Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 17.20 val., ties pastatu, esančiu Žemaitės g. 12, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. S. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARYE-0405“, patikros protokolo registracijos Nr. 1713719, 2022 m. rugpjūčio 6 d. 17.23 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. vakare, važiuodamas paimti buvusios sutuoktinės, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Vairavo automobilį, nes tuo metu, apie 17.20 val. nesijautė apsvaigęs. Iš vakaro buvo gėręs stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kadangi ryte jautėsi blogai, šiek tiek išgėrė alkoholio. Manė, kad vakare bus išsiblaivęs. Vairavo L. S. priklausantį automobilį F. F.. Labai blogai vertina savo tokį elgesį. Pirmą kartą neblaivus sėdo vairuoti transporto priemonę. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo 1999 m. 2021 m. yra baustas už greičio viršijimą, baudą sumokėjęs. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant L. S. atsakomybėn. L. S. yra jo buvusios sutuoktinės tėtis. Jie seniai bendrauja. Nors su žmona santuoką nutraukė 2022 m. rugsėjo mėnesį, tačiau jų bendravimas išliko toks pats, skyrybos neturėjo įtakos jų santykiams. Juos sieja bendri pomėgiai: grybavimas, žvejyba, krepšinio varžybų stebėjimas. Taip pat juos sieja ir jo vaikai, kurie yra L. S. anūkai. L. S. gyvena ir dirba Kaune. Jis gyvena Jonavoje, dirba Vilniuje. Susitinka savaitgaliais, kartu žiūri sporto varžybas, bendrauja ir telefonu. L. S. yra jam artimiausias žmogus. Mano, kad L. S. darys jam teigiamą įtaką. Kai L. S. pasakojo apie įvykį, L. S. į tai reagavo neigiamai.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais kitais įrodymais.

2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti prie namo Nr. 12, Žemaitės g. Jonavoje, kur kelkraštyje stovi automobilis F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis tvarkingas su smulkiais kėbulo defektais. Automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Darbininkų g. 2, Jonava (b. l. 22-33, 34-37).

2022 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 6 d. 17.23 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, 2022 m. rugpjūčio 6 d. 17.39 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas bei nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius (b. l. 74, 75-76).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio F. F. 2004 m. gamybos vertė yra 1 600 eurų su PVM (b. l. 41).

2022 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimu nustatyta, kad automobilis F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 53-56).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad R. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. P. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti kaltinamojo buvusį uošvį L. S. (b. l. 135-136). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas šį prašymą palaikė.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir išpildytos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant nurodytų sąlygų visumai galimas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės svarstymas. Pažymėtina, kad teisė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017), taigi teismo apsisprendimui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kandidatūra.

R. P. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, (b. l. 132-133), todėl R. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, t. y. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Kaltinamasis neteistas, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 92, 98), savo poelgį vertina kritiškai, administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 130), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 118). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. P. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Pretendentas į laiduotojus L. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo jam paskambino R. P., papasakojo, kad vairavo neblaivus. Jie kalbėjosi apie tai, kad R. P. blogai pasielgė. R. P. labai išgyveno, smūgis ir R. P., ir žmonai, ir vaikams. Jam protu nesuvokiamas toks poelgis, kaip vairavimas neblaiviam. Mano, kad R. daugiau taip tikrai nepasielgs. Jie yra pažįstami 30 metų. R. P. buvęs jos dukros vyras. Ryšys jų nenutrūko ir R. P. išsiskyrus su jo dukra. Jie dažnai susitinka, taip pat kalbasi telefonu 2–3 kartus per savaitę. Jis turi sodybą (duomenys neskelbtini). Vasarą savaitgaliais susitinka sodyboje, R. jam padeda. Artimą ryšį palaiko ir su R. dukromis. Nebūtų laidavęs, jeigu nebūtų įsitikinęs, kad R. P. daugiau taip nedarys. Mano, kad taip pasielgė dėl žmonos paprašymo pavežti, nes žmona turėjo vykti į šventę ir vėlavo, o žentas neįvertinęs, kad iš vakaro vartojo alkoholį, sėdo už vairo. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes turi įsipareigojimų, moka bankui paskolą. Jo darbo užmokestis 1 000 eurų, dar gauna pensiją.

Ikiteisminio tyrimo metu, pretendentas į laiduotojus L. S. nurodė, kad R. P. yra labai tvarkingas, pareigingas, santūrus, rūpestingas vyras ir tėtis. Alkoholį R. P. vartoja saikingai. Jam buvo staigmena tai, kad jis vairavo automobilį išgėręs. R. P. girto apskritai nėra matęs. Nurodo, kad R. P. nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad vairavo automobilį išgėręs. Jų santykiai su R. labai šilti. Jie tankiai bendrauja, R. klausosi jo patarimų, todėl mano, kad gali daryti jam teigiamą poveikį (b. l. 70).

L. S. yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 165-167), neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau baudos sumokėtos ir baustumai išnykę (b. l. 169-172). Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad L. S. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką R. P. (BK 40 straipsnio 3 d.).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam R. P. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimo terminas turi būti 1 metai 6 mėnesiai. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojo asmenybę. Taigi R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Byloje nustatyta, kad R. P. vairavo ne jam, o L. S. priklausančią transporto priemonę - automobilį F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkanti pinigų suma – 1 600 Eur, kuri nustatyta pagal vidutinę tokio automobilio rinkos kainą (1 t., b. l. 41).

VI. Kiti klausimai

K. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris buvo taikytas prokuroro 2022 m. birželio 14 d. nutarimu, panaikintinas.

Kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2022 m. rugpjūčio 6 d. vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo L. S. atsakomybėn. Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. P. valstybės naudai automobilio F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinkančią pinigų sumą – 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 2022 m. rugpjūčio 6 d. vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

R. P. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui L. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. P., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (1 600 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-142-814/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).