- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2-48-424/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01256-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- Č. S.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovui I. L. dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo priemones, uždraudimo laikyti vištas bendro naudojimo teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo įpareigoti atsakovą I. L., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovui I. L. be išankstinio raštiško ieškovės Č. S. sutikimo įrengti stebėjimo kameras ant bet kurių pastatų ir kitų kiemo statinių, esančių žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); uždrausti I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) be išankstinio raštiško ieškovės Č. S., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo laikyti vištas ir kitus ūkinės paskirties gyvūnus lauke žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą vištų aptvarą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalys yra žemės sklypo bendrasavininkiai, šalys nėra atsidalinusios iš bendros nuosavybės bei nėra nustačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau faktiškai kiekvienas naudojasi žeme pagal jiems priklausančius ir padalintus pastatus, todėl jie vienas kitam netrukdo. Jie turi atskirus kiemus: ieškovė iš vienos namo pusės, atsakovas iš kitos, jos kiemo dalis eina į ūkinių pastatų pusę. Nuo 2009 m. vasaros atsakovas neteisėtai, t.y. be ieškovės sutikimo, įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, dėl ko ieškovė bei jos šeimos nariai yra stebimi atsakovo. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovės asmeninį gyvenimą asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo pastatytos trys kameros, kurios sukasi į įvairias puses kaip atsakovas pageidauja, atsuktos į jos kiemo pusę, todėl tik išėjusi iš namų ji yra stebima. Ji ir jos šeima negali laisvai elgtis savo kieme, vasarą nesivaržydami maudytis baseine ir pan. Atsakovas kiekvieną dieną po kelis kartus atvyksta ir tikrina stebėjimo kameras, renka informaciją apie ją ir jos šeimos narių privatų gyvenimą, ieško prie ko prikibti, kad įvyktų konfliktas ir teikia šią vaizdo medžiagą teismui įvairioms institucijoms. Be to, stebėti nufilmuotą medžiagą turi galimybę atsakovo sūnus, kuris būna name, kartais su draugais. Atsakovas buvo paviešinęs ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybes teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą tarp šalių privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas į daugkartinius ieškovės prašymus demontuoti vaizdo stebėjimo kameras nereaguoja.
Atsakovas bendro naudojimo žemės sklype savavališkai, be ieškovės leidimo pastatė aptvarą ir ten nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens laiko vištas. Atsakovas vištų tinkamai neprižiūri, dėl ko sklinda nemalonus kvapas, be to palijus srutos iš aptvaro patenka į šalia esantį šulinį, teka į jos kiemą. Atsakovas taip pat teršia šulinio vandenį naudodamas nešvarų kibirą, pila nešvarų vandenį prie ieškovės durų. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendro naudojimo žemėje minėtame aptvare laikytų vištas. Be to atsakovui šalia namų valdos priklauso kiti žemės sklypai, kur jis galėtų laikyti vištas. Atsakovui pastačius automobilį tarp pastato, prie kurio pastatytas vištų aptvaras, ir šulinio, kita mašina negali pravažiuoti, todėl ieškovė negali naudotis privažiavimu prie savo pastatų. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas laikytų vištas jam priklausančioje ūkinio pastato dalyje. Nurodė, kad vištų aptvaras stovi apie 10-15 metų, tačiau kad jis buvo pastatytas tiksliai nežino.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė jog kameros įrengtos neteisėtai. Stebėjimo kameros nukreiptos ne į ieškovės kiemą, o į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ar bendro naudojimo teritoriją. Atsakovas kameras įrengė saugumo sumetimais, taip pat, kad galėtų užfiksuoti konfliktines situacijas su ieškove. Vaizdo įrašai buvo pateikti tik teismui, jie nebuvo viešai platinami. Vaizdo stebėjimo kameras jis pastatė maždaug 2009 m., kai buvo pradėtas gadinti jo turtas, t.y. kažkokia rūgštimi buvo apipiltas ir taip sugadintas bulvių kombaino ratas. Siekdamas stebėti, kaip ieškovė, jos vyras ir V. L. laužo ir gadina jo turą, jis pastatė kameras. Kameros nefiksuoja ieškovės sodybos vaizdo. Kameros nustatytos vienoje padėtyje ir pačios nesisukinėja, norint pasukti, reikia iš naujo perdaryti tvirtinimus. Viena kamera nukreipta į vištų aptvarą, kita į garažą, tualetą ir malkinę, trečia – į jam nuosavybės teise priklausančią žemę. Teismo posėdžio metu peržiūrėtame 2013-12-22 vaizdo įraše užfiksuotas veiksmas vyko prie vištų aptvaro ir šulinio, t.y. bendro naudojimo teritorijoje. Baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše veiksmas vyksta bendrai naudojamoje teritorijoje. Šalys naudojasi visa teritorija. Jis važinėja apie savo nuosavybę, vaikšto visur visoje teritorijoje, kaip ir ieškovė. Vištų aptvaras pastatytas seniai, prieš 10-15 metų, jis statytas dar šalių tėvo. Remiantis statybos įstatymo nuostatomis, jei dėl statinių, kuriems nereikia statybos leidimo, tačiau reikalingas bendraturčių sutikimas, per 1 metus nuo statybos nebuvo pareikšta pretenzija, vėliau negali būti reiškiamos pretenzijos. Aplinkybės dėl blogo kvapo ar teršiamo šulinio vandens nėra niekaip įrodytos. Ankščiau čia buvo laikomos ir kiaulės bei karvės. Vištas prižiūri, nuolat valo aptvarą jis, jo vaikai. Kuomet buvo atvykęs seniūnas, vištos buvo uždarytos, jis tuo metu kaip tik valė aptvarą, dėl ko buvo ir blogas kvapas. Srutos nepatenka į šulinio vandenį, nuteka į kitą pusę žemyn. Nesutinka su ieškovės priekaištais dėl automobilio statymo, kadangi pravažiuoti galima, tačiau tikslaus liekančio atstumo pasakyti negali. Ieškovės minimoje vietoje jo automobilis nuolat nestovi, jis tik sustoja ten norėdamas ką nors pasikrauti ar išsikrauti, nes būtent toje vietoje laiko atsargines dalis, kitus daiktus. Konfliktas dėl vištų aptvaro prasidėjo tik dabar, pateikus ieškinį.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklauso 2/3, o atsakovui – 1/3 žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas). Žemės sklype esantys pastatai taip pat priklauso šalims: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 pastato – gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1A1m); pastatas – viralinė u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 2I1m); pastatas – daržinė u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 6I1ž); pastatas – sandėlis u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 8I1ž); pastatas – garažas u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 9I1ž); 2/3 dalys kitų statinių (inžinieriniai) - kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), kurių u/n (duomenys neskelbtini); atsakovui – 51/100 pastato – gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1A1m); pastatas – malkinė u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3I1ž); pastatas – tvartas u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 4I1m); pastatas – tvartas u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 5I1m); pastatas – malkinė u/n (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 7I1ž); 1/3 dalis kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys), kurių u/n (duomenys neskelbtini). (b.l. 57-61) Trakų rajono apylinkės teismo 1999-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklype esančiais aukščiau aprašytais statiniais tvarka, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. (b.l. 12-14)
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis įtvirtinta fizinio asmens teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „neteisėtas asmens stebėjimas“ yra privataus gyvenimo pažeidimas. Tačiau tai, koks stebėjimas yra laikytinas neteisėtu, nėra detalizuojama, todėl tokiu stebėjimu laikytinas stebėjimas, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus draudimus.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė gindama savo teisę į privatų gyvenimą netinkamai suformulavo savo reikalavimus. Pagal ieškinyje nurodytus reikalavimus „įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras“ ir „uždrausti atsakovui be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo įrengti stebėjimo kameras“, ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.
Byloje esančios foto nuotraukos, vaizdo įrašai, šalių ir liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad maždaug 2009 m. vasarą atsakovas ant savo gyvenamojo namo dalies įrengė tris vaizdo stebėjimo kameras: vieną ant stogo, kuri nukreipta į bendro naudojimo vidinį kiemą, esantį tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, ir kuri fiksuoja vaizdą tarp vištų aptvaro, malkinės iš šulinio, kitas dvi ant namo kampo šalia stogo, kurios nukreiptos į dvi skirtingas puses: į kelią ir už kelio esančią teritoriją su kūdra, kuri priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise ir į bendrą šalių įvažiavimą į žemės sklypą, metalinį garažą, ūkinio pastato dalį ir tualetą. (b.l. 17-21, 38-40, 42-47) Tam, kad būtų galima „įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras“ ir „uždrausti atsakovui be išankstinio rašytinio ieškovės sutikimo įrengti stebėjimo kameras“, turi būti įrodyta, kad atsakovas netesėtai, t.y. pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintus draudimus, įrengė kameras. Ieškovė nei rašytiniais įrodymais, nei kitokiais įrodymais šių aplinkybių neįrodė (LR CPK 178 str.). Teisės aktai nedraudžia pastato savininkui įsirengti stebėjimo kameros ant savo pastato ir stebėti jam bendros nuosavybės teise priklausančios teritorijos. Taip pat ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovui įrengiant vaizdo stebėjimo kameras ant jam nuosavybės teise priklausančios namo dalies ir fiksuojant bendro naudojimo teritoriją, turi būti gautas jos sutikimas. Teisės aktuose nenumatytas reikalavimas gauti bendraturčio sutikimą norint stebėti bendro naudojimo objektus.
Ieškovės reikalavimai uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo laikyti vištas ir kitus ūkinės paskirties gyvūnus žemės sklype ir įpareigoti atsakovą nugriauti vištų aptvarą taip pat netenkinami. Žemės sklype šalia malkinės galo, u/n Nr.(duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3I1ž) stovi vištų aptvaras, kurį nuo šulinio skiria pravažiavimas (b.l.28-30). Kaip įrodyta šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, minimas vištų aptvaras būtent toje vietoje stovi jau daug metų, dar nuo tada kai buvo gyvas šalių tėvas. Taigi teiginiai, kad atsakovas savavališkai, t.y. be ieškovės sutikimo, pastatė, vištų aptvarą yra nepagrįsti. Byloje esantis Trakų rajono savivaldybės administracijos Senųjų Trakų seniūnės 2011-10-19 raštas, kuriuo konstatuota, atsakovas nesilaiko Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių 75 p., t.y., kad miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) (b.l. 23), šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi šalių žemės sklypas yra kaime, o ne mieste ar miestelyje, todėl šios taisyklės atsakovui netaikomos. Ieškovė ieškinį šioje dalyje grindžia iš esmės aplinkybėmis dėl netinkamos vištų priežiūros, netinkamo atsakovo elgesio užstatant pravažiavimą į ieškovės kiemą, tačiau šios aplinkybės nedaro paties aptvaro įrengimo ar vištų laikymo jame neteisėtu, o reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo susitvarkyti vištas ar netrukdyti ieškovei patekti į savo kiemo dalį nereiškiami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmestus iš ieškovės valstybei priteistinos 15,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 96, 259, 263, 264, 265, 268, 270 str. teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Č. S. 15,60 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybėi.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.