- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-02
- Bylos Nr.
- 1-1403-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10218-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2017 m. kovo 2 d., apie 14.26 val., Vilniuje, Vaduvos-Titnago gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).
Apklaustas teisme V. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Šeimoje yra du automobiliai. Žmonos automobilis buvo užstrigęs prie namų. Į darbą ji išvažiavo jo automobiliu. Ryte su savo darbuotojais žmonos automobilį ištraukė ir su juo važiavo į darbą. Už vairo sėdo tik po pietų. Žinojo, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė. Bet jautėsi gerai, negalvojo, kad tiek pripūs. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą. Jam žmona yra autoritetas, nes ji veiklesnė, stipresnio charakterio. Tarp jų geri santykiai, sprendžia problemas kartu. Nuo kovo mėnesio jis nevartoja alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje nepasikartos. Kaltę pripažįsta (b. l. 99- 104).
Apklausta teisme laiduotoja T. M. paaiškino, kad yra kaltinamojo žmona, kartu gyvena 32 metus. Jos vyras buvęs karininkas. Kartu pakeitė 13 gyvenamųjų vietų. Šiuo metu ji dirba Gariūniuose, nuo 1995 metų turi savo įmonę. Mano, kad šeimoje turi autoritetą, yra vadovė, turi samdomų žmonių. Vyras taip pat turi savo verslą. Tą kartą užstrigo jos mašina, ji paprašė ją ištraukti. Į darbą eina naktį apie 1-2 nakties, todėl nematė, kad vyras neblaivus. Anksčiau jis prie vairo girtas nesėsdavo. Po įvykio su vyru bendravo daug kartų, jis labai dėl įvykusio gailisi. Ji yra bausta už greičio viršijimą. Gauna minimalų atlyginimą, apie 400-500 Eur į mėnesį, vyras irgi tiek pat, bet kada yra pelningi metai – gauna pelną. Paskutinius du metus nelabai sekėsi. Dabar vyras važinėja su dviračiu, sportuoja. Sulieknėjo. Ji taip pat sportuoja. Vyras būdamas karininkas buvo atsakingas už 200 karių, jis yra socialiai brandi asmenybė. Santykiai su vyru geri, vienas kitam padeda. Sprendžia problemas kartu. Nėra tokio atvejo, kad vienas padarytų, o kitas nežinotų (b. l. 99- 104).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017-03-01, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išgėrė apie 300-350 gr., degtinės „Lithuania“. Kadangi serga cukraligė, vartoja tabletes. Žmonos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant žalios vejos 2017-03-01, o per tas dienas sniegas ištirpo, automobilis įklimpo į žemę su vandeniu. 2017-03-02 ryte paskambino bendradarbiams ir paprašė padėti ištraukti automobilį. Bendradarbiai atvažiavo apie 8.40 val., ištraukė automobilį. Kadangi iš ryto jautėsi nelabai gerai, tai jokio automobilio nevairavo. Vėliau automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jo darbovietę vairavo jo draugas Vladimiras, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Darbovietė yra Savanorių pr. 197A, Vilniuje. Apie 14.05 val., nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Moki veži“, esančią Vilkpedės g. Vaduvos-Titnago g. Sankryžoje jo vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai ir liepė pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas J. V. paaiškino, kad 2017-03-02 dirbo dieninėje pamainoje kartu su vyriausiąja patrule E. Č. ekipaže V1855. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK teritorijoje, Vaduvos gatvėje, šalikelėje, apie 14.26 val. Vaduvos-Titnago gatvių sankryžoje, pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas keistai manevravo. Nusprendė jį sustabdyti. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. M.. Priėjus ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys atrodė apsiblaususios, į klausimą, ar vartojo alkoholį, tai neigė. Pasiūlius patikrinti blaivumą, vairuotojas sutiko ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1.72 prom. girtumas. Apie tai informavo OVS, V. M. buvo pristatytas į VPLC, automobilis perduotas ekipažui V1729. V. M. automobilį vairavo vienas, keleivių nebuvo, kitų KET pažeidimų padaręs nebuvo, dėl alkoholio vartojimo tik pasakė, kad vakar buvo išgėręs (b. l. 9).
Apklausta liudytoja E. Č. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas J. V. (b.l. 13).
Alkotesterio patikrinimo kvito duomenimis nustatyta, 2017-03-02 14.29 val. V. M. nustatytas 1,72 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 28).
2017-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2093/2017(01) konstatuota, kad 2017-03-02, 14.55 val. tyrimams paimtame V. M. kraujyje nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio (b. l. 30).
Pažyma iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. M. (b. l. 21).
Asmens duomenų pažyma iš VRM CDB nustatyta, kad T. M. yra V. M. sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. M. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. V. M. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Už vairo sėdo tik po pietų. Žinojo, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jautėsi gerai, negalvojo, kad tiek pripūs. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su liudytojų J. V., E. Č. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina specialistų išvadose nurodyti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-03-03 specialisto išvadoje Nr. T-A 2093/2017(01) konstatuota, kad 2017-03-02, 14.55 val. tyrimams paimtame V. M. kraujyje nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio. V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d., kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo žmona T. M. prašė perduoti kaltinamąjį V. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš bylos duomenų V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala padaryta nebuvo. Nepaisant to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. M. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikaltimą padarė turėdamas dvi galiojančias nuobaudas už greičio viršijimą. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį dienos metu, judrioje gatvėje, kur eismas yra itin intensyvus. Šios kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas taip pat pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis yra 54 metų amžiaus, jis savarankiška susiformavusi asmenybė, dirba atsakingą darbą – yra įmonės vadovas, buvęs karininkas. Nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendras daugiau nei 30 metų gyvenimas su sutuoktine neatgrasė kaltinamojo nuo KET pažeidimų darymo (kaip minėta, jis daug kartų baustas už KET pažeidimus, taip pat praeityje yra padaręs administracinį teisės pažeidimą ir vairuodamas sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be teigiamai laiduotojos asmenybę apibūdinančių duomenų, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog ir pati T. M. praeityje yra ne kartą bausta už KET pažeidimų padarymą. Minėtos teismo įvertintos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo nagrinėjamu taikyti atveju BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę V. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant V. M. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad V. M. skirtina bausmė žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Kartu su bausme kaltinamajam V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo numatytam dvejų metų terminui.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 1,67 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininke registruota kaltinamojo sutuoktinė T. M.. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė V. M. padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. M. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. M., darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kuri yra įgyta santuokoje, todėl preziumuojama, kad jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V, M. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo sutuoktinė nurodė, kad tą kartą užstrigo jos mašina, ji paprašė sutuoktinio ją ištraukti. Į darbą išvažiavo vyro automobiliu. Kadangi ji į darbą eina naktį, apie 1-2 val., todėl nematė, kad vyras neblaivus, tačiau kaltinamasis V. M. parodė, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro savo namuose, o automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žmonos paprašytas ėjo su bendradarbiais traukti kitos dienos ryte, po pietų jį pats vairavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. praeityje jau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, kurį padarė vairuodamas minėtą sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67).
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad santuokoje T. M. vardu įgytos transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017).
Prokuroras 2017 m. kovo 6 d. nutarimu (b. l. 25-26), siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo T. M. nuosavybės teisę į jos vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas T. M.. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0927909 perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,6 eurų) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 40 MGL (1506,4 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo V. M. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti T. M. priklausantį turtą – automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.