Kauno apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas ir atstovas Algis Svetaka palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

- iš išrašo iš 2014-04-23 Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstyta ir nutarta: nuo 2014-04-23 stabdyti narystę (taip pat ir mokesčių pervedimą) Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinėje sąjungoje; patvirtinti Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos įstatus; pasirinkti būsimo naujo juridinio asmens buveinę; pateikti Juridinių asmenų registrui visus reikalingus dokumentus dėl Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos įregistravimo juridinių asmenų registre (b.l. 5);

- iš 2014-08-08 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų (toliau – Juridinių asmenų) registro trumpojo išrašo matyti, kad Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė sąjunga kaip profesinė sąjunga/susivienijimas įsteigta 2014-04-23, įregistruota 2014-08-04, pirmininkas Algis Svetaka (b.l. 6), komitetą sudaro: Algis Svetaka, N. K., V. N., L. Š. (b.l. 72), profesinė sąjunga veikia pagal 2014-04-23 Įstatus, 2011-06-23 steigiamojo susirinkimo protokolą Nr. 1, 2014-07-31 sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei ir 2014-04-23 steigėjų sąrašą (b.l. 73-75);

- 2014-12-15 Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas Algis Svetaka kreipėsi į Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Vytautą Silvanavičių, informuodamas, jog 2014-04-23 Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje buvo įsteigta Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė sąjunga (pasitraukė iš Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sudėties), kuri 2014-08-04 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre ir veikia pagal patvirtintus įstatus; prašė Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos sukauptas lėšas (esant Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sudėtyje) pervesti į nurodytą sąskaitą (b.l. 7);

- Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 2015-01-08 pranešime Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos pirmininkui Algiui Svetakai nurodyta, jog LŠDPS įstatai nenumato galimybės grąžinti sumokėtą nario mokestį (b.l. 9); tą patvirtina ir pridėtas LŠDPS 2014-10-16 raštas Nr. 2.1.-213 „Dėl nario mokesčio grąžinimo išstojus iš profesinės sąjungos“, adresuotas Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (b.l. 8, 10-25);

- iš 2008-07-23 Juridinių asmenų registro trumpojo išrašo matyti, kad Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kaip profesinė sąjunga/ susivienijimas įregistruota 1997-06-17, pirmininkas Vytautas Silvanavičius (b.l. 47);

- Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinė organizacija 2011-06-23 kreipėsi su prašymu į LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinę sąjungą, prašydama įregistruoti Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinę organizaciją LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įskaitoje; nurodyta, jog organizacija veiks pagal LŠDPS įstatus ir Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatus bei programą (b.l. 50). Prie prašymo pridėtas: 2011-06-23 Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės organizacijos steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame svarstyta ir nutarta: įsteigti Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinę organizaciją, kuri veiks pagal LŠDPS įstatus ir Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatus; prašyti įregistruoti ją LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įskaitoje (b.l. 48) bei steigiamojo susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas, iš kurio matyti, jog profesinę organizaciją įsteigė trys nariai – Algis Svetaka, D. A. ir V. K. (b.l. 49);

- LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2011-07-04 raštu Nr. 1 „Dėl įregistravimo“ pranešė LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinė sąjungos Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinei organizacijai, kad ji įregistruota LŠDPS Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įskaitoje ir vadovaujasi profesinės sąjungos įstatais (b.l. 51);

- Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 2015-04-16 rašte Nr. 01-123 Algis Svetaka informuotas, jog mokykla nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. išskaičiavo 1 proc. profsąjungos nario mokestį pagal pateiktus darbuotojų prašymus ir pervedė Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinei sąjungai: 1380,60 Lt, 1336,93 Lt ir 2630,68 Lt (b.l. 79);

- iš Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės organizacijos (nuo 2013-01-10 - Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos profesinės sąjungos) susirinkimo protokolų/išrašų iš protokolų (b.l. 80-90) matyti, kad: 2011-11-02 protokolo Nr. 3 - 100 Lt pašalpą V. K., 2012-08-30 protokolo Nr. 4 – O. B. 100 Lt, O.R. G. 100 Lt, V. K. 100 Lt, 2012-10-25 protokolo Nr. 6 – R. K. 100 Lt, 2012-12-14 protokolo Nr. 1 – O.R. G. 100 Lt, R. K. 120 Lt, 2013-01-10 protokolo Nr. 8 – O. B. 100 Lt, be to, šiame susirinkime nutarta pakeisti įstaigos profesinės organizacijos pavadinimą ir nuo 2013-01-10 vadintis Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesine sąjunga, kuri priklauso Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimui ir vadovaujasi jos įstatais, 2013-05-16 protokolo Nr. 9 – O.R. G. 100 Lt, 2013-07-15 protokolo Nr. 2 – O.R. G. 100 Lt, 2013-11-13 protokolo Nr. 3 – O. Š. 100 Lt, D. P. – 100 Lt, 2013-12-06 protokolo Nr. 4 – L. M. 50 Lt, R. K. 50 Lt, O. B. 50 Lt, 2013-12-11 protokolo Nr. 5 – 407 Lt profesinės sąjungos narių dovanėlėms, 2014-04-09 protokolo Nr. 6 – L. M. 100 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinės sąjungos (iki 2013-01-10 – Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė organizacija) (ieškovės) sukauptų mokesčių tuomet, kai Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė sąjunga (iki 2013-01-10 Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė organizacija) (ieškovė) buvo Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (atsakovės) nare, t.y. dėl sukauptų lėšų teisinio statuso: ar sukauptos lėšos, kurių sumą prašo priteisti ieškovė, yra laikytini tam tikra skola, kurią atsakovė turėtų grąžinti ieškovei, ar ieškovės narių mokesčiais, kurie jai išstojus iš Kaišiadorių rajono Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, sukūrus naują juridinį asmenį - Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinę sąjungą – galimai turėtų būti jiems grąžinami kaip išstojusių narių sukaupti mokesčiai.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas profesinių sąjungų veiklą, užtikrino konstitucinę teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje. Tai reiškia, kad profesinės sąjungos narį ir profesinę sąjungą sieja narystės teisiniai santykiai, kurie pagal teisinę prigimtį yra civiliniai teisiniai santykiai, ir juos reguliuoja Profesinių sąjungų įstatymas ir profesinės sąjungos įstatai.

Profesinių sąjungų įstatymo 20 str. numatyta, jog profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000, šiai išvadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2002; 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010).

Privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti nustatyti CK 2.38 str. ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 str. 2 d. Profesinei sąjungai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 20 steigėjų arba kad įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų, o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai (iki 2010 m. sausio 5 d. galiojo įstatyminis reikalavimas, kad būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų arba ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai), ir kad susirinkime būtų patvirtinti įstatai, išrinkti valdymo organai ir priimtas sprendimas dėl buveinės. Tačiau šie reikalavimai netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

Norint nustatyti profesinės sąjungos struktūrinio padalinio ir jį sudarančių narių teisinę padėtį, būtina išsiaiškinti, ar profesinės sąjungos struktūrinį padalinį su jame esančiais nariais ir profesinę sąjungą sieja teisiniai santykiai, grindžiami laisvanoriškumo ir savanoriškumo principais, ar yra ir prievolinių teisinių santykių požymių.

Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai, į profesinę sąjungą įstojama ir iš jos išstojama profesinės sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Tai, kad asmuo tampa profesinės sąjungos nariu, sukuria teisines pasekmes ir nario pareigą mokėti profesinės sąjungos nario mokestį, o profesinė sąjunga įgyja teisę reikalauti, kad narys sumokėtų nario mokestį. Ši pareiga atsiranda laisvanoriškos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu ir savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga, kuri nėra absoliuti. Nevykdantis šios pareigos profesinės sąjungos narys profesinės sąjungos įstatų nustatyta tvarka gali būti pašalintas iš profesinės sąjungos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 2.97 str. tik reorganizuojant juridinį asmenį, naujai registruojamam juridiniam asmeniui pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Šiuo atveju, kadangi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinė organizacija, kuri tik 2013-01-10 savo susirinkime pakeitė savo pavadinimą į Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos profesinę sąjungą, neturėjo juridinio asmens statuso ir todėl apskritai negalėjo būti reorganizuojama ir perleisti savo teisių ir pareigų kitam juridiniam asmeniui šiuo atveju ieškovei, ir todėl ieškovė net ir teoriškai neturėtų jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės piniginių lėšų grąžinimo, kurio ieškovės teigimu, jai priklauso.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 20 str., profesinių sąjungų, jų susivienijimų turtą taip pat, be nekilnojamojo turto, sudaro narių mokesčiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai, viešai paskelbtos aukos bei kitos teisėtai gautos pajamos ir turtas. Profesinės sąjungos savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai. Profesinę sąjungą likviduojant, jos turtas perduodamas įstatuose (statute) numatyta tvarka arba teismo sprendimu.

Pagal LŠDPS įstatų 9.1. p. pagrindinis LŠDPS lėšų šaltinis yra narių mokesčiai. Pagrindinis LŠDPS lėšų šaltinis yra narių mokesčiai, iš kurių yra įgyvendinami profesinės sąjungos tikslai, o nario mokestis, sukuria ir palaiko materialinę bazę tų tikslų vykdymui. LŠDPS įstatuose įtvirtinta nario pareiga reguliariai mokėti nustatyto dydžio nario mokestį (išstojusiems ar pašalintiems asmenims, taip pat tiems, kurių narystė nutrūko Įstatuose numatytais atvejais, sumokėtas nario mokestis negrąžinamas (3.4.5. p.); sumokėti nario mokesčiai tampa LŠDPS nuosavybe ir LŠDPS nariams negrąžinami (9.8. p.). Priėmus nutarimą nutraukti profesinės organizacijos veiklą, susirinkimas sudaro likvidavimo komisiją, kuri sprendžia visus su likvidavimu susijusius klausimus, tarp jų ir turimų lėšų ir kitokio turto panaudojimo. Likvidavimo komisijos sprendimus tvirtina narių susirinkimas. Lėšos ir turtas perduodamas vieneriems metams saugoti atitinkamo susivienijimo Pirmininkų tarybai arba LŠDPS Koordinavimo tarybai. Per vienerius metus neatsikūrus profesinei organizacijai, lėšos ir turtas pereina atitinkamo susivienijimo ir/arba LŠDPS žinion pagal piniginių lėšų skirstymo LŠDPS lygmenims tvarką ir proporcijas (5.12. p.). Taigi profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai, į profesinę sąjungą įstojama ir iš jos išstojama profesinės sąjungos įstatuose nustatyta tvarka ir tai, kad asmuo tampa profesinės sąjungos nariu, sukuria teisinius padarinius ir nario pareigą mokėti profesinės sąjungos nario mokestį. Ši pareiga atsiranda savanoriškos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu ir savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-201/2011), todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų buvusi LŠDPS nare, darytina išvada, jog jai buvo žinomos LŠDPS įstatuose numatytos narių teisės ir pareigos, tame tarpe ir pareiga mokėti nario mokestį ir tai, kad išstojus iš profesinės sąjungos, sumokėtas nario mokestis nėra grąžinamas.