- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-2052-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01256-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- Č. S.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Č. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovui I. L. dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo priemones, uždraudimo laikyti vištas bendro naudojimo teritorijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Č. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą I. L. per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovui I. L. be išankstinio raštiško ieškovės Č. S. sutikimo įrengti stebėjimo kameras ant bet kurių pastatų ir kitų kiemo statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini); uždrausti I. L. be išankstinio raštiško ieškovės Č. S. sutikimo laikyti vištas ir kitus ūkinės paskirties gyvūnus lauke, žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą vištų aptvarą žemės sklype (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys yra žemės sklypo bendrasavininkiai, šalys nėra atsidalinusios iš bendros nuosavybės bei nėra nustačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau faktiškai kiekvienas naudojasi žeme pagal jiems priklausančius ir padalintus pastatus, todėl jie vienas kitam netrukdo. Jie turi atskirus kiemus: ieškovė iš vienos namo pusės, atsakovas iš kitos, jos kiemo dalis eina į ūkinių pastatų pusę. Nuo 2009 m. vasaros atsakovas neteisėtai, t. y. be ieškovės sutikimo, įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, dėl ko ieškovė bei jos šeimos nariai yra stebimi atsakovo. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovės asmeninį gyvenimą asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo pastatytos trys kameros, kurios sukasi į įvairias puses kaip atsakovas pageidauja, atsuktos į jos kiemo pusę, todėl tik išėjusi iš namų ji yra stebima. Ji ir jos šeima negali laisvai elgtis savo kieme, vasarą nesivaržydami maudytis baseine ir pan. Atsakovas kiekvieną dieną po kelis kartus atvyksta ir tikrina stebėjimo kameras, renka informaciją apie ją ir jos šeimos narių privatų gyvenimą, ieško prie ko prikibti, kad įvyktų konfliktas ir teikia šią vaizdo medžiagą teismui, įvairioms institucijoms. Atsakovas į daugkartinius ieškovės prašymus demontuoti vaizdo stebėjimo kameras nereaguoja. Pažymėjo, jog atsakovas bendro naudojimo žemės sklype savavališkai, be ieškovės leidimo, pastatė aptvarą ir ten nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens laiko vištas. Atsakovas vištų tinkamai neprižiūri, dėl ko sklinda nemalonus kvapas, be to, palijus srutos iš aptvaro patenka į šalia esantį šulinį, teka į ieškovės kiemą. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendro naudojimo žemėje minėtame aptvare laikytų vištas. Atsakovui šalia namų valdos priklauso kiti žemės sklypai, kur jis galėtų laikyti vištas. Atsakovui pastačius automobilį tarp pastato, prie kurio pastatytas vištų aptvaras, ir šulinio, kita mašina negali pravažiuoti, todėl ieškovė negali naudotis privažiavimu prie savo pastatų. Nurodė, kad vištų aptvaras stovi apie 10-15 metų, tačiau, kada jis buvo pastatytas tiksliai nežino.
Atsakovas I. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog kameros įrengtos neteisėtai. Stebėjimo kameros nukreiptos ne į ieškovės kiemą, o į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ar bendro naudojimo teritoriją. Atsakovas kameras įrengė saugumo sumetimais, taip pat, kad galėtų užfiksuoti konfliktines situacijas su ieškove. Vaizdo įrašai buvo pateikti tik teismui, jie nebuvo viešai platinami. Vaizdo stebėjimo kameras jis pastatė maždaug 2009 m., kai buvo pradėtas gadinti jo turtas, t. y. kažkokia rūgštimi buvo apipiltas ir taip sugadintas bulvių kombaino ratas. Kameros nefiksuoja ieškovės sodybos vaizdo. Kameros nustatytos vienoje padėtyje ir pačios nesisukinėja, norint pasukti, reikia iš naujo perdaryti tvirtinimus. Viena kamera nukreipta į vištų aptvarą, kita į garažą, tualetą ir malkinę, trečia – į atsakovui nuosavybės teise priklausančią žemę. Pažymėjo, jog vištų aptvaras pastatytas seniai, prieš 10-15 metų, jis statytas dar šalių tėvo. Remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, jei dėl statinių, kuriems nereikia statybos leidimo, tačiau reikalingas bendraturčių sutikimas, per 1 metus nuo statybos nebuvo pareikšta pretenzija, vėliau negali būti reiškiamos pretenzijos. Aplinkybės dėl blogo kvapo ar teršiamo šulinio vandens nėra niekaip įrodytos. Ankščiau čia buvo laikomos ir kiaulės bei karvės. Vištas prižiūri, nuolat valo aptvarą atsakovas, jo vaikai. Srutos nepatenka į šulinio vandenį, nuteka į kitą pusę žemyn. Atsakovas nesutiko su ieškovės priekaištais dėl automobilio statymo, nes pravažiuoti galima.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-03-13 sprendimu ieškovės Č. S. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad maždaug 2009 m. vasarą atsakovas ant savo gyvenamojo namo dalies įrengė tris vaizdo stebėjimo kameras: vieną ant stogo, kuri nukreipta į bendro naudojimo vidinį kiemą, esantį tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, ir kuri fiksuoja vaizdą tarp vištų aptvaro, malkinės ir šulinio, kitas dvi ant namo kampo šalia stogo, kurios nukreiptos į dvi skirtingas puses: į kelią ir už kelio esančią teritoriją su kūdra, kuri priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise ir į bendrą šalių įvažiavimą į žemės sklypą, metalinį garažą, ūkinio pastato dalį ir tualetą. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima „įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras“ ir „uždrausti atsakovui be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo įrengti stebėjimo kameras“, turi būti įrodyta, kad atsakovas netesėtai, t. y. pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintus draudimus, įrengė kameras. Ieškovė nei rašytiniais įrodymais, nei kitokiais įrodymais šių aplinkybių neįrodė. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia pastato savininkui įsirengti stebėjimo kameros ant savo pastato ir stebėti jam bendros nuosavybės teise priklausančios teritorijos, taip pat teisės aktuose nenumatytas reikalavimas gauti bendraturčio sutikimą norint stebėti bendro naudojimo objektus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovui be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo įrengti stebėjimo kameras atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo laikyti vištas ir kitus ūkinės paskirties gyvūnus žemės sklype ir įpareigoti atsakovą nugriauti vištų aptvarą. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį šioje dalyje grindžia iš esmės aplinkybėmis dėl netinkamos vištų priežiūros, netinkamo atsakovo elgesio užstatant pravažiavimą į ieškovės kiemą, tačiau šios aplinkybės nedaro paties aptvaro įrengimo ar vištų laikymo jame neteisėtu, o reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo susitvarkyti vištas ar netrukdyti ieškovei patekti į savo kiemo dalį nereiškiami.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Č. S. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 2.23 straipsnis reglamentuoja teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Minėto straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, o 2 dalis pažymi, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas, be kita ko, neteisėtas asmens stebėjimas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymą. Atsakovas, įrengdamas vaizdo stebėjimo kameras ant pastato, kuris priklauso ieškovei ir atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise, ir stebėdamas namų valdos teritoriją, tiesiogiai pažeidžia ieškovės ir jos šeimos narių konstitucines teises į privataus gyvenimo apsaugą, nes tokio sutikimo stebėti bendro naudojimo namų valdos teritoriją ir ieškovę bei jos šeimos narius ir svečius, rinkti informaciją ir ją platinti, ieškovė nėra davusi. Atsakovas savavališkai kišasi į ieškovės privatų gyvenimą, o teismas turi apsaugoti ieškovę nuo tokio kišimosi, įpareigodamas atlikti ieškovės prašomus veiksmus. Pažymi, jog teismas savo sprendime nurodo, kad nenustatyta, kokį teisinį aktą pažeidė atsakovas, sumontuodamas vaizdo kameras ant namo, priklausančio ieškovei ir atsakovui dalinės nuosavybės teise, stogo. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir panaudojimo tvarkos kaip tokios nėra. Nėra jokio kito teisės akto, kuris reglamentuotų tik vaizdo kamerų stebėjimo sistemų panaudojimą. Tačiau tokiu atveju reikia taikyti įstatymo analogiją ir remtis Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios sako, kad „siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje“. Taip pat tokiu atveju taikytinos ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vaizdo stebėjimo priemonių įrengimą. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Tas pats pasakytina ir apie bendro naudojimo teritorijos stebėjimą. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad įrodyta, jog vištų aptvarą neva pastatė ieškovės ir atsakovo tėvas dar būdamas gyvas. Teismas patikėjo atsakovo žodžiais, kurių jis neparėmė jokiais įrodymais. Kadangi namų valdos žemės sklypas yra nepadalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta, bendrasavininkiai, t. y. ieškovė ir atsakovas, gali tik bendru sutarimu naudotis šiuo sklypu, laikyti jame gyvulius ir pan. Tokio bendro sutarimo nėra. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas vištas laikytų lauke, nes tai kelia jai didelių nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsakovas I. L. atsiliepimu į ieškovės Č. S. apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CK 2.23 str. 2 d. numatyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas. Tai reiškia, kad turi būti įrodyta, kad asmuo ir jo privatus gyvenimas yra stebimi specialiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės vaizdo kameromis nestebi. Vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos saugumo tikslais, nes ne vieną kartą buvo gadinamas atsakovui priklausantis turtas, buvo įvykdytos atsakovui priklausančių gyvūnų ir turto vagystės, asmeniškai atsakovui buvo grasinta fiziniu susidorojimu. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ant atsakovui skirtos naudotis gyvenamojo namo dalies, stebėjimo kameromis fiksuojamas atsakovui priklausantis turtas. Vaizdo stebėjimo kameromis ieškovė, jos šeimos nariai, įėjimas į ieškovės namo dalį ir kitas ieškovės turtas nėra stebimi, tačiau, kadangi sklypas yra bendras ir nepadalintas, visi asmenys, gyvenantys name gali atsitiktinai patekti į turtą saugančių kamerų vaizdus. Ieškovė neįrodė, kad vaizdo kameras atsakovas įrengė neteisėtai, be to, neįrodė, kad atsakovas pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą, todėl teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimą įpareigoti pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo. Pažymi, jog nagrinėjant bylą teisme ieškovė pripažino, kad vištų aptvaras yra pastatytas prieš 10-15 metų iki jai įsikeliant gyventi į namą (prieš 6 metus). Statybos įstatymo 23 str. 25 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ieškovė jokių pretenzijų dėl vištų aptvaro nereiškė atsakovui iki pat ieškinio pateikimo, t. y. 2013 m. gegužės mėn. Tai reiškia, kad vištų aptvaro statybos negalima laikyti neteisėta. Ieškovės teiginiai apie šulinio vandens užterštumą neįrodyti leistinais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti stebėjimo kameras.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei Č. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3, o atsakovui I. L. – 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklype esantys pastatai taip pat priklauso šalims: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); atsakovui – 51/100 pastato – gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-61) Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklype esančiais aukščiau aprašytais statiniais tvarka, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta (b.l. 12-14).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas I. L. ant gyvenamojo namo sienų ir stogo įrengė vaizdo stebėjimo kameras (b.l. 18-18-29). CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi gyvenamojo namo sienos ir stogas yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė Č. S. nėra davusi savo sutikimo dėl stebėjimo kamerų įrengimo ant gyvenamojo namo stogo ir sienų, todėl darytina išvada, kad atsakovas stebėjimo kameras įrengė neteisėtai, pažeisdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. CK 2.22 straipsnis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šis reikalavimas netaikomas to paties straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis, įskaitant - jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieša vieta, todėl ieškovė jai ir atsakovui priklausančiame kieme gali būti fotografuojama, filmuojama vaizdo ar stebėjimo kameromis tik esant jos sutikimui. Kaip minėta, žemės sklypas nėra padalintas ir nenustatyta juo naudojimosi tvarka, todėl ieškovė ir atsakovas jiems priklausančia namų valda naudojasi bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Darytina išvada, kad ir dėl bendros namų valdos filmavimo stebėjimo kameromis turi susitarti abu sklypo savininkai. Atsakovas I. L. nėra gavęs ieškovės sutikimo dėl pačios ieškovės ir bendros namų valdos filmavimo stebėjimo kameromis, todėl privalo jas pašalinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį toje dalyje, kurioje ieškovė prašė įpareigoti atsakovą pašalinti nuo gyvenamojo namo stebėjimo kameras, netaikė bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimą ir žmogaus privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių materialinės teisės normų, šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, kurį būtina pakeisti. Ieškinys minėtoje dalyje tenkinamas iš dalies, atsakovas įpareigojamas pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 326 str.1 d. 3 p., 330 str.).
Atsakovas įpareigojamas stebėjimo kameras pašalinti per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos (CPK 271 str. 1 d.).
Kitoje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškininio reikalavimai uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo įrengti stebėjimo kameras ant bet kurių pastatų ir kitų statinių bei uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo laikyti vištas ir kitus ūkinės paskirties gyvūnus namų valdoje yra prevenciniai. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama (CPK 178 str.). Reikšdama minėtus ieškinio reikalavimus, ieškovė pastarosios sąlygos neįrodinėjo, todėl jos prašymas patenkinti paminėtus prevencinio ieškinio reikalavimus negali būti tenkinamas (CK 6.255 str.).
Nepagrįsti ir apeliantės argumentai ieškinio dalyje dėl atsakovo įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą vištų aptvarą. Aplinkybę, kad vištų aptvarą pastatė atsakovas privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais nustatė, kad vištų aptvaras buvo pastatytas dar tada, kai sklypo ir pastatų savininku buvo ieškovės ir atsakovo tėvas. Ieškovė teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškinį.
Kadangi ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas yra iš dalies patenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 138 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 144,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 300 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 250 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 98 str.).
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies pakeistas, keičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo. Iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteisiama po 8 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti nuo gyvenamojo namo stebėjimo kameras ir pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteismo valstybės naudai.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą I. L. per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Piriteisti iš atsakovo I. L. ieškovės Č. S. naudai 138 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 144,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 300 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 250 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Piriteisti iš ieškovės Č. S. ir atsakovo I. L. valstybės naudai po 8 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.