Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui A. S., atsakovės atstovams V. S. ir I. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-216-359/2015 pagal ieškovės Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos patikslintą ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl sukauptų lėšų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 218,28 Eur sukauptų lėšų (b.l. 78-79). Nurodė, kad ieškovė pasitraukė iš atsakovės sudėties ir 2014 m. balandžio 23 d. įsisteigė Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsiregistravo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Būdama atsakovės sudėtyje, ieškovė sukaupė 526,41 Lt (152,46 Eur) piniginių lėšų. Remiantis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau tekste – LŠDPS) įstatų 5.3.1, 5.3.7, 9.3, 9.7.2 punktais, ieškovė kreipėsi į atsakovės pirmininką V. S. dėl sukauptos sumos sugrąžinimo, tačiau jos negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2011 m. birželio 23 d. į atsakovės įskaitą kaip profesinės sąjungos struktūrinis padalinys buvo įrašyta Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė organizacija, įsipareigojusi savo veikloje vadovautis atsakovės įstatais. Tada ji nebuvo savarankiškas juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo. Tapimas profesinės sąjungos nariu sukuria pareigą mokėti nario mokestį (atsakovės įstatų 9.1 punktas). Konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą nario mokestį – pagal atsakovės įstatų 9.8, 3.4.5 punktus sumokėtas nario mokestis tampa atsakovės nuosavybe ir jos nariams negrąžinamas. Ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą nario mokestį kaip jos sukauptas lėšas neatitinka narystės profesinėje sąjungoje laisvanoriškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė negalėtų reikalauti nario mokesčio sugrąžinimo ir teoriškai – būdama atsakovės struktūriniu padaliniu, neturėdama juridinio asmens statuso, ji negalėjo būti reorganizuojama, negalėjo perleisti turėtų teisių ir pareigų sau pačiai kaip naujai susikūrusiam juridiniam asmeniui (CK 2.97 straipsnis). Be kita ko, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės skolą ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas nesivadovavo Profesinių sąjungų įstatymu, įstatais, teisingumo, sąžiningumo principais ir elementariais logikos dėsniais.

Ieškovė įsteigta 2011 m. birželio 23 d., į atsakovės sudėtį įstojo 2011 m. liepos 4 d., ta pati organizacija 2014 m. balandžio 23 d. iš atsakovės sudėties išstojo ir įsteigė juridinį asmenį. Tęstinumas yra akivaizdus, ieškovė nuo jos įsteigimo iki šiol yra ta pati organizacija, nepriklausomai kad keitėsi jos statusas, priklausomybė. Ieškovė nebuvo reorganizuota. Stojant į atsakovės sudėtį, nesiekė tapti juridiniu asmeniu, tačiau tai netrukdo pasitraukti iš šios narystės ir įsteigti juridinį asmenį. Įstatai to nedraudžia. Ieškovė kaip struktūrinis padalinys ir atsakovė kaip juridinis asmuo turi vienodas teises pagal įstatų 4.2 straipsnį. Įstatuose nenumatyta galimybė nusavinti struktūrinio padalinio lėšas, šiam pasitraukus iš susivienijimo. Lėšos įšaldomos, nenusavinamos tik tuo atveju, kai padalinys likviduojamas. Ieškovė nelikviduota, todėl atsakovė neturėjo teisės nusavinti struktūrinio padalinio lėšas ir privalėjo jas grąžinti.

Teismas klaidingai nurodė, kad, išstojus iš profesinės sąjungos, sumokėtas nario mokestis nėra negrąžinamas. Ši nuostata taikoma fiziniams asmenims. Ieškovė yra struktūrinis padalinys, kurios pareigos ir teisės griežtai apibrėžtos. Atsakovė pažeidžia narystės profesinėje sąjungoje laisvanoriškumo, teisingumo, principingumo ir sąžiningumo principus.

Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų. Ieškovė pateikė visus rašytinius įrodymus: pažymą apie ieškovės per tris metus pervestas lėšas į tris sąskaitas (vienoje iš jų buvo kaupiamos struktūrinio padalinio lėšos) ir dokumentus apie ieškovės sukauptų lėšų panaudojimą. Iš pervestų lėšų atėmus išlaidas gaunamas 218,28 Eur likutis. Šių duomenų atsakovė neginčijo.

Prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei 218,28 Eur skolą ir 40 Eur žyminio mokesčio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei skirti 1000 Eur baudą, 50 procentų baudos sumokant atsakovei (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad ieškovė klaidingai tapatina juridinį asmenį ir profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. 2011 m. birželio 23 d. atsakovė kaip profesinių organizacijų susivienijimas į įskaitą įrašė Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinę organizaciją, kuri yra žemiausias atsakovės struktūrinis lygmuo. Ši organizacija įsipareigojo savo veikloje vadovautis atsakovės įstatais. Kadangi ieškovės organizacija neturėjo juridinio asmens statuso, negalėjo būti reorganizuojama ir perleisti savo teisių ir pareigų, atsakovė negalėjo grąžinti ieškovei piniginių lėšų. Pagal įstatų 5.12 punktą, per vienerius metus neatsikūrus profesinei organizacijai, lėšos ir turtas pereina atitinkamo susivienijimo ir/ arba atsakovės žinion. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Ieškovei turi būti taikoma bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji nepasinaudojo kvalifikuota teisine pagalba, nesupranta teisės aktuose įtvirtintų nuostatų taikymo, remiasi vien tik prielaidomis, teismui teikia aiškiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrąžino ieškovei piniginių lėšų, sukauptų iš jos narių mokesčio ir pervestų atsakovei, ieškovei išstojus iš atsakovės sudėties.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys (CK 2.38 straipsnio 1 dalis).

Pagal LŠDPS įstatų 1.1 punktą LŠDPS yra suvereni, savarankiška, nepartinė, pelno nesiekianti organizacija, laisvo apsisprendimo pagrindu vienijanti pedagogus, dėstytojus ir kitus švietimo, mokslo ir studijų sistemoje bei kitose ugdymo įstaigose dirbančius asmenis, kurie darbo, profesiniu, socialiniu ir kito bendrumo pagrindu jungiasi į bendrą organizaciją bei vienija švietimo darbuotojų įkurtas profesines organizacijas ir profesinių organizacijų susivienijimus. Pagal įstatų 1.3 punktą LŠDPS teisinė forma yra profesinė sąjunga, viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo anspaudą, simboliką, sąskaitas banke. Įstatų 4.1 punktas numato, kad LŠDPS struktūrą sudaro trys lygmenys: profesinė organizacija, profesinių organizacijų susivienijimas (aukštesnysis organizacinės struktūros lygmuo) ir LŠDPS (aukščiausias lygmuo), 4.2 punktas– kad LŠDPS pagrindas yra LŠDPS profesinė organizacija, kuri gali būti tiek LŠDPS struktūrinis padalinys, tiek savarankiškai įsteigta, įregistruota ir į LŠDPS įstojusi profesinė sąjunga. Įstatų 4.3 punktas numato, kad LŠDPS profesinės organizacijos (tiek padaliniai, tiek atskirai registruotos organizacijos LŠDPS narės) jungiasi į miestų, rajonų (savivaldybių), apskričių ir kitus regioninius LŠDPS susivienijimus. Jeigu mieste, rajone (savivaldybėje), apskrityje yra veikiantis susivienijimas, LŠDPS profesinė organizacija turi jungtis į atitinkamą susivienijimą. LŠDPS susivienijimai jungiasi į LŠDPS (įstatų 4.4 punktas). Pagal LŠDPS įstatų 5.2. punktą LŠDPS profesinė organizacija steigiamajame susirinkime priėmusi nutarimą vadovautis šiais įstatais arba savo įstatais, neprieštaraujančiais LŠDPS įstatams, ir raštu pareiškusi norą tapti LŠDPS miesto/rajono susivienijimo ir/arba LŠDPS struktūriniu padaliniu, atitinkamo miesto/rajono susivienijimo pirmininkų tarybai arba LŠDPS prezidiumui pateikia steigiamojo susirinkimo protokolą, išrašą, jog nutarta vadovautis LŠDPS įstatais arba savo įstatus (tais atvejais, kai nusprendžia jais vadovautis) bei asmenų, išrinktų į renkamus organus sąrašą. Pagal LŠDPS įstatų 5.3.1 punktą LŠDPS profesinė organizacija savarankiškai disponuoja savo lėšomis, turi savo antspaudą ir einamąją sąskaitą banke arba yra LŠDPS struktūrinis padalinys.

Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu atsakovė teisingai nurodo, jog ji yra LŠDPS profesinių sąjungų susivienijimas, į kurios įskaitą 2011 m. kaip struktūrinis padalinys buvo įrašyta Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės organizacija, įrašymo į įskaitą metu nebuvusi juridiniu asmeniu.

Remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų: 1) ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai; 2) susirinkime patvirtintus įstatus; 3) išrinktus valdymo organus; 4) priimtą sprendimą dėl buveinės. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos sąlygos.

2011 m. birželio 23 d. steigiamojo susirinkimo protokolu Nr. 1 užfiksuotas įsisteigimas Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės organizacijos, kurios pirmininku paskirtas A. S.. Šio steigiamojo susirinkimo metu Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija nutarė veiklą vykdyti pagal LŠDPS ir atsakovės įstatus, įsiregistruoti atsakovės įskaitoje. Atsakovė tą registraciją patvirtino 2011 m. liepos 4 d. Vadovaujantis LŠDPS įstatų 5.2, 5.3.1 punktais, tokiu būdu Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija inkorporavosi į kitą juridinį asmenį (atsakovę), įsipareigodama vadovautis atsakovės įstatais, mokėti nario mokestį (b. l. 48-51). Iš to seka, kad Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija laisvanoriškai įstojo į LŠDPS, jos sudėtyje veikė kaip žemiausias struktūrinis padalinys, pirminė organizacija, bet pati nebuvo juridinis asmuo. Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės organizacijos pavadinimo pakeitimas į Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinę sąjungą 2013 m. sausio 10 d. ginčo sprendimui reikšmės neturi, nes organizacija priklausomybės atsakovei nepakeitė, toliau vadovavosi atsakovės įstatais (b. l. 84), jos buvimas atsakovės profesinės sąjungos sudėtyje juridinio asmens teisių neturinčiu struktūrinio padalinio statusu nepasikeitė.

Minėta, kad pagal LŠDPS Įstatų 4.2 punktą susivienijimo narėmis gali būti tiek turinčios juridinio asmens statusą, tiek jo neturinčios LŠDPS profesinės organizacijos. Tuo vadovaujantis apeliantė pagrįstai teigia, kad, sprendžiant dėl jos teisės susigrąžinti ginčo lėšas, atsakovės sąjungoje kaip LŠDPS susivienijime turėtas struktūrinio padalinio teisinis statusas neturi reikšmės (įstatų 4.2 punktas).

Nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė tapo juridiniu asmeniu, juridinio asmens kodas 1589 61499, kurio teisinė forma – profesinė sąjunga ar susivienijimas (b. l. 6). Pagal CK 2.63 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Tai paneigia apeliantės argumentą, kad ji, įsisteigusi 2011 m. birželio 23 d. kaip juridinio asmens statuso neturinti Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija, teisiškai iki šiol yra tas pats asmuo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, tapusi juridiniu asmeniu, ieškovė pasitraukė iš atsakovės sudėties (taip ieškovė teigia ieškiniuose ir apeliaciniame skunde). Šalys nesutaria dėl ieškovės teisės susigrąžinti LŠDPS įstatų 9.7.2 punkte numatytą nario mokesčio dalį. Ieškovė pateikė pažymą apie tai, kad nuo 2011 m. birželio iki 2014 m. birželio atsakovei pervedė 5348,21 Lt (1380,60 Lt, 1336,93 Lt ir 2630,68 Lt) savo narių mokesčio sumas. Nurodė, jog ginčo sumą sudaro 40 procentų (2139,28 Lt) visos sumos, minusavus ieškovės jau panaudotą pastarosios sumos dalį 2077 Lt. Panaudojimą įrodinėja susirinkimo protokolais b.l. 80–90 (300+100+100+120+500+100+100+100+50+50+50+407+100). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skirtumas tarp šių sumų sudaro ne apeliantės nurodomus 526,41 Lt, o 62,28 Lt.

LŠDPS įstatų 9.7 punktas nustato, kad LŠDPS nario mokestis renkamas centralizuotai, darbdaviui pateikiant prašymą LŠDPS nario mokestį pervesti į LŠDPS susivienijimo atsiskaitomąją sąskaitą. LŠDPS susivienijimas, gavęs nario mokestį, atlieka šio mokesčio paskirstymą: 9.7.1 – 30 procentų nuo visos gautos nario mokesčio sumos perveda į LŠDPS atsiskaitomąją sąskaitą; 9.7.2– 40 procentų iš konkrečios LŠDPS profesinės organizacijos gautų lėšų grąžina atitinkamai LŠDPS profesinei organizacijai jos uždavinių įgyvendinimui. Jei profesinė organizacija yra atsidariusi sąskaitą banke, pinigai pervedami į LŠDPS profesinės organizacijos sąskaitą banke; 9.7.3 – 30 procentų nuo visų gautų nario mokesčių lieka LŠDPS susivienijime jo uždavinių įgyvendinimui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovės reikalavimo nepagrįstumą motyvuojančia LŠDPS įstatų 9.8 punktu, nustatančiu, kad sumokėti nario mokesčiai tampa LŠDPS nuosavybe ir LŠDPS nariams negrąžinami. LŠDPS nariais pagal jos įstatų 3.1 punktą yra fiziniai asmenys – Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų, kitų ugdymo įstaigų ir institucijų mokytojai, dėstytojai, auklėtojai ir kiti darbuotojai, pripažįstantys šiuos įstatus bei mokantys nario mokestį, dėl to įstatų 9.8 punktas netaikytinas sprendžiant atsakovės kaip profesinių sąjungų susivienijimo ir ieškovės – buvusio atsakovės struktūrinio padalinio – ginčą.

Apeliantė pripažino, jog LŠDPS įstatai nenumato galimybės sugrąžinti jų 9.7.2 punkte nurodytas pinigines lėšas, atsakovės struktūriniam padaliniui pasitraukus iš atsakovės sudėties, reikalavimą grindžia tuo, kad nėra įstatyminio pagrindo šias lėšas pasisavinti. Spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog civiliniai įstatymai nenumato ir atsakovės prievolės jas grąžinti. Remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo teisingai sprendė pagal LŠDPS įstatus. Vienintelis galimas piniginių lėšų ir kitokio turto panaudojimo atvejis numatytas jų 5.12 punkte. Jame nurodyta, kad profesinė organizacija savo veiklą nutraukia jos narių susirinkimo nutarimu arba likvidavus įstaigą, taip pat išstojus visiems nariams. Priėmus nutarimą nutraukti profesinės organizacijos veiklą, susirinkimas sudaro likvidavimo komisiją, kuri sprendžia visus su likvidavimu susijusius klausimus, tarp jų ir turimų lėšų ir kitokio turto panaudojimo. Likvidavimo komisijos sprendimus tvirtina narių susirinkimas. Lėšos ir turtas perduodamas vieneriems metams saugoti atitinkamo susivienijimo Pirmininkų tarybai arba LŠDPS Koordinavimo tarybai. Per vienerius metus neatsikūrus profesinei organizacijai, lėšos ir turtas pereina atitinkamo susivienijimo ir/arba LŠDPS žinion pagal piniginių lėšų skirstymo LŠDPS lygmenims tvarką ir proporcijas.

Minėta, kad ieškovė iki tapimo juridiniu asmeniu buvo atsakovės sudėtyje kaip jos struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių. Vertinant pagal Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija 2011 m. birželio 23 d. nebuvo įsteigta kaip įstatyme reglamentuota profesinė sąjunga, todėl negalima laikyti, kad 2014 m. balandžio 23 d. ji nutarė nutraukti savo veiklą. Priešingai – nebuvo ir negalėjo būti priimti jokie pirminės organizacijos likvidavimą pagrindžiantys nutarimai. 2014 m. balandžio 23 d. ieškovės narių susirinkimo protokolas patvirtina ieškovės kaip naujo juridinio asmens susikūrimą, todėl ginčo piniginės lėšos jai negali būti sugrąžintos remiantis minėtu įstatų punktu. Atsakovės įstatuose tai leidžiantis teisinis pagrindas taip pat nenumatytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į apeliantės pateiktų įrodymų prieštaringumą – 2014 m. balandžio 23 d. ieškovės narių susirinkimas nutarė ne nutraukti, o sustabdyti narystę atsakovės sudėtyje. Pastarasis faktas eliminuoja galimybę grąžinti ginčo pinigines lėšas ir tuo atveju, jei įstatų 5.12 punkte numatytos jų grąžinimo sąlygos ir būtų įrodytos (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie ieškinio nepagrįstumą, todėl CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašė skirti 1000 Eur baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesu, iki 50 procentų baudos sumokant atsakovei.

CPK 95 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas besikartojantis aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė ieškinį, kuris atmestas kaip nepagrįstas, jai neįrodžius ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu atsakovė pripažino ginčo klausimo reglamentavimo sudėtingumą LŠDPS įstatuose, vien ieškinio nepagrįstumo nepakanka konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio bei apeliacinio skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl minėtas prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.