- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- I1-122-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00961-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3), kurį papildė (b. l. 39-40) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. buvo laikomas netinkamomis kalėjimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Nurodė, kad jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose, kadangi baldų ir sanitarinių įrenginių užimamas plotas sąlyginai mažino kameroje esantį plotą. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose jam buvo sunku naudotis sanitariniu mazgu (skyle grindyse), nes jam yra diagnozuota stuburo patologija, todėl jam sunku lankstytis, taip pat 2017 metais jo koja buvo sugipsuota dėl skilusio kojos didžiojo piršto, todėl vaikščiojo su ramentais. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose įrengti dušai neatitiko higienos normų reikalavimų, naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes dušų kabinos buvo vienos priešais kitą, o durų ar užuolaidų nebuvo. Nurodė, kad dušo patalpose nebuvo įrengta skysto muilo dozatorių, vandens maišytuvai buvo surūdiję ir sulūžę, dušų patalpose nebuvo įrengta tualeto, dušuose nebuvo veidrodžių. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose neužtekdavo vietos prie stalo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje už režimo pažeidimus nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose. Paaiškino, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Nurodė, kad nesant gyvenamojo ploto normos pažeidimo fakto, gyvenamosiose patalpose esantis inventorius pagal teisės aktus neišskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios vietos ploto, tenkančio vienam nuteistajam. Pažymėjo, kad kameros tipo patalpos yra aprūpintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi, sanitariniuose mazguose yra įrengta po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę. Pažymėjo, kad bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, nes dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Sanitarinis mazgas yra įrengtas kitoje patalpose. Nurodė, kad dušinėse vandens maišytuvai yra tinkamos būklės. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN – AK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; LVAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žiūrėti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir tam tikrais atvejais nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žiūrėti, EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Į bylą pateikti duomenys (b. l. 10-11) patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose:
-nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,70 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. balandžio d. iki 2017 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 20, kurios plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,94 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,70 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,52 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 11, kurios plotas 5,84 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 5,84 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 11, kurios plotas 5,84 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 5,84 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,52 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 18, kurios plotas 14,24 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 7,12 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,52 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 13,12 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,56 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 13,12 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,56 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto;
-nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,70 kv. m. ploto;
-nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 6,37 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,37 kv. m. ploto;
-nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 13,12 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,56 kv. m. ploto;
-nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 6,37 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,37 kv. m. ploto.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. spalio 20 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 16).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro išvadą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtu laikotarpiu (ABTĮ 56 straipsnis). Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose jam buvo sunku naudotis sanitariniu mazgu (skyle grindyse), nes jam yra diagnozuota stuburo patologija, todėl jam sunku lankstytis, taip pat 2017 metais jo koja buvo sugipsuota dėl skilusio kojos didžiojo piršto, todėl vaikščiojo su ramentais.
Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, psl. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, psl. 1131). Iš šių sąvokų paaiškinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Iš minėto pareiškėjo teiginio darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, kad sanitariniame mazge buvo tupimi klozetai ir nebuvo sėdimų unitazų.
Sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupiamas), praustuve. Nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl stuburo skausmų, pareiškėjas buvo susižalojęs kairės kojos pirštą (b. l. 53-55). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui galimybė naudotis klozetu buvo apribota. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, apie laikiną pareiškėjo galimybę judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai išdėstyta, pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes dušų kabinos buvo vienos priešais kitą, o durų ar užuolaidų nebuvo.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. pažymoje (b. l. 25) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Kad dušai yra atskirti pertvaromis patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 44-47). Teismo vertimu įrengtos pertvaros tarp dušų užtikrina minimalų privatumą naudojantis dušu. Pažymėtina ir tai, kad dušu pareiškėjas naudojosi atskiroje patalpoje, o ne kameroje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad dušuose nebuvo durų ar užuolaidų, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušai neatitiko higienos reikalavimų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad dušai neatitiko higienos reikalavimų, šio savo skundo argumento pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė kaip minėta aplinkybė pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad dušai neatitiko higienos reikalavimų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpose nebuvo įrengta skysto muilo dozatorių, vandens maišytuvai buvo surūdiję ir sulūžę, dušų patalpose nebuvo įrengta tualeto, dušuose nebuvo veidrodžių. Kamerų tipo patalpose nebuvo vietos prie stalo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12-13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. pažymoje (b. l. 24-25) nurodė, kad ginčo metu Pravieniškių PN-AK inventoriumi buvo aprūpinama vadovaujantis 2017 m. Aprūpinimo normomis. Nurodė, kad dušo patalpoje sanitarinio mazgo nėra, jis yra įrengtas atskirtoje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų varstomomis durimis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą vandens maišytuvų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK buvo aprūpinti reikalingu inventoriumi, jis buvo tinkamos būklės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jam trūksta inventoriaus, kad esamas inventorius yra netinkamos būklės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, konstatuojama, jog pareiškėjo teisė į nustatytas teisės aktais kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, ginčo laikotarpiu nesudarius nuteistojo sveikatos būklę atitinkančių gyvenimo sąlygų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus byloje nustatytus pažeidimus (dėl laikinai apribotos pareiškėjo judėjimo galimybės pareiškėjas patyrė nepatogumus naudojantis klozetu), teismas konstatuoja, kad nurodytas pažeidimas, jo trukmė, objektyviai galėjo sukelti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą ir kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Sprendžiant dėl neturtinė žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgiama į LVAT analogiško pobūdžio bylose. LVAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Teismo vertinimu, sveikatos problemų turinčio nuteistojo, kalinčio tam nepritaikytose pataisos namų patalpose, patirti nepatogumai, išgyvenimai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, dėl to nukentėjęs pareiškėjo orumas, atlygintini pinigais (žiūrėti, pavyzdžiui 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, atsižvelgęs į kalinimo sveikatos problemų turinčio nuteistojo nepritaikytose patalpose trukmę, sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda gali būti atlyginta skundą tenkinant iš dalies, priteisiant pareiškėjui 200 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.