Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, nedalyvaujant atsakovei I. B. (I.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei I. B. (I.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal A. I. ieškinį atsakovei I. B. (I.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Darnios šeimos sukurti nepavyko. Pradžioje pirmomis dienomis gyvendami santuokoje sutarė, tačiau vėliau atsirado nesutarimų, šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvendami kartu sunkai taikėsi vienas prie kito norų, interesų. Apsisprendimas nutraukti santuoką apgalvotas ir tvirtas. Bendras tolimesnis gyvenimas neįmanomas. Todėl prašo neskirti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės ir santuoką nutraukit dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtas pavardes, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Santuokoje vaikų nesusilaukė, dalintino turto neįsigijo, kreditorių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), gyvena skirtingose valstybėse. Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (6-10 b. l.), nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės teisme pareikštas 2015 m. sausio 16 d. (3 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas byloje teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja, gyvena skirtingose valstybėse. Kaip matyti, per šį laiką nei viena iš šalių nesiekė atnaujinti santuokinių ryšių. Iki ieškinio padavimo teisme, šalys faktiškai gyveno atskirai jau daugiau kaip pusę metų ir juos tenkino esama situacija. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovės asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių, tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka visiškai, jokių pretenzijų ieškovui neturi. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė po santuokos sudarymo praėjus porai savaičių paliko jį ir namus, jo žiniomis išvyko į gimtinę, tačiau dėl santuokos iširimo jos nekaltina, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sunkai taikėsi vienas prie kito norų, interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka formali ir nėra galimybės ją išsaugoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui A. I. paliktina pavardė – I., o atsakovei I. B. (I.) paliktina ikisantuokinė pavardė – B. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (6-10 b. l.), todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas. Transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz E230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti ieškovo vardu yra įgyti iki santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), ieškovas yra įregistruotas kaip šios transporto priemonės valdytojas (8 b. l.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas ieškinyje bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje taip pat negautas ieškovo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1 R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B. (po santuokos sudarymo I.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. I. palikti pavardę – I., I. B. (I.) palikti ikisantuokinę pavardę – B..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.