Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismo prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Principo reikalas“; patvirtinti 530 Eur/mėn. sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

2. Pareiškėjas pareiškime dėl jo nemokumą sukėlusių priežasčių nurodė, kad tapo nemokus, nes 2008 m. birželio 27 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui suteiktas 130 654,44 Eur dydžio kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinanti įkeistas pareiškėjo nupirktas žemės sklypas. Pareiškėjas kredito sutartį sudarė ir žemės sklypą nupirko iš esmės prieš ekonominės krizės pradžią. Dėl 2008 m. pabaigoje Lietuvą ištikusios ekonominės krizės, išaugusių paskolos palūkanų ir sumažėjusių pajamų pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebepajėgė laiku mokėti paskolos įmokų AB SEB bankui ir kredito sutartis buvo nutraukta. 2012 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos kreditoriui AB SEB bankui išieškojimo. Pareiškėjo nupirktas, kreditoriui AB SEB bankui įkeistas, žemės sklypas buvo parduotas už mažesnes kainas nei jis buvo pirktas, iš pardavimo gautų lėšų nepakako kreditoriaus AB SEB banko reikalavimui padengti. Nekilnojamojo turto kainų kritimas taip pat lėmė pareiškėjo tapimą nemokiu. Kreditoriui AB SEB bankui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, pareiškėjas nebepajėgė teikti viso išlaikymo savo dviem nepilnamečiams vaikams ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Visos aptartos aplinkybės lėmė pareiškėjo tapimą nemokiu. Pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą sudaro: kreditoriaus AB SEB banko 197 655,40 Eur reikalavimo suma ir I. G. (dviejų vaikų išlaikymo įsiskolinimas) 16 100 Eur reikalavimo suma, iš viso 213 755,40 Eur. Pareiškėjas nekilnojamojo, kilnojamojo ir kito turto neturi. Jam mokamas mėnesinis darbo užmokestis po privalomų mokesčių atskaitymo vidutiniškai sudaro apie 531,87 Eur/mėn. Pareiškėjo ir jo išlaikomo asmens (nepilnametės dukros) būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 530 Eur suma, ją sudarys: 70 Eur išlaidos būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams; 10 Eur išlaidos transportui; 50 Eur išlaidos maistui; 370 Eur išlaidos vaiko išlaikymui; 10 Eur išlaidos vaistams, vitaminams ir asmens higienai; 10 Eur išlaidos rūbams ir avalynei; 10 Eur kitoms nenumatytoms reikmėms. Kas mėnesį planuojamas mokėti atlyginimas bankroto administratoriui sudarys apie 70 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su pareiškėjo reikalavimais dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs Plungės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui.

5.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skolingas AB SEB bankui 197 655,40 Eur, I. G. (vaikų išlaikymo įsiskolinimas) 16 100 Eur. Iš viso įsiskolinimas kreditoriams – 213 755,40 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad 197 655,40 Eur dydžio įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui yra pradelstas, skolos išieškojimą nuo 2013 m. balandžio 10 d. vykdo antstolė B. T., vykdomosios bylos Nr. 0005/13/00658. Taip pat pareiškėjas turi 16 100 Eur dydžio įsiskolinimą I. G., įsiskolinimo susidarymo pradžia 2022 m. rugsėjo 1 d., skolos išieškojimas antstolių kontorai nėra perduotas.

5.2. Iš 2024 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP‑6621-1086/2024, turinio nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjai I. G. ir V. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydami tvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo grąžinimo ir minėta teismo nutartimi buvo patvirtinta 2024 m. rugsėjo 24 d. sudaryta taikos sutartis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog dar 2022 m. pasižadėjo mokėti abiem vaikams iš viso po 700 Eur kas mėnesį (kai jo gaunamas užmokestis tuo metu siekė 335 Eur), šiuo metu pareiškėjas 2024 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi prisiėmė dar didesnius finansinius įsipareigojimus – kas mėnesį mokėti po 817 Eur (447 + 370 = 817 Eur) (kai jo oficialiai gaunamos pajamos sudaro 436 Eur), o tai kelia abejonę, jog pareiškėjas nenurodo realių gaunamų pajamų ir galbūt turi kitą pragyvenimo šaltinį. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad yra susitaręs, jog atėjus naujam investuotojui, jam bus padidintas atlyginimas, tačiau šie duomenys niekaip nepagrįsti ir nepatvirtinti, be to, 2024 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutartis įsiteisėjusi ir ją privaloma vykdyti nedelsiant.

5.3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo kreditoriams dar 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešė apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, tačiau po mėnesio, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d., sudarė taikos sutartį (kurią teismas patvirtino 2024 m. spalio 3 d. neskundžiama nutartimi) su viena iš turimų kreditorių, kuria pripažino turimą išlaikymo įsiskolinimą (išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimas teismui nepateiktas) ir savanoriškai padidino neva anksčiau žodžiu sutarto nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo sumą.

5.4. Teismas pritarė suinteresuoto asmens AB SEB bankas pastaboms, kad pareiškėjo susitarimas su jo vaikų motina vertintinas kaip pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, kadangi iš viso mokėtina pareiškėjo suma pagal taikos sutarties nuostatas turėjo būti 16 450 Eur. Pagal pareiškėjo banko sąskaitos išrašo duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas vaikų išlaikymui sumokėjo 10 202 Eur, todėl neaišku, kokiu pagrindu šalys konstatuoja pareiškėjo įsiskolinimo sumą esant 16 100 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjas taikos sutartimi nesąžiningai siekė apriboti žemesnės eilės kreditoriaus galimybes tenkinti reikalavimą, dirbtinai didinant išlaikymo skolą, prisiimant nepagrįstus įsipareigojimus, kurių įvykdymas pareiškėjui nėra įmanomas pagal oficialiai gaunamas pajamas (uždirba 513 Eur, įsipareigoja vaikų motinai nuo 2024 m. spalio 1 d. mokėti per mėnesį 817 Eur (370 + 447)). Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstos apimties įsipareigojimų prisiėmimas turi įtakos pareiškėjo mokumui ir gebėjimui vykdyti įsipareigojimus kreditoriui bei pagrindžia tai, kad pareiškėjas siekia bankroto proceso pagalba tiesiog nusirašyti skolą. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo paaiškinimus dėl išrašuose matomų mokėjimų, kuriuose nurodyta paskirtis „už vaikus“, paskirties kaip mokėjimų už komunalinius mokesčius ir kitas būsto išlaikymo išlaidas.

5.5. Teismas įvertino, kad iš esmės pareiškėjo nurodomos gaunamos pajamos nepasikeitė nuo 2013 m., kai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, netgi nežymiai padidėjo, tačiau pareiškėjas nenurodė, kodėl būtent dabar nusprendė kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taip pat nenurodė, kaip pareiškėjas siekė gerinti savo finansinę padėtį ir padengti turimus kreditinius įsipareigojimus bei dėl kokių priežasčių jam tai nepavyko.

5.6. Teismas įvertino, kad prie pareiškėjo nurodomos jam minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos mažiausiai 530 Eur sumos turėtų būti pridedama dar pagal taikos sutartį mokėtina suma – 447 Eur. Taigi pareiškėjo išlaidos kas mėnesį bus 1 047 Eur, tačiau jo oficialiai gaunamos pajamos – 513,87 Eur. Pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kaip jis siekia atkurti savo mokumą, kokių priemonių imsis (kurių nesiėmė jau daugiau nei 3 metus iki kreipimosi į teismą), kad bent iš dalies būtų dengiami įsipareigojimai kreditoriui. Teismo vertinimu, pareiškėjas sąmoningai ir kryptingai nesiekia generuoti pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, nors nurodo neturintis jokių sveikatos sutrikimų. Nustatyta, kad iš nurodytų gaunamų pajamų pareiškėjas negalės padengti savo būtinųjų poreikių, taip pat negalės sumokėti nemokumo administratoriaus atlygio ir tęsti atsiskaitymų su kreditoriais. Pareiškėjas nenurodo, kad planuoja ateityje gauti didesnes pajamas, kiek planuoja padidinti gaunamas lėšas. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia ne sąžiningai bankrutuoti, o tik nurašyti skolas, t. y. pareiškėjas neturi siekio atsiskaityti su kreditoriais, o tai rodo jo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

5.7. Pažymėta, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei jo nurodomos reikalingos mėnesinės išlaidos būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl pareiškimo priėmimo dieną negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas negauna kitų papildomų pajamų. Teismo vertinimu, nurodymas, jog pareiškėjo pajamas sudaro tik iš darbo santykių gaunamos pajamos, verčia abejoti dėl gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų realumo.

5.8. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus argumentus, kad ginčas dėl pareiškėjo neveikimo nepriimant mirusios motinos palikimo šiuo metu vyksta teisme, ir kitus argumentus, pažymėjo, kad pareiškėjas bute gyveno ir mamai esant gyvai bei ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi kasdien, priešingai, nei tai galėjo faktiškai daryti sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Finansinis sesers prisidėjimas prie mamos kasdienių poreikių tenkinimo ar finansinė pagalba pareiškėjui nesuteikia pagrindo veikti priešingai kreditoriaus interesams. Teismas pritarė suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentams, kad būtent palikimo nepriėmimas akivaizdžiai sumažino pareiškėjo galimybes didžiąja dalimi padengti kreditoriui skolą, dėl to likusios skolos suma nebebūtų tokio masto, kad negalėtų būti padengta per protingą laiką pareiškėjui vykdant kasmėnesinius mokėjimus / išskaitymus iš darbo užmokesčio. Būtent atsisakymas (neveikimas) nuo priklausančios palikimo dalies, konstatuotas kaip pareiškėjo nemokumą sukėlusi priežastis, kadangi iki tol pareiškėjas nemanė, kad jis nemokus.

5.9. Pažymėta, kad pareiškėjas dėl individualios nekilnojamojo turto agentūrų veiklos išregistravimo kreipėsi tik 2024 m. spalio 16 d., t. y. po 2024 m. spalio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir išsklaidyti abejones dėl realios finansinės padėties, vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi galimybę dirbti, kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau sąmoningai to nedaro. Vienas didžiausių įsiskolinimų kreditorei susidarė iš pareiškėjo, kaip verslininko, veiklos.

5.10. Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, pažymėjo, kad kreditiniai įsipareigojimai AB SEB bankui atsirado 2012 m. Klaipėdos apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu ir, praėjus nuo šio dokumento išdavimo daugiau kaip 12 metų, kreditiniai įsipareigojimai faktiškai nesumažėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas netrumpą vadovavimo patirtį, būtų dėjęs pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir sąžiningai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjo pasyvus elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas įvertino, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes mažinti savo skolinius įsipareigojimus, tačiau dėl savo pasyvaus elgesio šių savo pareigų nevykdė, todėl konstatavo, jog pareiškėjas tokiu savo elgesiu buvo nesąžiningas prieš kreditorius ir toks jo nesąžiningumas sumažino pareiškėjo galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

5.11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis ir jo elgesį, nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą, toks elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, būtų naudingas tik pareiškėjui, ir neatitiktų kreditorių interesų, taip iškreipiant pareiškėjo, kaip skolininko, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Skundžiamoje nutartyje teismo daromos išvados yra neteisingos ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pirma, pareiškėjas buvo susitaręs savo abiem vaikams mokėti išlaikymą ne po 700 Eur kas mėnesį, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, o po 350 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiam vaikui. Antra, skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertinamos pareiškėjo pajamos. Iš prie pareiškimo pridėtos pažymos matyti, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis sudaro ne 436 Eur, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, o 531,87 Eur per mėnesį. Po atliktų išskaitų kreditoriams (96,60 Eur), pareiškėjui darbovietė išmokėdavo 435,27 Eur sumą per mėnesį. Trečia, skundžiamoje nutartyje nurodomą bendrą 817 Eur sumą sudaro išlaikymo įsiskolinimo dengimas (447 Eur/mėn.) ir tolesnis išlaikymo teikimas nepilnametei dukrai 370 Eur/mėn. Skundžiamoje nutartyje neteisingai teigiama, kad visa 817 Eur/mėn. suma yra einamieji pareiškėjo mokėjimai ir minėta suma be pagrindo pridedama prie pareiškėjo prašomos patvirtinti sumos būtinųjų poreikių tenkinimui. Faktiškai 447 Eur/mėn. suma patenka į bendrą pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo sumą (16 100 Eur) ir, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, būtų patvirtinama kaip pradelstas mokėjimas bei dengiama pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjas bankroto proceso metu privalėtų atlikti tik einamuosius mokėjimus, t. y. mokėti nepradelstą išlaikymą nepilnametei dukrai 370 Eur/mėn. Šią sumą pareiškėjas jau yra įtraukęs į pareiškimu prašytą patvirtinti būtiniesiems poreikiams tenkinti bendrą 530 Eur/mėn. sumą.

6.2. Pareiškėjas išlaikymo įsipareigojimus prisiėmė ne siekdamas apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jo turtą, nes pareiga išlaikyti vaikus pareiškėjui kyla pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas. Tuo metu, kai pareiškėjas susitarė dėl išlaikymo vaikams teikimo (2022 m. rugsėjo 1 d.), minimali mėnesinė alga sudarė 730 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė jau 840 Eur. Pareiškėjas susitarė, jog kiekvienam vaikui teiks po 350 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Pareiškėjui nesutikus su tokio dydžio išlaikymu, vaikų motinai teismas galbūt būtų priteisęs dar didesnes išlaikymo sumas. Pareiškėjo susitartas vaikų išlaikymas nebuvo didesnis nei tuo metu buvusi nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl nėra pagrindo teigti, kad susitardamas dėl vaikų išlaikymo pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Šiuo metu pareiškėjui nustatytas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai 370 Eur/mėn. taip pat nėra per didelis ir nesiekia net pusės šiuo metu galiojančios minimalios mėnesinės algos (924 Eur/mėn.), kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarys 1 038 Eur/mėn. Išlaikymo vaikams nusistatymu, sudarytu susitarimu su vaikų motina, pareiškėjas nepiktnaudžiavo ir nepažeidė kitų savo kreditorių teisių.

6.3. Teismas neanalizavo pareiškėjo pateiktų banko sąskaitos išrašų ir sąskaitų už komunalinius mokesčius. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškėjui kartą atlikus pavedimą vaikų motinai, kurio paskirtis buvo nurodyta „.už vaikus“, ši paskirtis visada identiškai kartodavosi ir kituose pavedimuose. Tai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis tiesiog nepakeisdavo pavedimo paskirties. Aplinkybę, kad pareiškėjas atlieka mokėjimus už būsto išlaikymo išlaidas, patvirtina tai, jog mokėjimų sumos yra skirtingos. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pervestų sutartas vaikų išlaikymo sumas, šios sumos būtų buvusios visada vienodos ir suapvalintos. Aplinkybė, kad jis gyvena viename bute su vaikų motina, savaime nepaneigia jo pareigos prisidėti prie būsto išlaikymo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis pats jokių mokėjimų už butą neatlieka, tai daro jo vaikų motina.

6.4. Iš anksčiau likusi pavedimo paskirtis „.už vaikus“ taip pat parodo, kad tarp pareiškėjo ir jo vaikų motinos jau anksčiau (dar iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) buvo bendrauta dėl išlaikymo vaikams teikimo. Tai paneigia argumentus, kad sudarytu susitarimu dėl vaikų išlaikymo pareiškėjas siekė apriboti kitų kreditorių galimybes atgauti skolą. Pareiškėjui neteikiant išlaikymo vaikams, tačiau dengiant įsiskolinimus kitiems kreditoriams, iš esmės būtų pažeidžiami vaikų teisėti interesai. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kokios konkrečios aplinkybės ir įrodymai leistų pagrįstai teigti, kad išlaikymo skolos vaikams nebuvo. Taikos sutartis dėl vaikų išlaikymo yra patvirtinta Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi, ji yra įsiteisėjusi ir privaloma. Skundžiamoje nutartyje be pagrindo pareiškėjo susitarimas dėl vaikų išlaikymo, vertinamas, kaip pareiškėjo nesąžiningumas FABĮ prasme.

6.5. Pareiškėjo vertinimu, dėl prieštaringų teismo motyvų dėl pareiškėjo planuojamų gauti pajamų jo bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo išnagrinėtas neišsamiai. Pareiškėjas yra atskleidęs aplinkybes apie savo pajamas. Jokių kitų dokumentų ar domenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas gauna kažkokias papildomas pajamas byloje nėra, o pareiškėjas jokių kitų pajamų negauna. Teismo teiginiai, kad pareiškėjas dėl individualios nekilnojamojo turto agentūrų veiklos išregistravimo kreipėsi tik 2024 m. spalio 16 d., nepagrindžia, jog jis gavo papildomas pajamas. Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus pareiškimo trūkumus, teismui buvo nurodęs, kad šios veiklos nevykdo. Būtent dėl teismo nustatytų trūkumų veikla ir buvo išregistruota. Jeigu teismui kilo klausimų dėl pareiškėjo gaunamų pajamų, jis galėjo prašyti pareiškėjo pateikti metines pajamų deklaracijas, tačiau tai nebuvo daroma.

6.6. Neaišku, kodėl teismas prie pareiškėjo prašomos patvirtinti būtiesiems poreikiams tenkinti reikalingos 530 Eur/mėn. sumos prideda išlaikymo įsiskolinimo dengimo sumą. Visas kitas vaikų išlaikymo mokėjimas jau yra pradelstas, taigi šis reikalavimas bankroto byloje būtų tvirtinamas kaip kreditoriaus(-ių) finansinis reikalavimas. Pareiškėjas neprašė teismo jo būtiniesiems poreikiams tenkinti didesnės sumos nei jo gaunamos pajamos.

6.7. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodomas pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis jau vasarą sudarė 531,87 Eur/mėn., tačiau teismas klaidingai nurodo 513,87 Eur sumą. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro tik 436 Eur. Šios teismo klaidos galėjo padaryti įtaką nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimui. Teismas, matydamas, kad pareiškėjas būtinųjų poreikių tenkinimui prašo patvirtinti per didelę ar nepagrįstą sumą, gali patvirtinti mažesnę sumą.

6.8. Fizinių asmenų bankroto procese galioja sąžiningumo prezumpcija. Skundžiama nutartis grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais apie tariamas kitas pareiškėjo pajamas, nors jokių kitų pajamų nei nurodytosios pareiškėjas negauna. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad planuoja, jog jo pajamos artimiausiu metu turėtų didėti. Be to, pareiškime pareiškėjas yra nurodęs, kad, būdamas darbingas ir siekdamas užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, bankroto proceso metu sieks užsiimti darbine veikla bei dės pastangas tam, kad padidintų savo pajamas. Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Skundžiamoje nutartyje nurodyti klausimai detaliai būtų aptariami ir išsprendžiami plano tvirtinimo etape, t. y. iškėlus fizinio asmens bankroto bylą.

6.9. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, didžiąja dalimi pareiškėjo mama rūpinosi būtent pareiškėjo sesuo. Tai buvo daroma tiek suteikiant finansinę pagalbą, tiek fiziškai rūpinantis mama. Pareiškėjo mama, jam pačiam anksčiau buvo suteikusi finansinę pagalbą. Šios aplinkybės ir pareiškėjo liga lėmė tai, kad jis nenuvyko pas notarą nei priimti palikimo, nei jo atsisakyti. Skundžiamoje nutartyje pakartojami nepagrįsti AB SEB banko argumentai, kad palikimo nepriėmimas akivaizdžiai sumažino pareiškėjo galimybes didžiąja dalimi padengti kreditoriaus skolą. Šios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir net AB SEB banko ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Jeigu faktinė pareiškėjo skola AB SEB bankui sudaro 209 315,23 Eur, o 1/2 dalies palikimo (buto) vertė siekia tik apie 52 500 Eur (105 000 Eur / 2 = 52 500 Eur), tai net butą realizavus priverstinio išieškojimo tvarka, pareiškėjas AB SEB bankui liktų skolingas apytiksliai 156 815,23 Eur (209 315,23 Eur – 52 500 Eur = 156 815,23 Eur). Pareiškėjui nurodyto dydžio skolos, pagal gaunamas pajamas, nepavyktų padengti per protingą terminą. Pareiškėjas yra 61 metų amžiaus, ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje nevertinta, nors ji yra svarbi. Taip pat būtina įvertinti, kad pareiškėjui būtų priklausiusi tik 1/2 dalis palikimo (buto). Akivaizdu, jog pardavinėjant tik dalį buto, jo vertė gali būti net mažesnė nei vidutinė rinkos vertė. Be to, priverstine tvarka išieškant skolą ir butą pardavinėjant iš varžytinių, dar papildomai būtų patiriamos vykdymo išlaidos. Likusi pareiškėjo nepadengta skola AB SEB bankui vis kistų dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų.

6.10. Tuo metu, kai mirė pareiškėjo mama ir pareiškėjas nenuvyko pas notarą išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, pareiškėjas jau buvo nemokus. Net jeigu pareiškėjas būtų priėmęs 1/2 dalį palikimo (buto) ir iš šio buto dalies pardavimo gautos lėšos būtų buvusios skirtos kreditoriaus AB SEB banko skolai dengti, pareiškėjas vis tiek liktų nemokus ir per protingą terminą neturėtų jokių galimybių padengti likusios skolos. Šiuo metu ginčas dėl palikimo nepriėmimo yra nagrinėjamas teisme ir klausimas iki šiol nėra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės be pagrindo nurodė, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai nepriimdamas (atsisakydamas) palikimo.

6.11. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad iki palikimo nepriėmimo pareiškėjas nemanė, jog jis yra nemokus. Tokia teismo išvada yra klaidinga. Tiek prieš palikimo nepriėmimą pareiškėjas buvo nemokus, tiek tokiu atveju, jeigu būtų parduota pareiškėjui priskiriama buto dalis – jis liktų nemokus. Taigi palikimo priėmimas nedaro reikšmingos įtakos pareiškėjo tapimui nemokiu.

6.12. Nors teismas nurodo, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir nedengė skolos AB SEB bankui, tačiau byloje esanti pažyma apie darbo užmokestį įrodo, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio nuolat buvo išskaitomos sumos šio kreditoriaus reikalavimui dengti. Šios sumos siekdavo apie 96,60 Eur/mėn. Taip pat teismo posėdžio metu kreditoriaus AB SEB banko advokatė nurodė, kad kreditoriaus naudai yra išieškota apytiksliai 4 000 Eur suma. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas pagal galimybes dirbo, o kreditoriaus AB SEB banko reikalavimas buvo išieškomas priverstine tvarka, atliekant išskaitas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Šios aplinkybės gali būti vertinamos už pastarųjų trejų metų laikotarpį.

7. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir 2024 m. gruodžio 16 d. teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bankui iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Nesutinka su tuo, kad vaikų išlaikymo pareiga paneigia pareiškėjo pareigą mokėti ir kitas skolas, ar leidžia sudaryti akivaizdžiai neįgyvendinamus susitarimus. Apeliantas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal taikos sutartį, arba prisiėmė juos nepagrįstai didelius (nes jo generuojamos oficialios pajamos akivaizdžiai tokių pareigų prisiimti neleidžia), arba pareiškėjas generuoja neoficialias pajamas, apie kurias duomenų teismui nepateikė.

7.2. Apeliantas nepaneigia taikos sutarties turinio logikos trūkumų dėl konstatuoto 16 100 Eur įsiskolinimo sumos, kadangi pagal sąskaitos išrašą matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas vaikų išlaikymui sumokėjo 10 202 Eur. Apeliantas, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu, nesąžiningu susitarimu su vaikų motina, siekia apriboti paskesnės eilės kreditoriaus teises ir interesus, sąmoningai mažina savo mokumą. Nesutinka su apelianto 2024 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutarties vertinimu. Nesąžiningo susitarimo sudarymas ir tvirtinimas teisme patvirtina apelianto nesąžiningą elgesį. Taikos sutartį jis sudarė laisva valia ir jos patvirtinimas teisme sukuria res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) poveikį šalims, t. y. pareiškėjui ir jo vaikų motinai, tačiau neapriboja teismo ginčo byloje vertinti tokio susitarimo turinio ir pareiškėjo veiksmų FABĮ prasme.

7.3. Nuo 2013 metų vykdant priverstinį skolos išieškojimą, pareiškėjas kreditoriui bankui sugebėjo grąžinti iš oficialių pajamų apie 4 000 Eur, tai sudaro apie 364 Eur per metus arba kiek daugiau nei 30 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad turint vienintelį kreditorių (neskaičiuojant išlaikymo vaikams), tai nelaikytina sąžiningu siekiu dėti maksimalias pastangas dengti skolas.

7.4. Net ir įvertinus rašymo apsirikimą (ne 513,87 Eur, o 531,87 Eur oficialios pajamos), patvirtinus būtiniesiems poreikiams 530 Eur sumą, nemokumo administratoriaus atlyginimui ir kreditoriams lieka 1,87 Eur. Tai, akivaizdu, neužtikrina skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Teiginiai, kad įsipareigojimas dengti įsiskolinimą kas mėnesį po 447 Eur laikytinas pradelstu, nepagrįsti. Būtent taikos sutartimi apeliantas susitarė ir įsipareigojo dengti įsiskolinimą lygiomis dalimis per 36 mėnesius, kasmėnesiniais mokėjimais, taigi negali būti laikoma, kad įsipareigojimo mokėjimo terminai visa apimtimi suėję (taikos sutartis sudaryta 2024 m. rugsėjo 24 d.).

7.5. Būtent palikimo nepriėmimas akivaizdžiai sumažino pareiškėjo galimybes didžiąja dalimi padengti kreditoriui skolą, dėl to likusios skolos suma galbūt nebebūtų tokio masto, kad negalėtų būti padengta per protingą laiką pareiškėjui vykdant kasmėnesinius mokėjimus / išskaitymus iš darbo užmokesčio. Mano, kad būtent atsisakymas priklausančio palikimo, konstatuotinas kaip pareiškėjo nemokumą sukėlusi priežastis, kadangi iki tol pareiškėjas nemanė, jog jis nemokus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Pareiškėjo atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

10. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo informavo 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimais. Pareiškėjas į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2024 m. spalio 11 d.

11. Pareiškėjas pareiškime pateiktame kreditorių ir jų reikalavimų sąraše nurodė, kad jo kreditorių reikalavimų suma iš viso sudaro 213 755,40 Eur: 1) kreditoriaus AB SEB banko likusi reikalavimo suma sudaro 197 655,40 Eur, skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00658 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą) vykdomas nuo 2013 m. balandžio 10 d.; 2) kreditorės I. G. (vaikų J. B. ir D. B. išlaikymo įsiskolinimas) reikalavimo suma sudaro 16 100 Eur, jo susidarymo pradžia 2022 m. rugsėjo 1 d., skolos išieškojimas antstolių kontorai nėra perduotas.

12. Remiantis bylai pateikto AB SEB banko 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio kopijos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-353-1086/2025 (anksčiau Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinė byla Nr. e2-5043-1086/2024) nagrinėjamas ieškovo AB SEB banko ieškinys atsakovui pareiškėjui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Minėtu ieškiniu AB SEB bankas prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) pareiškėjo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimu), atsiradusį po pareiškėjo motinos M. B. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)); taip pat ieškiniu prašoma leisti nukreipti išieškojimą pagal 2012 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą iš pareiškėjo ieškovo AB SEB banko naudai į nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėta civilinė byla nėra išnagrinėta.

13. Bylai pateikta įsiteisėjusi Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-6621-1086/2024, ja patvirtinta 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjų I. G. ir V. B. sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta, jog: (i) V. B. pripažįsta 16 100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikams J. B. ir D. B., apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (pažymint, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. šalys žodine sutartimi susitarė, jog tėvas dukrai ir sūnui, iki šis 2024 m. birželio 31 d. baigs vidurinę mokyklą, mokės kiekvienam po 350 Eur mėnesinį išlaikymą, tačiau šių įsipareigojimų iki 2024 m. rugsėjo 1 d. tinkamai nevykdė); (ii) V. B. įsipareigojo sumokėti 16 100 Eur skolą per 36 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 447 Eur į I. G. nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos; (iii) nuo 2024 m. spalio 1 d. V. B. įsipareigojo nepilnamečiam vaikui – dukrai J. B. mokėti po 370 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos iki vaikui sueis 18 metų. Iš minėtos teismo nutarties turinio nustatyta, kad pareiškėjai I. G. ir V. B. į teismą su pareiškimu patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo grąžinimo kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Apeliantas nesitikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo finansinę situaciją, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, priėmęs palikimą, galėtų savo kreditorių reikalavimus padengti neiškėlus jam fizinio asmens bankroto bylos, taip pat be pagrindo, nenustatęs jokių pareiškėjo tyčinių veiksmų, pareiškėją iš esmės pripažino nesąžiningu.

15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

16. Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

17. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

18. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

19. Taigi, pagal FABĮ nuostatas, fizinio asmens sąžiningumo vertinimas yra reikšmingas teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningumas gali būti suprantamas ir kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑376‑219/2017).

21. Skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021; 44 punktas).

22. Apeliantas teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje be pagrindo pareiškėjo susitarimas dėl vaikų išlaikymo vertinamas kaip pareiškėjo nesąžiningumas FABĮ prasme. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atskirojo skundo argumentus ir įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su pareiškėjo išlaikymo teikimo savo vaikams įsipareigojimais. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP‑6621‑1086/2024, duomenys ir duomenys apie pareiškėjo darbo užmokestį buvo įvertinti nustatant pareiškėjo įsiskolinimų dydį, turtinę padėtį ir veiksmus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareiškėjo veiksmus vertinant sąžiningumo aspektu.

23. Apeliantas pažymi, kad jis buvo susitaręs savo abiem vaikams mokėti po 350 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog tuo metu (2022 m.) jo gaunamas darbo užmokestis siekė 335 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad taip pareiškėjas nurodo, jog 2022 m. pasižadėjo mokėti abiem vaikams iš viso 700 Eur kas mėnesį (t. y. 350 Eur x 2), kai jo gaunamas darbo užmokestis sudarė 335 Eur (t. y. buvo beveik dvigubai mažesnis).

24. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis sudaro 531,87 Eur per mėnesį, o ne 436 Eur, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, ir tik po atliktų išskaitų kreditoriams (96,60 Eur) pareiškėjui darbovietė išmokėdavo 435,27 Eur sumą per mėnesį. Tačiau apelianto akcentuojami prie pareiškimo pridėtos pareiškėjo darbdavės 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymos duomenys apie 2024 m. vasario–liepos mėn. laikotarpiu pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas bei tai, kad pareiškėjo darbo užmokestį sudarė 531,87 Eur, prieš atliekant 96,60 Eur išskaitas pagal vykdomąjį raštą, iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos duomenis, kad nors pareiškėjo realiai gaunamos oficialios pajamos sudarė apie 436 Eur (t. y. atlikus išskaitas pagal vykdomąjį raštą), pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 25 d. teismui tvirtinti pateikta 2024 m. rugsėjo 24 d. taikos sutartimi, kuri patvirtinta 2024 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi, prisiėmė dar didesnius finansinius įsipareigojimus – kas mėnesį mokėti po 370 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai ir 447 Eur kaip išlaikymo įsiskolinimo dengimą (iš viso tai sudaro 817 Eur kas mėnesį).

25. Apeliantas nurodo, kad 447 Eur/mėn. suma patenka į bendrą pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo sumą (16 100 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos sutartis patvirtinta 2024 m. spalio 3 d. teismo nutartimi, o nurodytas įmokas pareiškėjas įsipareigojo mokėti kasmėnesiniais mokėjimais lygiomis dalimis 36 mėnesius, taigi pareiškėjo įsipareigojimo atlikti mokėjimus terminai nėra suėję visa apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo pareiškėjo įsipareigojimo mokėti 447 Eur/mėn. sumą įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo nurodytą 530 Eur būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalingą sumą, turėtų būti įvertinta ir pridedama pagal taikos sutartį kas mėnesį mokėtina 447 Eur suma.

26. Apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis apie paminėtu laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas ir prisiimtus įsipareigojimus, nepagrįstai padarė išvadą, jog toks pareiškėjo elgesys, nors ir vykdant pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, kelia pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas nenurodo realių gaunamų pajamų ir galbūt turi kitą pragyvenimo šaltinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, jog pareiškėjas, susitardamas dėl vaikų išlaikymo, elgėsi nesąžiningai. Byloje nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas 2024 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu pareiškėjui (atsakovui) dėl vienašalio sandorio (atsisakymo priimti (neveikimu) palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties) pripažinimo negaliojančiu. Pastebėtina, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo grąžinimo kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d. ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo priimta po to, kai pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimais informavo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir iki pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui 2024 m. spalio 11 d. Šiuos bylos faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai į juos atsižvelgė.

28. Paminėti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą vertinti, kad pareiškėjas suprato ir atliko tikslingus veiksmus, tam jog, egzistuojant trečiosios eilės kreditoriui, atsirastų pirmesnės eilės kreditorė. Šiuo aspektu reikšminga įvertinti ir tai, kad, kaip nustatyta anksčiau ir pagrįstai įvertinta pirmosios instancijos teismo, taikos sutartimi tiek pareiškėjo 2022 m. žodinio susitarimo pagrindu nurodytas pažadėtas dviem vaikams mokėti išlaikymo dydis, tiek teismui patvirtinti pateikta taikos sutartimi prisiimti finansiniai įsipareigojimai iš esmės žymiai viršijo pareiškėjo oficialiai gaunamas pajamas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad butų kilę nesutarimų dėl išlaikymo teikimo – pareiškėjas, teigdamas, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m., tokių aplinkybių nenurodė.

29. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog, įvertinus teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, iš viso pareiškėjo įsiskolinimo suma turėtų sudaryti 16 450 Eur, o ne nurodytą 16 100 Eur sumą. Be to, iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. matyti, jog kas mėnesį buvo atliekami mokėjimai vaikų motinai, mokėjimų paskirtyje nurodant „už vaikus“, mokant įvairaus dydžio sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad pareiškime pareiškėjas nurodo, jog būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams jam reikalinga suma yra tik 70 Eur. Minėtais pareiškėjo mokėjimais pervestos didesnės sumos. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir atmetė pareiškėjo paaiškinimus, jog tokie mokėjimai, pareiškėjo teigimu, nepakeitus kartą atlikto pavedimo paskirties „už vaikus“, buvo atlikti už komunalinius mokesčius ir kitas būsto išlaikymo išlaidas jas mokėjusiai vaikų motinai. Apelianto argumentai, kad mokėjimų sumos yra skirtingos, nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados dėl mokėjimų paskirties.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-6621-1086/2021, yra įsiteisėjusi ir privaloma, ir šią teismo nutartį pareiškėjas privalės vykdyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Šioje byloje yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas ir kiekvieno iš sudarytų sandorių ar atliktų veiksmų ryšys su pareikštu reikalavimu. Nepaisant to, kad tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir nors apeliantas remiasi argumentais dėl pripažintino orientacinio vaikų būtiniems poreikiams tenkinti reikalingo minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio, tačiau šiuo atveju nėra galimas vien formalus išlaikymo pareigos vertinimas, kadangi pareiškėjas siekia fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir tai įpareigoja asmenis elgtis sąžiningai ne tik sudarant konkrečius sandorius, tačiau ir bendrąja prasme.

31. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą įvertinti skolininko elgesį su savo finansais, sudarant sandorius ir prisiimant įsipareigojimus iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas taikos sutartimi nesąžiningai siekė apriboti žemesnės eilės kreditoriaus galimybes tenkinti reikalavimą, dirbtinai padidinant išlaikymo skolą, prisiimant nepagrįstus įsipareigojimus, kurių įvykdymas pareiškėjui nėra įmanomas pagal oficialiai gaunamas pajamas.

32. Apeliantas nurodo, kad kreditoriaus AB SEB banko ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio pareiškėjo sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po pareiškėjo motinos M. B. mirties, nepriėmimą, nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyto pobūdžio pareiškėjo veiksmai dėl palikimo nepriėmimo nagrinėjamoje byloje vertintini pagal pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sprendžiamo klausimo kontekste, pareiškėjo elgesį vertinant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reglamentavimo aspektu.

33. Apeliantas teigia, kad tiek prieš palikimo nepriėmimą ji buvo nemokus, tiek tokiu atveju, jeigu būtų parduota pareiškėjui priskiriama buto dalis, jis liktų nemokus, taigi palikimo priėmimas nedaro reikšmingos įtakos pareiškėjo tapimui nemokiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paties apelianto atskirajame skunde pateikiamus apskaičiavimus 1/2 dalies palikimo (buto) vertė galėtų siekti apie 52 500 Eur (105 000 Eur / 2). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tokia suma nelaikytina darančia reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui. Pareiškėjas pareiškime kaip savo nemokumo priežastis įvardijo atsiradusį įsiskolinimą pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį, taip pat tai, kad dėl nekilnojamojo turto kainų kritimo pareiškėjo turtas buvo parduotas už mažesnes kainas nei jis buvo pirktas, o 2012 m. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą pareiškėjas nebepajėgė tinkamai teikti išlaikymo savo dviem nepilnamečiams vaikams. Tačiau matyti, jog pareiškėjas dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2022 m. spalio 1 d., į teismą su pareiškimu patvirtinti taikos sutartį kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 25 d. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad būtent palikimo nepriėmimas akivaizdžiai sumažino pareiškėjo galimybes padengti didelę dalį skolos ir žymiai sumažinti skolos kreditoriui sumą, o tai lemtų žymų pareiškėjo finansinės būklės ir galimybės atskaityti su kreditoriais pokytį. Darytina išvada, kad toks pareiškėjo elgesys turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, t. y. yra pagrindas konstatuoti nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį.

34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo gaunamų pajamų ir prašomos patvirtinti sumos būtinųjų poreikių tenkinimui įvertinimu. Apeliantas remiasi esminiais argumentais, kad jis yra atskleidęs aplinkybes apie savo pajamas, jokių kitų dokumentų ar domenų, kurie leistų teigti, jog pareiškėjas gauna papildomas pajamas byloje nėra, o pareiškėjas jokių kitų pajamų negauna. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis neprašė jo būtiniesiems poreikiams tenkinti didesnės sumos nei jo gaunamos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas, šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35. Kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vertinant pareiškėjo nurodytą 530 Eur būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalingą sumą, turėtų būti įvertinta ir pridedama pagal taikos sutartį kas mėnesį mokėtina 447 Eur suma. Remiantis apelianto akcentuojamos pareiškėjo darbdavės 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymos apie 2024 m. vasario–liepos mėn. laikotarpiu pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas duomenimis, pareiškėjui oficialiai išmokamas darbo užmokestis sudaro 531,87 Eur (skundžiamoje nutartyje nurodyta 513,87 Eur suma vertintina kaip rašymo apsirikimas). Pareiškėjo banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo įvertintą aplinkybę, kad 2022 m. pareiškėjo gaunamas užmokestis siekė apie 335 Eur ir didėjo nežymiai. Nors apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nevertinta svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas yra 61 metų, tačiau apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjas turi galimybę dirbti. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog jo darbo užmokestis ateityje turėtų didėti, nes numatoma, kad atsiras investuotojas į jo darbovietę, tačiau pareiškėjas bylai nepateikė duomenų, kurie objektyviai pagrįstų jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytus teiginius apie tokį susitarimą. Tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį iki pareiškimo teismui pateikimo.

36. Apeliantas nurodo, kad tai, jog pareiškėjas dėl individualios nekilnojamojo turto agentūrų veiklos išregistravimo kreipėsi tik 2024 m. spalio 16 d., nepagrindžia, kad pareiškėjas gavo kažkokias papildomas pajamas, nes šios veiklos pareiškėjas jau ilgą laiką nevykdė. Kartu apeliantas pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismui kilo klausimų dėl pareiškėjo gaunamų pajamų, buvo galima prašyti pareiškėjo pateikti metines pajamų deklaracijas, tačiau tai nebuvo daroma. Pastebėtina tai, kad pats apeliantas, atskiruoju skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, tokių nurodytų duomenų (metinių pajamų deklaracijų) savo pozicijai pagrįsti taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis).

37. Apeliantas pažymi tai, kad iš jo darbo užmokesčio nuolat buvo išskaitomos sumos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimui dengti, jos siekdavo apie 96,60 Eur/mėn., taip pat šio kreditoriaus naudai išieškota apie 4 000 Eur suma. Tačiau pareiškėjas, turėdamas netrumpą vadovavimo patirtį, esant priverstine tvarka išieškomam įsiskolinimui kreditoriui AB SEB bankui ir pareigai mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepateikė objektyvių duomenų, rodančių jo aktyvų siekį sumažinti kreditoriaus reikalavimus ar realų siekį skolą grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus bei įvertinęs jų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasyvus elgesys, nepagrįstai ilgą laiką nesiimant aktyvių veiksmų sumažinti skolas ir sąmoningai leidžiant išlikti tokiai situacijai, pagal anksčiau aptartus duomenis byloje kylant pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomų realių gaunamų pajamų, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

38. Kaip minėta, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reglamentavimą, asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sąžiningumo įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą yra įstatyme nustatytas pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negalima padaryti išvados, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, dėl to yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą (CPK 176 ir 185 straipsniai). Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui šiuo metu nebūtų suderinamas su FABĮ tikslais.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis bei vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.