Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Jelenai Žemoitel, Oliai Macijauskienei, Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys (kreditoriai) AB SEB bankas, S. M., A. B., S. B., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovas papildomai paaiškino, kad prieš pusantrų metų atsakovė išėjo iš namų, bandė tartis, kad grįžtų, bet atsakovė atsisakė grįžti, todėl mano, kad reikia išsiskirti ir gyventi toliau. Vaikas nori per pusę būti tiek su vienu, tiek su kitu. Vaikas visą laiką buvo su juo, nes atsakovė daug dirbo. Jis pats siūlo tokią vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas per pusę bendrautų su abiem tėvais. Atsakovė su tuo nesutinka ir iš jo primygtinai reikalauja tiksliai laikytis teismo nustatytos tvarkos, tuo tarpu ji pati tos pačios tvarkos nesilaiko. Berniukas nori su juo bendrauti ir kuo daugiau, bet atsakovė daro vaikui didelį psichologinį spaudimą. Mano, kad vaikui geriau gyventi su juo, nes ryšys tarp jo ir vaiko yra didesnis, be to, jis neprieštarautų, kad vaikas per pusę matytųsi ir su mama. Atsakovė apie skolinamus pinigus viską žinojo, nes jie gyveno ne pagal savo pajamas. Verslas buvo bendras šeimos reikalas, iš šio verslo jų šeima gyveno, todėl ir nuostoliai turi būti bendri. Vaikui išlaikyti per mėnesį pilnai pakanka viso 400 Eur. Ieškovas turi vieną vaiką, dirba, neįgalumo neturi, įgijęs vidurinį išsilavinimą, užsiima verslu, statybomis. Nuosavas verslas leidžia turėti lankstų darbo grafiką, todėl jis gali prisitaikyti prie vaiko poreikių. Iš pradžių atsakovė iš namų išėjo viena, vaikas buvo paliktas pas močiutę Baltarusijoje, vėliau jis nenorėjo vaiko traumuoti, todėl paliko vaiką ten, kur jis ir buvo. Išsiaiškino, kad vaikui buvo pasakyta, kad jis juos paliko, nors iš tiesų buvo priešingai. Buvo momentų, kad vaikas pas jį gyveno daugiau nei mėnesį. Įmonei trūkdavo apyvartinių lėšų, todėl jis įnešdavo pinigų į įmonės sąskaitą, o tada iš įmonės paimdavo atgal. Apie pinigų skolinimus atsakovė žinojo, į tokią informaciją atsakydavo tyla. Elektronine bankininkyste naudojosi atsakovė, jis operavo grynais pinigais – toks buvo judviejų susitarimas. Atsakovė jungdavosi prie jo sąskaitos, nes jai namuose buvo palikti prisijungimo kodai ir pan. Įmonės apyvartos lėšoms iš S. B. pagal vekselį pasiskolino 30000 Lt, manė, kad grąžins anksčiau, bet dėl finansinių sunkumų negalėjo to padaryti. Su mama buvo žodiniu susitarimu tariamasi, didesnes sumas iš mamos sąskaitų buvo pervedama į jo sąskaitą. Vieną vekselį važiavo pas S. į namus ir pasirašė ten, šalia buvo S. žmona, o du vekselius su A. - tai pas jį į namus atvažiuodavo A. ir vekselius pasirašydavo pas jį, niekas to nematė ir nedalyvavo. Vaikui per gyvenimą yra du kartus per užpakalį sudavęs, vieną kartą paprašius atsakovei, o kitą kartą savo iniciatyva, bet daugiau vaiko nemušė. Jiedu su atsakove tarėsi, kad vaikas po savaitę gyvens su vienu ir su kitu. Apie pusę metų nuo tada, kai atsakovė išėjo iš namų, jis su vaiku nebendravo, o vėliau pradėjo bendrauti. Pusantro mėnesio vaikas pragyvenęs su juo nenorėjo grįžti pas mamą, bet atsakovė pasiskundė Vaiko teisių skyriui ir po teismo nutarties vaikas buvo grąžintas mamai ir prasidėjo bendravimas su vaiku pagal teismo nutartį. Vaikas paskutiniu metu jam yra sakęs, kad nori gyventi su juo, bet bijo tai pasakyti mamai, nes mama verks. Jam bet kuri bendravimo su vaiku tvarka, kuri nepažeistų nė vieno iš tėvų interesų, tiktų. Jis kategoriškai prieš, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nes ji vaiką nuteikinės ir maksimaliai apribos jo matymąsi su vaiku. Į mėnesį jie savo visų šeimos narių poreikiams patenkinti išleisdavo apie 10000 Lt (apie 3000 Eur), nes samdė namų tvarkytoją, auklę vaikui (600 Lt), pirko taurių alkoholinių gėrimų, kiekvienas turėjo po automobilį ir su tuo susijusias išlaidas, pirko žmonai kailinius, naujausius telefonus ir pan. Kai atsakovė norėjo į Ameriką išvažiuoti, tai sakė, kad gali parduoti vaiko batus ir to užteks apmokėti kelionės išlaidas. Dalis vaiko batų dar ir dabar stovi nesunešioti. Vaiką galima lepinti iki 7 metų, tą ir jis darė, bet dabar vaikas jau nebe mažas, todėl tiek lepinti, kiek anksčiau nėra būtinybės. Dabar jis vaiko išlaikymui moka 200 Eur, o kiek išleidžia papildomai – tai yra jo asmeninis reikalas. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes jis pinigų duodavo asmeniškai sūnui, pats dengdavo kai kurias vaiko išlaidas ir atsakovė matė, kad jis apiperka vaiką ir duoda vaikui pramogoms. Jis visada per mėnesį apie 200 Eur vaikui išleisdavo, o jei nutardavo palepinti – tai ir daugiau išleisdavo. Jo vertinimu ir bendras turtas ir bendros skolos turi būti dalinamos per pusę. Pagal vekselį skolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, bet kadangi jiedu skiriasi dabar, tai šis klausimas turi būti išspręstas dabar. Žmona tik neoficialiai dirbo įmonėje buhaltere, bet oficialiai ji nenorėjo dirbti vienoje įmonėje. Jai buvo patogiau dirbti kitame darbe, nors tai šeimai neapsimokėjo. Įmonė dabar yra parduota, bet jis yra tos įmonės direktorius. Įmonė labiau yra užstatyta jo seseriai, o ne parduota, kai jis užsidirbs ir grąžins sesei skolą, tai įmonė bus grąžinta jam. Akcijos buvo parduotos už 20000 Lt (6000 Eur). Taupumo sumetimais buvo išrašytas generalinis įgaliojimas, nes atsakovė neturėdavo laiko kaskart važiuoti pas notarą. Atsakovės algos užtekdavo tik bankui kredito įmokai padengti. Jis, kai fizinis asmuo, ir jo įmonė, kaip juridinis asmuo, dalyvaudavo aukcionuose, pirkdavo iš varžytynių parduodamą turtą. Jie iš verslo uždirbdavo apie 10000 Lt viršaus, kuriuos išleisdavo pragyvenimui, nes to uždarbio jie oficialiai niekur nerodydavo. Mama iš jo skolos dar nereikalavo grąžinti, bet po skyrybų bus vėlu kelti šį klausimą. Skolų tretiesiems asmenims jis nedeklaravo, nes atsakovė patarė to nedaryti, kad neatkreiptų į save bereikalingo dėmesio iš valstybinių institucijų. Jo siūlymas atsakovei buvo arba jis ima visą turtą ir visas skolas sau, arba viską dalinasi per pusę, bet atsakovė norėjo, kad turtas atitektų jai, o skolos jam. Oficialios nuomos nėra, bet neoficialiai patalpos yra nuomojamos ir iš tų žmonių yra gaunamas nuomos mokestis, pinigus nuomos gauna jis, bet kokią sumą gauna nenori sakyti. Mano, kad pusė sumos už nuomą priklauso atsakovei. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio už kreditą AB SEB bankui moka jis, apie 700 Eur yra mėnesio įmoką bankui, o už nuomą gauna tiek, kad nepakanka šiai įmokai padengti, nebent jos trečdaliui. Oficialiai iki 2016 m. rugsėjo mėnesio bankui įmokas mokėjo atsakovė.

Teismo posėdžių metu atsakovė K. M. papildomai paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo priežasčių nemato reikalo pasakotis, akivaizdu, kad toliau santuokoje su ieškovu gyventi neįmanoma, ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, ji neprieštarauja maksimaliam ieškovo bendravimui su sūnumi. Dėl skolinių įsipareigojimų gali pasakyti, kad ji jokių paskolos sutarčių nepasirašė, apie paskolas nieko jai nebuvo žinoma. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovas pradiniu ieškiniu nekėlė, jie atsirado tik po to, kai ji pateikė priešieškinį, todėl tikėtina, kad ieškovas tokiu būdu jai kerštauja. Mano, kad šeimyninis gyvenimas ir nesėkmingas ieškovo verslas turi būti atskirtas. 2016 m. liepos mėnesį pradėjo gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su ja, ieškovas išlaikymo neteikė, pradėjo teikti laikiną išlaikymą tik po teismo nutarties priėmimo. Ieškovas ilgą laiką buvo dingęs ir iš viso su vaiku nebendravo. Vėliau atsirado ir pradėjo reikalauti, kad viskas vyktų taip, kaip jis reikalauja. Vaikas yra išreiškęs norą likti gyventi su ja, tokį sprendimą vaikas priėmė pats, niekieno neįkalbinėjamas, savarankiškai įvertinęs visas aplinkybes. Ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kai nori – nuveža vaiką į baseiną, bet apie tai atsakovės neinformuoja. Ieškovas nevengia fizinėmis bausmėmis auklėti vaiką. Mano, kad bendravimo tvarka su kiekvienu iš tėvų po savaitę pažeistų vaiko interesus, vaikas jaustųsi nesaugiai, ypač turint omeny, kad tėvas prieš vaiką smurtavo, į veidą buvo paleidęs telefoną. Vaikas lanko papildomus užsiėmimus, šiuo metu – baseiną ir vaikšto antradieniais pas psichologą, planuoja dziudo arba karate treniruotes, bet šiai dienai jis pats nenori, nes jam per sunku tris kartus per savaitę kažkur papildomai eiti. Be to, reikėtų vokiečių kalbos korepetitoriaus, nes mokykloje vokiečių kalbą moko silpnai. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ieškovas vaikui atjungė telefoną ir ji net negalėjo vaikui prisiskambinti. Vaikas yra augantis, todėl jam nepakanka 400 Eur per mėnesį. Ji gerai uždirba ir mano, kad gali vaikui duoti viską, kas geriausia. Mano, kad ir po santuokos nutraukimo turi būti tenkinami tokie patys ir tokiu pačiu lygmeniu vaiko interesai, o ne orientuotis į minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Santuokoje įgytas turtas turėtų būti fiziškai natūra padalintas po ½ dalį ir tai yra įmanoma, nes kotedžas yra pakankamai didelis. Kreditas buvo nuskaičiuojamas iš jos sąskaitos. Pirmame aukšte visada nuomodavo patalpas fiziniams asmenims ir to pakakdavo apmokėti komunalinius mokesčius. Kiek jai yra žinoma, patalpos ir toliau yra nuomojamos. Apie tai, kad keturis kartus akcijos buvo perleistos ieškovo seseriai, ji sužinojo tik iškėlus bylą teisme ir gavus atitinkamus dokumentus. Apie pinigų išgryninimą jai nieko nėra žinoma, lygiai taip pat kaip ir nėra žinoma, kur ieškovas padėjo išgrynintus pinigus. Tikėtina, kad dengė skolas, kurių, kaip paaiškėjo, turi pakankamai nemažai. 2014 m. tiek ji, tiek ieškovas dirbo ir pakankamai gerai uždirbo, pinigų stygiaus nebuvo, būtinybės skolintis iš trečiųjų asmenų tikrai nebuvo. Laiko, kad tai buvo išimtiniai ieškovo sprendimai skolintis iš trečiųjų asmenų. A. B. yra ieškovo mokyklos draugas, o S. B. yra A. B. tėvas. Nuo 2016 m. visos išlaidos buvo mokamos iš jos sąskaitos. Šiai dienai išlaikymą moka įmonė, o ne ieškovas. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo pervesti išlaikymą kas mėnesį po to, kai antstolis visą įsiskolinimą priverstinai išieškojo. Vaikas du mėnesius gyveno pas tėvą, o kai tėvas grąžino vaiką namo, vaikas pasakė, kad nekenčia mamos, nes ji nori pasodinti tėvą į kalėjimą ir atimti iš jo visus pinigus. Dabar vaikas vaikšto pėsčiomis į mokyklą, nes jie gyvena priešais mokyklą. Anksčiau vaiką į mokyklą vežiodavo ji, o ieškovas veždavo ir pasiimdavo vaiką iš būrelių. Mokyklos susirinkimuose dalyvaudavo ji, pirmoje ir antroje klasėse ji buvo tėvų susirinkimo pirmininke. Kadangi tėvas 2016 metais buvo nustojęs bendrauti su vaiku, todėl jai reikėjo samdyti auklę, kad užtikrinti vaiko poreikius. Iki to auklė taip pat buvo, nes vaikas dažnai sirgdavo, o jie abu dirbo ir negalėjo dažnai imti nedarbingumo pažymėjimų. Samdyti auklę buvo jų abiejų sprendimas, nes nors dirbo namuose, bet ieškovas nueidavo į rūsį ir vaiko nei matydavo, nei girdėdavo, todėl buvo samdoma auklė. Nuo šių metų jos alga padidėjo ir dabar ji uždirba 2350 Eur į rankas per mėnesį. Vaikui visada buvo užtikrinama gerovė ir visada vaikas turėjo atskirą savo kambarį. Vaikas susitaikė su tėvu vien dėl to, kad įsikišo ieškovo motina, kuri liepė vaikui atsiprašyti ir pranešti jai, kaip jis atsiprašys. Į psichologą buvo kreiptasi anksčiau nei tarp vaiko ir tėvo įvyko konfliktas, nes pastebėjo, kad ieškovas įtraukė vaiką į skyrybas iki tokių smulkmenų, kurių, jos nuomone, vaikui nereikia žinoti. Vaikas su psichologe užsiima vienas ant vieno. Psichologė atskirai buvo susitikusi su ieškovu, bendravo atskirai ir su ja, bet toliau psichologė nusprendė bendrauti su vaiku vienas ant vieno. Baseinas kainuoja 53 Eur, bet taikomas 15 Eur krepšelis ir galutinė suma yra 38 Eur, kuriuos moka ji. Vaikas ieškovo vienasmenišku sprendimu lankė nardymą, nes ieškovas ketino vežti vaiką į šiltus kraštus, bet taip ir neišvažiavo, nardymo užsiėmimai baigėsi, ji už nardymo užsiėmimus nemokėjo nieko. Paskutinė ieškovo dovana vaikui – televizorius. Ji nupirko vaikui telefoną, kurio išlaidas apmoka ji. Šiuo metu, per epidemiją, vaikas yra namuose, pas vaiką ateina mokytoja, kuriai mokama 4 Eur už valandą, ir ji užsiima su vaiku. Gyvena su vaiku dviejų kambarių bute, komunaliniai – 140 Eur šildymo sezono metu paskutinė sąskaita buvo. Vaikui į mokyklą 2 Eur duodami kasdien maistui, 5 Eur, kai vaikas važiuoja į baseiną, per savaitę 20 Eur maistui gaunasi. Prailgintos grupės vaikas nebelanko, nes penktoje klasėje vaikui nepriklauso prailginta grupė. Vaikui yra perkamas nuolatinis bilietas, jiedu su vaiku važiuoja į Kauną pas jos brolį, dar važiuoja pas senelius. Ji apmoka vaiko bilietus į jo einamus koncertus ir spektaklius. Kai būna atostogos, į koncertus ir spektaklius eina gana daug, o šiaip vieną kartą per du mėnesius. Atostogauti stengiasi du kartus per metus ir taip būdavo visada. Kadangi ieškovas gyvena name ir pakeitė raktus, todėl kredito ji nemoka, nes nesinaudoja turtu, lygiai taip pat prie kitų išlaidų neprisideda. Nuomos jie būdami santuokoje nedeklaravo, nuomos mokestį ieškovas visada gaudavo grynais. Dabar su ieškovu nebendrauja, nepalaiko jokių santykių. Iš mamos, kiek jai buvo žinoma, ieškovas bendru jų sutikimu skolinosi buto dalies (duomenys neskelbtini) pirkimui, kai butas buvo parduotas pinigus mamai turėjo grąžinti, daugiau apie jokias paskolas jai nėra žinoma. Pragyvenimui pinigų pakako, bet ne buto pirkimui. Pinigai buvo pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą, iš kurios už buto pirkimą atsiskaitė ieškovas, o kai butas buvo parduotas, ieškovas turėjo grąžinti skolą motinai. Nuo santuokos pradžios ji pažinojo A. B., apie tai, kad ieškovas skolinosi iš jo pinigus, nieko nežinojo iki tol, kol nepamatė sąskaitos išrašo. Apie skolą iš S. B. nieko nežinojo, pagal išklotinę pinigai buvo panaudoti ieškovo įmonei. Jokio vekselio ji nėra mačiusi. 2006 m. ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2016 metų. Ieškovas visą laiką norėjo, kad ji dirbtų jo įmonėje, bet ji niekada UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir nenorėjo turėti su tuo nieko bendro, nes mano, kad tai žalinga. Kai jie važiuodavo atostogauti, vyras sakydavo, kad jis užsidirbo, todėl iš uždirbtų pinigų važiuoja atostogauti, ji pasakymą „užsidirbau“ laiko, kad žmogus uždirbo iš darbo, o ne iš pasiskolintų pinigų, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai. Ji tikėjo, kad į keliones jie važiuoja iš ieškovo uždirbtų pinigų, nes jis pats taip sakydavo. Kai vaikas buvo 5-6 metų, ieškovo motina gyveno prie jūros, todėl vaikas mėnesiui buvo nuvežamas ir ten paliekamas. Žemės sklypas Avižieniuose buvo nupirktas už jų abiejų pinigus, mokėjimas buvo daromas iš ieškovo sąskaitos, pas notarą ji nedalyvavo, kai buvo perkamas žemės sklypas. 2017 m. sausio-vasario mėnesiais vaikas savavališkai buvo pasiimtas ieškovo pas save. 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas, pagautas įsiūčio, išmetė naktį jos ir sūnaus daiktus ir visiškai nebendravo su jais ir nepalaikė jokio ryšio net ir su vaiku. Net ir dabar ji nėra pasiėmusi iš namų knygų, vaiko žaislų ir pan.

Tretysis asmuo S. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė buvo priimta į šeimą geranoriškai. Kai jos sūnus susipažino su atsakove, atsakovė buvo neturtinga ir finansiškai ji buvo labai prastoje padėtyje, todėl jie ją finansiškai rėmė. Iki vaikui sukako septyneri metai, ji augino vaiką praktiškai viena, nes atsakovė išėjo dirbti ir jai vaikas nerūpėjo. Atsakovė norėjo gyventi ne pagal pajamas, lygiai taip pat siekė, kad ir vaikas turėtų maksimaliai viską, net ir tai, ko vaikui nėra būtina turėti. Kai atsakovė išėjo ir paliko ieškovą, tai visiems buvo labai didelis stresas. Name visi daiktai yra padovanoti jos, o atsakovė jokių daiktų į namą nepirko, jos buvo tik drabužiai ir kosmetika. Kai ji pardavė savo butą, sūnus ir atsakovė paprašė paskolinti jiems pinigų. Ji atsakove pasitikėjo, buvo atidavusi savo sąskaitos kodus, kad atsakovė galėtų prisijungti prie jos sąskaitos ir apmokėti už internetą, kabelinę TV, telefoną ir pan. Per kelis kartus jie iš jos sąskaitos nusiėmė 47000 Lt, 43000 Lt, 53000 Lt, dalį skolos grąžino, o galutiniame variante liko skolingi jai apie 81000 Lt. Jeigu jie nesiskirtų, tai ji skolos net neskaičiuotų, bet kadangi nusprendė skirtis, tai turėtų grąžinti tai, ką yra likę jai skoloj. Pinigai buvo paskolinti bankiniais pavedimais, pavedimus darė ieškovas, ėjo į banką ir padarė pavedimus. Į banką atsakovė su ja neidavo, tačiau atsakovė žinojo, kad šeimos poreikiams buvo leidžiama imti pinigus. Pati atsakovė jos niekada pinigų neprašė. Ji nesidomėjo, kur jie panaudojo iš jos pasiimtus pinigus. Mano, kad dengė kreditą, nes jiems reikėjo dengti kredito įmokas. Dėl skolos grąžinimo ir terminų nei su ieškovu, nei su atsakove nekalbėjo. Finansiškai ji rėmė ir savo sūnų bei jo šeimą, ir savo dukrą. Dukrai pinigus iš parduoto buto padovanojo, o sūnui iš tos sumos paskolino. Dukrą savo dalį pinigų atidavė ieškovui, nes ieškovo verslui reikėjo pinigų. Pardavusi butą, pinigus padalino abiem vaikams, daugiau davė sūnui pinigais. Ji sūnaus neklausė, kam jam reikalingi pinigai, tiesiog davė pinigus sūnui, nes jam reikėjo verslui. Viso sūnus jai grąžino 43000 Lt, kai jiedu pardavė butą (duomenys neskelbtini). Ji nei su sūnumi, nei su atsakove nesitarė, kada jie grąžins jai likusius 81000 Lt. Jeigu skyrybų nebūtų, tai ji galimai ir nebūtų reikalavusi grąžinti skolos. Iš sūnaus ji skolos nereikalaus. Kai ji 2014 metais pervedė pinigus, tai tų pinigų reikėjo sūnui, jo verslui įnešti. Ji savarankiškų reikalavimų nereikš, tegu bylinėjasi vaikai.

Tretysis asmuo S. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 metais jo sūnus, sužinojęs, kad jis turi pinigų, kuriuos gavo iš draudimo, paprašė, kad jis tuos pinigus paskolintų jo draugui - ieškovui S. M.. Pinigus 30000 Lt jis pervedė į S. sąskaitą, kurios duomenis jam pasakė jo sūnus. Tos pačios dienos vakare S. atvežė jam vekselį, pagal kurį ieškovas skolą grąžins 2020 metais, o jei pinigai atsiras - tai skolą grąžins anksčiau. Sąvokos „jei atsiras pinigai“ ieškovas nedetalizavo. Atsakovės jis nepažįsta, kelis kartus tekę bendrauti. Apie skolą su atsakove jis nekalbėjo. Kam tie pinigai skirti – jis nedetalizavo. Jokia dalis skolos šiai dienai nėra grąžinta. Kur tie pinigai buvo panaudoti – nežino ir nesidomėjo. Dėl palūkanų nesitarė. Finansinės naudos iš šitos paskolos negaus. Jokių paskolos užtikrinimo priemonių neprašė. VMI nedeklaravo, kad paskolino ieškovui tokią pinigų sumą. Paskolos sutarties nepasirašė, tik vekselį.

Tretysis asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. ieškovas paprašė paskolinti jam pinigų, tuo metu tėvas jam pasakė, kad turi laisvų pinigų, bet jam pinigų nereikėjo, todėl paklausė, ar tėvas gali paskolinti S. Tėvas sutiko, padarė pavedimą į sąskaitą, vakare S. atvežė vekselį pasirašytą, bet jo ten nebuvo, jis tik kontroliavo visą eigą telefonu. Vėliau S. paprašė paskolinti jam 10000 Eur, kuriuos jam grąžino per bankinius pavedimus, o vėliau dar kartą paskolino du kartus po 10000 Eur, kurių ieškovas nebegali grąžini, nes pasidarė sunki finansinė padėtis. Paskolini S. paprašė telefonu, žadėjo, kad kai tik galės – grąžins. Viso dabar S. yra skolingas jam 20000 Eur. Skolos grąžinimo terminas nebuvo derinamas, nes pasitikėjo vienas kitu, ne pirmą kartą jau skolino ir žinojo, kad S. laikosi žodžio. Su atsakove apie skolas nieko nekalbėjo. Negali pasakyti, ar atsakovė matė, kad buvo padaryti pavedimai į atsakovo sąskaitą. Jo žmona buvo prieš, kad jis skolintų S., todėl jis paprašė S., kad jis nesakytų jo žmonai, kad jis jam skolina pinigus, bet tada pagalvojo, kad pavedimą gali pamatyti atsakovė, kuri pasakys jo žmonai, kad jis paskolino S. pinigų. Jis norėjo paprašyti, kad atsakovė nieko nesakytų jo žmonai apie tuos pavedimus, bet buvo nejauku prieiti prie atsakovės. Praėjo tam tikras laikas ir žmona nieko nežinojo apie tuos pavedimus, todėl jis suprato, kad niekas nieko apie skolintus pinigus jo žmonai nepasakė. Nežino, kur paskolinti pinigai buvo panaudoti. S. turėjo labai daug projektų, tai greičiausiai pinigai buvo panaudoti verslui. Dabar, kai vyksta skyrybos – nebeaišku, kaip bus grąžinta skola. Su S. jie yra pažįstami gal 30 metų. Žinojo, kad S.turi įmonę, bet plačiau nesigilindavo, nes S. visada buvo labai savimi pasitikintis ir tai žavėjo, kėlė pasitikėjimą juo. Pavedimais pradėjo skolinti tik nuo tada, kai plačiai pradėta naudoti bankininkystė. Anksčiau skolindavo grynais. S. skolas grąžindavo pavedimais. Neprisimena, kad būtų prašęs grąžini skolą grynais, bet galėjo ir taip būti. Dėl palūkanų nesitardavo, finansinės naudos iš to jis negavo, tiesiog iš draugiškumo paskolindavo. Jis jokio vekselio nereikalavo pasirašyti ar skolos sutarties, nes skolino pavedimu, o pavedimo paskirtyje nurodydavo, kad tai yra skola. Dėl konkretaus grąžinimo termino nesitarė. Pasirašyti vekselį su tėvu pasiūlė pats S.. Neprisimena, ar deklaravo paskolas VMI. Neatrodė, kad S. šeimai trūko pinigų. Jam atrodė, kad S. skolinasi kažkokiems savo projektams. S. jam nesakė, kad už paskolintus pinigus vešis šeimą atostogauti ir pan. Dėl skolų buvo kalbėta tik su S., atsakovė šiuose procesuose nedalyvavo. Paskutinį kartą paskolino 2015 m. gruodį.

Teismo posėdžiuose AB SEB bankas atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama AB SEB banko atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad CK 3.174 str. įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju nepilnametis vaikas, Tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje, išreiškė norą gyventi su mama, nes ją labai myli, netoli nuo jų namų gyvena jo draugai, netoliese yra jo mokykla. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba nesutinka su ieškovo prašymu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir palaiko atsakovės prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Tarnyba iš esmės neprieštarauja atsakovės priešieškinyje prašomai nustatyti nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimo tvarkai. Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikas pakaitomis gyvena su abiem tėvais ir periodiškai turi persikelti iš vieno iš tėvų pas kitą, neatitinka vaiko interesų. Taip keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtų trikdomas nusistovėjęs kasdienis ritmas, toks persikraustymas neužtikrintų vaiko pastovių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nepilnamečiui būtų nuolat keliami dideli nepatogumai. CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo, Tarnyba nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad ieškovas per visą tariamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

2019 m. birželio 13 d., 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme esančiame specializuotame vaiko apklausos kambaryje išklausyta nepilnamečio M. M. nuomonė. Berniukas nurodė, kad jam patinka leisti laiką tiek su mama, tiek su tėčiu.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. G. (vaiko auklė) parodė, kad tris metus pažįsta šalių vaiką, nes jį prižiūri. Nuo lapkričio mėnesio vaiką prižiūri tris kartus į savaitę, o dabar – du kartus per savaitę (ketvirtadienį ir penktadienį). Vaikui viskas tvarkoje, vaikšto į mokyklą, treniruotes ir pan. Anksčiau vaikas buvo labai nervingas, susijaudinęs, manė, kad tėvas nenori su juo bendrauti ir tai jam kėlė nerimą. Vaikas buvo per mažas, kad kažką paaiškinti. Su vaiku ji stengiasi nieko apie skyrybas nekalbėti. Matosi, kad vaikas nori būti su abiem tėvais. Motina labai stengiasi kelti savo kvalifikaciją, kad būtų kompetentinga ir turėtų gerą darbą, kuris leistų sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas ir šeimai, ir vaikui. Tėvas gyvenamojoje vietoje turi ofisą, kai turėdavo laiko – visada pasiimdavo vaiką ir leisdavo laiką su juo. Kadangi ji yra pedagogė, tai su vaiku ne tik bendrauja, bet ir padeda ruošti jam pamokas. Tėvas kas antras išeigines su vaiku matosi, bendrauja telefonu. Vasaros metu, kai vaikas būna su tėvu, tai šis stengiasi pakviesti kuo daugiau vaiko draugų, kad vyktų gražus bendravimas. Ji vaiką prižiūri tuomet, kai motina yra darbe. Kai vaikas buvo trečioje ir ketvirtoje klasėje, tai ji su vaiku būdavo tol, kol ateidavo mama. Dabar būna, kad žino, kad jau netrukus mama ateis, tai kartais vaikas trumpam pabūna vienas. Mama dažniausiai grįždavo apie šeštą, vėliausiai, kai buvo vokiečių kalbos kursai, grįždavo apie aštuntą valandą. Už paslaugas jai moka atsakovė, o kai vaikas būna pas ieškovą – tai apmoka jis.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. K. (šeimos draugė) parodė, kad pakankamai dažnai matydavosi, jos vyras ir ieškovas turėjo bendrų verslo reikalų, įsteigiant putpelyną, kalbant apie verslo reikalus pokalbiuose dalyvaudavo ir atsakovė. Ieškovas sakė, kad tai bus tik jo rizika, jam tik reikėjo, kad jie suteiktų tam verslui patalpas. Visas verslas baigėsi po metų, nes nebuvo pelno. Šituo verslu užsiėmė tik ieškovas, o ji su K. bendraudavo savo reikalais, bet apie tą verslą žinojo ir K.. Verslas šitas buvo prieš tris metus. Detalios aplinkybės jai nėra žinoma, ar buvo įsteigta įmonė panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad ieškovas S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė K. M. (iki santuokos – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys sutinka, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kadangi ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pagrindo nėra, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau šalys sau išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturinčios neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaiko išlaikymui, todėl išlaikymas šalims viena iš kitos nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė prašo palikti jiems santuokos metu turėtas pavardes. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju atsakovė pageidauja pasilikti santuokos metu įgytą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas tenkina ieškovo ir atsakovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka atsakovės santuokos metu turėtą pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, vaiko tėvu S. M.. Nurodė, jog tėvas žymiai daugiau laiko praleidžia su sūnumi nei motina, jis visada sūnų nuveždavo ir pasiimdavo iš mokyklos, nuveždavo ir pasiimdavo iš papildomo lavinimo užsiėmimų (baseino, šokių), tuo tarpu mama to padaryti negali, nes dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro. Vaiko gyvenamoji vieta nuo 2009 m. yra deklaruota tėvo gyvenamosios vietos adresu, tuose namuose vaikas pragyveno 7 metus, todėl vaiko gyvenamoji aplinka išliks nepasikeitusi ir stabili, o vaiko motina nuomoja butą, kurio nuomos terminas neaišku kada pasibaigs. Atsakovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuojant tuo, kad vaikas nuo 2016 m. liepos gyvena tik su mama. Nepilnamečiu vaiku nuo pat jo gimimo daugiausia rūpinosi mama su kuria jis gyvena jau tris metus. Vaikas ir atsakovė yra labai artimi, jų ryšys stiprus ir kokybiškas. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išklausius vaiko nuomonę, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

CK 3.174 str. įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju, nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta Tarnybos darbuotojams lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pokalbyje nedalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai, taip pat nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei. Nepilnametis vaikas, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje, tiek teisme, nurodė, kad puikiai sutaria su abiem tėvais. Tiek mama, tiek tėtis juo rūpinasi, leidžia laiką su juo, padeda ruošti pamokas, pramogauja, rūpinasi jo sveikata. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su mama. Teismui išklausius nepilnametį vaiką teismo patalpose, dalyvaujant psichologei, matyti, kad vaiko emocinis ryšys yra stiprus su abiem tėvais. Pažymėtina tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2016 metų liepos mėnesio nepilnametis vaikas visą laiką gyveno kartu su motina, kuri tinkamai rūpinosi vaiku, sudarė jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinosi vaiku, nesudarė jam tinkamų gyvenimo sąlygų ar veikė priešingai vaiko interesams, byloje nėra. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių, išsakytą nuomonę, į tai, kad motina stengiasi sudaryti tinkamas buitines sąlygas vaikui, manytina, kad šalių vaiko išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja jo interesams, todėl teismas tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustato su jo motina atsakove K. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovė prašo nustatyti S. M., bendravimo su sūnumi M. M., tvarką: 1. Tėvas S. M. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Jei dienos sutampa su einamųjų metų gruodžio 23,24,25,26 dienomis susitikimas perkeliamas kitam savaitgaliui. 2. Tėvas S. M. bendrauja su sūnumi dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvams sutarus el. paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatyto bendravimo pradžios. S. M. sūnų paima ne ankščiau kaip 15 val. iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur vaikas yra) ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. 3. S. M. turi teisę papildomai bendrauti su sūnumi ne vaiko gyvenamoje vietoje pagal stačiatikių (ortodoksų) kalendorių kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdas bei kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas. Apie numatomą susitikimą tėvas privalo įspėti motiną raštu ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų. Raštiškas pranešimas pateikiamas elektroniniu paštu arba siunčiant trumposios žinutės pranešimą mobiliu telefonu. 4. Tėvas S. M. su sūnumi bendrauja nepertraukiamai 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje vaiko vasaros atostogų metu. Vaiką tėvas paima pirmosios atostogų dienos 8 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 20 val. Apie numatomą bendravimą tėvas privalo įspėti motiną raštu ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų. Raštiškas pranešimas pateikiamas elektroniniu paštu arba siunčiant trumposios žinutės pranešimą mobiliu telefonu. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. 5. Tėvas S. M. bendrauja su sūnumi nepertraukiamai 7 (septynios) kalendorinės dienos per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje vaiko rudens atostogų metu. Vaiką tėvas paima pirmosios atostogų dienos 8 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 20 val. Apie numatomą bendravimą tėvas privalo įspėti motiną raštu ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų. Raštiškas pranešimas pateikiamas elektroniniu paštu arba siunčiant trumposios žinutės pranešimą mobiliu telefonu. 6. Šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, tačiau likus nemažiau nei 2 kalendorinėms dienoms, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute. 7. Tėvas S. M. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, ekskursijose ir kituose renginiuose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ir lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, treniruotės, varžybos, ekskursijos, kt. renginiai). 8. Tėvas S. M. privalo raštu suderinti su vaiko motina papildomą sūnaus dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, ekskursijose ir kituose renginiuose. Numatomą dalyvavimą tėvas privalo suderinti su motiną raštu prieš 3 (tris) dienas. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi darbo dienomis bendravimas su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą popamokinėje veikloje, tėvas tik vežiotų vaiką į popamokinius užsiėmimus ir visaverčio bendravimo su vaiku nebūtų, o bendravimas kas antrą savaitgalį neužtikrintų tėvui galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką ir taip pat neatitiktų vaiko norų bei interesų. Atsakovės nuomone, geriausia vaiko interesus atitinka alternuojama tėvystė (kai vaikas pakaitomis gyvena su abiem tėvais), tuomet tėvai iš tiesų išlieka lygiaverčiai savo vaikų atžvilgiu, o vaikai turi teisę nevaržomai bendrauti ir gyventi su abiem tėvais. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: 1. Motina K. M. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindama ji į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Apie numatomą susitikimą motina privalo įspėti tėvą prieš dvi dienas; 2. Taip pat motina K. M. turi teisę papildomai bendrauti su sūnumi ne vaiko gyvenamoje vietoje pagal ortodoksų (stačiatikių) kalendorių kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdas bei kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas. Apie numatomą susitikimą motina privalo įspėti tėvą prieš dvi dienas; 3. Motina K. M. turi teisę papildomai bendrauti su sūnumi nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje vaiko vasaros atostogų metu. Vaiką motina paima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 19 val. Apie numatomą bendravimą motina privalo įspėti tėvą prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų; 4. Sūnui susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių negalint pasimatyti su motina, vaiko tėvas kaip galima anksčiau privalo telefonu įspėti motiną apie tai, jog vaikas į susitikimą vykti negalės. Tokiu atveju motinos pasirinkimu vaiko su motina susitikimo savaitgalis yra perkeliamas sekančiai savaitei, laikantis įspėjimo terminų; 5. Motina K. M. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, ekskursijose ir kituose renginiuose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ir lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, treniruotės, varžybos, ekskursijos, kt. renginiai). Išvadą byloje teikianti institucija savo galutinėje išvadoje nurodė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Tarnyba neprieštarauja atsakovės siūlomai ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai, tačiau nurodo, kad dalyje ji turėtų būti koreguotina, atsižvelgiant į tėvų konfliktiškus santykius.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nenustatyta, atsakovė neprieštarauja maksimaliam ieškovo bendravimui su nepilnamečiu vaiku, o ieškovas neišdėstė nuoseklios pozicijos dėl bendravimo tvarkos, teismas tenkina ieškovo ir atsakovės reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos iš dalies ir vertina, kad nepilnamečio vaiko interesus atitiks tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas S. M. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. M. tokia tvarka:

1. Atsakovė K. M. ir ieškovas S. M. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

2. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

3. S. M. užtikrina, jog K. M. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra S. M. žinioje. K. M. užtikrina, jog S. M. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra K. M. žinioje.

4. Vaiko ligos atveju K. M. privalo sudaryti sąlygas S. M. aplankyti sergantį vaiką ir praleisti su juo laiką, jei tai yra jo numatytas bendravimo su vaiku laikas.

5. Nei K. M., nei S. M. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

6. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

7. S. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. bendrauja su sūnumi M. M., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Apie savo norą bendrauti su vaiku jis turi pranešti sms žinute K. M., ne vėliau, kaip iki tos savaitės pirmadienio 18:00 val. Jeigu S. M. sutinka, tuo atveju, jeigu tą savaitgalį, kurį S. M. turėtų bendrauti su vaiku M. M., vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, S. M. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau sudarydami vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti.

8. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

9. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

10. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (S. M. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

11. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

12. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną lyginių metų pagal stačiatikių (ortodoksų) kalendorių per Šv. Kalėdas bei per Šv.Velykas pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant kitos dienos vakare iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

13. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

14. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimant vaiką 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jo ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

15. S. M. ir K. M. turi teisę bendrauti su sūnumi M. M. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.

16. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) M. M. praleidžia kartu su motina K. M..

17. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

18. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Nustatyta, jog šalys, būdamos santuokoje, susilaukė nepilnamečio vaiko M. M.. Vaikas nuo 2016 m. liepos mėnesio gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi. SoDra duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 21 d. iki dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 900 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 997 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 9 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 1052 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 1315 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. SoDra duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 2227 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 3800 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovė yra sveika, pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams yra vienoda, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, viso 10 511,37 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėnesio iki bylos iškėlimo teisme. Atsakovas teigia, kad visada tinkamai išlaikė savo vaiką, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi tėvas būtų nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, jo rūpinosi. Tiek nepilnametis vaikas pokalbio su Tarnybos darbuotojais metu, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovą ir nepilnametį vaiką sieja ryšys, vaikui patinka leisti laiką su tėčiu, tiek ieškovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad su sūnumi praleidžia daug laiko, rūpinasi jo sveikata, apranga, kelionėmis, perka žaislus, kitus reikmenis. Kadangi iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tarp šalių nebuvo nustatytas privalomas konkretus laikino išlaikymo dydis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas atsakovės nurodytu laikotarpiu pagal savo finansines galimybes vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: 50575/528700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui S. M. priteisiant: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 50575/528700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.0600 ha ploto. Atsakovė K. M. patikslintu priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe S. M. natūra priteisti: ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 50575/528700 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto vertė yra 88 500,00 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertė - 990,00 Eur. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esanti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe K. M., natūra priteisti: ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 50575/528700 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto vertė yra 88 500,00 Eur.; ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 990,00 Eur.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Nustatyta, kad byloje nekilo ginčo, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 50575/528700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto padalijimo šalių pozicijos išsiskyrė teikiant reikalavimus, nes ieškovas S. M. prašo nekilnojamąjį turto priteisti jam, paliekant skolą vykdyti solidariai, o atsakovė K. M. prašo turtą padalinti natūra po ½ dalį kiekvienam. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį iš esmės sutiko su atsakovės reikalavimu padalinti po ½ 50575/528700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad norint gyventi minėtame bute atskiroms šeimoms, būtina nustatyti naudojimosi butu tvarką, įrengti atskirą įėjimą, sanitarinį mazgą, virtuvę, atitinkamai sutvarkyti visą su tuo susijusią projektinę dokumentaciją, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu padalinti po ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas žemės sklypas yra registruotas ieškovo vardu, be to, buvo pirktas iš paskolos, kurią suteikė ieškovo motina.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių paskolos sutarčių ar kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo iš asmeninių lėšų, ar iš asmeninių lėšų grąžino paskolą, kuri buvo paimta sklypui įsigyti, o žemės sklypo įregistravimas ieškovo S. M. vardu, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pozicija yra nenuosekli, kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja minėtą žemės sklypą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei neišmokant kompensacijos ir tuo pačiu prašo pripažinti bendra daline prievole skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui S. M. ir priteisti iš abiejų sutuoktinių po 11 729,61 Eur kreditorei S. M., nurodydamas kad skolintos lėšos buvo panaudotos bendro turto įsigijimui, o būtent ginčo sklypui įsigyti. Atsižvelgiant į tai, Teismas vertina, kad žemės sklypas, pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas abiejų ginčo šalių santuokos metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovo reikalavimas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, vertintinas kaip nepagrįstas. Teismas atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad aukščiau nurodytas visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį bei vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, nekilnojamąjį turtą: 50575/528700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteisia ieškovui ir atsakovei natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Teismo vertinimu toks turto padalijimas maksimaliai atitinka šalių interesus. Darytina išvada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

Dėl kompensacijų išmokėjimo

Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo 18 732,50 Eur kompensaciją už bendro turto sumažinimą parduodant bendras įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Atsakovė nurodė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo 200 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), akcijų. Prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, atsakovė sužinojo, jog atsakovas, (duomenys neskelbtini) metais pašlijus sutuoktinių santykiams, visas šios bendrovės akcijas perleido savo sesei. (duomenys neskelbtini)buvo perleista 49 vnt. akcijų, (duomenys neskelbtini)- 49 vnt. akcijų, (duomenys neskelbtini)- 49 vnt. akcijų, (duomenys neskelbtini)- 49 vnt. akcijų ir (duomenys neskelbtini)likusios 4 akcijos. Taigi, akcijos buvo perleistos ne iš karto, o per keletą mėnesių, be atsakovės sutikimo ir žinios. Iki šios dienos įmonė yra registruota tuo pačiu, šalių namų adresų (duomenys neskelbtini), be to ieškovas ir šiuo metu yra šios įmonės vadovas. Faktiškai jokios aplinkybės nepasikeitė apart nuslėpto fakto dėl nuosavybės teisių į akcijas perleidimo. Ieškovas akcijas perleido savo sesei S. M.. Ieškovas be atsakovės žinios ir sutikimo, perleisdamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę tretiesiems asmenims sumažino bendrą turtą ir privalo kompensuoti atsakovei jos dalį. Kompensacija apskaičiuojama nustačius akcijų vertę buvusią perleidimo metu. (duomenys neskelbtini) metais perleistų akcijų vertė siekė 37 465 Eur, (duomenys neskelbtini) metais - 39 893 Eur. Akcijų vertė apskaičiuojama remiantis balansine/likvidacine jų verte buvusia (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad pripažįsta, jog visas bendrovės akcijas perleido savo seseriai, o pardavus akcijas visos gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (kelionei į Italiją, Kaliningradą, Sankt Peterburgą, dalis pervesta į atsakovės banko sąskaitą).

Pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodo, kad jai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą tapo žinoma, tik prasidėjus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad visos įmonės akcijos buvo parduodamas ne vienu metu, tam, kad nereikėtų atsakovės parašo. Jis paaiškino, jog akcijų pardavimo sutartys buvo sudarytos kaip užstatas, kad jo sesė investuotų į įmonę, o kai pasitaisys įmonės finansinė padėtis jis akcijas susigrąžins. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė bendrovės veikloje nedalyvavo ir bendrovės veikla nesidomėjo. Ieškovas net ir perleidęs akcijas seseriai, toliau skolino/įnešinėjo pinigus į įmonės sąskaitą, iki šios dienos įmonė yra registruota tuo pačiu, šalių namų adresų (duomenys neskelbtini), be to, ieškovas ir šiuo metu yra šios įmonės vadovas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad už parduotas akcijas pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, o teismo posėdžio metu teigė, kad lėšos buvo investicija į bendrovę siekiant pagerinti jos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas vertina, kad atsakovei iki bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo, nebuvo žinomos aplinkybės dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo ieškovo seseriai S. M.. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie parduoto turto vertę, o atsakovė prarasto turto vertę skaičiuoja vadovaudamasi finansiniais bendrovės dokumentais, t. y. (duomenys neskelbtini) metais buvusia likvidacine bendrovės verte. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir priteisia atsakovei iš ieškovo 18 732,50 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą.

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.98 str. 3 d. nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytu prievolių vykdymų, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyventi skyriumi pradėjo nuo 2016 m. liepos mėnesio, iki to laiko gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovė prašo priteisti 48 731,30 Eur dydžio kompensaciją, už bendrų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti, tokiu būdu sumažinant bendrą turtą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)mėnesio. Savo reikalavimą atsakovė grindžia ieškovo banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti pinigų judėjimas ieškovo banko sąskaitoje. Atsakovės nurodomu laikotarpiu šalys gyveno kartu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad abu dirbo, rūpinosi šeimos poreikių tenkinimu - mokėjo kredito įmokas, prižiūrėjo bendrą turtą, pirko maistą. Ieškovas vystė verslą (UAB “ (duomenys neskelbtini)”). Kaip nurodė atsakovė šalys keliaudavo bent du kartus per metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju šeimos poreikiams priskirtinos ne tik pragyvenimo ir namų ūkio išlaidos, bet ir kitos išlaidos nekilnojamajam turtui bei šeimos verslui, nes santuokos metu sutuoktiniai yra įsigiję nekilnojamojo turto, ieškovas vadovavo verslui, 2008 – 2015 metais buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Atsižvelgiant į šeimos poreikių apimtį ir nesant įrodymų apie lėšų panaudojimą asmeniniams interesams, teismas vertina, kad labiau tikėtina, kad 97 462,59 Eur suma (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu buvo panaudota šeimos, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atsakovės reikalavimą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

Teismo vertinimu, ieškovas negalėdamas įvardinti, kokioms konkrečioms asmeninėms reikmėms atsakovė panaudojo už išeitinę išmoką bei kitas su darbo santykiais susijusias sumas - iš viso 6975,89 Eur, o taip pat nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, kad atsakovės gautos išmokos buvo naudojamos asmeniniams atsakovės, o ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl jo reikalavimą atmeta, kaip nepagrįstą.

Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Ginčo dėl prievolių solidarumo tarp šalių nėra, lygiai taip pat, kaip ir dėl laikotarpių, kuriais ir kuri iš šalių kokius įsipareigojimus ir kokia apimtimi dengė, todėl esant aukščiau nustatytam teisiniam reglamentavimui teismas tenkina ieškovo reikalavimus dėl kompensacijos už įvykdytus skolinius įsipareigojimus priteisimo ir priteisia iš atsakovės K. M. ieškovui S. M. 6950,94 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 94 ct) jo sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 50575/528700 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei apdailos darbų finansavimui.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo solidariąją sutuoktinių prievolę pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeista. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat prašo teises ir pareigas AB SEB bankui, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais, po santuokos nutraukimo palikti vykdyti solidariai S. M. ir K. M., t.y. kredito sutarties nekeisti. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į patikslintą priešieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodė, kad S. M. ir K. M. su AB SEB banku sudarė (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 50575/528700 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei apdailos darbų finansavimui. AB SEB bankas pareiškė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. ir K. M. AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai, o prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeistas turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalintas teismo nuožiūra.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal LR CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl kreditorinės prievolės AB SEB bankui solidarumo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju šalių kreditorinių prievolių kreditoriui AB SEB bankui solidarumas nėra paneigtas, nes kreditas buvo imamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat pritariant kreditoriaus išsakytai pozicijai, kad santuokos nutraukimas nėra pagrindas solidarių įsipareigojimų pasibaigimui, o remiantis CK 6.6 str., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, kreditorius, kuriam solidarios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Teismas sprendžia, kad šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB banku, kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini)susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo laikomos solidariomis ieškovo S. M. ir atsakovės K. M. prievolėmis.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo prievoles pagal paskolos sandorius pripažinti bendromis dalinėmis prievolėmis, jas padalinti ir priteisti iš abiejų sutuoktinių po 11 729,61 Eur (40500 Lt) kreditorei S. M.; prievoles pagal paskolos sandorius pripažinti bendromis dalinėmis prievolėmis, jas padalinti ir priteisti iš abiejų sutuoktinių po 10 000 Eur kreditoriui A. B.; prievolę pagal vekselį pripažinti daline ir priteisti iš abiejų sutuoktinių po 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kreditoriui S. B.. Teismo posėdžių metu tretieji asmenys S. M., A. B. ir S. B. duodami paaiškinimus nurodė, jog savarankiškų kreditorinių reikalavimų dėl skolos priteisimo nereikš. Atsižvelgiant į tai, kad patys kreditoriai nepareiškė savarankiškų kreditorių reikalavimų ir neprašė priteisti jiems skolas, kurių įvykdymo terminas šiai dienai dar nėra pasibaigęs, teismas netenkina ieškovo, kuris yra skolininkas ir neturi reikalavimo už kreditorius teisės, patikslinto ieškinio reikalavimo dėl skolos iš sutuoktinių priteisimo kreditoriams S. M., A. B. ir S. B..

Ieškovas nurodo, jog ieškovo motina S. M. tris kartus skolino ieškovo šeimai pinigų, bendra paskolintų pinigų suma 125 000 Lt. Skolintos lėšos buvo pervedamos į ieškovo banko sąskaitą. 2014-09-15 mokėjimo pavedimu ieškovo motinai grąžinti 7000 Lt ir 2014-09-16 - 2000 Lt. Vėliau dar grąžinti 35 000 Lt. Iš viso grąžinta 44 000 Lt skolos. Likusi negrąžinta suma - 81 000 Lt. Minėtos piniginės sumos buvo skolintos šeimos poreikiams tenkinti ir tai patvirtina pridedamas ieškovo banko sąskaitos išrašas. Pirmiausia, kaip minėta, iš skolintų lėšų santuokoje įsigytas bendras turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo, kad prievolės pagal minėtus paskolos sandorius būtų pripažintos dalinėmis ir vadovaujantis bendraskolininkų lygybės principu, būtų po lygiai padalintos tarp sutuoktinių, t.y. kiekvienam priteisiant po ½ dalį likusios negrąžintos skolos (81 000 Lt/2), t.y. po 11 729,61 Eur (40500 Lt) iš kiekvieno. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi atsakovė nieko nežinojo apie ieškovo imamas paskolas, apie jas ji sužinojo tik gavusi patikslintą ieškovo ieškinį. Atsakovė jokia išraiškos forma ir niekada nėra patvirtinusi ar davusi sutikimą ieškovui prisiimti labai didelius įsipareigojimus. Skolinamos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas nors ir nurodė, kokias sumas skolinosi iš motinos, tačiau su ieškiniu nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas taip pat prašo po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus S. M. pripažinti bendra daline prievole. Ieškovas nepateikė teismui sudarytų paskolos sutarčių su S. M., duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi apie skolinamas lėšas byloje nėra, pati S. M. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu pervedė lėšas sūnui, ji žinojo, kad galimai lėšų reikia sūnaus verslui. Kritiškai vertintina ir tai, kad S. M. nereikalautų skolos grąžinimo jei ir toliau sutuoktiniai kartu gyventų ji jas dovanotų, tačiau kadangi skiriasi, ji palaiko sūnaus reikalavimus. Be to, ji taip pat nurodė, kad skolos grąžinimo iš sūnaus ji nereikalauja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, kad paskolintos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, o S. M. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kokiu pagrindu skolino lėšas, teismas pripažįsta, kad prievolės S. M. po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis ieškovo S. M. prievolėmis.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalių pažįstamas A. B. 2015 metais paskolino ieškovo šeimai pinigų, bendra paskolintų pinigų suma 20 000 EUR. Skolintos lėšos buvo pervedamos į ieškovo banko sąskaitą. Paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, t.y. iš (duomenys neskelbtini)dieną paskolintų pinigų mokėjimo pavedimu kitą dieną, (duomenys neskelbtini), suteikta 7000 Eur paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą grąžino) ir 2000 Eur pervesti atsakovei. Likusi 1000 Eur suma išgryninta ir panaudota šeimos interesais šeimos namų ūkiui išlaikyti. (duomenys neskelbtini)A. B. dar paskolino 10 000 Eur, pinigus pervesdamas iš savo sąskaitos į ieškovo sąskaitą, iš kurių tą pačią dieną suteikta 9000 Eur paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą grąžino). Likusi 1000 Eur suma išgryninta ir panaudota šeimos interesais šeimos namų ūkiui išlaikyti. Ieškovas pažymėjo, kad pinigus skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartai, vėliau įmonė visas paskolintas lėšas grąžino, grąžintas lėšas ieškovo šeima išnaudojo savo šeimos poreikiams, t.y. būstui apstatyti, gerinti, kelionėms, laisvalaikiui, pinigai buvo pervedami atsakovei ir pan. O paskolų kreditoriams negrąžino. Todėl 20000 Eur skola A. B. taip ir liko negrąžinta, todėl turi būti po lygiai padalinta tarp sutuoktinių, t.y. kiekvienam priteisiant po ½ dalį negrąžintos skolos (20 000 Eur/2), t.y. po 10000 Eur iš kiekvieno. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad apie šias prievoles nieko nežinojo iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, vertina, kad tai yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai.

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus A. B. pripažinti bendra daline sutuoktinių prievole. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jokių paskolos sutarčių su A. B. nebuvo pasirašyta. Teismo posėdžio metu, A. B. patvirtino, kad ieškovui paskolino nurodytas pinigines lėšas. Pinigų skolinimo metu atsakovė nedalyvavo, skolos grąžinimo terminas nebuvo derinamas, jis nežino, kur paskolinti pinigai buvo panaudoti, tačiau S. turėjo labai daug projektų, tai greičiausiai pinigai buvo panaudoti verslui. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose teismui, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolintos lėšos buvo perskolinamos įmonei UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Tai patvirtina ir į bylą pateikiami ieškovo bankų sąskaitos išrašai. Pažymėtina, kad piniginių lėšų skolinimas juridiniam asmeniui, šiuo atveju UAB “ (duomenys neskelbtini)” nėra šeimos poreikių tenkinimas, todėl teismas vertina, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriui A. B. yra asmeninė ieškovo S. M. prievolė.

Ieškovas taip pat patikslintame ieškinyje nurodo, kad šalių pažįstamas S. B. pagal (duomenys neskelbtini) vekselį paskolino ieškovo šeimai 30000 Lt. Vekselio terminas iki 2020 m. spalio 24 d. Paskolinti pinigai panaudoti šeimos interesais — perskolinti šalių bendrai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą grąžino ir grąžinta paskola panaudota šeimos namų ūkiui išlaikyti). Ieškovas prašo, kad prievolė pagal minėtą vekselį būtų pripažinta daline ir vadovaujantis bendraskolininkų lygybės principu, būtų po lygiai padalinta tarp sutuoktinių, t.y. kiekvienam priteisiant po ½ dalį negrąžintos skolos (30 000 Lt/2), t.y. po 4344,30 Eur (15 000 Lt) iš kiekvieno.

Bylos duomenimis nustatyta, kad paprastąjį vekselį 2013 m. spalio 23 d. pasirašė ieškovas S. M.. Duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi apie S. B. paskolintas lėšas ieškovui, nėra. Ieškovas nurodė, kad paskolintos lėšos buvo perskolintos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, piniginių lėšų skolinimas juridiniam asmeniui nepatvirtina aplinkybės, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriui S. B. yra asmeninė ieškovo S. M. prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys patenkinti iš dalies (50 proc.). 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti ieškovui S. M. 887 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. 2018 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovei K. M. 788 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Kadangi ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies (50 proc.), iš ieškovo valstybės naudai priteistina 443,50 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, o iš atsakovės valstybės naudai priteistina 394 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė viso 2600 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 7213,97 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinys, teismas atstovavimo išlaidas priteisia patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t.y. ieškovui S. M. iš atsakovės K. M. priteisia 1300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei K. M. iš ieškovo S. M. priteisia 3606,99 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, priešieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 39 Eur žyminio mokesčio.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 30,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina per pusę kiekvienai šaliai, t.y. po 15,22 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civlinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (iki santuokos – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui S. M. palikti jo pavardę – M., atsakovei K. M. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina K. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-10-27, iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti atsakovei K. M. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Atsakovė K. M. ir ieškovas S. M. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaiko auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

2. Dėl vaiko lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

3. S. M. užtikrina, jog K. M. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra S. M. žinioje. K. M. užtikrina, jog S. M. galėtų susisiekti telefonu, internetu su vaiku, kai šis yra K. M. žinioje.

4. Vaiko ligos atveju K. M. privalo sudaryti sąlygas S. M. aplankyti sergantį vaiką ir praleisti su juo laiką, jei tai yra jo numatytas bendravimo su vaiku laikas.

5. Nei K. M., nei S. M. nedaro kliūčių ir nustatyta tvarka išduoda sutikimus ir leidimus bei kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

6. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

7. S. M. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. bendrauja su sūnumi M. M., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Apie savo norą bendrauti su vaiku jis turi pranešti sms žinute K. M., ne vėliau, kaip iki tos savaitės pirmadienio 18:00 val. Jeigu S. M. sutinka, tuo atveju, jeigu tą savaitgalį, kurį S. M. turėtų bendrauti su vaiku M. M., vaikas turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus, S. M. gali paimti vaiką bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau sudarydami vaikui galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti.

8. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

9. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

10. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (S. M. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

11. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

12. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną lyginių metų pagal stačiatikių (ortodoksų) kalendorių per Šv. Kalėdas bei per Šv.Velykas pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant kitos dienos vakare iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

13. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

14. S. M. bendrauja su sūnumi M. M. jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimant vaiką 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jo ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

15. S. M. ir K. M. turi teisę bendrauti su sūnumi M. M. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaiko dienos režimo ir atsižvelgiant į vaiko norą bei interesus.

16. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) M. M. praleidžia kartu su motina K. M..

17. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

18. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

- ½ 50575/528700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

- ½ 50575/528700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6950,94 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 94 ct) jo asmeniškai sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 50575/528700 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei apdailos darbų finansavimui.

Priteisti atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 18 732,50 Eur (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt du eurus ir 50) piniginę kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Po santuokos nutraukimo pripažinti šalių kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su visais pakeitimais, solidariomis ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Prievoles kreditoriams S. M., A. B., S. B. po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitus patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmestini, kaip nepagrįstus.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 443,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3606,99 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešis eurus ir 99 ct) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 15,22 Eur (penkiolika eurų ir 22 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.