Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva (gyvenamosios vietos nedeklaravęs,) anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. S. 2022 m. gruodžio 8 d., apie 22 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo nuomotą motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Corssland“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0167, patikros sertifikato numeris 1751978, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių) neblaivumas – 2,11 ‰ (promilių) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus vairavo išsinuomotą automobilį „Opel Corssland“. Alkoholį vartojo namuose, išgėrė apie 8 butelius alaus, susipykęs su drauge sėdo už automobilio vairo. Policijos pareigūnai nustatė 2,11 promilių girtumą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve dėl slidžios kelio dangos mašina slydo ir atsitrenkė į stulpą. Labai blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Nevartoja dažnai alkoholio. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytą 20 280 eurų automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti sutinka. Pusė metų nedirba. Turi 6 metų dukrą, moka jai išlaikymą. Neregistruotas užimtumo tarnyboje. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos - 20 280 eurų neturi. Teisė vairuoti transporto priemones atimta Lietuvoje, kitoje šalyje galės vairuoti, planuoja dirbti. Tokį jo poelgį įtakojo susipykimas su drauge, kuri yra jo vaiko mama. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti mamą - S. S.. Šiuo metu gyvena kartu su mama. Santykiai geri, papasakojus apie įvykį, mama blogai reagavo. Administracinis baustumas yra dėl stulpo apgadinimo tos dienos įvykio metu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja S. S. prašė paskirti savo sūnaus, S. S., laiduotoja. Nurodė, kad sūnus grįžęs papasakojo apie įvykį. Ji tokio sūnaus poelgio nepateisino, pyko ant sūnaus, kad taip padarė. Sūnus susipyko su drauge, draugė neleido jam pasimatyti su dukra. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, sūnus pažadėjo daugiau neišgėrinėti, ir nesėsti neblaivus už vairo. Sūnus labai išgyvena dėl įvykio ir dėl ateities, dėl didelių skolų, jei teks tokią sumą sumokėti. Pirmas toks sūnaus incidentas, jis neturėjo teistumų, baustumų. Sūnus užsienyje gyvena apie 10 metų. Šį kartą sūnus grįžo atostogoms, turėjo iš (duomenys neskelbtini) parvykti į (duomenys neskelbtini), išsinuomojo grįžimui automobilį. Sūnui darys teigiamą įtaką palaikydama jį, neatstumdama, jų tarpusavio santykiai geri. Ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante. Jos gaunamas darbo užmokestis apie 650 eurų atskaičius mokesčius. Prašo sūnų S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais kitais įrodymais.

2022 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), koordinatės: (duomenys neskelbtini). Priekyje pilkos spalvos automobilis “OPEL CROSSLAND”, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą. Apgadintas automobilio “OPEL CROSSLAND”, priekinis buferis, dešinėje pusėje. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 11-13; 14-22).

2022 m. gruodžio 9 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. S. savanoriškai pateikė nuomos sutarties kopiją (b. l. 93-100).

2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu automobilis “OPEL CROSSLAND”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui (b. l. 44-46).

Liudytojas R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 8 d., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. B., apie 21.20 val. buvo gautas pranešimas, kad per langą mato galimai neblaivius vyrus, įsėdančius į sidabrinės spalvos automobilį, visureigį. Vykstant į minėtą įvykį pastebėjo, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuoja sidabrinės spalvos visureigis „Opel“. Pabendravus su pranešėja telefonu, ši paaiškino, kad tai tas automobilis, į kurį įsėdo galimai neblaivūs asmenys. Dėl prastų oro sąlygų, didelio snygio, slidaus kelio tarp jų su minėtu automobiliu pasidarė didelis tarpas, per kurį stabdyti automobilio nebuvo galimybės. Automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, po to įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis „OPEL“ apsisuko (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie taip pat apsisuko minėtoje gatvėje. Priartėjus prie automobilio ir nespėjus įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių, priešais automobilis „OPEL“ pavažiavęs apie 50 m., atsitrenkė į gatvės apšvietimo žibintą, esantį išsukant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje rado sėdintį S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo neblaivumą, 22 val. 09 min. pirmu pūtimu nustatytas 2.32 promilių girtumas, 22 val. 23 min. antru pūtimu nustatytas 2.11 promilių girtumas. S. S. prisipažino būdamas neblaivus vairavęs automobilį, dėl savo tokio elgesio gailėjosi, paaiškino, kad išvažiavo pasivažinėti (duomenys neskelbtini) mieste. Kadangi automobilis buvo su Lenkijos Respublikos valstybiniais numeriais, S. S. nerišliai paaiškino, kad automobilis yra nuomotas, jis su savimi jokių dokumentų neturėjo ir nepateikė. Automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-68).

Liudytoja S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. S. yra jos sūnus. Ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja - konsultante, gaunamas darbo užmokestis apie 650 eurų į rankas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kai sūnus grįžta į (duomenys neskelbtini), visada apsistoja pas ją namuose. 2022 m. gruodžio 9 d. ji nežinojo, kad sūnus S. vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo nuomotą automobili „Opel”. Toks jo elgesys ją nustebino. Sūnui toks elgesys nebūdingas, jis geras žmogus, elgiasi tinkamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Ji juo pasitiki, todėl sutinka būti laiduotoja. Nori, kad sūnus būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pažada jį stebėti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Santykiai su sūnumi yra artimi, jie dažnai bendrauja ir palaiko artimus santykius. Neteista, nėra turėjusi administracinių nusižengimų (b. l. 71-73).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašu nustatyta, kad S. S. 2022 m. gruodžio 8 d. 22 val. 09 min. nustatyta 2,32 promilės, 22 val. 23 min. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 77-78)

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje priemonės - automobilio „Opel Crossland”, gamybos metai 2022, rinkos vertė - 20 280 eurai (b. l. 41).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent – liudytojo R. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2022 m. gruodžio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad S. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Crossland”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

S. S. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis S. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo mama S. S. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas šį prašymą palaikė.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir išpildytos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant nurodytų sąlygų visumai galimas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės svarstymas. Pažymėtina, kad teisė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017), taigi teismo apsisprendimui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kandidatūra.

S. S. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, (b. l. 110), todėl S. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, t. y. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Kaltinamasis nedirba, baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį vieną kartą pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį (b. l. 115), turi mažametį vaiką (b. l. 11), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 120), savo poelgį vertina kritiškai. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis S. S. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pretendentė į laiduotojus S. S. yra kaltinamojo mama. Ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta vieną kartą už tai, kad ėjo ne per pėsčiųjų perėją, pareikšta žodinė pastaba (b. l. 125), neteista (b. l. 126). Laiduotoja savo sūnaus elgesį vertina kritiškai, nurodė darysianti jam teigiamą įtaką jį palaikydama, bendraudama. Šios aplinkybės leidžia laikyti S. S. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog kaltinamajam S. S. taikytinas BK 40 straipsnis ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į tai, kad 2022 m. baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 5 eurų bauda, bauda nesumokėta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 12 d. (b. l. 101-102).

Byloje nustatyta, kad S. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone - UAB „(duomenys neskelbtini)” išsinuomotu automobiliu „Opel Crossland”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis. Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamasis šiuo metu nedirba, jo žodžiais, teikia materialinį išlaikymą mažametei dukrai. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio vertės kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų. Įvertinus tai, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė naštai, tai žlugdytų jį finansiškai, tiek morališkai, būtų pažeistas proporcingumo principas. Todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę, nei konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 4 000 Eur.

VI. Kiti klausimai

S. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę - išieškoti iš S. S. konfiskuotino turto –automobilio „„Opel Crossland”, vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą, t. y., 4 000 eurų.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

S. S. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. S., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ( 4 000 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-142-814/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).