- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- I2-1446-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04114-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Atsakovas
- BĮ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, J. Š., ,,Registrų centras"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir J. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 3R-674 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui nurodyta užtikrinti, kad paieška Antstolių informacinė sistemoje (toliau – AIS) būtų atliekama tokios apimties, kokia būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui įgyvendinti atliekamas funkcijas, ir pareikštas antstoliui papeikimas.
Inspekcija padarė išvadą, kad antstolis trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė neteisėtai, pažeisdamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko G. P. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytoje byloje buvo renkama informacija apie skolininko turtinę padėtį, taip pat tikrinti galiojantys ir istoriniai Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) įrašai, reikalingi analizuojant skolininko turtinę padėtį pakeitusias aplinkybes. Buvo daryta užklausa dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų, kuriuose skolininkas nurodomas prie juridinių faktų ar žymų, kur registruojami pirkimo–pardavimo, nuomos, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir kiti su turtu susiję juridiniai faktai ar žymos, kurie reikšmingi vertinant galimybes išieškoti skolą iš skolininko.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
Sprendime nurodytas išaiškinimas dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo nepagrįstai susiaurina antstolio galimybes įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi riboja galimybę surasti skolininko turtą, į kurį galimai bus nukreipiamas išieškojimas.
Apsiriboti vien tik nuosavybės teisių peržiūra dažnu atveju yra nepakankama tinkamai vykdant valstybės antstoliui pavestas funkcijas. Antstolis turi teisę tikrinti ne tik skolininko nuosavybės teises, bet ir kitas teises, teisinę reikšmę turinčius faktus ar žymas. Dažnu atveju, kaip ir skolininko G. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atliktos ginčo užklausos, tam, kad skolininko turtinės padėties patikrinimas būtų nuodugnus, būtinas visų turtinių teisių, juridinių faktų ar žymų teisinis įvertinimas. Antstolis, neturėdamas visos informacijos, negali tinkamai vykdyti skolos išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai buvo atlikti turint tikslą tikrinti ne trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. asmens informaciją, o kito skolininko duomenis vykdomosios bylos kontekste, taigi tikrinimai atlikti antstoliui vykdant valstybės pavestą funkciją vykdyti vykdomuosius dokumentus. Duomenų buvo užklausiama pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taigi J. Š. duomenų peržiūra buvo užfiksuota tik atsitiktinai, kaip turto savininko, susijusio su skolininko duomenimis.
Iš peržiūrėtų duomenų nustatyta, kad tarp bylos skolininko ir pareiškėjo J. Š. praeityje buvo kilę tam tikrų teisinių santykių, skolininkas praeityje atliko nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, kurie yra užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro įrašuose, ir galimai gavo atlygį už tai, todėl negalima teigti, kad Nekilnojamojo turto registrą tvarkantis subjektas antstoliui suteikė visiškai pašalinio asmens duomenis.
Iš Nekilnojamojo turto registro žymų ir juridinių faktų dažnai gali paaiškėti, kad turto savininkas turi pareigą sumokėti skolininkui už atliktus darbus ar perduoti turtą, todėl į tokias gautinas lėšas ar turtą yra nukreipiamas skolų išieškojimas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nevertino, kokioje byloje darytos užklausos. Antstolio nuomone, vertinant, ar užklausos buvo būtinos, reikia atsižvelgti į bylos aplinkybes ir mastą. Nagrinėjamu atveju iš skolininko, kurio byloje buvo peržiūrėtas pareiškėjui J. Š. priklausančio Nekilnojamojo turto registro išrašas, skolos išieškomos nuo 2014 m., o skolos eurais gerokai viršija šešiaženklę sumą. Esant labai didelei skolai, antstolio nuomone, nuodugni duomenų peržiūra apie skolininką buvo būtina ir atitiko tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek duomenų rinkimo būtinumo sąlygas.
Pareiškėjo nuomone, tai, kad duomenų peržiūra didelės apimties vykdomojoje byloje fiksuota pakartotinai, nelaikytina pažeidimu tiek teisinio reglamentavimo, kuris neriboja, kiek užklausų apie skolininką antstolis turi teisę atlikti (su tuo sutinka ir pati Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija), tiek funkciniu sistemos požiūriu (duomenys atlikus peržiūrą AIS sistemoje neišsaugomi, todėl pakartotinai atidarius registro išrašą fiksuojama nauja peržiūra).
Vien peržiūrėjus bendrą su skolininku susijusių nekilnojamojo turto objektų sąrašą, matyti, kad skolininkas yra susijęs su 250 nekilnojamojo turto objektų, tad tokios informacijos patikrinimas užtrunka, o pakartotinė peržiūra neturėtų kelti abejonių, nes tokį skolininko duomenų kiekį vienu kartu patikrinti ir įvertinti yra sudėtinga. Neatmestina, kad įrašai, kadangi jų buvo labai daug, galėjo būti peržiūrėti kelis kartus. AIS peržiūrėtų Nekilnojamojo turto registro išrašų nesaugo, todėl pakartotinis išrašo atidarymas yra absoliučiai normalus veiksmas. Uždarius naršyklės langą ar automatiškai atsijungus iš AIS, užklausas reikia formuoti iš naujo. Tokie veiksmai negali kelti abejonių veiksmų teisėtumu ar būti pagrindas daryti išvadą, kad duomenų rinkimas buvo neteisėtas.
Pareiškėjas pabrėžia, kad iš bendro VĮ Registrų centro pateikto sąrašo antstolis negali sužinoti informacijos kas yra turto savininkas, koks juridinis faktas ar žyma yra įregistruota ir nuo kada iki kada buvo ar yra įregistruoti ir kiek tokių žymų yra, nemato.
AIS pateiktame sąraše paspaudus prie kiekvieno įrašo esantį mygtuką (nuorodą) pavadinimu „NT“, suformuojamas detalus Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame jau galima matyti, kada, kiek ir kokios teisės (pvz., nuosavybė, nuoma, uzufruktas, servitutas), juridiniai faktai ar žymos (pvz., pirkimo–pardavimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, žyma, kad patalpa yra pastate, kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žyma apie atliktus su turtu susijusius darbus, kadastrinius matavimus ir pan.) yra įregistruoti. Būtent tik detaliame Nekilnojamojo turto registro išraše matomi duomenys, reikalingi antstoliui skolai išieškoti.
Teisės aktai nenustato ir negali būti konstatuojama antstolio, kaip AIS sistemos vartotojo, atsakomybė už išrašo peržiūros metu jam pateiktus trečiųjų asmenų duomenis, kadangi sisteminėmis priemonėmis kitaip peržiūrėti informacijos apie tikrinamą skolininką nėra jokios galimybės. Nors antstolis formuoja užklausą siekdamas gauti duomenų apie skolininką, tačiau VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išraše nurodo ir kitus duomenis be jokio papildomo antstolio prašymo, todėl antstolis, kaip AIS naudotojas ir duomenų gavėjas, negali būti atsakingas už tokių kartais perteklinių duomenų peržiūrą.
Iš pradinio bendro sąrašo matomas tik Nekilnojamojo turto objekto unikalus registracijos numeris ir adresas, o jokie kiti duomenys (tiek visų savininkų, kurie susiję su tuo pačiu nekilnojamuoju turtu, tiek juridinių faktų, tiek žymų, tiek visa kita su turtu susijusi informacija) nėra atvaizduojami. Kitokiu būdu suformuoti užklausos, kad antstoliui būtų pateikti tik su skolininku susiję asmens duomenys, nėra jokios faktinės galimybės, nes AIS sistema tokio Nekilnojamojo turto registro išrašo neformuoja.
Net jeigu tokia galimybė ir kažkada atsirastų, nustačius su skolininku susijusį juridinį faktą ar žymą, antstoliui gali būti svarbu ir reikalinga matyti turto savininko informaciją. Informacija apie turto savininką antstoliui yra aktuali, nes nustačius pagrindą šiam asmeniui reikia siųsti procesinius dokumentus arba asmuo turi būti įtrauktas į tolesnius vykdymo ar teisminius procesus, kadangi gali turėti pareigą perduoti turtą skolininkui, sumokėti tam tikras pinigų sumas, tarkime, netesybas, ar atsiskaityti už atliktus darbus ar turėti kitas pareigas perduoti turtą ar lėšas skolininkui. Išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turtą ir lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Antstolis R. V. nei teisinio, nei kitokio suinteresuotumo ar spaudimo iš kitų šalių tikrinti informaciją apie J. Š. turtą neturi ir neturėjo. Jis niekada neturėjo ir neturi jokio intereso rinkti, kaupti ar peržiūrėti duomenis apie pareiškėją po to, kai buvo užbaigtos vykdomosios bylos, kuriose pareiškėjas dalyvavo kaip skolininkas. Nagrinėjamu atveju J. Š. duomenys buvo peržiūrėti atsitiktinai, t. y. tikrinant visai kito skolininko duomenis to skolininko bylos kontekste.
Juridinių faktų ir žymų duomenys, susiję su nekilnojamuoju turtu, vykdymo procese yra ne mažiau svarbūs nei nuosavybės teisės duomenys. Labai dažnai skolininkai, įgiję nuosavybę, pavyzdžiui, paveldėjimo būdu, jos tyčia neregistruoja savo vardu, kad neišviešintų nuosavybės fakto, tikėdamiesi išvengti išieškojimo iš tokio turto. Šias aplinkybes galima nustatyti tik iš žymų ir juridinių faktų. Skolininkai savarankiškai taip pat nepraneša antstoliui apie savo sudarytus sandorius ar gautas pajamas už atlikus darbus, susijusias su turtu, todėl šią informaciją vykdymo proceso metu antstolis privalo surinkti savarankiškai.
Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą priėmė nesilaikydama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 30 straipsnyje nustatytų skundo nagrinėjimo terminų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis priimta 2020 m. gruodžio 9 d., o Inspekcijos sprendimas priimtas daugiau nei po pusantrų metų.
Sprendimu antstoliui R. V. buvo taikytos poveikio priemonės – pareikštas papeikimas bei nurodyta užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tiek, kiek būtina konkrečioje byloje antstoliui funkcijoms įgyvendinti. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes. Byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Visuomenės informavimo įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja. Išplėstinės teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Visuomenės informavimo įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Šis LVAT išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju (1 t., b. l. 2–7).
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad antstolis R. V. Inspekcijai teiktuose paaiškinimuose apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. R. V. neįrodė, kaip informacija, kad skolininkas atliko J. Š. turto kadastrinius matavimus, buvo reikšminga (aktuali) atliekant skolininko atžvilgiu išieškojimo veiksmus. Skundžiamos aplinkybės buvo analizuotos kelis kartus, įskaitant teismuose, ir antstolis R. V. turėjo ne vieną galimybę pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl skundžiamų aplinkybių bei pagrįsti J. Š. atžvilgiu atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus.
Pažymi, kad VĮ Registrų centras Inspekcijai 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S-54102(1.17E) pateikė informaciją, kad, pasirinkus teisės tipą „Nuosavybė“, būtų suformuojamas tik antstolį dominančio asmens (skolininko) nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto sąrašas, t. y. nebūtų rodoma informacija apie tuos nekilnojamojo turto objektus, kur skolininkas nurodomas prie kadastro žymų kaip atlikęs nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus.
Pareiškėjui nepagrindus, kodėl vykdant išieškojimą jam buvo būtina visa NTR išraše pateikia informacija, toks asmens duomenų tvarkymas galėjo būti atliktas mažesnės apimties. Be kita ko, Inspekcija skundžiamame sprendime nenurodė, kad visi kiti juridiniai faktai ir žymos yra nesvarbūs: šiuo atveju sprendime buvo pateiktos atitinkamos aplinkybės ir dėl jų pasisakyta tik dėl J. Š. skundo.
Inspekcija paaiškina, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime pateikti išaiškinimai, kaip formuoti išrašą (peržiūrėti duomenis) AIS, kad nebūtų fiksuojami tretieji asmenys prie kadastro žymų, apima tik J. Š. skundą.
Inspekcijos nuomone, antstolio paaiškinimai, kad renkama informacija apie skolininką „gali būti reikšminga“, nepagrindžia, dėl kokių priežasčių buvo būtina NTR tvarkyti ir duomenis apie kadastro žymas, kur skolininkas yra nurodomas kaip atlikęs J. Š. nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus. Vien tikimybė, kad gali paaiškėti aplinkybė, kad „turto savininkas turi pareigą sumokėti skolininkui už atliktus darbus ar perduoti turtą, todėl į tokias gautinas lėšas ar turtą yra nukreipiamas skolų išieškojimas“, neturėtų būti pagrįstas asmens duomenų tvarkymo pagrindas.
Inspekcija paaiškina, kad nors antstolis teigia, kad tik detaliame NTR išraše yra matomi skolai išieškoti reikalingi duomenys, tačiau nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių informacija, kad skolininkas, kurio vykdant vykdomąją bylą buvo atlikta paieška NTR ir fiksuotas J. Š. asmens duomenų tvarkymas, yra atlikęs J. Š. nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, buvo būtina išieškant skolą iš skolininko.
Antstoliui teiktas nurodymas „užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui“ nereiškia, kad antstolis, vykdomojoje byloje atlikdamas išieškojimo veiksmus ir tvarkymas skolininkų duomenis AIS, neturi teisės tvarkyti jam būtinų duomenų. Antstolis, atlikdamas paiešką AIS, turi įvertinti, ar tokia paieška, kai tvarkomi asmens duomenys, atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių reikalavimus.
Paaiškina, kad skundo nagrinėjimo metu pateikta VĮ Registrų centro ir antstolio R. V. informacija (paaiškinimai) nėra analogiški. J. Š. skundą nagrinėjant pirmą kartą buvo vertinama VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 2 d. raštu pateikta informacija ir antstolio R. V. 2019 m. gegužės 13 d. raštu pateikti paaiškinimai. Inspekcija iš naujo nagrinėdama J. Š. skundą vadovavosi papildomai antstolio R. V. 2021 m. gegužės 7 d. raštu pateiktais paaiškinimais ir VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 10 d. raštu pateikta informacija.
Remiantis LVAT formuojama praktika procedūrinių terminų sprendimams priimti srityje, darytina išvada, jog J. Š. 2019 m. vasario 28 d. skundo neišnagrinėjimas, laikantis ADTAĮ nustatytų terminų, nepaneigia Inspekcijos kompetencijos išnagrinėjus skundą priimti atitinkamą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas priimtas praleidus ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, savaime nedaro šio sprendimo negaliojančio.
Inspekcija pažymi, kad BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytų poveikio priemonių skyrimas nėra apribotas jokiais terminais, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimas dėl poveikio priemonių jam negali būti priimtas praėjus daugiau nei 2 metams.
Inspekcija paaiškina, kad BDAR yra tiesioginio taikymo aktas, o BDAR 58 straipsnio, apibrėžiančio priežiūros institucijos įgaliojimų ribas, 6 punkte nurodyta, kad kiekviena valstybė narė teisės aktais gali nustatyti, kad jos priežiūros institucija be 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų turi papildomų įgaliojimų ir naudojimasis tais įgaliojimais neturi pakenkti veiksmingam VII skyriaus veikimui, t. y. kiekvienai valstybei narei suteikiama teisė teisės aktais nustatyti papildomus įgaliojimus, bet ne įgaliojimų taikymo ribojimus (šiuo atveju poveikio priemonių, nustatytų BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, skyrimo apribojimą, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laiką) (2 t., b. l. 98–108).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Paaiškina, kad iš centrinio duomenų banko paieškų audito sistemoje esančios informacijos nustatyta, kad J. Š. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, suformavę Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istoriniais duomenimis, peržiūrėjo antstolis R. V. ir jo darbuotoja. Nekilnojamojo turto paieška atlikta AIS vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko asmens duomenimis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.2 papunktyje („Daikto registravimas ir kadastro žymos“) nurodyta, kad pagrindinis bylos skolininkas G. P. atliko pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 59–60).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikia teisę gauti (rinkti) duomenis apie skolininko turtą ir kt., o ne gauti (rinkti) duomenis apie bet kokius kitus ir visus asmenis, kurie nėra skolininkai pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, kur expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.
Aktualiu laikotarpiu trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. nebuvo skolininkas ar kitas vykdymo proceso dalyvis pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas be trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. sutikimo neturėjo teisės rinkti jo asmens duomenų.
Nors pareiškėjas praeityje vykdė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį ir 2014 m. liepos 4 d. nutartį (tuometinis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), aktualus bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo solidarių skolininkų trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. ir kt. atžvilgiu (antstolio R. V. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), tačiau iki aktualaus laikotarpio, t. y. 2018 m. rugpjūčio – 2019 m. vasario mėnesio, ieškiniai trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo atmesti, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas buvo pasibaigęs (CPK 150 straipsnio 2 dalis), vykdomosios bylos buvo užbaigtos.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. turtas, apie kurį buvo renkama informacija, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, daugiau jokių šio turto bendraturčių ar kitų daiktinių teisių turėtojų nėra. Aktualiu laikotarpiu, t. y. 2018 m. rugpjūčio –2019 m. vasario mėnesį, trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. atžvilgiu pareiškėjas nevykdė jokių vykdomųjų bylų. Trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. sutuoktinė taip pat niekam neskolinga ir joks išieškojimas pareiškėjo kontoroje ir (ar) kitų antstolių kontorose iš jos nevykdomas.
Pareiškėjas duomenis apie J. Š. turtą rinko 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:59:01 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:18:26 val., 2018 m. rugsėjo 28 d. 11:38:55 val. ir 2019 m. vasario 13 d. 21:48:58 val. Jau iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val. gautų duomenų pareiškėjui buvo (turėjo būti) akivaizdu, kad jokie skoliniai, kitokie prievoliniai ar kitokie teisiniai santykiai trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. ir G. P. tame kontekste, kuris bent hipotetiškai galėtų būti susijęs su galimu išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesieja, kadangi vienintelė trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. ir G. P. sąsaja buvo ta, kad G. P. atliko trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. turto kadastrinius matavimus ir sudarė 2006 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTR išrašo 10.2 papunktis).
Pareiškėjas, 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val. gavęs duomenis, kad skolininkas atliko trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. turto kadastrinius matavimus ir sudarė 2006 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTR išrašo 10.2 papunktis), nesiėmė jokių veiksmų šiai informacijai realizuoti, t. y. neužklausė J. Š., ar šis nėra skolingas, ar jis neturi skolininko turto ar pan. (2 t., b. l. 91–97).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 3R-674(2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. Š. su 2019 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi į Inspekciją prašydamas ištirti, ar antstolis R. V. 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:50:38 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 11:59:01 val., 2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:18:26 val., 2018 m. rugsėjo 28 d. 11:38:55 val. ir 2019 m. vasario 13 d. 21:48:58 val. teikdamas užklausas Nekilnojamojo turto registrui apie J. Š. turtą, nepažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) ir (ar) Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo; jeigu būtų nustatyta, kad antstolis R. V. pažeidė nurodytas Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės normas ir (ar) kitas teisės normas, imtis atitinkamų priemonių (2 t., b. l. 104–111).
Inspekcija, gavusi 2019 m. vasario 28 d. J. Š. skundą, 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2R-1575(2.13.) kreipėsi į Registrų centrą su prašymu nurodyti, pagal kokius kriterijus buvo atlikta nekilnojamojo turto paieška, ir pateikti antstolio R. V. veiksmų, atliekant duomenų apie nekilnojamąjį turtą paiešką NTR centriniame duomenų banke, protokolą, asmens duomenų teikimo sutarties, pagal kurią antstoliui teikiami NTR centrinio duomenų banko duomenys, patvirtintą kopiją, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašą (1 t., b. l. 61–62).
Registrų centras 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. S-20100(1.17E) pateikė atsakovei jos prašomą informaciją ir su ja susijusius duomenis: vartotojo veiksmų protokolus paieškos kriterijams; vartotojo veiksmų protokolus; Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutarties Nr. AIS-62 kopiją su priedais; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istoriniais duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 65).
Inspekcija 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2R-1921 kreipėsi į antstolį R. V. su prašymu pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo skundu (1 t., b. l. 48–49).
Antstolis 2019 m. gegužės 10 d. Inspekcijai pateikė atsakymą Nr. S-19-1289, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visi duomenys buvo renkami tik apie kitą asmenį – skolininką G. P. Taip pat buvo daryta užklausa dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų, kuriuose skolininkas nurodytas prie juridinių faktų. Antstolis taip pat nurodė, jog nustatyti, ar buvo peržiūrėta detali Nekilnojamojo turto registro informacija apie pareiškėjo turtą, šiuo atveju nėra galimybės, nes ši informacija vykdomojoje byloje neišsaugota. Pažymėjo, jog pareiškėjas atskiru pranešimu nebuvo informuotas, kad tikrinant Nekilnojamojo turto registro duomenis apie skolininką (kitą asmenį) galėjo būti peržiūrėti ir pareiškėjo duomenys. Antstolis rašte taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkas būtų prašęs informacijos apie bylos eigą ar pageidavę susipažinti su vykdomąja byla, todėl duomenys, gauti vykdomojoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro, nebuvo perduoti tretiesiems asmenims. Prie šio atsakymo antstolis taip pat pateikė išrašą iš AIS (2019 m. balandžio 23 d.) apie antstolio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalis (skolininką ir išieškotoją), instituciją, išdavusią vykdomąjį dokumentą, vykdymo pradžios datą (2014 m. spalio 1 d.), išieškomą sumą (1 t., b. l. 47).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir su juo susijusią anksčiau nurodytą medžiagą, 2019 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. skundą atmetė. Inspekcija, įvertinusi Registrų centro pateiktus duomenis ir antstolio R. V. Raštą bei vadovaudamasi Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad šiuo atveju vykdant vykdomąją bylą antstolio ir jo kontoros darbuotojos užklausos atliktos vadovaujantis BDAR 6 straipsnio e punktu renkant duomenis apie kitą asmenį, ne apie pareiškėją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolio kontoros darbuotoja ir 2018 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. vasario 13 d. antstolis R. V. atliko pareiškėjo asmens duomenų paiešką Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir pažeidė BDAR nuostatas (1 t., b. l. 44–46).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu J. Š. skundą patenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. Š. skundą (1 t., b. l. 31–46).
LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 19–30).
Inspekcija 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2R-1938 (2.13.) pakartotinai kreipėsi į antstolį R. V., prašydama pateikti informaciją, kokiu tikslu, kokiu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR 6 straipsnyje ir (ar) kitame teisės akte, vadovaujantis tris kartus J. Š. skunde nurodytomis datomis buvo peržiūrėti NTR išrašai su istoriniais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą.
Antstolis R. V. 2021 m. gegužės 7 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tikrintą informaciją (1 t., b. l. 17–18).
Inspekcija 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2R-1950 (2.13.Mr) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti šią informaciją: ar antstolis R. V., vykdydamas NTR užklausas dėl NTR įrašų, kuriuose skolininkas nurodytas prie juridinių faktų, turėjo galimybę matyti tik išrašų punkte „Juridiniai faktai“ pateiktą informaciją; kokius duomenis antstolis peržiūrėjo anksčiau nurodytomis datomis, t. y. ar buvo peržiūrėti visi išrašų su istorija duomenys, ar tik išrašų punktas „Juridiniai faktai“ (3 t., b. l. 149).
VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 10 d. raštu paaiškino, kad antstolis, identifikavęs jį dominantį asmenį, turi galimybę pasirinkti, kokius su tuo asmeniu susijusius duomenis, tvarkomus NTR, nori matyti: aktualius ar su istorija, registrų tipus (pvz., žemės sklypas, statiniai, patalpos ir kt.), teisių tipus (pvz., visos teisės, nuosavybė, juridiniai faktai ir kt.). Pagal pasirinktus paieškos kriterijus suformuojamas asmens turto sąrašas, kuriame matyti turto identifikatorius (registro Nr.), registro tipas, teisė, turto adresas – antstolis turi galimybę iš sąrašo pasirinkti ir suformuoti tik jį dominančius registro išrašus. Pasirinkus teisės tipą „Nuosavybė“, būtų suformuojamas tik antstolį dominančio asmens (skolininko) nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto sąrašas, t. y. nebūtų rodoma informacija apie tuos nekilnojamojo turto objektus, kur skolininkas nurodomas prie kadastro žymų kaip atlikęs nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus (kaip kad pareiškėjo J. Š. skundžiamu atveju) (3 t., b. l. 150).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 3R-674 (2.13-1.E) padarė išvadą, kad antstolis trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė neteisėtai, pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Dėl padarytų pažeidimų, vadovaudamasi ADATĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir d punktais, nurodė antstoliui R. V. užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokios apimties, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamoms funkcijoms įgyvendinti, ir pareiškė papeikimą (1 t., b. l. 10–15).
Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka, mano, kad toks ginčo asmens duomenų tvarkymas ir tokios apimties, kokios jis buvo vykdomas, tiesiogiai susijęs su antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pavestų funkcijų vykdymu, o ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi nepažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo principų. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti senatį, kadangi nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei 2 metai. Taip pat pabrėžia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nesilaikant ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytų skundo nagrinėjimo terminų.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja asmens duomenų apsaugos reikalavimus, antstolių veiklos ir vykdymo proceso reikalavimus nustatantys teisės aktai, taip pat kiti teisės aktai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – ir AĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. ADTĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, jog Inspekcija turi teisę teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos.
BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį, šis reglamentas taikomas asmens duomenims tvarkyti, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenims, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkyti ne automatizuotomis priemonėmis.
Ginčo byloje, kad pareiškėjo antstolio R. V. atlikti veiksmai renkant ginčo asmens duomenis AIS atitinka BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo sampratą, nėra. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą, asmens duomenimis laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, „duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis <...> priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas <...>“.
Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.
LVAT savo praktikoje pažymi, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (žr. LVAT 2021 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje eA-745-261/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad J. Š. asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas jam pavestoms funkcijoms vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ar įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis antstoliui suteikia teisę atliekant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Darytina išvada, kad antstolis įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi teisę gauti iš įstatyme įvardytų subjektų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad antstolio užklausa AIS buvo atlikta vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko (ne pareiškėjo) asmens duomenimis, ir to fakto, kad antstoliui duomenys teikti pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau J. Š., kuris nėra minėtos vykdomosios bylos dalyvis, Inspekcijai kėlė klausimą, kodėl kelis kartus ir skirtingu laiku (2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d.) buvo peržiūrėti jo, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, detalūs nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenys, o J. Š. apie tai nebuvo informuotas ir sutikimo nedavė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, nurodė, kad asmens duomenys asmenų, kurie nėra įtraukti į vykdomąją bylą ir jų atžvilgiu nėra pradėtas išieškojimas, gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriam jie surinkti. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad esant tokiai faktinei situacijai, kai skolininkas, kuris su pareiškėju nėra bendraturtis, taip pat nėra įrašų apie kitas skolininko daiktines teises į pareiškėjo turtą, juridinius faktus, o yra tik vienintelė žyma, jog skolininkas atliko pareiškėjo turto geodezinius matavimus, nesant išsamiai surinktų duomenų, kodėl ir kokioms funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti antstoliui buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti pareiškėjo Nekilnojamojo turto registro duomenis, dėl nurodytos žymos, neleidžia daryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą sąlygą.
Nagrinėjant J. Š. skundą Inspekcijoje iš naujo, antstolis R. V. 2021 m. gegužės 7 d. raštu pateikė paaiškinimus, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informacija buvo tikrinta apie skolininko G. P. turtinę padėtį, patikrinti istoriniai Nekilnojamojo turto registro įrašai, reikalingi analizuojant skolininko turtinę padėtį pakeitusias aplinkybes. Buvo peržiūrima informacija NTR išrašuose, kurie susieti su skolininku per juridinius faktus (t. y. skolininkas nurodytas prie juridinių faktų, kurie gali būti reikšmingi vertinant galimybes išieškoti skolą iš skolininko turto, pvz., peržiūrėjus juridinius faktus galima nustatyti skolininkui skolingus asmenis, kurie už su turimu turtu susijusius sandorius nėra atsiskaitę su skolininku, taip pat skolininko teises į turtą, kai yra, pvz., sudaryta pirkimo–pardavimo ar kitokia sutartis, bet nuosavybės teisės į turtą skolininko vardu neįregistruotos, ir įvairūs kiti atvejai). Prie juridinių faktų gali būti registruojama tokia informacija kaip antai: įsiskolinimas už parduotą turtą, sudarytos pirkimo–pardavimo, dovanojimo, mainų bei kitokio pobūdžio sutartys, turto paveldėjimo faktai, teismų sprendimai ir nutartys, kiti dokumentai ir reikšmingi faktai, kurie susiję su atitinkamu asmeniu ir konkrečiu nekilnojamuoju turtu (1 t., b. l. 17–18).
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras tiek atsiliepime į skundą, tiek 2021 m. gegužės 10 d. raštu informavo, kad antstolis, identifikavęs jį dominantį asmenį, turi galimybę pasirinkti, kokius su tuo asmeniu susijusius duomenis, tvarkomus NTR, nori matyti: aktualius ar su istorija, registrų tipus (pvz., žemės sklypas, statiniai, patalpos ir kt.), teisių tipus (pvz., visos teisės, nuosavybė, juridiniai faktai ir kt.). Pagal pasirinktus paieškos kriterijus suformuojamas asmens turto sąrašas, kuriame matyti turto identifikatorius (registro Nr.), registro tipas, teisė, turto adresas – antstolis turi galimybę iš sąrašo pasirinkti ir suformuoti tik jį dominančius registro išrašus. Pasirinkus teisės tipą „Nuosavybė“, būtų suformuojamas tik antstolį dominančio asmens (skolininko) nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto sąrašas, t. y. nebūtų rodoma informacija apie tuos nekilnojamojo turto objektus, kur skolininkas nurodomas prie kadastro žymų, kaip atlikęs nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus (kaip kad pareiškėjo J. Š. skundžiamu atveju). Antstoliui ir jo kontoros darbuotojai 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d. peržiūrėti NTR duomenis buvo suformuoti ne tik J. Š. priklausančio Nekilnojamojo turto registro išrašas su istoriniais duomenimis, bet ir daug kitų registro išrašų, kur skolininkas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. nurodytas kadastro žymų punkte kaip kadastrinius matavimus atlikęs asmuo (3 t., b. l. 150).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pažymėtina, kad, pagal CPK 624 straipsnio 2 dalį, priverstinio vykdymo priemonės yra ne tik išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 punktas); tačiau ir išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (2 punktas); uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles (3 punktas); dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas (4 punktas), ir kt. Atsižvelgęs į nuodytas CPK nuostatas, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nustačius su skolininku susijusį juridinį faktą ar žymą antstoliui gali būti svarbu ir reikalinga matyti turto savininko informaciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo nėra, kad J. Š. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, suformavę Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istoriniais duomenimis, peržiūrėjo antstolis R. V. nekilnojamojo turto paiešką atlikęs AIS vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste. Paieška atlikta ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko asmens duomenimis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.2 papunktyje („Daikto registravimas ir kadastro žymos“) nurodyta, kad pagrindinis bylos skolininkas atliko pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atliktas ginčo asmens duomenų tvarkymas (tokiu tikslu ir tokios apimties, kokios tai buvo atliekama) nebuvo susijęs su pareiškėjo, kaip antstolio, funkcijų atlikimu, buvo vykdomas pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir negali būti pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga.
Kaip jau buvo minėta, BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
Pareiškėjas paaiškino, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus buvo pateikta užklausa VĮ Registrų centrui, siekiant nustatyti skolininko G. P. turtinę padėtį ir ją pakeitusias aplinkybes. Šie duomenys byloje nebuvo saugomi, todėl per vieną dieną peržiūrint galėjo būti pateiktos kelios užklausos. Skolininkas yra ar buvo susietas su daugeliu Nekilnojamojo turto registro įrašų, todėl peržiūra galėjo užtrukti ar būti daryta per kelis kartus. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad įstatymų nuostatos nereglamentuoja, kiek kartų antstolis turi teisę, vykdydamas skolos išieškojimą tikrinti skolininko turto padėtį ir kokiu periodiškumu, todėl individuliai, pagal vykdomosios bylos aplinkybes, yra tikrinama tiek kartų, kiek tai yra reikalinga vykdomajam dokumentui tinkamai įvykdyti. Pareiškėjas paaiškino, kad tokie atvejai, kai analizuojant skolininko turtinę padėtį rankiniu būdu keletą kartų per dieną atidaroma to paties registro užklausa, yra įprasti ir dažnai pasitaiko antstolio veikloje.
Antstolis R. V. taip pat paaiškino, kad, naudojantis AIS antstoliui ar kitam darbuotojui kiekvieną kartą teikiant užklausą VĮ Registrų centrui, pradžioje pateikiamas bendras visų įrašų, kurie susiję su asmeniu, apie kurį renkama informacija, sąrašas, kuriame detali informacija apie turtines teises ir juridinius faktus nerodoma. Norint pamatyti, koks juridinis faktas ar kita žyma yra ar buvo įregistruotas, kokia data bei kiek tokių juridinių faktų yra ar buvo įregistruota tikrinamo asmens vardu, būtina peržiūrėti NTR išrašą (1 t., b. l. 17–18).
Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. vasario 13 d. iš AIS duomenų bazės surinko daugiau duomenų, negu jų reikėjo duomenims patikrinti, ieškant informacijos apie visus nekilnojamojo turto objektus, kuriuose yra įrašai su pagrindinio skolininko asmens duomenimis, ar kad jis surinktus ginčo asmens duomenis būtų panaudojęs kitu, nei paminėtas, tikslu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. duomenys buvo peržiūrėti po pusantro mėnesio nuo pirminio duomenų tikrinimo ir 2019 m. vasario 13 d., praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo paskutinio duomenų tikrinimo. Tokio duomenų tikrinimo periodiškumo teismas nevertina kaip duomenų mažinimo principo pažeidimo.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, asmens duomenų tvarkymas paminėtu tikslu, jeigu tai daroma laikantis BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, tiesiogiai susijęs su antstoliui (valstybės įgaliotam asmeniui) įstatymu pavestų funkcijų vykdymu ir atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ginčo asmens duomenų rinkimo teisėtumas yra pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Pareiškėjas antstolis R. V. turėjo teisę ginčo asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu ir tokius, kokie, kaip nustatyta, buvo tvarkomi nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo asmens duomenų tvarkymas tokiu būdu ir tokių, kokie buvo tvarkomi nagrinėjamu atveju, tiesiogiai susijęs su pareiškėjui, kaip antstoliui (valstybės įgaliotam asmeniui), įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, o ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi nepažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.
Dėl ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų pažeidimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija sprendimą priėmė nesilaikydama ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytų skundo nagrinėjimo terminų.
ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.
Byloje nustatyta, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. skundas grąžintas Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Inspekcija skundą išnagrinėjo ir Sprendimą priėmė tik 2022 m. rugpjūčio 19 d., todėl darytina išvada, kad skundas Inspekcijoje išnagrinėtas pažeidžiant ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytus terminus. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės argumentais, kad terminų, nustatytų sprendimui priimti, nesilaikymas neturi esminės reikšmės šio sprendimo galiojimui ir teisėtumui. Šiuo aspektu LVAT praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, negaliojančio. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; kt.).
Dėl senaties termino taikyti poveikio priemones taikymo
ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Terminų, reglamentuojančių kitų poveikio priemonių skyrimą, ADTAĮ nereglamentuoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, pagal kurį priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytų poveikio priemonių skyrimas nėra apribotas jokiais terminais, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimas dėl poveikio priemonių jam negali būti priimtas praėjus daugiau nei 2 metams.
LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022, pažymėjo, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 iš esmės sprendė klausimą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui); išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes; byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja; išplėstinės teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją; atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi kituose įstatymuose nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 konstatavo, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas remtis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A-662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau LVAT išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Inspekcija, remdamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalimi suteiktais įgaliojimais, pareiškėjui pareiškė papeikimą (BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktas) ir nurodė užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokios apimties, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamoms funkcijoms įgyvendinti (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjui buvo skirtos poveikio priemonės, kurios nėra priskirtos prie administracinių nuobaudų, todėl analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skiriant papeikimą ir teikiant nurodymą, kaip poveikio priemones, taip pat nėra sureguliuotas ADTAĮ, nors toks poreikis egzistuoja. Taigi, šio teisinio instituto neįtvirtinus ADTAĮ, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi kituose įstatymuose nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės pareiškėjui taip pat negalėjo būti taikomos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas. Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. 3R-674(2.13-1.E) naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo antstolio R. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 3R-674(2.13-1.E) „Dėl J. Š. 2019 m. vasario 28 d. skundo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.