Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas

2022-11-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-20675-217/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
2YT-20675-217/2022
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01638-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Romaldas Šuliokas (pirm.)
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, " Turto bankas ", Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-20675-217/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01638-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 25 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. N. pateikė pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo nustatyti, kad po J. N. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė M. N., faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Taip pat nustatyti, kad po M. N. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sūnus (pareiškėjas) R. N., faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Byloje gautas suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad palikėjų palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo procedūras valstybei vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl VĮ „Turto banko“ nuomone, ši institucija turėtų išdėstyti savo argumentus dėl pareiškėjo prašymų, pareikštų šioje civilinėje byloje. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas prie pareiškimo nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kad M. N. ir pareiškėjas R. N. nepraleidę įstatyme numatytą laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, priimti mirusiųjų J. N. ir M. N. palikimą. Norint pripažinti, jog M. N. ir R. N. priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jie atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimu ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis) nustatyta, kad pareiškėjas po savo motinos M. N. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AD Nr. (duomenys neskelbtini)) , apsigyveno jo mamai M. N. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas buvo statytas 1935 metais pareiškėjo tėvų – J. N. ir M. N.. Po J. N. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)mirties liudijimas I-OK Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo motina M. N., mirusi (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi aukščiau minėtame name, naudojosi su savo sutuoktiniu J. N., įgytais namų apyvokos daiktais, jo asmeniniais daiktais ir žemės ūkio padargais. Tai, kad jo motina M. N., mirusi (duomenys neskelbtini), po J. N. mirties ir toliau liko gyventi minėtame name įrodo Lietuvos energijos 2018 m. gruodžio 18 d. išduota pažyma, jog buvo mokami mokesčiai už sunaudotą elektros energiją, taip pat įrodo Kauno regioninio valstybės archyvo išduota 2018 m. lapkričio 21 d. pažymą dėl M. N. pastatų (ūkio). Iš minėtos pažymos matyti, kad 1976-1979 metais ūkinėje (duomenys neskelbtini) knygoje įrašytas J. N. ūkis. Šioje knygoje išvardinti ūkiui priklausantys pastatai. Taip pat 1980-1985 metais (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas M. N. ūkis ir išvardinti pastatai. Tai, kad pareiškėjo motina M. N., po savo sutuoktinio J. N. mirties, toliau valdė gyvenamąjį namą ir kitus ūkio pastatus įrodo ir 1994 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės draudimo įstaigos išduota pažyma dėl privalomąja tvarka apdraustų pastatų. Taip pat tai, kad po J. N. mirties palikimo niekas nepriėmė patvirtina pridedama prie šio pareiškimo 2022 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo nepriėmimą ir, kad palikimo po M. N. mirties palikimo niekas nepriėmė patvirtina prie šio pareiškimo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėtojų daugiau nėra ir tai patvirtina prie pareiškimo pridėtas Gyventojų registro išrašas apie M. N. asmenis.

Pažymėtina, kad mirus pareiškėjo motinai M. N., mirusi (duomenys neskelbtini), pareiškėjas toliau liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), moka priklausančius mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliko minėto namo ir kitų statinių nekilnojamojo kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas gyvendamas nuo 1994 m. minėta name atliko namo remontą, perka kurą namo apšildymui, tvarko namo aplinką, todėl ketina įregistruoti daiktines teises į minėtą nekilnojamąją turtą savo vardu, jog ateityje galėtų šiuo turtu disponuoti.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad M. N. po savo sutuoktinio J. N. mirties, likdama gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo ir priežiūros. M. N. toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, t. y. gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, išlaikė jį, mokėjo už jį mokesčius ir prižiūrėjo šį turtą. Taip pat pareiškėjas po savo motinos M. N. mirties, likdamas gyventi gyvenamajame name, kuris priklausė jo tėvams – J. N. ir M. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, toliau juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, išlaikė minėtą turtą.

Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. N., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė, M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti J. N. turtą. Taip pat, kad po M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sūnus (pareiškėjas) R. N., faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali (CK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija nustatyto teisingumo ministro ir finansų ministro nustatyto dydžio, todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti J. N. turtą, o po M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sūnus R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas