- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- e2-229-979/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03893-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- UAB „Essas“
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo atstovams A. K., advokatui Mindaugui Šimkūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui UAB „Essas“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą (toliau – Ieškovas), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Essas“: 1) 3 870,64 Eur išmokėtą draudimo išmoką; 2) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. su atsakovu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5756353, kuria buvo apdrausta transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2015 m. kovo 11 d. Vokietijoje eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės VW Caddy, valst. Nr. HFMK9901, ir FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininku pripažintas atsakovui priklausančios transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J.. Ieškovas dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos išmokėjo 3 870,64 Eur draudimo išmoką. Pagal draudimo sutartį Nr. 12 5756353 atsakovas vienkartinę 462,50 Eur draudimo įmoką už trijų mėnesių draudimo apsaugą turėjo sumokėti iki 2015 m. vasario 3 d., tačiau sumokėjo 2015 m. kovo 13 d., todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo pareikalavo sumokėtos draudimo išmokos. Atsakovas pripažįsta, kad pažeidė draudimo sutartį ir draudimo įmoką sumokėjo po draudžiamojo įvykio, tačiau tai neatleidžia nuo prievolės atlyginti žalą pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Pažymėjo, kad atsakovas motyvuotų prieštaravimų dėl draudimo išmokos dydžio pagal eismo įvykio žalos administravimo bylą ir įrodymų, kurie paneigtų draudimo išmokos dydį, nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie realiai patirtą žalą, t. y. 3 870,64 Eur draudimo išmoka sumokėta BTA Insurance Company SE Niederlassung Deutschland, kadangi pažymos apie draudimo išmokų užskaitas neįrodo draudimo išmokos sumokėjimą. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra įmanoma nustatyti draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam asmeniui pagrįstumo, t. y. nuostolių atlyginimo apskaičiavimo mechanizmo. Pažymėjo, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui ne visą išmokėtą draudimo išmoką, bet tik pagrįstą jos dalį. Atsakovo nuomone, ieškovas neturėjo teisės naudotis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies suteikta draudiko garantija reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymo ir įmokų mokėjimo praktiką draudimo įmokos buvo apmokomas vėluojant vieną mėnesį. Atsakovas pretenzijų iš ieškovo dėl pavėluotų draudimo įmokų sumokėjimo nėra gavęs, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas piktnaudžiavo draudimine apsauga. Ieškovui grąžintina išmokėtos draudimo išmokos suma turėtų būti proporcinga pažeistų pareigų dydžiui. Atsakovas draudimo įmoką vėlavo apmokėti apie 40 dienų. Dėl draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo yra atsakingi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovas sąskaitą apmokėjimui pateikdavo paskutinę dieną, kai sueidavo apmokėjimo terminas, todėl neprotinga ir neteisinga reikalauti sumokėti sąskaitą laiku. Ieškovo išmokėta 3 870,64 Eur draudimo išmoka nedaug viršijo atsakovo sumokėtas draudimo įmokas. Už transporto priemonę MAN GTX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovas sumokėjo 2 007,50 Eur draudimo įmokų. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas reikalauti mažinti ieškovui grąžintinos draudimo išmokos sumą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje pareikštus reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti, priteisti 3 870,64 Eur išmokėtą draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Atsakovas pažeidė draudimo sutartį, t. y. laiku nesumokėjo vienkartinės draudimo įmokos, galiojant draudimo apsaugai įvyko draudiminis įvykis, išmokėta draudimo išmoka – 3 870,64 Eur. Atsakovas draudimo sutartį pažeidė tyčia, piktybiškai vėlavo mokėti draudimo įmoką 40 dienų, nenurodė jokių vėlavimo priežasčių, nepateikė pagrindžiančių įrodymų, nesutikimo argumentų mokėti draudimo išmoką ar objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą neteikė. Atsakovas visais atvejais vėlavo mokėti draudimo įmokas, ieškovas netoleravo tokio elgesio, siuntė pretenzijas ir priminimus apie draudimo įmokų mokėjimą, nurodant mokėjimo vėlavimo pasekmes. Ieškovas priminimus ir pretenzijas siuntė draudimo sutartyje nurodytu adresu, įrodymų, patvirtinančių pretenzijų negavimo fakto, atsakovas nepateikė, apie adreso pasikeitimą nepranešė. Atsakovo elgesys liudija, kad į pretenzijas nebuvo reaguojama, toliau vėluojama mokėti, prašymų keisti draudimo įmokų mokėjimo tvarką nereikšta. Atsakovas yra juridinis asmuo, profesionalas, eilę metu draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neabejotinai žino ir supranta draudimo sutarties pažeidimo pasekmes. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tam tikrą draudimo įmokų sumą neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakomybės dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo taikymą. Draudimo sutartis sudaryta ne atsakovo naudai, bet kokiu atveju nukentėjusiajam žala atlyginama. Pažymėjo, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą, atsižvelgiant į ekonomiškumą. Atsakovas nepateikė apskaičiuotą žalą paneigiančių objektyvių įrodymų.
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė mažinti ieškovui grąžintinos pagrįstos draudimo išmokos sumą iki 20 proc., proporcingai atmestų reikalavimų sumai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo tarp šalių nėra. Atsakovas neneigia, kad vėlavo mokėti draudimo įmokas, o ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos už draudiminį įvykį nukentėjusiajam asmeniui gražinimo pagal įstatymą. Vertinant grąžintinos išmokėtos draudimo sumos dydį turi būti atsižvelgta į ginčo šalių tarpusavio bendradarbiavimą, žalos pagrįstumą ir realumą, kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp šalių susiklostė santykiai, kad bendradarbiaujant buvo toleruojamas pavėluotas draudimo įmokų mokėjimas, griežtas įmokų mokėjimo terminų laikymasis nebuvo reikšmingas ir svarbus, atsakovas nesiuntė pretenzijų dėl mokėjimų, nepateikė išsiuntimą patvirtinančių dokumentų, nenutraukė draudimo sutarčių. Reikalaujama priteisti 3 870,64 Eur draudimo išmoka nėra pagrįsta, žalos administravimo byloje nėra duomenų apie 500 Eur mokėjimą ekspertui, 347,60 Eur – trečiosios šalies advokatui, 262,34 Eur – remonto kaštus. Pažymėjo, kad 25 Eur mokėjimas ir 37,70 Eur išlaidos BTA ekspertui neturi būti kompensuojami, kadangi yra tiesioginės žalos administravimo subjekto veiklos išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. sausio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5756353, kuria laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. gegužės 2 d. apdrausta transporto priemonės MAN TGA18.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu. Draudimo įmoko dydis – 462,50 Eur, sumokėjimo terminas – 2015 m. vasario 3 d. Atsakovas draudimo įmoką sumokėjo – 2015 m. kovo 13 d. 2015 m. kovo 11 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos transporto priemonės VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininku pripažintas atsakovui priklausančios transporto priemonės MAN TGX, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J.. Dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims išmokėta 3 870,64 Eur draudimo išmoka. Ieškovas teikė atsakingam už žalos atsiradimą asmeniui – atsakovui, pretenziją dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus grąžinti išmokėtos draudimo išmokos (atlyginti žalos), kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (žalos atlyginimo).
TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo (draudėjo) pareigos grąžinti ieškovui (draudikui) draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimu ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo įmoka sutartyje nurodytu terminu – 2015 m. vasario 3 d., nebuvo sumokėta, 2015 m. kovo 11 d. įvyko eismo įvykis, t. y. draudžiamasis įvykis. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra, todėl yra visos sąlygos ieškovo teisei reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo (TPVCAPDĮ 11 str. 7 d.).
Atsakovo atstovai, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl išmokėtos draudimo išmokos pagal žalos atlyginimo bylą pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3 870,64 Eur išmokėtą draudimo išmoką, kuriai ieškovas pagrįsti pateikė Vokietijos specialistų paskaičiavimą pagal žalos atlyginimo bylą Nr. ZK/15/00730, kuria sudarė 2 700 Eur bendra žala, 500 Eur išlaidos trečiosios šalies ekspertui (transporto priemonė (duomenys neskelbtini)), 25 Eur tiesioginiai mokėjimai, 347,60 Eur išlaidos trečiosios šalies advokatui, 35,70 Eur išlaidos ekspertui, 262,34 Eur remonto kaštai (transporto priemonė (duomenys neskelbtini)). Atsakovo atstovai pagal pateiktą skaičiavimą pagrįstomis išlaidomis laikė tik paskaičiuotą bendrą žalą, t. y. 2 700 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kaip nacionalinis draudikas, savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, išmokėdamas draudimo išmoką vadovaujasi eismo įvykio valstybės nacionalinių draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Pažymėtina, kad tokie ieškovo, kaip draudiko, pateikti duomenys apie draudimo išmoką nėra pakankami ir patikimi pagrindžiant padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kadangi atsakingas už žalą asmuo nedalyvauja draudikų tarpusavio santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014). Atlygintinos žalos dydžio pagrįstumą turi įrodyti prašantis atlyginti asmuo, tuo tarpu nepagrįstumą – ginčijantis asmuo (CPK 178 str.). Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių žalos apskaičiavimus, nepateikė, tačiau akcentavo, kad pagal pateiktą žalos administravimo bylą nėra duomenų, pagrindžiančių dalies išlaidų realų patyrimą, t. y. dokumentų dėl 500 Eur mokėjimo ekspertui, 347,60 Eur – trečiosios šalies advokatui, 262,34 Eur – remonto darbus, be to pažymėjo, kad 25 Eur – tiesioginiai mokėjimai ir 35,70 Eur – draudimo įmonės ekspertui yra tiesiogiai susiję draudiko su žalos administravimu, todėl neturi būti kompensuojami.
Sprendžiant klausimą dėl padarytos pagrįstos draudimo išmokos nustatymo, kaip ieškovo patirtos turtinės žalos aspektu, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Nors atsakovas išmokėjo 3 870,64 Eur draudimo išmoką (500 Eur +3 334,94 Eur +35,70 Eur). Pagal byloje esančius pateiktus dokumentus pripažintina, kad ieškovo pagrįstas ir rašytiniais dokumentais įrodytas išmokėtos draudimo išmokos dydis pagal žalos administravimo bylą Nr. ZK/15/00730 yra 2 700 Eur (bendra žala, t. y. remonto darbai (4 000 Eur) – transporto priemonės likvidacinė vertė (1 300 Eur). Išlaidos, susijusios su žalos administravimo subjekto tiesioginė ūkinė-komercinė veikla, t. y. 25 Eur tiesioginiai mokėjimai, 35,70 Eur išlaidos žalos administravimo subjekto ekspertui, yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pripažintina, kad pagrįsta draudimo išmokos suma yra 2 700 Eur (CPK 177 str., 185 str., 197 str.).
Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, o būtent draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Be kita ko, kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes teismas pripažins reikšmingais, kaip pvz.: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2013).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo šalis sieja ne epizodiniai draudimo teisiniai santykiai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės srityje bendradarbiauja ganėtinai ilgą laiką, t. y. nuo 2013 m. 8 mėn., buvo sudarytos mažiausiai dvidešimt trys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartys. Atsakovo veikla susijusi su transportavimo paslaugų teikimu, tokioje veikloje būtinas privalomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Atsakovui neabejotinai žinoma šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip draudėjas pažeidė vieną pagrindinių draudimo sutarties pareigų – tinkamai ir laiku mokėti draudimo įmoką už draudimo apsaugą (TPVCAPDĮ 9 str. 1 d.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2015 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 12 5756353 transporto priemonės valdytojui buvo suteikta trijų mėnesių draudiminė apsauga, 2015 m. vasario 3 d. turėjo būti sumokėta vienkartinė 462,50 Eur draudimo įmoka, kurią atsakovas sumokėjo 2015 m. kovo 13 d., t. y. vėlavo mokėti 40 dienų, beveik 1/3 sutarties galiojimo laiko. Atsakovas akcentavo, kad draudimo įmokos pavėluotas mokėjimas siejamas su finansine padėtimi, tačiau nepateikė jokių duomenų patvirtinančių savo finansines galimybes (CPK 42 str. 5 d., 178 str.). Aplinkybė, kad bendradarbiavimo su ieškovu laikotarpiu draudimo įmokų mokėjimo vėlavimas buvo įprastinė praktika, nepaneigia atsakovo tinkamo pareigos mokėti draudimo įmokas vykdymo. Kaip jau minėta, pareiga draudėjui tinkamai ir laiku mokėti draudimo įmokas už draudiminę apsaugą imperatyviai įtvirtinta įstatymo (TPVCAPDĮ 9 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas atsakovo sumokėtas pavėluotas draudimo įmokas priimdavo, draudimo sutarčių nenutraukė, nesustabdė draudimo apsaugos galiojimo ir toliau bendradarbiavo ir sudarinėjo naujas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nors atsakovas netinkamai vykdė ankstesnes sutartis, veikė savo rizika. Ieškovas, kuriam draudimas yra įprastinė komercinė veikla, yra savo srities profesionalas, jam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl pasirinktas elgesio modelis, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pavėluotas draudimo įmokų mokėjimas buvo toleruojamas ir konkliudentiniais veiksmais nepripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu.
Įvertinus visumoje nustatytas grąžinamos draudimo įmokos sumos dydžiui reikšmingas aplinkybes, ginčo šalių tarpusavio santykių tęstinumą (nuolatinį bendradarbiavimą), ginčo šalių vienodą statusą (juridiniai asmenys, kurių kiekvienam jų, kaip savo srities profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai), sutarties pažeidimo pobūdį (pažeista pagrindinė draudėjo pareiga), nesumokėtos draudimo įmokos (462,50 Eur) ir išmokėtos pagrįstos draudimo išmokos dydį (2 700 Eur), draudimo sutarties prigimtį (privaloma draudimo sutartis), pripažintina, kad laiku nesumokėtos draudimo sumos rizika nagrinėjamu atveju tenka abiem ginčo šalims po lygiai, todėl visiškas išmokėtos pagrįstos draudimo išmokos grąžinimas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti draudimo išmokos dydis mažintinas pusiau, laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 str.). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 350 Eur žalai atlyginti (2 700 Eur x ½).
Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (34,88 prc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina proporcinga ieškovo patenkintų reikalavimų daliai – 30,35 Eur žyminis mokestis (87 Eur x 34,88 proc.) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 93 str.). Ieškovas byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas ir įrodymais pagrįstas dokumentų vertimo išlaidas – 300,76 Eur. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos buvo neišvengiamos ir protingos, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 104,90 Eur dokumentų vertimo išlaidos (300,76 Eur x 34,88 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Viso bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovo priteistina 135,25 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas duomenų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai nepateikė, jų atlyginti neprašė. Atsakovas nurodė, kad patyrė 274,27 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtus dokumentus (prieštaravimai dėl teismo įsakymo, atsiliepimas, triplikas), advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.2., 8.3., 8.19. punktuose nurodytus maksimalius dydžius ir atsižvelgiant į 2.1, 2.2., 2.3., 2.5., 2.9 punktuose nurodytus kriterijus atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pakankamos ir pagrįstos ((2,5 koef. x 350 Eur)+(1,5 koef. x 350 Eur) +(~2 val. x 0,1 koef. x 350 Eur)). Įvertinus atmestų ieškinio reikalavimų dalį (50 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistinos 178,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (274,27 Eur x 65,12 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Užskaičius ginčo šalių tarpusavio vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 6.130-6.140 str.), atsakovui priteistina iš ieškovo 46,25 Eur (178,60 Eur -132,25 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl valstybės naudai nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Essas“, j. a. k. 301820709, 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 350 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654.
Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654, atsakovui UAB „Essas“, j. a. k. 301820709, 46,25 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.