Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. I-178-257/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
I-178-257/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pran.), Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, Medžiotojų klubo „Girios“
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas, Mindaugas Lestis
2013 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Marytės Švažienės,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui K. D., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,

dalyvaujant atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti atstovui Vytui Jakuboniui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Janišienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Medžiotojų klubo „Girios“ atstovui advokatui Mindaugui Lesčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Medžiotojų klubui „Girios“ dėl 2011-11-30 Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sprendimo Nr. MG-5 „Dėl ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą apskaičiuoti K. D. kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. D. posėdžio metu pateikė skundo patikslinimą, kuriuo prašo panaikinti 2011-11-30 Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sprendimą Nr. MG-5 „Dėl ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo“ ir įpareigoti atsakovą apskaičiuoti jo kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą, o reikalavimo dėl įpareigojimo kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo atsisako.

Pareiškėjas K. D. nurodė, kad Komisija buvo atvažiavusi, apžiūrėjo lauką, buvo nutarta atlyginti 10 procentų žalos, nurodė pasirašyti ant tuščio lapo. Jam buvo paaiškinta, kad dokumentai bus surašyti seniūnijoje. Gavo atsakymą, kad Komisija nevertins žalos. Komisijos sprendimą skundžia. Dėl meteorologinių sąlygų gali paaiškinti, kad kukurūzai ar bet kurie javai kuliami skirtingu laiku – tada, kada jie prinoksta. Pavyzdžiui, šiuo metu jis pridavinėja kukurūzus „Bio future“, nes vasara buvo palankesnė. Bet praeiti metai buvo kitokie, kai kurie kulia kukurūzus net vasario mėnesį. Be to, kukurūzas yra toks augalas, dėl kurio nei džiovyklos neužimsi, kad greitai juos išdžiovintum, kadangi jis džiūsta ilgai. Šilutėje esantis fabrikas „Bio future“ priima tik ribotą kiekį žaliavos, todėl iškart nukulti didelį kiekį kukurūzų grūdų yra rizikinga. Pasitaiko, kad kukurūzai būna kuliami net ir gruodžio, sausio mėnesiais. Mano, kad nepažeidė jokių sąlygų, prašymą parašė prieš derliaus nuėmimą. Komisijos atstovas nurodė, kad tikrinti kas tris dienas nebūtų vykę, o būtų atvažiavę tik prieš derliaus nuėmimą. Jo kukurūzų laukuose galėjo medžioti 3 medžiotojų būreliai. Yra susidarę budėjimo grafiką ir saugoja kukurūzus. Pasitaiko, kad ir saugant medžiotojams, žvėrys padaro nedidelę žalą.

Dokumentuose nurodyta, kad derlių rekomenduojama nuimti iki rugsėjo 1 d., tačiau iki tos datos kukurūzai dažniausiai neprinoksta, jie neturi pieninės brandos, tokių kukurūzų niekas nenuima. Kukurūzai nuimamai tada, kada jie prinoksta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Ramanauskas prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Atsakovas mano, jog buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. reikalavimai – pastebėjus žalą pranešti per 3 dienas seniūnui bei tai, jog buvo vėlyvas derliaus nuėmimas. Šie kriterijai, atsakovo manymu, šalina jų atsakomybę atlyginti pareiškėjui patirtą žalą. Mano, kad Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. reikalavimų nevisiškas vykdymas šiuo atveju yra formalus pažeidimas. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, iš pareiškėjo paaiškinimų, pareiškėjas tikrai per nustatytą laikotarpį nepateikė prašymo dėl žalos atlyginimo, tačiau žodžiu apie tai buvo įspėtas ir seniūnas, ir medžiotojų būrelis „Girios“. Raštišką prašymą pareiškėjas pateikė tik prieš baigdamas nuimti derlių, kad vienu metu būtų apskaičiuota padaryta žala. Priimtas sprendimas, kad žalą pareiškėjui padarė laukiniai žvėrys. Atstovo nuomone, pareiškėjas kukurūzų derlių nuėmė laiku, derlius nebuvo paliktas nenuimtas. Pareiškėjas vadovavosi teisingumo, protingumo, ekonomiškumo kriterijais, rūpinosi tuo, kad jo vykdoma veikla duotų pelno. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui paskaičiuoti metodikoje nurodytas kukurūzų derliaus nuėmimo laikas yra orientacinis ir imperatyvus. Mano, kad šiuo atveju kertasi su aplinkos ir žemės ūkio ministro 2011-05-10 įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtintos griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 11 p. Aplinkybė, kad pareiškėjas formaliai pažeidė rašytinio prašymo pateikimo tvarką, negali būti pripažįstama aplinkybe, šalinančia padarytos žalos apskaičiavimą ir jos atlyginimą. Tai gali būti laikoma tik žalos dydį mažinančia aplinkybe. Metodikoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių galimas žalos neskaičiavimas.

Atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti atstovas Vytas Jakubonis nurodė, kad netiesa, jog buvo duota pasirašyti tuščiame lape – aktas buvo surašytas lauke, o posėdis vyko Miežiškių seniūnijoje, dalyvaujant visiems komisijos nariams. Posėdžio protokolo išrašą pareiškėjas gavo, todėl susipažino, kas ir kaip balsavo. Tik viena komisijos narių susilaikė balsavimo metu, o kiti komisijos nariai pasisakė už tai, kad neatlyginti žalos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad iš pat pradžių matė, jog kukurūzams yra daroma žala. Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. aiškiai apibrėžia, kad ūkininkas ar kitas žemės ūkio veiklos subjektas, pastebėjęs daromą žalą, turi per 3 dienas apie tai informuoti raštiškai seniūniją. Pareiškėjas prieš kelis metus buvo komisijos narys, todėl puikiai žino visą metodiką, tačiau kažkodėl jos nesilaikė. Pareiškėjo skunde taip pat yra minima Lietuvos žemės ūkio konsultavimo Panevėžio skyriaus tarnybos 2012-01-05 pažyma, kurioje rašoma, kad nuimant derlių pirmos brandos pradžioje, gali nusitęsti iki žiemos, jei tenka laukti gero oro. Jei bendrovės ir stambūs ūkininkai kukurūzų derlių nuėmė spalio 29 d., iki lapkričio 3 d. laukiama, kad kukurūzus išdžiovintų šaltis. Apie tai minėjo ir pats pareiškėjas, todėl reikėtų prisiimti savo atsakomybę. Mano, kad prašymas turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 1 d., o pateikė pareiškėjas tik lapkričio mėnesį, todėl komisija negalėjo nustatyti padarytos žalos. Pareiškėjas raštu turėjo pranešti apie padarytą žalą per 3 dienas. Jeigu pareiškėjas būtų keletą kartų pranešęs apie gyvūnų daromą žalą, komisija vėliau būtų atvažiavusi rugsėjo 1 d., kadangi rekomenduojama kukurūzų derlių nuimti iki rugsėjo 1 d. Remiasi ta pačia metodika, kurią savo skunde nurodė pareiškėjas.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė Vilma Janišienė nurodė, kad palaiko Komisijos poziciją, mano, kad Komisija priėmė teisingą sprendimą. Kaip matyti iš teismo byloje esančių dokumentų, kukurūzus auginantys asmenys 2011 m. kukurūzus nuėmė daug anksčiau, nei pareiškėjas, t. y. derliaus nuėmimo laikotarpis buvo rugsėjo 29 d.–lapkričio 3 d., o pareiškėjas derliaus dar buvo nenuėmęs lapkričio 30 d., derlių nuėmė tik gruodžio viduryje. Kadangi medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiui paskaičiavimo metodika numato ir rekomenduoja kukurūzus nupjauti iki rugsėjo 1 d., vadinasi, pareiškėjas, nupjaudamas kukurūzus praėjus 3 mėnesiams, tuo pačiu prisiima atsakomybę už galimą žalą. Kadangi pareiškėjo laukas buvo vienintelis masalas laukiniams gyvūnams, natūralu, kad atsirado žala. Jei kukurūzai būtų buvę nuimti pagal rekomenduojamą datą, žala galbūt būtų buvusi daug mažesnė arba jos nebūtų buvę, tokiu atveju nebūtų taikomas metodikos 6 p. numatytas atvejis, kad žala būtų atlyginta, jei derlius yra nenuimtas. Šiuo atveju derlius buvo nenuimtas. Vadovaujantis LVAT praktika, t. y. 2012-10-29 administracine byla Nr. A492-2456/2012, komisijos sprendimas buvo pakeistas ir apskaičiuotos žalos dydis buvo sumažintas, įvertinus aplinkybę, jog kukurūzų derlius buvo nuimtas spalio viduryje, t. y. vėluojant pusantro mėnesio. Tai analogiška situacija nagrinėjamai bylai. Komisija šiuo atveju žalos dydžio neskaičiavo, nesant pagrindo atlyginti visą žalą. Mano, kad Komisijos prerogatyva yra pasisakyti žalos atlyginimo klausimais.

Trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų klubo „Girios“ atstovas Mindaugas Lesčius nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apie daromą žalą ūkininkas - pareiškėjas žinojo, matė, kad ji yra daroma, taip pat pareiškėjas pripažįsta, kad jis įstatymų nustatyta tvarka (pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d.) dėl padarytos žalos laiku nesikreipė, į komisiją jis kreipėsi tik lapkričio pabaigoje, kai nutarė nuimti kukurūzų derlių. Pareiškėjo priversti nuimti derlių kažkieno nustatytu laiku negali, kadangi ūkininkas pats sprendžia, kada jis gali derlių nuimti. Komisija, priimdama sprendimą dėl žalos atlyginimo, vadovavosi teisės aktu, kuris numato, kad apytikslė kukurūzų brandos diena yra po rugsėjo 1 d. Taip pat iš bylos medžiagos bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad kiti rajono ūkininkai, kitos bendrovės derlių nuėmė spalio pabaigoje iki lapkričio 3 d. Komisija, atvykusi įvertinti žalą lapkričio pabaigoje, iš tiesų pagrįstai konstatavo, kad derlius yra paliktas nenuimtas. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad lapkričio pabaigoje derlius jau buvo pasiekęs savo brandą, bet nebuvo nuimtas, todėl vadovavosi Metodikos 6 p., kur sakoma, kad tokiu atveju, jei derlius yra nenuimtas, komisija gali atsisakyti apskaityti žalą. Mano, kad toks Komisijos sprendimas yra pagrįstas, o pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. D. patikslintas skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl 2011-11-30 Panevėžio rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sprendimo Nr. MG-5 „Dėl ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvardintus teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Be to, Komisijos, Medžioklės įstatymu įgaliotos atlikti viešąjį administravimą, veikla ir priimti sprendimai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimus.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtinta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikoje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą, nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, taip pat formules ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis apskaičiuojama laukinių gyvūnų pasėliams padaryta žala, taip pat numatyti atvejai, kada medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama. Metodika numato, jog pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (kukurūzams – iki rugsėjo 1 d.), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas arba žala visai neapskaitoma ir neatlyginama, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas.

Taigi, iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 24 d. raštu pateikė (b. l. 45) Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos seniūnui prašymą įvertinti laukinės faunos padarytą žalą jo kukurūzų lauke, esančiame (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės komisija medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuvykusi į vietą 2011 m. lapkričio 30 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros aktą Nr. MGA-26 (b. l. 46). Komisija apžiūros aktu nustatė, kad pasėlio būklė gera, žala padaryta šernų, elnių, stirnų. Apžiūrėtame 75,35 ha kukurūzų grūdų plote derlius sunaikintas 10 procentų, tai sudaro 7,535 ha. Pasėlio sunaikintas plotas nustatytas pasėlio savininko ir medžioklės klubo atstovo susitarimu. Aktą pasirašę asmenys pastabų nepateikė.

Komisija 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. MG-5 nustatė (b. l. 8-9), kad pareiškėjo kukurūzų derlius buvo nenuimtas, nors pagal Metodiką, šios kultūros derlius turi būti nuimamas iki rugsėjo 1 d. Taip pat Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjas dėl žalos apskaičiavimo ir atlyginimo pateikė raštu prašymą 2011 m. lapkričio 24 d., nors gyvūnų daromą žalą pasėliams pastebėjo jau kukurūzams sudygus. Šias aplinkybes Komisija laikė šalinančiomis žalos atlyginimą ir nusprendė pareiškėjui neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir jos neatlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012). Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą (administracinė byla Nr. A442-2493/2011).

Nors Komisijos ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės, kurias Komisija laikė šalinančiomis žalos atlyginimą ir nusprendė pareiškėjui neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, yra nepagrįstos.

Komisija, priimdama sprendimą pareiškėjui neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir jos neatlyginti, visu pirma, tokį savo veikimą motyvavo tuo, kad prašymas apskaičiuoti ir atlyginti žalą seniūnijai pateiktas nesilaikant Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d. numatytų terminų.

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas 2011 m. lapkričio 24 d. raštu pateikė (b. l. 45) Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos seniūnui prašymą įvertinti laukinės faunos padarytą žalą jo kukurūzų lauke, Komisija surašė apžiūros aktą, kuris turėtų būti laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi. Juo labiau, kaip nurodė Komisijos atstovas, jeigu pareiškėjas keletą kartų būtų pranešęs apie gyvūnų daromą žalą, Komisija pagal kiekvieną pranešimą nebūtų važiavusi, o važiuotų vieną kartą – vėliau – rugsėjo 1 d., kadangi rekomenduojama kukurūzų derlių nuimti iki rugsėjo 1 d.

Komisijos ginčijamame sprendime kita aplinkybė nurodyta ta, kad pareiškėjas vėlavo nuimti kukurūzų derlių. Metodika numato, jog kukurūzų pasėliai turi būti nuimti iki rugsėjo 1 d. (ši data yra orientacinė). Administracinėje byloje yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultanto V. K. pasirašytas 2012-01-05 raštas (b. l. 24), kuriame detaliai išdėstytos kukurūzų vystymosi stadijos paeiliui (pieninė, vaškinė ir pilnoji branda), kada kukurūzai Lietuvoje pasiekia kokią vystymosi stadiją ir kokios stadijos kam naudojami. Minėtame rašte konsultanto teiginiai paneigia Komisijos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos poziciją, kad kukurūzai grūdams turi būti nuimami iki rugsėjo 1 d. Juo labiau, administracinėje byloje yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus informacija (b. l. 47), kurioje nurodyti 8 žemės ūkio veiklos subjektai, auginę kukurūzus grūdams, juos nuėmė įvairiais laikotarpiais nuo 2011-09-29 iki 2011-11-03, tačiau nei vienas iš jų kukurūzų derliaus nenuėmė iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio mėnesį nuėmė kukurūzų derlių, todėl negalima tvirtinti ir kad derlius buvo paliktas nenuimtas. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo kukurūzų pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių.

Ar pareiškėjas, nuimdamas kukurūzų derlių vėliau negu rekomenduoja teisės aktai, elgėsi rūpestingai ir ar tai galėjo turėti tiesioginės įtakos žalos dydžiui, gali būti vertinama Komisijos skaičiuojant ir mažinant žalos dydį, tačiau negali būti traktuojama kaip veiksmai, šalinantys Komisijos pareigą apskaičiuoti padarytą žalą.

Teismo nuomone, Panevėžio rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos 2011-11-30 sprendimas Nr. MG-5 „Dėl ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo“ naikintinas ir Komisija įpareigotina apskaičiuoti K. D. kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo kukurūzų pasėlių būklės, žalą padariusių gyvūnų rūšių bei pasėlio pakenkimo laipsnio, todėl nėra kliūčių Komisijai, remiantis 2011-11-30 pasėlių apžiūros aktu, apskaičiuoti padarytos žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo K. D. patikslintą skundą patenkinti. Panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos 2011-11-30 sprendimą Nr. MG-5 „Dėl ūkininko K. D. kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo“ ir įpareigoti Komisiją apskaičiuoti K. D. kukurūzų pasėliams 2011 metais padarytą žalą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasMarytė Švažienė