Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-28 · Administracinė byla Nr. I-918-739/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
I-918-739/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00041-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
Medžiotojų klubo
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas, Mindaugas Lestis
Kategorijos
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-918-739-2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00041-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.;74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjo Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Mindaugui Lesčiui,

atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovui V. J.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: ūkininkui K. D., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2013m. gruodžio 17 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims ūkininkui K. D. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) 2014-01-30 ( 2-5 b. l. ) su skundu kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti 2013-12-17 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Komisija) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje buvo pirmu darbotvarkės klausimu patvirtintas 8 protokolo priedas – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas medžiotojų būrelių medžioklės plotuose, bei antru darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą – žalą mažinti iki 50 procentų.

Pareiškėjas skunde ( 2-5 b. l. ) ir teismo posėdžio metu jo atstovas advokatas Mindaugas Lesčius paaiškino, kad atsakovas 2013-12-17 vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, patvirtino 8 priedą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimus medžiojamųjų būrelių medžioklės plotuose bei priėmė sprendimą dėl ūkininko K. D. kukurūzų(grūdų) pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo. Pareiškėjas ir jo atstovas nesutinka su ginčijamais sprendimais, nes pagal atsakovo sprendimu patvirtintą 2013-12-17 Komisijos protokolo 8 priedą negalima nustatyti, kokiais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota žala, todėl sprendimas patvirtinti Komisijos protokolo 8 priedą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas nuspręsdamas apskaičiuotą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams bei šią žalą mažindamas 50 proc., nenurodė konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria buvo vadovautasi nustatant žalos dydį, nenurodė Metodikos, kurios 6 punktu buvo siūloma vadovautis, pavadinimo, nenustatė žalos padarymo aplinkybių, neatsižvelgė, kad ūkininkas K. D. pavėlavo kreiptis dėl žalos atlyginimo, laiku nepranešė apie daromą žalą, pavėlavo nuimti derlių. Be to, teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nors Komisija sudaryta iš 5 asmenų, tačiau dėl žalos atlyginimo sumažinimo balsavo 7 asmenys, todėl pareiškėjo atstovas mano, kad dėl to iš esmės buvo pažeisti procedūros reikalavimai ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas (toliau – ir Komisija) atsiliepime(18-19 b. l.) ir atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. J. paaiškino, kad 2011-11-30 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu Komisija buvo įpareigota apskaičiuoti K. D. padarytą žalą. 2011-11-30 Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ( 25 b. l. ) surašyta visa informacija dėl padarytos žalos. Šio akto pagrindu 2013-12-17 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 8 priede buvo apskaičiuota ūkininkui K. D. padaryta žala. Kadangi žala buvo padaryta 2011 metais, tai žalai apskaičiuoti buvo naudojami vieši Statistikos departamento internetiniame puslapyje esantys žemės ūkio augalų derlingumo 2011 metais duomenys, kurie nurodo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vidutinį pasėlio (kukurūzų) derlingumą (95,1 cnt/ha). Taip pat naudotasi vieša informacija iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos apie 2011 metų derliaus kukurūzų grūdų rinkos kainą, paskelbtą 2012 metais (624,3 Lt/tona) Atsakovas pabrėžė, kad ūkininkui K. D. buvo sumažintas žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, kad ūkininkas K. D. derlių nuėmė pavėluotai. Atstovas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog balsuoti dėl ūkininkui K. D. padarytos žalos apskaičiavimo patvirtinimo, apskaičiuotos žalos sumažinimo turėjo komisija, sudaryta iš V. J., V. N., R. R., K.A. bei seniūnijos, kurios teritorijoje padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala, seniūno pavaduotojo. Kadangi pasėliai yra Miežiškių seniūnijos teritorijoje, tai tvirtinant žalos medžiojamųjų gyvūnų padarytos ūkininkui K. D. dydį, turėjo teisę balsuoti Miežiškių seniūno pavaduotoja T. V. V. J. nurodė, kad Komisijai priimant sprendimą dėl apskaičiuotos žalos sumažinimo, už žalos dydžio sumažinimą 50 proc. balsavo komisijos nariai V. J., V. N. ir T. V., už žalos dydžio sumažinimą 70 proc. balsavo komisijos narys R. R., už žalos atlyginimo sumažinimą 100 proc. balsavo komisijos narys K. A.

Kiti protokole užfiksuoti balsai buvo Krekenavos ir Upytės seniūnijų seniūnų pavaduotojų R. J. (Krekenavos seniūnijos seniūno pavaduotoja)bei L. Š. (Upytės seniūnijos seniūno pavaduotoja). Balsavime nedalyvavo ir komisijos darbą tik stebėjo A. B. Todėl sprendimas sumažinti žalą 50 proc. buvo priimtas Komisjos narių balsų dauguma.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ( 15-17 b. l. ) ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad Komisija vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-11-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-178-257/2013, kuriuo buvo įpareigota apskaičiuoti K. D. pasėliams padarytą žalą, 2013-12-17 posėdyje patvirtino žalos apskaičiavimą pagal 8 posėdžio protokolo priedą. Buvo apskaičiuota 44737,34 Lt žala. Pažymėjo, kad visi būtini žalai apskaičiuoti duomenys buvo užfiksuoti 2011-11-30 Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti, apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apžiūros aktas) ( 25 b. l. ), kuris yra sudedamoji Komisijos sprendimų dėl žalos apskaičiavimo dalis. Pagrįsdama žalos sumažinimo dydį, trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-492-2456/2012. Vadovavosi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 6 punktu ir teigė, kad kukurūzų derlius turėjo būti nuimtas iki rugsėjo 1 dienos, tačiau ūkininkas K. D. laiku to nepadarė, todėl Komisija remdamasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013-11-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-178-257/2013 sumažino žalos dydį 50 proc. Posėdžio metu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad ji dalyvavo Komisijos posėdyje ir patvirtino, kad už apskaičiuotos žalos sumažinimą 50 proc. balsavo trys Komisijos nariai, tai yra V. J., V. N., Miežiškių seniūnijos seniūno pavaduotoja, o komisijos nariai R. R. bei K. A. balsavo atitinkamai už žalos sumažinimą 70 proc. ir 100proc. Todėl atstovė mano, kad už sprendimą sumažinti žalą 50 proc. balsavo dauguma Komisijos narių, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo ūkininkas K. D. atsiliepime į skundą ( 27-28 b. l.) ir teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. K. D. nurodė, kad 2013-12-17 Komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, bei sutinka, kad teisingai apskaičiavo jam padarytą žalą. Teismo posėdžio metu K. D. papildomai paaiškino, kad pasėliams padarytą žalą pastebėjo 2011-11-15. Lapkričio 17 d. nuvyko pas seniūną, tačiau prašymas nebuvo užregistruotas, kadangi tuo metu nebuvo seniūno pavaduotojos. Dėl šios priežasties prašymą užregistravo tik lapkričio 24 d. Nors derlių ėmė vėlai, tačiau kukurūzų grūdamas reikalinga subręsti. Žala jam padaryta žymiai didesnė, negu apskaičiuota, tačiau dėl užsitęsusio ginčo, jis sutinka su atsakovo patvirtintais dydžiais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika( toliau - Metodika). Be to, atsakovės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas Viešojo administravimo įstatymas bei Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentas, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-21 įsakymu Nr.173( toliau - Reglamentas).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir nuostolių nustatymo klausimus yra kompetetinga spręsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-21 įsakymu Nr. A-173 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“, sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti komisija( toliau – Komisija) (2003-01-28 Vietos savivaldos įstatymo 3,5,6,11,12,14,15,16,17,18,20,21,28,29,30,3133,49,50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.IX-1327 21 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymas, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusiame 2013-11-27 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr.1-178-257/2013 (44-48b.l.) yra nustatyta kad K. D. 2011-11-24 raštu pateikė Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos seniūnui prašymą įvertinti laukinės faunos padarytą žalą jo kukurūzų lauke, esančiame Panevėžio rajone Miežiškių seniūnijoje Jočiūnų kaime. Panevėžio rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuvykusi į vietą 2011-11-30 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pasėlio būklė gera, žala padaryta šernų, elnių, stirnų. Apžiūrėtame 75,35 ha kukurūzų grūdų plote derlius sunaikintas 10 procentų, tai sudaro 7,535ha. Pasėlio sunaikintas plotas nustatytas pasėlio savininko ir medžioklės klubo atstovo susitarimu. Aktą pasirašę asmenys pastabų nepateikė. Įsiteisėjusiame 2013-11-27 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr.1-178-257/2013, kurioje dalyvavo tos pačios proceso šalys, nustatyti faktai nagrinėjamoje administracinėje byloje turi prejudicinę galią ir ginčai dėl jų negalimi(Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalis). Taip pat iš bylos duomenų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2013-12-17 posėdžio metu priėmė protokolu( toliau - ir Protokolas) įformintą sprendimą( toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtino posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 8 priedą – ūkininkui K. D. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2011 m. žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimą medžiojamųjų būrelių medžioklės plotuose ( 11 b. l. ). Priimtu sprendimu nustatyta, kad pasėlių bendras plotas – 75,35 ha, pakenktas plotas – 75,35 ha, pakenkimo procentas – 10,0 proc., sunaikintas plotas – 7,535 ha, kultūra – kukurūzai grūdams, pasėlio būklė – gera, derlingumas – 95,1 kg/ha, nuostolis – 71,66 t., supirkimo kaina – 624,30 Lt/t., padarytas nuostolis – 44737,34 Lt, o išmokama suma, atsižvelgiant į tai, kad Komisija posėdyje priėmė sprendimą ūkininkui K. D. apskaičiuotą žalą sumažinti 50 proc., buvo nustatyta – 22368,67 Lt.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalyse nustatytais atvejais privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, o šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika, be to, Komisijos atliekamų veiksmų procedūrines taisykles, rengiamų aktų formą nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-21 įsakymu Nr.173 patvirtinto Reglamento nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi leidžia tiek žalos atlyginimą turintiems mokėti, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantiems asmenims, tiek ir teismui, galimai nagrinėsiančiam ginčą dėl žalos atlyginimo, aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes, teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime, išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A-556-336-2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Pareiškėjo atstovas pareiškėjo poziciją, kad Komisijos Sprendimas, įformintas Protokolu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindė tuo, kad šiame dokumente nėra nurodyta faktinių duomenų bei teisės aktų ar atskirų jų normų, kuriomis remdamasi Komisija nustatė padarytos ir atlygintinos žalos dydžius, apskaičiavo žalą, be to, Komisija neatsižvelgė į paties ūkininko K. D. neveikimą, įtakojusį žalos atsiradimą, tai yra į tai, kad K. D. pavėluotai pranešė apie laukinių gyvūnų daromą žalą bei vėlavo nuimti derlių. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas išsakė papildomus argumentus dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, nes pagal Protokolo duomenis, jį priimant balsavo daugiau asmenų, negu yra Komisijos narių.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013-11-27 sprendimu yra nustatęs kad 2011-11-30 posėdyje Komisija vertino ūkininko K. D. pasėliams 2011 metais padarytą žalą, tačiau priėmė sprendimą žalos neskaičiuoti ir jos neatlyginti, kuris teismo panaikintas, o Komisija įpareigota apskaičiuoti 2011 metais K. D. pasėliams padarytą žalą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vykdant teismo sprendimą, Komisija ūkininko K. D. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą apskaičiavo, remdamasi Metodikos redakcija, galiojusia iki 2013-10-01, tai yra Metodikos redakcija, galiojusia tuo metu, kai Komisija, 2011 metų lapkričio mėnesį gavusi K. D. prašymą įvertinti laukinės faunos padarytą žalą, privalėjo įvertinti žalą. Todėl Komisija pagrįstai vadovavosi Metodikos redakcija, galiojusia 2011 metų lapkričio mėnesį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad faktiškai Komisija žalą privalėjo įvertinti remiantis Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“ įtvirtintomis nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisminę praktiką, daroma išvada, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, privalo jame įvardinti Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 6, 8, 9 ir 10 punkte nurodytas aplinkybes. Iš Komisijos posėdžio Protokolo bei jo 8 priedo teksto matyti 2011 metų padarytos žalos apskaičiavimui naudota kukurūzų grūdų rinkos(supirkimo) kaina ir kukurūzų vidutinis derlingumas Panevėžio rajone. Šie duomenys yra viešai skelbiami ir visiems asmenims prieinami(2011 metų grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų(iš augintojų ir vidaus rinkos subjektų) suvestinė ataskaita, www.vic.lt, Panevėžio rajono žemės ūkio augalų derlingumo duomenys pateikti Statistikos departamento oficialios statistikos portale). Taip pat iš paminėto 8 priedo teksto matyti, kokiam asmeniui ir kokiems žemės ūkio pasėliams padaryta žala; bendras pasėlių plotas ir pakenktas pasėlių plotas; pakenkimo intensyvumas; derliaus netekimas; pateiktas nustatytos žalos dydis pinigine išraiška; apibūdinta pasėlių būklė. Be to, iš 8-o priedo turinio matyti, kad jį rengdama, Komisija rėmėsi savo ankstesnio dokumento, t. y. Akto Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis (b. l. 25). Šiame dokumente yra pateikti ir kiti duomenys, reikšmingi apskaičiuojant žalos dydį, tai – K. D. auginamų žemės ūkio pasėlių rūšis, jų buvimo vieta, pasėliams žalą padarę medžiojamieji gyvūnai. Iš Komisijos posėdžio Protokolo turinio taip pat matyti, kad Komisija svarstė apskaičiuotos žalos mažinimo klausimą, vadovaudamasi Metodikos 6 punktu, kuris reglamentuoja atlygintinos žalos mažinimo, atsižvelgiant į pasėlių būklę, kitus veiksnius, o taip pat ir į vėlavimą nuimti derlių.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Komisija parengė Reglamento 8,13 punktuose numatytus dokumentus ir juose įvardino Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus rodiklius bei žalą padariusius medžiojamus gyvūnus, pasisakė dėl 6 punkte nurodytos aplinkybės, įtakojančios atlygintinos žalos mažinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinis sprendimas ir jo pagrindimas, t. y. nėra įsakmiai reikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2009-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009; 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-651/2011). Taigi, Akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas leidžia teigti, jog Komisijos priimtas Protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis.

Kaip matyti iš Protokolo ir Akto Nr. (duomenys neskelbtini), Komisija juose visų teisės aktų, viso Protokole paminėtos Metodikos pavadinimo, kuriais vadovavosi atlikdama nustatytas procedūras, susijusias su K. D. prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo nagrinėjimu, nėra įvardijusi. Taip pat nėra konkrečiai nurodytos ir Protokolo tekste paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriose suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis atsakovas rėmėsi bei nėra itin konkrečiai detalizuotos aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta sumažinti apskaičiuotą žalos atlyginimą 50 procentų. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad dar 2011-11-30 pareiškėjo – Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atstovas dalyvavo Komisijai apžiūrint K. D. kukurūzų grūdų pasėlius medžiotojų klubui priklausančiame medžioklės plote ir nustatant žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEK-o duomenų nustatyta, kad ginčas tarp administracinės bylos proceso šalių tęsiasi nuo 2011 metų. Dar 2011-11-30 Komisijai posėdyje svarstant 2011-11-24 Miežiškių seniūnijai K. D. pateiktą prašymą įvertinti laukinės faunos padarytą žalą jo kukurūzų pasėliams, atsižvelgiant į pavėluotą prašymo įvertinti žalą pateikimą bei vėlavimą nuimti kukurūzų derlių, Komisija nusprendė neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir jos neatlyginti. Šį Komisijos sprendimą K. D. apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-03-19 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-149-552-2012 priėmė sprendimą K. D. skundą patenkinti, Komisijos sprendimą panaikinti ir Komisiją įpareigoti apskaičiuoti K. D. kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą. 2012-11-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.A-492-2536/2012, tenkinant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos bei medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą perdavus Šiaulių apygardos administraciniam teismui, pastarasis priėmė jau aukščiau nurodytą 2013-11-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-178-257/2013. Nagrinėjant paminėtą administracinę bylą, tiek proceso šalys savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismai analizavo žalos atsiradimui, nustatymui, apskaičiavimui reikšmingas faktines aplinkybes, Komisijos veiklą bei žalos nustatymą, apskaičiavimą, mažinimą reglamentuojančius teisės aktus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjui nuo 2011-11-30 tapo žinoma apie medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) galinčią kilti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą atlyginti ūkininkui K. D. žalą, medžiojamųjų gyvūnų padarytą kukurūzų grūdų pasėliams. Be to, 2013-12-17 Komisijos posėdyje pareiškėjo pareigos atlyginti žalą klausimas buvo svarstomas nebe pirmą kartą. Taigi, pareiškėjas, gavęs Protokolo ir jo 8 priedo kopijas, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ( 8 b.l.) apie 2013-12-17 įvykusį Komisijos posėdį, kuriame buvo nurodyta pareiškėjo pareiga atlyginti atsiradusią žalą, jos teisinis pagrindas ir įvykdymo terminas, taip pat, ir atsižvelgęs į pareiškėjui jau žinomas aplinkybes apie medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos K. D. priklausantiems kukurūzų pasėliams nustatymą vietoje bei paaiškėjusias teismams sprendžiant ginčą dėl Komisijos 2011-11-30 sprendimo panaikinimo, kurio proceso šalimi buvo ir pareiškėjas, galėjo ir turėjo suprasti, jog Protokolu su jo 8 priedu yra įformintas Komisijos sprendimas, užbaigiantis Komisijos 2011-11-30 pradėtą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalos apskaičiavimo procedūrą; kad šiuo dokumentu yra nustatyta ne tik Komisijos pagal Metodiką apskaičiuota žalos piniginė išraiška, bet ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atlyginti žalą, medžiojamųjų gyvūnų padarytą K. D. kukurūzų pasėliams. Be to, pagal paminėtos administracinės bylos proceso metu nagrinėtas aplinkybes, kurios gali įtakoti padarytų nuostolių dydžio mažinimą, bei iš 2013-12-17 Komisijos posėdžio Protokolo tekste paminėto Metodikos 6 punkto, paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl žalos mažinimo tuo atveju, kai pasėliai buvo nuimti po Metodikos rekomenduojamos datos, pareiškėjui, kuris į kilusį ginčą yra įtrauktas 2011 metais, turi būti suprantama, kokiu teisės aktu vadovavosi Komisija, spręsdama dėl atlygintinos žalos sumažinimo bei kad žalos atlyginimas buvo sumažintas būtent dėl to, kad pasėliai buvo nuimti pavėluotai. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas savo paaiškinimais iš esmės patvirtino apie tai, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjui suprantamos ir žinomos. Pareiškėjas neginčijo ir nepateikė jokių kitų duomenų, paneigiančių Komisijos naudotus duomenis derliaus netekimui apskaičiuoti. Iš esmės ginčijama tik tai, kad Komisija nepakankamai sumažino atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į pavėluotą K. D. pranešimą dėl padarytos žalos įvertinimo bei pavėluotą derliaus nuėmimą. Šiuo aspektu pažymima, kad iš K. D. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog jis kukurūzų grūdų derlių nuėmė tik 2011 metų gruodžio mėnesį, tai yra beveik trimis mėnesiais vėliau, negu tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 6 punkte nurodyta orientacinė data kukurūzų derliui nuimti, kuri yra - po rugsėjo 1d. Įvertinusi šią aplinkybę Komisija 50 procentų sumažino K. D. atlygintinos žalos dydį. K. D. teismo posėdyje paaiškino, kad auginat kukurūzus grūdams, jie turi būti nuimami pilnos brandos pradžioje, todėl jų pjūtis gali nusitęsti ir iki žiemos. Be to, nuo 2013-10-01 įsigaliojusios redakcijos Metodikos 9 punkte numatyta, kad žala kukurūzų, auginamų grūdams, pasėliams padaroma tuomet, kai jie nuimami po lapkričio 30 dienos. Pažymima ir ta aplinkybė, kad byloje nebuvo surinkti įrodymai, jog K. D. pavėlavimas pranešti apie gyvūnų daromą žalą turėjo įtakos padarytos žalos dydžiui, tai yra kad dėl to žala padidėjo, ar kad tai apsunkino nustatyti žalos dydį, ar tai buvo susiję su K. D. tyčia. Iš K. D. paaiškinimų teisme nustatyta, kad jis pasėliams gyvūnų daromą žalą pastebėjo 2011-11-15, o pranešimą į Miežiškių seniūniją nunešė 2011-11-17. Tačiau seniūnijoje dirbantys asmenys pranešimo nepriėmė, nes nebuvo už tai atsakingos seniūno pavaduotojos, o pareiškėjas nesusiprato pranešimą išsiųsti paštu. Todėl ir buvo pavėluota pranešti laiku. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Komisijos sprendimas sumažinti K. D. atlygintiną žalą 50 procentų atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamento 11 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami paprastame posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Iš Protokolo turinio matyti, kad bendru Komisijos sutarimu buvo patvirtintos panaudotos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir derlingumas, naudojamas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, tame tarpe ir apskaičiuojant žalą pagal Protokolo 8 priedą (sprendimas pirmuoju Komisijos posėdžio dienotvarkės klausimu). Komisijai sprendžiant dėl K. D. kukurūzų(grūdams) pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo ir jo mažinimo 50 procentų, pagal Protokolą buvo balsuota sekančiai: už 50 procentų sumažinimą balsavo 4 komisijos nariai, už 70 procentų sumažinimą – 2, už 100 procentų sumažinimą - 1. Iš atsakovo atstovo V. J., kuris yra Komisijos pirmininkas, ir Komisijos posėdyje dalyvavusios Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovės V.J., kuri dalyvavo Komisijos posėdyje, paaiškinimų nustatyta, kad už žalos dydžio sumažinimą 50 procentų balsavo komisijos nariai V. J., V. N. ir Miežiškių seniūno pavaduotoja T. V., o už žalos sumažinimą 70 procentų balsavo komisijos narys R. R. bei už žalos sumažinimą 100 procentų balsavo komisijos narys K. A. Kiti protokole užfiksuoti balsai buvo Krekenavos ir Upytės seniūnijų seniūnų pavaduotojų R. J. ( Krekenavos seniūnijos seniūno pavaduotojos) ir L. Š. (Upytės seniūnijos seniūno pavaduotojos). A. B. iš viso nebalsavo. Iš 2013-02-21 Panevėžio savivaldybės administracijos įsakymo Nr. A-173 Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo turinio nustatyta, kad Komisiją sudaro komisijos pirmininkas V. J., nariai: V. N., o jai nesant - pavaduoja A. B., seniūnijos, kurios teritorijoje padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala, seniūno pavaduotojas, K. A. ir R. R. Vadinasi, Komisijos sprendimui priimti buvo reikšmingi šie balsai: komisijos pirmininko V. J., narių :V. N., T. V., kuri yra Miežiškių seniūnijos seniūno pavaduotoja, R. R. ir K. A. Komisijos sprendimas mažinti žalą 50 procentų buvo priimtas komisijos narių balsų dauguma, nes nustatyta, kad už tokį sprendimą balsavo komisijos pirmininkas V. J. ir komisijos narės V. N. bei T. V. Nors Protokole nebuvo įvardinta kaip konkretūs komisijos nariai balsavo, ir į suskaičiuotų balsų skaičių buvo įtraukti kitų seniūnijų seniūnų pavaduotojų balsai, tačiau teismui nustačius, kad Sprendimas buvo priimtas kompetentingų komisijos narių balsų dauguma, nėra pagrindo pripažinti, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Komisijos apskaičiuotas žalos dydis yra teisingas, pagrįstas faktiniais duomenimis, jo apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. Dėl šių priežasčių Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė