašė Tarnybos išsiaiškinti jos vaikų gyvenimo sąlygas ir (ar) vaikai yra saugūs. Kitų moters prašymų/kreipimųsi Tarnyboje nėra gauta. Tarnyba taip pat užklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių dėl laikinosios priežiūros tėvo prašymu nepilnamečiams vaikams nustatymo. Gautame atsakyme nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 20 d. skyriuje gautas J. S. prašymas panaikinti vaikams laikinąją priežiūrą ir Skyriuje šiuo metu rengiami Administracijos direktoriaus įsakymai dėl laikinosios priežiūros O. S. ir L. S. panaikinimo. Tarnybos specialistai apsilankė ieškovo ir vaikų gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai (O. ir L. S.) kartu su tėvu J. S. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Vaikai turi atskirą kambarį, jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vystytis ir ugdytis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė ieškovo J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės U. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. S. ir L. S., mokamą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo gavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskirti ieškovą nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti laikiną atsakovės U. S. bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarką, kuria: atsakovė su sūnumis O. ir L. tris kartus per savaitę bendrauja nuotoliniu būdu (telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę – nuo 19.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovas turi užtikrinti vaikų ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones, netrukdyti vaikų ir motinos bendravimui. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo (tarp jų ir dėl gyvų susitikimų); kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Atsiliepimas
12. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje bylos aplinkybės dar nėra visiškai aiškios. Šioje situacijoje įžvelgiami ir vaiko grobimo požymiai (tokią poziciją nurodė atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepime į ieškinį, taip pat teikdama papildomus dokumentus ir paaiškinimus), tačiau šioje proceso stadijoje dar trūksta duomenų (nėra aišku, ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi atsakovė dėl vaikų grąžinimo į Jungtinę Karalystę, akcentuojami tik būsimi veiksmai ir nurodyti tam tikri šiuo metu prieš pat laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą atliekami veiksmai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje, prašant laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, neįrodyta pati laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai. Nors ieškovas pateikė tam tikrus įrodymus iš Jungtinės Karalystės su vertimais apie galimas atsakovės priklausomybes, tačiau atsakovė jas kategoriškai neigia, nurodo, kad ieškovas visiems ją apkalbinėja (tarp šalių yra ginčas), nors kartu atsakovė neneigia, jog praeityje turėjusių problemų su priklausomybėmis, todėl šias aplinkybes šioje proceso stadijoje sunku nustatyti ir vertinti, tai galima įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne preliminariai vertinant pavienius įrodymus. Todėl teismas neturi pagrindo byloje šioje proceso stadijoje taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu J. S..
14. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje svarbu laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, todėl būtina nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisti laikiną išlaikymą vaikams iki bus išnagrinėta ši byla. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra detalių duomenų apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, taip pat į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų realius poreikius patvirtinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi dar kitą išlaikytinę dukrą, teismas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
15. Siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad jiems būtų suteikta galimybė bendrauti su motina, o taip pat ir kartu negyvenančio motinos interesus bendrauti su sūnumis ir dalyvauti jų auklėjime, iki bus išspręstas šis ginčas, teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Ieškovas J. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl ieškovo prašymo laikinai nustatyti su juo vaikų gyvenamąją vietą ir prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovas įrodė, kad atsakovė savo elgesiu kėlė grėsmę šalių vaikams. Ieškovas geriau užtikrina vaikų interesus nei atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas skundžiama nutartimi de facto pripažino, kad tėvai gyvena skyrium, o vaikai gyvena su ieškovu, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, ieškovas siekia legalizuoti jų išvežimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, kuris nebuvo suderintas su vaikų motina. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tai iš esmės draudžiama. Tėvų ginčus dėl vaikų globos turi spręsti teismai tos valstybės, kurioje buvo vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo.
17.2. Atsakovė byloje yra pateikusi kreipimosi į Anglijos ir Velso centrinę instituciją dėl Tarptautinio vaikų grobimo kopiją. Atitinkamai rengiamas (parengtas) prašymas Lietuvos centrinei įstaigai dėl pagalbos užtikrinti vaikų grąžinimą pagal 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas. Akivaizdu, kad būtina byloje nustatyti, ar šiuo atveju vaikai iš Jungtinės Karalystės buvo išvežti teisėtai. Šias aplinkybes objektyviai nustatyti šioje proceso stadijoje nėra galimybių.
17.3. Vien ta aplinkybė, jog šalys gyvena skyriumi, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaikų laikinos gyvenamosios vietos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę vaikų interesams.
17.4. Teismui kartu su ieškiniu pateikta Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos institucijos Vaiko ir šeimos padėties vertinimo ataskaita yra parengta remiantis vien tik ieškovo žodžiais ir nėra objektyvi, o ta aplinkybė, kad Jungtinės Karalystės vaikų teisių apsaugos tarnybos neva buvo informuotos apie ieškovo išvykimą su vaikais į Lietuvą, nepaneigia to fakto, jog vaikai buvo išvežti be atsakovės žinios ir su ja nesuderinus, todėl pastaroji lieka prie savo pozicijos, jog vaikai buvo išvežti neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
4. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sutuoktinių vaikų bei sutuoktinių interesams užtikrinti. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
8. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2549-603/2022, 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-161-864/2023).
9. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Tokią poziciją ieškovas grindžia tuo, jog, ieškovo manymu, jis įrodė, kad atsakovė savo elgesiu kėlė grėsmę šalių vaikams. Pasak ieškovo, teismas, nustatęs, kad tėvai gyvena skyrium, o vaikai gyvena su ieškovu, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos mėn. įsakymu nuo 2022 m. liepos 26 d. vaikams buvo nustatyta laikinoji priežiūra, nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo ir vaikų (L. ir O. S.) gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistai buvo aplankę šeimą šiuo adresu, patvirtino, kad ieškovas faktiškai gyvena su vaikais šiuo adresu, apsilankymo metu buvo tvarkinga. Tarnybos specialistai nustatė, kad vaikai lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), lanko futbolo treniruotes, atliekama vaikų sveikatos priežiūra. Ieškovas patvirtino Tarnybos specialistams, kad su atsakove skyrium gyvena nuo 2022 m. vasaros, po to, kai jis su vaikais iš Anglijos atvyko į Lietuvą. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės vaikai L. ir O. šiuo metu gyvena kartu su ieškovu Lietuvoje.
11. Kaip minėta, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas (CPK 144 str. 1 d.).
12. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis.
14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, siektų sudaryti kliūtis ieškovui bendrauti, gyventi kartu su vaikais. Ieškovo neįrodytos ir aplinkybės, jog netaikius aptartos laikinosios apsaugos priemonės, bus pažeisti vaikų ar ieškovo interesai bei kaip konkrečiai tokiu atveju pablogės ieškovo su vaikais bendravimo galimybės, gyvenimo sąlygos ar kitos ieškovui ir vaikams reikšmingos aplinkybės (CPK 178 str.).
15. Kaip matyti iš šalių pateiktuose dokumentuose išdėstytų pozicijų, vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria ne tik dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau ir bylos faktinių aplinkybių. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš byloje esančių fragmentiškų įrodymų apie ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, jų elgesį vaikų atžvilgiu, šioje proceso stadijoje (t. y. nagrinėjant bylą ne iš esmės, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą) nėra galimybės daryti pagrįstos išvados apie atsakovės elgesio (ne)tinkamumą vaikų atžvilgiu, jo įtaką vaikų teisėms ir teisėtiems interesams.
16. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesio persikeliant gyventi į Lietuvą kartu su vaikais teisėtumu ir atsakovės elgesiu ieškovo ir vaikų atžvilgiu galės būti įvertintos ne šioje proceso stadijoje, tačiau surinkus visus bylai reikšmingas įrodymus, atsižvelgiant ir į kitų, su šalimis susijusių teismo procesų (jei tokie procesai būtų pradėti) baigtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimus.
17. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę (laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu), nenustačius pakankamo pagrindo jai taikyti, būtų sudaryta galimybė pažeisti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą byloje.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.