Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37-538/2016 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams R. Č. medienos apdirbimo įmonei ir R. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skuodo medis“, K. G., K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. Č. 2010 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė iš atsakovų R. Č. ir R. Č. medienos apdirbimo įmonės solidariai priteisti 119 051 Eur pelno, uždirbto R. Č. medienos apdirbimo įmonės nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 2 d., 29 762,75 Eur palūkanų už laiku nesumokėtą pelną, 24 135 Eur kompensaciją už R. Č. medienos apdirbimo įmonės parduotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. Č. medienos apdirbimo įmonės ir R. Č. 15 440,51 Eur pelno pagal jungtinės veiklos sutartį ir 3 860,15 Eur palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės R. Č. medienos apdirbimo įmonės ieškovui A. Č. 15 440,51 Eur pelno, 3 860,15 Eur palūkanų, 7 723,20 Eur kompensaciją ir 1 047,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.Ieškovas 2017 m. vasario 6 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 440,51 Eur negauto pelno, 3 860,15 Eur palūkanų, 7 723,20 Eur kompensacijos ir 1 047,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo R. Č.. Nurodė, kad R. Č. buvo įtrauktas į bylą atsakovu, o atsakovė R. Č. medienos apdirbimo įmonė neturi jokio turto. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties 20 p. yra tiesiogiai nurodyta, kad tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis).Atsakovas R. Č. pateikė prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones R. Č. turtui. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas jam atmestas ir sprendimas dėl to yra įsiteisėjęs. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas yra patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2010 m. rugsėjo 6 d. bei 2013 m. sausio 8 d. priėmęs nutartis, pagal kurias yra areštuotas atsakovo R. Č. turtas. Teismo sprendimas yra priimtas, ieškinio reikalavimai atsakovo R. Č. atžvilgiu atmesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti paliktos galioti tik tada kai patenkinamas ieškinys. Kai ieškinys atmetamas taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nusprendė ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš atsakovo R. Č. turto atmesti, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Toks vykdomasis raštas ieškovui A. Č. jau išduotas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nesant nuorodos, kad atitinkamos sumos yra priteisiamos iš atsakovo R. Č., išduoti vykdomąjį raštą dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad vykdomajame rašte negali būti įrašyti asmenys, kurie nėra nurodyti teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo R. Č. atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 8 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas R. Č. priklausantis turtas. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atmesta ieškinio dalis atsakovo R. Č. atžvilgiu, įsiteisėjo (CPK 331 straipsnio 6 dalis), todėl yra pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones R. Č. priklausančiam turtui (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimus išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo R. Č. prašymą dėl jo turtui pritaikyto arešto panaikinimo ir tenkinti ieškovo A. Č. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 440,51 Eur negauto pelno, 1 860,15 Eur palūkanų, 7 723,20 Eur kompensacijos ir 1 047,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo R. Č..Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-919-407/2016, nurodė, kad „<...> neužtenkant R. Č. medienos apdirbimo įmonės turto, į atsakovo R. Č. turtą išieškojimas būtų nukreiptas pagal įstatymą, kaip į neribotos atsakomybės juridinio asmens savininką (CK 2.50 str. 4 d.)“.Atsakovė R. Č. medienos apdirbimo įmonė iki šiol nesumokėjo ieškovui A. Č. nei dalies iš priteistos sumos, nepaisant to, kad yra pradėtas skolos išieškojimo procesas. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turto neturėjo jau 2010 metais ir jokios veiklos nevykdo nuo 2003 metų, todėl yra faktiškai nemoki. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į atsakovo R. Č. turtą pagal įstatymą, o atsakovo turtas negali būti atleistas nuo arešto.Atsiliepimų į ieškovo R. Č. atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai, viešasis interesas apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Ieškovas A. Č. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 15 440,51 Eur negauto pelno, 3 860,15 Eur palūkanų, 7 723,20 Eur kompensacijos ir 1 047,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo R. Č., kadangi R. Č. medienos apdirbimo įmonė neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos.Iš esmės ieškovas pageidauja pakeisti skolininką išieškojimo procese ir prašymą grindžia CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle, kad jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnis). Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji yra asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-313/2015). Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui A. Č. 15 440,51 Eur pelno, 3 860,15 Eur palūkanų, 7 723,20 Eur kompensaciją bei 1 047,92 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės R. Č. medienos apdirbimo įmonės, o reikalavimo dalį priteisti šias sumas solidariai iš R. Č. atmetė. Atsižvelgiant į šios nutarties 15 – 18 punktuose išdėstytus išaiškinimus, vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko R. Č., kaip subsidiaraus skolininko, negali būti išduotas, nes dėl to nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria teismas atmetė ieškinio dalį dėl atsakovo R. Č. ir ši nutartis įsiteisėjo (CPK 331 straipsnio 6 dalis), nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo R. Č. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti (CPK 149 straipsnio 1 dalis).Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad išieškojimas turėtų būti nukreiptas į atsakovo R. Č. turtą pagal įstatymą ir šiuo pagrindu atsakovo turtas negali būti atleistas nuo arešto.Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojo rašto dėl išieškojimo iš R. Č. turto išdavimas negalimas (nutarties 15 – 20 p.), atskirajame skunde pateiktas prašymas palikti atsakovo R. Č. atžvilgiu galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.