Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. C. – Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2-15137-877/2015 pagal pareiškėjos J. C. – Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., R. Ž., M. T., T. G., J. D., R. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. S. 2015-05-13 patvarkymu su skundu nesutiko, nurodydamas, kad antstolis vykdo išieškojimą iš R. Ž. pagal Kauno rajono 4 notaro biuro 2015-01-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JV-93 dėl 20 391,51 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo 3 eilės išieškotojui M. T. (0070/15/00109), Kėdainių rajono 3 notaro biuro 2015-01-06 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LP-20 dėl 2 642,17 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojui T. G. (0070/15/00074), Kauno miesto 28 notaro biuro 2015-01-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-472 dėl 15 085,03 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2015 m. sausio 17 d.) iki visiško skolos sumokėjimo išieškojimo 3 eilės išieškotojai J. D. (0070/15/00333), Kauno miesto 28 notaro biuro 2015-01-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-473 dėl 15 077,80 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2015 m. sausio 17 d.) iki visiško skolos sumokėjimo išieškojimo 3 eilės išieškotojai J. D. (0070/15/00334), Kauno apylinkės teismo 2014-11-12 išduotą nutarimą Nr. A2.6.-9130-540/2014 dėl 579 Eur baudos išieškojimo 3 eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (0070/15/00687), Kauno apygardos teismo 2015-01-02 išduotą nutartį Nr. 2-1314-254/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto 57 924,00 Eur sumai taikymo 3 eilės išieškotojui R. G. (0070/15/00043). Skolininkui R. Ž. per raginimo terminą nesumokėjus įsiskolinimų, antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Areštuotos skolininko piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Areštuotas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl priimtas patvarkymas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo. Kadangi skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašė ir areštavo bendrą turtą. Jei per nustatytą terminą prašymas dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo teismui nebus pateiktas, antstolis išieškojimą iš šio turto nutrauks. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas bus nukreiptas į skolininko turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio R. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0070/15/00109, Nr. 0070/15/00074, Nr. 0070/15/00333, Nr. 0070/15/00334, Nr. 0070/15/00687, Nr. 0070/15/0004. Skolininkui R. Ž. per raginimo terminą nesumokėjus įsiskolinimų, antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus ir areštavo ne tik skolininko pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir pareiškėjai J. C. – Ž. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Areštuotas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl antstolis priėmė patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo.

Pareiškėja J. C. – Ž. skundžia pastaruosius antstolio procesinius dokumentus, t. y. 2015-04-28 antstolio patvarkymą Nr. S-2459 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo ir 2015-04-28 antstolio patvarkymą Nr. S-2465 areštuoti lėšas, motyvuodama tuo, kad skolininko R. Ž. skolos yra asmeninės, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje yra pateikta vedybų sutartis, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į jai priklausančias pinigines lėšas, be to, į jos areštuotą sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, kuris yra vienintelis jos ir dviejų nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, konstatavo, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjos pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banke, bei pasiūlydamas išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl panaikinti 2015-04-28 surašytų antstolio patvarkymų nėra pagrindo. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą asmeninė skolininko (fizinio asmens) prievolė vykdymo procese pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė jo nuosavybė, tuo atveju, jeigu turto nerasta ar nepakanka gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, t. y. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.); jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Taigi pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Pažymėtina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.101 str.) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 str.). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip, ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, jei įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.102 str. 2 d., 3.103 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2009-09-15 sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties sudarymo faktas 2009-09-21 išviešintas, todėl šios sutarties nuostatos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir vykdymo procese. Remiantis J. C. – Ž. ir R. Ž. sudarytos vedybų sutarties 1.1. punkto nuostatomis, sutuoktiniai šia sutartimi nustatė, kad visam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, pinigams, vertybiniams popieriams ir visam kitam turtui bei turtinėms teisėms, kurie yra įgyti iki šios sutarties įsigaliojimo (tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus) ar bus įgyti po šios sutarties įsigaliojimo, yra taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutarties 2.1. punkte yra numatyta sutuoktinių turto, kuris yra įgytas santuokoje, padalijimo tvarka, bet tik tuo atveju, jeigu santuoka tarp šalių yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutarimu, t. y. tokiu atveju sutarties 2.1.1. punkte aprašytas žemės sklypas su visais esamais ir būsimais statiniais atitenka J. C. – Ž., o visas kitas sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos nutraukimo atveju yra dalijamas tarp sutuoktinių vadovaujantis lygiateisiškumo principu taip, kad įvertinus tai, jog šios sutarties 2.1.1. punkte aprašytas žemės sklypas su visais esamais ir būsimais statiniais atitenka J. C. – Ž., sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys būtų lygios. Iš byloje esančių bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-5177-944/2015 dėl santuokos, sudarytos tarp skolininko ir pareiškėjos, nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. santuoką pasirinkta nutraukti ne abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuomet būtų taikytinas vedybų (povedybinės) sutarties 2.1. punkte numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nutraukiant santuoką. Todėl minėtų vedybų (povedybinės) sutarties nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, kad joje esančios sąlygos nepaneigia sutuoktinių – skolininko ir pareiškėjos – turto teisinio režimo esmės, pasireiškiančio tuo, kad turtas jų įgytas sudarius santuoką yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi iš sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto, įgyto po šios sutarties įsigaliojimo, teisinį režimą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoką, kurio esmė yra tai, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininko ir pareiškėjos santuoka nėra nutraukta, o turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepadalytas. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, ar kurio civilinė apyvarta yra ribota. Turtas, išvardintas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tokiu turtu taip pat laikytinos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad antstolio areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei (apeliantei) bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktinių turto, įgyto po santuokos sudarymo, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į skolininko asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis, 2015-04-28 patvarkymu Nr. S-2465 areštavęs pinigines lėšas, kurios laikytinos J. C. – Ž. ir R. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir 2015-04-28 patvarkymu Nr. S-2459 pasiūlęs išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir CPK 677 straipsnio nuostatų nepažeidė, dėl ko panaikinti šiuos patvarkymus nėra jokio pagrindo.

Apeliantė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog už savo asmenines skolas yra atsakingas jos sutuoktinis, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 straipsnio procedūra, priešingu atveju išieškojimas būtų galimas iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens turto. Pažymėtina ir tai, kad būtent skolininko prievolės pobūdžio faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, nustatęs, kad skolininko asmeninio turto prievolių įvykdymui neužtenka, turėjo pagrindą 2015-04-28 patvarkymu Nr. S-2465 areštuoti pinigines lėšas, kurios laikytinos J. C. – Ž. ir R. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir 2015-04-28 patvarkymu Nr. S-2459 pasiūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad į areštuotą sąskaitą ji gauna darbo užmokestį, kuris yra vienintelės jos ir dviejų nepilnamečių vaikų pajamos. Pažymėtina jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Kaip jau minėta, nurodyta teisės norma išieškotojui suteikia galimybę vykdyti išieškojimus ne tik iš skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto, bet ir iš skolininko turto dalies, nuosavybės teise priklausančios su kitais asmenimis (prieš tai nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje), tuo pačiu užtikrinant asmens, kurio turtas, esantis bendrai su skolininku, areštuotas, teises ir teisėtus interesus. Taigi nurodyta teisės norma numato išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendrai su kitais asmenimis, nutraukimo galimybę dėl paties išieškotojo neveikimo. Pakartotinis išieškojimo nukreipimas į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galimas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos, tokiu būdu siekiant užtikrinti skolininko turto bendrasavininko interesų apsaugą. Kaip matyti, antstolis siūlyme išieškotojams M. T., T. G., J. D., R. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymėjo apie skolininko sutuoktinės J. C. – Ž. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose – taikytą areštą. Sistemingai įgyvendindamas CPK 667 straipsnio nuostatas, pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko R. Ž. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, konkrečiai nurodydamas išieškotojams terminą tokiems veiksmams atlikti – iki 2015-05-29, informavo išieškotojus apie galimas išieškotojų neveikimo (nesikreipimo į teismą dėl turto dalies nustatymo) per nustatytą terminą pasekmes. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-16217-151/2015 dėl skolininko R. Ž. turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo. Minėta civilinė byla 2015-06-04 nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas/nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15137-877/2015 pagal pareiškėjos J. C. – Ž. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų ir civilinėje byloje Nr. e2-5177-944/2015 pagal ieškovės J. C. – Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, vaikams išlaikymo priteisimo, turto bei prievolių padalinimo. Be to, pažymėtina, jog antstolis R. S., 2015-04-28 patvarkymu Nr. S-2465 areštuodamas J. C. – Ž. sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nežinojo ir negalėjo nustatyti šių lėšų kilmės, todėl, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad pareiškėjos piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštas, nurodant pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 str.), atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, o panaikinti patvarkymą nėra pagrindo, kadangi tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 straipsnį, antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos skundžiamame patvarkyme areštuoti lėšas antstolio yra nurodyta, kad jeigu patvarkymu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui areštuotų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. CPK 739 straipsnyje numatytos piniginės lėšos, iš kurių išieškoti negalima, tačiau pareiškėja nėra pateikusi tokių piniginių lėšų, kurių būtų negalima išieškoti šio straipsnio prasme, kilmę pagrindžiančių įrodymų (darbo užmokestis nėra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.