Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovei L. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovė iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad vaikui buvo sutarę duoti jos pavardę, tačiau vėliau atsakovas atsisakė. Grįžus į Lietuvą, šiuo metu gyvena pas tėvus name (duomenys neskelbtini), yra didžiulė teritorija, gražiai sutvarkyta aplinka, turi su mergaite atskirus kambarius. Atsakovas vaiku nesirūpina ir nesidomėjo. Vaikas lanko darželį, taip pat ir šokius. Pati dirba draudime, per mėnesį uždirba apie 300 Eur, išlaikyti vaiką taip pat padeda tėvai. Gyvenant Londone už vaiką gaudavo 80 svarų pašalpą, pašlijus santykiams atsakovas tuos pinigus pervesdavo sau ir leisdavo savo reikmėms.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad L. P. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas V. P. ir ieškovė L. R. (b.l. 9). Šalys yra nesusituokę, nuo 2014 m. kovo mėn. kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė L. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jos gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės L. P. gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2014 m. kovo mėn., nepilnametė mergaitė gyvena su ieškove. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Colt,v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena tėvų name, teigia, kad ten yra visi vaikui būtini patogumai, dukra turi atskirą kambarį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirba draudime, per mėnesį uždirba apie 300 Eur. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu atsakovas dirba Londone, jo valandinis darbo užmokestis yra apie 10 svarų sterlingų. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji L. P. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra trijų metų amžiaus, lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pagal byloje esančią pažymą vidutinė mėnesio įmoka ugdymo įstaigoje mokama 61 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukra darželyje taip pat lanko šokius. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 180 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą skaičiuojant po 150 Eur už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01, iš viso 1800,00 Eur.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Taigi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2014-09-01. Byloje duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikta. Aplinkybę, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. R.. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01, skaičiuojant po 150 Eur, t.y. 1800,00 Eur.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko pavardės.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi.

Byloje nustatyta, kad gimus šalių dukrai, šalys nebuvo susituokusios, atsakovas tėvystę pripažino. Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad šalių dukrai buvo suteikta tėvo pavardė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t.y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.

Šalių vaikas nuo 2014-09-01 lanko darželį, vaikui šiuo metu yra 3 metai, todėl darytina išvada, kad mergaitės socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs. Atsakovas, būdamas vaiko biologiniu tėvu, nesirūpina vaiko auginimu, auklėjimu, išlaikymu, šiuo metu tarp jų nėra artimo emocinio, dvasinio ryšio. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, kurios pavardė yra skirtinga, ji užtikrina vaiko teisę į saugią aplinką, augti pilnavertėje šeimoje, turėti ir puoselėti šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu, neišsiskirti nuo ją supančių ir ja besirūpinančių asmenų. Be to, įvertinama ir ta ieškovės nurodyta aplinkybė dėl šiuo metu turimos vaiko pavardės galimai ateityje galinčių kilti įžeidinėjimų. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis) pagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas pakeisti vaiko pavardę iš „P.“ į „R.“ (CK3.167 straipsnis). Teismo vertinimu, pakeitus vaiko pavardę į motinos „R.“ nebus pažeistas vaiko identiškumas, nes tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas žinos, kas yra jo biologinis tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymą, 64,80 Eur (180 Eur × 12 mėnesių × 3% = 64,80 Eur) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; iš viso 105,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-09-22 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus skirtus dukros išlaikymui į sąskaitą DNB banke (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1800,00 Eur.

Paskirti L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti nepilnamečio vaiko L. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pavardę iš „P.“ į „R.“ be atsakovo V. P. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo V. P. 105,80 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.