Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei advokatei Eglei Paulauskytei, atsakovės UAB „Antares Group“ atstovams direktoriui Artūrui Kabeševui, buhalterei Vidai Matarienei, advokatui Tautvydui Tomkui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei UAB „Antares Group“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-08-11 sprendimo Nr. DGKS-3296, priimto darbo byloje Nr. APS-2-12772.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-3296 darbo byloje Nr. APS-2-12772 ir ieškovo M. M. prašymą atsakovui UAB „Antares group" dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais – patenkinti, priteisti ieškovui sumas, susijusias su darbo santykiais, darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d., 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo momento, 2000 Eur. neturtinės žalos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. sausio 4 d. atsakovas UAB Antares group priėmė Ieškovą į Bendrovės vairuotojo ekspeditoriaus pareigas. Darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo mokėti Darbuotojui 1100 litų mėnesinį atlygį. 2014 m. gegužės 1 d. Darbuotojo darbo užmokestis padidintas iki 1301,00 Lt, o nuo 2014 m. spalio 1 d. - iki 1347,00 Lt. 2014 m. gruodžio 13 d. Atsakovas pateikė Ieškovui 2014 m. gruodžio 10 d. datuojamą pranešimą (įspėjimą) apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad dėl ekonominių priežasčių, sunkumų dėl transporto darbų apimties, Ieškovo darbo sutartis Nr. 3 bus nutraukta 2015 m. vasario 10 d. pagal DK 129 str. 2 d., atleidimo dieną išmokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką Ieškovas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. buvo kasmetinėse atostogose 2015 m. vasario 10 d. Ieškovas buvo atleistas iš pareigų pagal DK 129 str. 1 d. Nutraukiant darbo sutartį su Ieškovu, paskutiniąją Ieškovo darbo dieną su Ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Vadovaujantis DK 130 str. 4 d., įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui. Įspėjimas Ieškovui įteiktas 2014 m. gruodžio 13 d., tačiau Ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. buvo kasmetinėse atostogose. Įspėjimo terminas, vadovaujantis DK 130 str. 4 d., Ieškovui neteisėtai nebuvo pratęstas suteiktų atostogų laikotarpiui. Nors Ieškovas įspėjimą apie atleidimą pagal DK 129 str. gavo 2014 m. gruodžio 13 d. (įspėjimo terminas 2 mėn., atleidimo numatoma data 2015 m. vasario 13 d.), tačiau nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Ieškovas buvo kasmetinėse atostogose (t.y. 10 kalendorinių dienų, patenkančių į įspėjimo laikotarpį), todėl įspėjimo terminas suėjo ne 2015 m. vasario 10 d., kada Atsakovas atleido Ieškovą, bet 2015 m. vasario 23 d. Atsakovas Ieškovui už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. nemokėjo darbo užmokesčio. Atleidimo dieną Atsakovas neišmokėjo Ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, kuri priklauso pagal DK 140 str. 1 d. 2 p. Minėtos sumos neišmokėtos Ieškovui iki šios dienos. 2015 m. liepos 13 d. kreipėsi su prašymu į DGK, prašydamas priteisti Ieškovui iš Atsakovo sumas susijusias su darbo santykiais. DGK skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti Ieškovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš Atsakovo, nes Ieškovas, praleido DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą. DGK sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Atsakovas, nurodė, kad neva atliko išskaitas iš darbo užmokesčio, išeitinių išmokų. Ieškovas nėra padaręs Atsakovui jokios žalos, dėl ko būtų pagrindas atlikti išskaitas iš išeitinės išmokos. Ieškovas nebuvo supažindintas su jokiais dokumentais dėl tariamų išskaitų, neišreiškė jokio sutikimo, pritarimo ar kitokios valios nei raštu, nei kitais būdais dėl tokių Ieškovui nežinomų ir nesuprantamų išskaitų atlikimo. Net jeigu Atsakovas ir darė Ieškovui nežinomas išskaitas, išskaitų atlikimo tvarka, galimų išskaitų dydžiai, terminai ir kt., akivaizdžiai prieštarautų DK 224 ir 225 str.

Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Darbo ginčų komisijos skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl jo pažeistų teisių gynimo darbo ginčų komisijai pateikti ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog 2014-12-13 jam buvo pateiktas 2014-12-10 datuojamas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi Įspėjimas ieškovui buvo įteiktas ir ieškovas buvo supažindintas su įspėjimu ne 2014-12-13, tačiau 2014-12-10. Tokius ieškovo argumentus paneigia faktas, jog 2014-12-13 buvo šeštadienis, t. y. ne darbo diena, dėl ko sunku įsivaizduoti kokiu būdu įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui būtų buvęs neiktas ne darbo dieną. Visiškai nepagrįsti ieškinio argumentai, jog ieškovui nebuvo išmokėtos jam priklausančios su darbo santykiais susiję išmokos. Priešingai ieškinio argumentams, ieškovo atleidimo iš darbo dieną jam buvo išmokėtos visos jam priklausiusios mokėtinos sumos, tiek skaičiuojant jo atleidimo datą nuo 2015-02-10, tiek nuo 2015-02-23, kadangi ieškovo įsiskolinimas bendrovei 2015-01-01 duomenimis buvo 2008,58 EUR. Todėl išskaičiavus visas ieškovui priklausančias sumas pastarojo atleidimo dieną, jis liko skolingas atsakovo bendrovei 548,98 EUR sumą. Ieškovas jokių pretenzijų dėl 2015-02-10 padarytų išskaitų iki 2015-07 mėnesio nereiškė, nesikreipė į bendrovę ar ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Atsakovo UAB „ANTARES GROUP" atsakingi darbuotojai suklydo skaičiuodami ieškovo įspėjimo termino (kuris jam buvo įteiktas 2014-12-10) pabaigą ir įspėjimo termino nepratęsė 10 kalendorinių dienų, kuomet ieškovas buvo išėjęs kasmetinių atostogų bei savaitgalio dienoms. Tokiu būdu ieškovo įspėjimo terminas suėjo ne 2015-02-10, bet 2015-02-23. Vėliau pastebėjus netinkamai nustatytą ieškovo atleidimo iš darbo dieną ieškovui M. M. buvo paaiškinta, jog netinkamai nurodyta ieškovo atleidimo iš darbo data ir pasiūlyta ieškovui atvykti į darbovietę bei pakeisti įsakymą ir atleidimo iš darbo datą. Tačiau kadangi šis atleidimo datos pakeitimas nebuvo niekaip susijęs su ieškovui mokėtinomis sumomis, nes ieškovas buvo skolingas atsakovo bendrovei 2008,58 EUR sumą, su ieškovu buvo susitarta, jog atleidimo iš darbo data nebus keičiama, kadangi jos pakeitimas nei atsakovui, nei, kaip tuo metu sutiko ieškovas, jokių teisinių pasekmių nesukels. Nustačius netinkamą ieškovo atleidimo iš darbo datą buvo padaryta išskaita iš ieškovui priklausančių mokėtinų sumų, sumažinant ieškovo įsiskolinimą ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos. Ieškovas buvo išleistas eilinių atostogų nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. Nuo 2014 m. gruodžio 24 d. jam buvo priskaitytas darbo užmokestis. Kadangi darbuotojas yra skolingas Įmonei, darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, o buvo užskaitytas Įsiskolinimui padengti. Nepaisant susidariusio Įsiskolinimo 2015-02-07 pagal VDI Darbo ginčų komisijos sprendimą M. M. buvo pervesta 434.68 Eur už atostogas. Pagal VDI Darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. DGKS-892 buvo atmestas prašymas dėl neišmokėtų dienpinigių už 2014-09-20 - 2014-11-01 komandiruotėje būtą laiką. 2015-01-01 M. M. buvo skolingas Įmonei 2008,58 Eur kaip atskaitingas asmuo, o Įmonės darbo užmokesčio skola sudarė 686.31 Eur. Taigi darbuotojo skola Įmonei 1322,26 Eur. Už 2015 m. sausio mėn. 01-31 d. priskaitytas darbo užmokestis 390,12 Eur, išmokama - suma po mokesčių 313,59 Eur. Už 2015 m. vasario mėn. 01-23 d. darbo užmokestis 305,31 Eur, išmokama suma po mokesčių, kompensacija už nepanaudotas atostogas 79,34 Eur, išeitinė išmoka už 2 mėn. 807,84 Eur, išmokama suma po mokesčių 894,38 Eur. Taigi bendra ieškovo M. M. skola įmonei šiai dienai yra 548,98 Eur. o ieškinio argumentai dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų yra nepagrįsti ir atmestini. Su reikalaujama 2000 EUR neturtinės žalos suma atsakovas visiškai nesutinka, kadangi jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. atsakovas UAB Antares group priėmė Ieškovą į Bendrovės vairuotojo ekspeditoriaus pareigas (e-bylos ieškinio priedas Nr. 1). 2014 m. gruodžio 13 d. Atsakovas pateikė Ieškovui 2014 m. gruodžio 10 d. datuojamą pranešimą (įspėjimą) apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad dėl ekonominių priežasčių, sunkumų dėl transporto darbų apimties, Ieškovo darbo sutartis Nr. 3 bus nutraukta 2015 m. vasario 10 d. pagal DK 129 str. 2 d., atleidimo dieną išmokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (e-bylos ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. buvo kasmetinėse atostogose (e-bylos ieškinio priedas Nr. 3). 2015-02-07 pagal VDI Darbo ginčų komisijos sprendimą M. M. atsakovas pervedė 434.68 Eur už atostogas (e-bylos ieškinio priedas Nr. 5)

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčas tarp šalių kyla dėl darbo užmokesčio ieškovui už įspėjimo laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. priteisimo, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo momento priteisimo, 2000 Eur. neturtinės žalos priteisimo, ieškinio senaties termino.

Dėl darbo užmokesčio ieškovui už įspėjimo laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. priteisimo, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo

LR DK 224 str. 1 d. nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. LR DK 226 str. nustatyta, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015 nurodyta, kad Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.).

Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl darbo užmokesčio ieškovui už įspėjimo laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. priteisimo, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, teismas atsižvelgia į tokias bylai reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. DGKS-892 darbo byloje Nr. APS-2-12772 atmestas ieškovo skundas dėl atsakovo neišmokėtų dienpinigių, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo permokėjęs ieškovui 6935,21 lt (2008,58 Eur) komandiruotpinigių sumą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jame nurodytų aplinkybių ieškovas neginčijo, todėl teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovo skolos atsakovui egzistavimo. Antra, LR DK 226 str. yra nurodytas išskaitų darymo draudimas, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovui turėjo būti išmokėta išeitinė išmoka už 2 mėn. – 778,08 Eur. (b.l. 46). Trečia, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esant situacijoje, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui, tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Byloje nėra duomenų apie šalių derybas ir ieškovo sutikimą. Tai yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas, darydamas įskaitymą, remiantis LR DK 224 str. 1 d. ir atsižvelgiant į ieškovo atsakovui negrąžintą 6935,21 lt (2008,58 Eur) komandiruotpinigių sumą, galėjo neišmokėti ieškovui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimo, tuo tarpu atsakovas pats pripažino, kad neišmokėjo ieškovui dviejų mėnesių dydžio atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-12-24 iki 2015-02-23 (b.l. 18). Tai reiškia, kad vieno mėnesio darbo užmokestis, remiantis LR DK 224 str. 1 d. ieškovui buvo neišmokėtas neteisėtai, todėl jam priteistinas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014-12-24 iki 2015-02-23, t.y. 389,04 Eur (b.l. 46).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo yra tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui 778,08 Eur. dydžio išeitinę išmoką, ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio už įspėjimo laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. vasario 23 d. priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-12-24 iki 2015-02-23, t.y. 389,04 Eur.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo momento priteisimo

Vertinant ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo momento priteisimo, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kuris aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles yra nurodęs, kad sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. V. ir kt. v. UAB „Vitransa“, bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-262/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas buvo permokėjęs ieškovui 6935,21 lt (2008,58 Eur) komandiruotpinigių sumą, kurios ieškovas atsakovui negrąžino, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas vadovautis kasacinio teismo nurodytais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu ir nepriteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nes priešingu atveju tarp teisės pažeidimo ir sankcijos būtų nepagrįstai didelis neadekvatumas ir disproporcija. Taip pat teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieškovas dėl jam atleidimo dieną neišmokėtų sumų į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2015-07-13, t.y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo jo atleidimo, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už laikotarpį, kurį pats ieškovas negynė savo teisių, taip pat prieštarautų nurodytiems DK principams.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Vertinant ieškovo patirtą neturtinę žalą, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie aplinkybes dėl konkrečios žalos patyrimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Atsakovas nurodo, kad Darbo ginčų komisijos skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl jo pažeistų teisių gynimo darbo ginčų komisijai pateikti ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Vertindamas atsakovo argumentų pagrįstumą, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad dažniausiai procedūrinis terminas įvardijamas kaip įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (pirmiau nurodyta – kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 straipsnis) ir šie procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui. DK 296 straipsnyje nustatytas terminas skirtas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme, taigi šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Jis yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 296 straipsnį. Aptariamo termino pasibaigimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis subjektinės teisės išnykimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, kad atsakovo nurodytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis, o ne ieškinio senaties, todėl remiantis bylos medžiaga yra pripažintina, kad ieškovas nepraleido LR DK 27 str. 2 d. nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Remiantis išdėstytu atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra atmestinas.

Tenkinus 1,5 iš 3 ieškinio reikalavimų (laikant išvestiniu ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo momento priteisimo), iš šalių viena kitai priteistina po ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų – t.y. iš atsakovo ieškovui priteistina 517,63 Eur. (b.l. 43), iš ieškovo atsakovui priteistina 300 Eur. (b.l. 38), pritaikius įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 217,63 Eur.

Iš atsakovo valstybei 35,01 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR DK 2 str., 27 str., 35 str., 141 str., 224-226 str., LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Antares group", į.k. 302792369, ieškovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 778,08 Eur. (septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio išeitinę išmoką, 389,04 Eur. (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 4 ct.) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, 217,63 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 63 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Antares group", į.k. 302792369, valstybės naudai 35,01 Eur (trisdešimt penkis eurus 1 ct.) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.