Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-29-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
e2S-29-368/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-29-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02824-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.; 3.4.5.11.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3638-853/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“, dėl antstolės E. M. procesinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liutenas“ kreipėsi į antstolę E. M. su skundu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašė panaikinti. Skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės 2017 m. rugpjūčio 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bg-38959, kurio 2.3 punkte nurodytas 1042,89 Eur atlygis antstoliui, prašė jį pripažinti neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams bei jį panaikinti. Teigia, kad 1042,89 Eur atlygis antstolei, kai šiai dienai minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, neatitinka jokių elementarių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Antstolė E. M. 2017 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės procesinių veiksmų ir 2017 m. rugsėjo 26 d. lydraščiu dėl vykdomosios bylos pateikimo, persiuntė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais joje esančiais dokumentais teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad antstolės E. M. atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos dalyje esantis reglamentavimas, t. y. lentelė Nr. 1 (antstolio atlygio dydžiai) už vykdomojo dokumento įvykdymą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, t. y. gauti teisingą apmokėjimą už darbą, nes prašymas nemotyvuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) prašo ją panaikinti ir patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:

5.1. Antstolė neturi teisės gauti 1042,89 Eur atlyginimą atlikusi techninį darbą, t. y. „nurašiusi“ nuo apeliantės banko sąskaitos pinigus tik užpildydama parengtus ir pridėtus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 patvirtintus sprendimų vykdymo instrukcijos patvarkymus.

5.2. Esant minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui 380 Eurų, o apeliacinės instancijos teisėjui per mėnesį uždirbant 2710 Eur, techninis antstolės kontoros darbuotojų darbas, t. y. parengtų patvarkymų užpildymas per 15 minučių ir pinigų nurašymas nuo įmonės sąskaitos, negali būtį vertas 1042,89 Eur darbo užmokesčio ir prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d., todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo.

Atsiliepimu į apeliantės (pareiškėjos) UAB „Liutenas“ atskirąjį skundą, antstolė E. M. prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2017-10-17 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1.Antstolė, atlikdama vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus, ne užpildė, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėja, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos du patvarkymus, o parengė procesinius dokumentus, laikydamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. įtvirtintų reikalavimų.

6.2. Pareiškėja 2017-09-19 gautame skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos dalis, t. y. lentelė Nr. 1, prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. 1 d. „gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, o tik deklaratyviai nurodė, jog antstolei už 2 mygtukų paspaudimą nepriklauso 1042,89 Eur atlygis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjos prašymo kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo netenkino. Be to, pareiškėja, naujus motyvus (susijusius su antstolės atlygiu, teisėjų atlyginimu ir nustatyta minimalia alga) dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2017-10-17, jau išnagrinėjus skundą, todėl nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti nauji motyvai nebegali būti nagrinėjami ir apeliacine tvarka, nes apeliacinis teismas negali išeiti iš skolininko skunde dėl antstolės veiksmų suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų.

6.3. Pareiškėja, atskirajame skunde lygindama antstolio, teisėjo ir piliečių, gaunančių Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą, mėnesinį darbo užmokestį, remiasi vienintele juos vienijančia aplinkybe - dydžiu, tačiau visiškai neatsižvelgia į skirtingą pareigybių teisinį statusą bei atliekamas funkcijas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Liutenas“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nesutinka su antstolės priskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, konkrečiai su atlygiu antstolei už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų įvykdymą ir mano, kad antstolė neturi teisės gauti 1042,89 Eur atlyginimą atlikusi techninį darbą.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, rėmėsi šalių nurodytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais ir vertino juos remdamasis CPK 609, 610, 611 straipsniuose, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43, 53, 68 punktuose įtvirtintu reglamentavimu, 1 lentelės 15 punkte nustatytais dydžiais bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką analogiškose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, kad pirmosios insatncijos teismas, priimdamas 2017-10-17 nutartį, nuo galiojančio teisinio reglamentavimo, nustatančio vykdymo išlaidų, o tuo pačiu ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį, nenukrypo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.). Antstolis teisės aktų reikalavimų privalo griežtai laikytis ir tais atvejais, kai vykdomojoje byloje yra apskaičiuojamos ir išieškomos vykdymo išlaidos, tame tarpe ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nustatant konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, skolininko elgesys ir bendradarbiavimas su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdas ir momentas, skolos dydis, atskiri atlikti vykdymo veiksmai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Pagal CPK 610, 611 straipsnius, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes turės sumokėti antstolei atlygį. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-639-721/2017, dėl 15197,44 Eur skolos, 51,67 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1213,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 423,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš skolininkės UAB „Liutenas“, išieškotojos UAB „Litvija“ naudai. Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos. Pareiškėjai nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą, antstolė E. M. pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą – areštavo pinigines lėšas.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nesumokėjo skolos per raginime nurodytą terminą, antstolė E. M. pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą – areštavo pinigines lėšas. Ir nors pareiškėja nesutinka su antstolės E. M. nurodyta sumokėti 1042,89 Eur suma, nes tai, anot pareiškėjos, neatitinka elementarių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, tačiau tokią teisę antstolė įgijo remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 15 punktu. Jame nustatyta, kad kai išieškoma suma yra nuo 14481,00 eurų, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1158,48 euro. Šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (51 straipsnis). Tuo atveju, jeigu išieškoma mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, antstoliui tenkantis atlygis proporcingai mažėja ir antstoliui tenkančio atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte numatytą formulę, o iš skolininko išieškota suma paskirstyta laikantis CPK 753 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Iš nurodyto seka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolės E. M. atliktus veiksmus pagrįstais ir teisėtais, priimant skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

Pareiškėja taip pat teigia, jog esant minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui 380 Eurų, o apeliacinės instancijos teisėjui per mėnesį uždirbant 2710 Eur, techninis antstolės kontoros darbuotojų darbas, t. y. parengtų patvarkymų užpildymas per 15 minučių ir pinigų nurašymas nuo įmonės sąskaitos, negali būtį vertas 1042,89 Eur darbo užmokesčio ir prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d., todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria antstolės E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog pareiškėjos atskirajame skunde dėl skirtingų profesijų atstovų (viešame ir privačiame (iš dalies reguliuojamo valstybės) sektoriuose) darbo apmokėjimo ir nustatytos minimalios algos, yra nauji argumentai, pateikti teismui atskirai 2017-10-17 dieną, po skundo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo. Šių argumentų pareiškėja nei pateikdama skundą antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nekėlė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Kita vertus, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar antstolės atlyginimo dydis, nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, neprieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais argumentais. Toks pareiškėjos prašymas yra vertinamas kaip keliantis ne žemesnės galios teisės aktų prieštaravimą aukštesnėms galios teisės aktams klausimą, o svarstantis skirtingų profesijų atstovų darbo apmokėjimo, klausimą, ir yra daugiau ekonominio bei socialinio pobūdžio. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra tyręs Sprendimų vykdymo instrukcijos ar tam tikrų jos dalių teisėtumą ir atitiktį Konstitucijai bei įstatymams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1-4-05, 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I-575-10/2009, 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I-146-4/2009, 2010 m. balandžio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I-444-1/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8- 822/2016), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolės E. M. veiksmai, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, ir prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą teisėtai bei pagrįstai atmetė.

Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius