- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1286-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14877-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- K. U.
- Suinteresuotas asmuo
- G. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties neįvykdymą, suinteresuotas asmuo G. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė: 1) priimti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-24724-1006/2022 vykdymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei G. D. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir skirti 2 700 Eur baudą (po 300 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną) suinteresuotam asmeniui G. D., nevykdančiai teismo sprendimu nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos; 2) priteisti iš suinteresuoto asmens faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Nurodė, kad pareiškėjas užfiksavo 9 atvejus, kuomet suinteresuotas asmuo neperdavė vaikų jo priežiūrai ir taip pažeidė teismo nutartį. Suinteresuotas asmuo neperdavė pareiškėjui vaikų 2022 m. lapkričio 15 d., jog pareiškėjas galėtų su vaikais leisti laiką sutartu laiku nuo 17.00 iki 19.30 val. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. lapkričio 15 d. suinteresuotas asmuo G. D. neperdavė vaikų jo priežiūrai, motyvuodama vaikų vizitu poliklinikoje. Elektroniniu paštu paprašius informuoti, kada ketina grįžti namo, kad pareiškėjas galėtų vaikus paimti iš ten, 17.29 val. SMS žinute informavo, jog iš poliklinikos išvažiavo namo, 17.31 val. pareiškėjas išsiuntė žinutę, kad 17.45 val. atvyks pasiimti vaikų, tačiau 17.32 val. gavo žinutę, jog vaikai miega ir pasiūlymą leisti laiką su vaikais suinteresuoto asmens namuose, kas prieštarauja teismo nutarčiai, kurios 2 punkte numatyta, kad tėvas su vaikais laiką leidžia ne jų gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjui atsakius, kad vaikus pasiims miegančius, gavo atsakymą iš suinteresuoto asmens, esą vaikų pažadinti negalima, nors to visai nereikėjo – vaikai gali būti pervežti vežimėliu ir nepažadinus. Teismo nutartyje dėl laikinos tėvo matymosi su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tokios išimtys kaip vaikų miegas, kuriomis remiantis būtų galima neperduoti vaikų numatytu laiku, nenumatyta. Pareiškėjo namai yra pakeliui, trumpiausiu įmanomu keliu iš (duomenys neskelbtini) vykstant į tuometinę suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą, todėl suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes perduoti pareiškėjui miegančius vaikus vykstant iš poliklinikos, tačiau to sąmoningai nepadarė. Pareiškėjas prie suinteresuoto asmens buto durų atvyko 17.46 val. Po pakartotinio beldimo į duris ir jų niekam neatidarius, norėdamas užfiksuoti faktines teismo nutarties nevykdymo aplinkybes, 17.48 val. pareiškėjas pradėjo filmuoti beldimą į duris ir tai, jog durys nebuvo atidarytos, o vaikai neperduoti. Nesant pakeistai teismo nutarčiai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, bet koks tėvo bendravimo su vaikais ribojimas yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo savavališkai ribojo pareiškėjo teisę bendrauti su vaikais. Suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikus 2022 m. lapkričio 26 d., kad pareiškėjas galėtų su jais leisti laiką sutartu laiku nuo 10.00 iki 17.00 val. 2022 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas suinteresuotam asmeniui parašė SMS žinutę, informuodamas, kad rytoj sutartu laiku atvyks paimti vaikų. Suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikus šeštadienį ir vėl siūlė leisti laiką su vaikais atsakovės namuose. 2022 m. lapkričio 24 d. vaikai, po 7 dienų, praleistų ligoninėje, buvo išleisti namo. Vaikų gydymo, slaugos ir ambulatorinės priežiūros rekomendacijose įrašų apie tai, kad tinkamai aprengti vaikai negali būti pernešti iš namų į automobilį, nėra. Tą dieną iš ligoninės į automobilį jie taip pat buvo pernešti per lauką ir dėl to vaikams nieko nenutiko. Jei dėl minėtos aplinkybės būtų atsiradęs koks nors pavojus vaikų sveikatai, kaip teigia suinteresuotas asmuo, joks gydytojas to nebūtų leidęs ir tokia rekomendacija būtų įrašyta vaikų sveikatos istorijoje. Suinteresuotas asmuo neperdavė vaikų 2022 m. lapkričio 27 d., kad pareiškėjas galėtų su jais leisti laiką sutartu laiku nuo 10.00 iki 17.00 val. 2022 m. lapkričio 27 d. apie 10.00 val. pareiškėjas atvyko paimti vaikų iš suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos. Savo apsilankymą filmavo, pokalbis su atsakove įrašytas video formatu. Vaikai perdavimui paruošti nebuvo, suinteresuotas asmuo atsisakė juos perduoti ir vėl siūlė leisti laiką su vaikais suinteresuoto asmens namuose. Suinteresuotas asmuo neperdavė vaikų 2022 m. lapkričio 29 d., kad pareiškėjas galėtų su jais leisti laiką sutartu laiku nuo 17.00 iki 19.30 val. 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.00 val. pareiškėjas kartu su antstoliu Dariumi Stakeliūnu atvyko paimti vaikų iš suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos. Vaikai perdavimui paruošti nebuvo, suinteresuotas asmuo atsisakė juos perduoti ir vėl siūlė leisti laiką su vaikais suinteresuoto asmens namuose. Suinteresuotas asmuo taip pat neperdavė vaikų 2023 m. liepos 22 d., liepos 23 d., liepos 25 d., liepos 27 d. ir rugpjūčio 1 d., kad pareiškėjas galėtų su jais leisti laiką sutartu laiku. 2023 m. liepos 22 d. apie 10.00 val., 2023 m. liepos 23 d., apie 10.00 val., 2023 m. liepos 25 d. apie 17.00 val., 2023 m. liepos 27 d. apie 17.00 val., 2023 m. rugpjūčio 1 d. apie 17.00 val. pareiškėjas atvyko paimti vaikų iš suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos. Savo apsilankymą filmavo video formatu. Durys nebuvo atidarytos, vaikai perduoti nebuvo.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo apie lapkričio 29 d. vaikų išvykimą į sanatoriją. Apie vaikų reabilitaciją sužinojo tik lapkričio 30 d. Apie vaikų sveikatos būklę domėjosi „e.sveikatoje“. (duomenys neskelbtini) vaikų nelankė, nes neturėjo galimybių.
4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė skirti suinteresuotam asmeniui baudą už pareigų nevykdymą. Nurodė, kad vaikų motinos elgesys gali būti traktuojamas kaip motinos valdžios piktnaudžiavimas. Ji visus sprendimus priima vienašališkai, nepasitarusi su vaikų tėvu. Taip pat taiko dvigubus standartus. Toks vaikų motinos elgesys yra destruktyvus.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė atsilepimą, kuriame nurodė, kad niekada nei trukdė, nei draudė, nei ketina drausti ar trukdyti vaikų tėvui bendrauti su sūnumis. Priešingai, ji skatina vaikų ir tėvo bendravimą, jį palaiko, ir teprašo vieno, kad vaikų tėvas veiktų ne savo paties hobių, laisvalaikio, asmeniniais interesais, o pirmiausia paisytų mažųjų poreikių. Ne kartą suinteresuotas asmuo vaikams dažnai sergant, siūlė vaikų tėvui atvykti į vaikų gyvenamąją vietą ir juos slaugyti (pati tuo metu vaikų motina siūlosi išeiti iš savo gyvenamosios vietos, kad tėvui nebūtų keliamas diskomfortas), tačiau pareiškėjas niekada neatvyko, neslaugė mažųjų, nepadėjo vaikų mamai. Vaikų tėvas reikalauja vykdyti įstatymo (sprendimo) raidę. Suinteresuotas asmuo gerbia tiek teismo sprendimą, tiek ir jį vykdo, tačiau gyvenimas su dvyniais yra pilnas įvykių, todėl suinteresuotas asmuo kasdien adaptuojasi prie naujų situacijų. Pareiškėjas ne itin domisi/reaguoja į dvynukų sveikatos būklę, neatliepia jų poreikių, o reikalauja, jog vaikų mama, nepaisant jokių gyvenimiškų situacijų, vykdytų teismo nutartį. Toks tėvo elgesys galimai rodo jo nesuvokimą, kad gyvenimas su mažamečiais, o juo labiau – dvyniais, yra labai permainingas, jog vaikų tėvai turi reaguoti į vaikų poreikius ir juos atliepti. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareiškėjas suinteresuotą asmenį terorizuoja: filmuoja, atkišdamas telefoną į veidą, užsidėjęs kamerą, kuri taip pat tuo metu filmuoja tik vaikų mamą, visokiais nepadoriais gestais bando ją išprovokuoti konfliktui, mimika ir gestais tyčiojasi iš suinteresuoto asmens, tuo metu vėlgi – filmuodamas. Pareiškėjas ne tik, kad nebendradarbiauja su suinteresuotu asmeniu, bet dar ir tyčia elgiasi taip, jog pakenktų vaikams. Vaikams atsidūrus ligoninėje, pareiškėjas jų per mėnesį laiko nesugebėjo aplankyti. Suinteresuotas asmuo visokeriopai tebesistengia palaikyti kontaktą su vaikų tėvų vaikų labui, nereaguoti į provokacijas, vykdyti teismo sprendimą, todėl bauda suinteresuotam asmeniui jokia forma neskirtina.
6. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. vaikai buvo vežami į polikliniką, nes sunegalavo, vėmė. Dėl kelionės vaikai nemiegojo pietų miego, todėl kelionės namo metu jie užmigo. Apie tai ji informavo pareiškėją. Vaikų būklė buvo tikrai bloga, tačiau pareiškėjui to neužteko. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d., 27 d. ir 29 d. epizodai vyko po vaikų išrašymo iš ligoninės. Ji laikėsi gydytojų rekomendacijų ir saugojo vaikus. Vaikai nebuvo pasveikę iki galo. Teigė, kad yra ne kartą prašiusi, net maldavusi, užeiti ir su vaikais bendrauti jos namuose. Paaiškino dėl 2023 m. liepos 22 d., 23 d., 25 d., 27 d. ir rugpjūčio 1 d. įvykių. Prieš tuos įvykius buvo įvykęs konfliktas (jos atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis, po to ir fizinis smurtas), po kurio ji kreipėsi į policiją. Buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikų neperdavė, nes labai bijojo pareiškėjo, tuo pačiu norėjo ir apsaugoti vaikus, nes vaikai kartojo, jog „tėtis mušė mamą“. Apie tai, kad bijo pareiškėjo po įvykusio konflikto bei, kad bijo perduoti vaikus jam, informavo ir vaikų teisių specialistę. Teigė, kad visais atvejais veikė vaikų interesais. Vaikai turi (duomenys neskelbtini) diagnozę, kuri pasunkina ligos simptomus. Buvo atvejų, kai dėl psichologinių priežasčių bijojo bendrauti su vaikų tėvu.
7. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašymo nepalaikė, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo tyčia pažeidinėjo bendravimo tvarką. Priešingai, vaikams susirgus, ji siūlė pareiškėjui bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, siūlėsi atlaisvinti savo gyvenamąją vietą, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su vaikais. Šių faktų neneigė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas visada buvo informuojamas apie bendravimą su vaikais. Pats pareiškėjas komunikuoja tik tada, kai jam yra patogu. Baudos paskyrimas atvertų kelią pareiškėjui toliau terorizuoti vaikų motiną. Nurodė, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) išvadoje nurodė, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos šeimos biudžetui, taigi galimai turėtų įtakos nepilnamečių vaikų interesų į saugią ir stabilią aplinką, tinkamą išlaikymą užtikrinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo K. U. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui G. D. atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo skirti suinteresuotam asmeniui baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24724-1006/2022 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, netinkamą vykdymą.
11. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas turėjo susitikti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau suinteresuotas asmuo iš anksto elektroniniu paštu informavo, kad vaikai negerai jaučiasi, vemia, todėl ji užregistravusi skubos tvarka pas gydytoją likusiais laisvais lakais – 16.35 val. ir 16:50 val. Suinteresuotas asmuo siūlė atvykti pareiškėjui ir pačiam nuvežti vaikus ar vaikus perimti po gydytojų vizito, tačiau pats suinteresuotas asmuo elektroniniu laišku atrašė, kad negalės tuo metu perimti vaikų, taip pat papriekaištavo, kodėl būtent tokiu laiku vaikai yra registruoti pas gydytoją. Taip pat nurodė, kad pasiims vaikus iš namų, arba tegul pakeičia vizito pas gydytoją laiką ir jis tada vaikus pasiims iš darželio. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tik tokie laikai buvo laisvi pas gydytoją, vaikai tikrai blogai jautėsi, buvo su aukšta temperatūra, vėmė. Iš pateikto „e.sveikatos“ išrašo matyti, kad apsilankymo pas gydytoją metu, vaikams buvo nustatyta aukšta temperatūra – 38,7 ir jų sveikatos būklė buvo bloga. Teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad kadangi gydytoja „e.sveikatoje“ nenurodė, jog vaikų negalima vesti į lauką, ar sergančių ir miegančių pernešti pas tėvą, todėl suinteresuotas asmuo nepagrįstai neleido pasiimti sergančių vaikų. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo metu šalių vaikams buvo mažiau nei (duomenys neskelbtini), ir nors vaikų ligos atveju skyriumi gyvenantis tėvas neturėtų prarasti galimybės bendrauti su vaikais, tačiau visais atvejais pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų. Ir jeigu vaikas (-ai) dėl ligos, jaučiasi tikrai blogai, šalys visuomet turi galimybę susitarti, kad bendravimas būtų perkeltas į kitą, abiem pusėms patogų laiką, kai vaikas (-ai) jausis geriau. Pareiškėjas atsisakė vykti su vaikais pas gydytoją ar pasiimti vaikus po gydytojų vizito bei nepagrįstai laiške nurodė, kad jei gydytojo vizitas bus perkeltas, jis pasiims iš darželio, akivaizdžiai tuo metu neįvertinęs, kad vaikai serga ir bet kokiu atveju nebus vedami į darželį, nes jie serga. Be to, pat pareiškėjas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad į vaikų gydytoją dėl jų sveikatos būklės nesikreipė, su gydytoja nesusisiekė, dėl rekomendacijų nesiteiravo.
12. Teismas pažymėjo, kad dėl 2022 m. lapkričio 25 d., 26 d. ir 29 d. suinteresuotas asmuo nurodė, jog vadovavosi gydytojų rekomendacijomis, sūnų ligos simptomatika. Suinteresuotas asmuo visais atvejais siūlė pareiškėjui su vaikais bendrauti jos namuose, vienam, nesant jai, ką ne kartą ankščiau yra daręs pareiškėjas. Iš pateiktų SMS susirašinėjimų matyti, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjui nurodė, kad gydytojai rekomenduoja, jog po tokios sunkios ligos ir besitęsiančio (duomenys neskelbtini) bei vaikams paskyrus reabilitaciją, jie negali būti vedami į lauką, vežiojami iki atskiro gydytojo nurodymo. Pareiškėjas nurodo, kad „e.sveikatoje“ gydytoja nenurodė jokių rekomendacijų, jog vaikai negali būti pervežti lauku į jo namus. Taip pat patvirtino, kad su gydytoja dėl vaikų ligų nebendravo, nesiteiravo dėl rekomendacijų, vaikų ligoninėje ir sanatorijoje nelankė, nes neturėjo galimybių. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 29 d. šalių vaikai sirgo, šalys šių aplinkybių neginčija, todėl vaikai pareiškėjui nebuvo perduoti dėl objektyvių priežasčių – dėl sunkios ligos ir jų sveikatos būklės. Be to, kai vaikai gulėjo ligoninėje, ar sanatorijoje, pareiškėjas jų nei karto neaplankė, nors pagal galiojusią tuo metu bendravimo tvarką, jis turėjo pareigą ir teisę bendrauti su vaikais. Kodėl to nedarė, teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėjo galimybių, laiko. Taigi, nors pareiškėjas reikalauja, kad suinteresuotas asmuo besąlygiškai laikytųsi nustatytos bendravimo tvarkos ir vaikų visų ligų atveju, pats neatsižvelgia į vaikų interesus, neatsižvelgia į vaikų ligų sunkumą, nesidomi ir nebendrauja su gydytoja dėl vaikų ligų, rekomendacijų, o tik remdamasis „e.sveikata“ įrašais, kurie beje, neatsiranda tą pačią dieną, iš karto po vizito, pats nusprendžia apie vaikų sveikatos būklę ir galimybes susitikti su vaikais, nors įrašai „e.sveikata“ sistemoje neatspindi visos realios informacijos apie vaikų sveikatos būklę, nes gydytojai neturi pareigos surašyti išsamų aprašymą apie visą ligos eigą, taip pat turi teisę teikti tėvams rekomendacijas žodžiu dėl vaikų ligos, gydymo ir pan. Pareiškėjas pats selektyviai nusprendžia, kada bendrauti su vaikais jų ligų atvejais, o kada ne, nes laikotarpiais, kai vaikai gulėjo ligoninėje ar sanitarijoje reabilitacijos metu, pats vaikų nelankė, nebendravo su jais, nors tuo metu galiojusi bendravimo tvarka tai numatė. Teismo nutartyje neįmanoma numatyti visų gyvenimiškų situacijų, todėl šalys visuomet pirmiausia turi žiūrėti vaikų interesų.
Šalies argumentai
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašo skirti baudą už tai, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir neleido jam matytis su vaikais laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškime nurodo, kad tuo laikotarpiu buvo atvykęs 5 kartus ir jam nebuvo suteikta galimybė pasiimti vaikų ir bendrauti su jais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių 2023 m. liepos 20 d. įvyko konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra nutrauktas. Po šio įvykio, suinteresuotas asmuo po keleto dienų informavo socialinę darbuotoją, kad bijo pareiškėjo dėl jo psichologinio ir fizinio smurto, prašo pagalbos ir dėl baimės planuoja neleisti matytis su vaikais. Teismas pažymėjo, kad nors tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, ir jų tarpusavio nesutarimai neturi trukdyti vaikams matyti ir bendrauti su abejais tėvais. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl baimės pareiškėjui, neperdavė vaikų pareiškėjui, norėdama užtikrinti savo ir vaikų saugumą, apie tai informavo ir savo socialinę darbuotą, vaiko teisių tarnybą. Nors pareiškėjas teigia, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, tačiau byloje yra pateiktas ne vienas šalių susirašinėjimas, kuriame pareiškėjas informuoja, jog negali nustatytu laiku bendrauti su vaikais, arba informuoja, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. negalės matytis su vaikais. Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais vaikai pareiškėjui nebuvo perduoti dėl objektyvių priežasčių – dėl sunkios ligos ir jų sveikatos būklės bei dėl tuo metu įvykusio konflikto ir vykusio ikiteisminio tyrimo. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teigia, jog suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis tik savo interesais, nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, tačiau ir pats pareiškėjas jos tinkamai nevykdė – selektyviai nuspręsdavo, kada bendrauti su vaikais jų ligų atvejais, o kada ne, nes laikotarpiais kai vaikai gulėjo ligoninėje ar sanatorijoje reabilitacijos metu (įvykiai 2022 m. lapkričio – gruodžio mėn.), pats vaikų nelankė, nebendravo su jais, nors tuo metu galiojusi bendravimo tvarka tai numatė. Taip pat nors pats teigia, kad 2023 m. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje jam nebuvo leista bendrauti su vaikais, tačiau pats suinteresuotą asmenį vėliau informavo, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. negalės matytis su vaikais, nors laikina bendravo tvarka vis dar galiojo. Teismo vertinimu, šiuo atveju baudos skyrimas nebūtų proporcinga (adekvati) padarytam nutarties pažeidimui poveikio priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. U. (toliau – ir apeliantas) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir skirti suinteresuotam asmeniui baudą už 5 atvejus laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., kuomet suinteresuotas asmuo be pateisinamos priežasties nevykdė teismo nutarties. Priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį, kuria vienareikšmiškai yra konstatuoti bendravimo tvarkos, nustatytos teismo nutartimi, pažeidimai, kurie įvyko tik dėl suinteresuoto asmens kaltės (vienasmeniškai priimamų sprendimų), visiškai nepagrįstai atsisakė skirti suinteresuotam asmeniui baudą. Tokia nutartis ne tik, kad pažeidžia pareiškėjo interesus, tačiau tuo pačiu ir atveria kelią būsimiems suinteresuoto asmens pažeidimams. Būtent nebaudžiamas asmuo gali susikurti įspūdį, jog net galiojančių ir privalomąją galią turinčių teismo sprendimų / nutarčių galima nevykdyti. Tokia situacija ir teismo nutartis sudarys pagrindą tolimesniems šalių konfliktams ir nesutarimams ir galimai netgi paskatins suinteresuotą asmenį ir toliau priiminėti sprendimus dėl pareiškėjo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laikymosi vienasmeniškai bei vadovaujantis tik savo pačios asmeniniais interesais.
15.2. Nors teismas pažymėjo, kad ir pats suinteresuotas asmuo neginčija, kad 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais neperdavė vaikų pareiškėjui (neva dėl baimės po įvykusio konflikto), bei apie tai informavo ir savo socialinę darbuotoją, tačiau tai nėra ir negali būti pateisinama priežastis nesilaikyti nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ir juo labiau negali būti laikoma pateisinama priežastimi riboti bendravimą bei atitinkamai neskirti baudos už teismo nutarties nevykdymą. Suinteresuotas asmuo apie savo ketinimus neleisti pareiškėjui bendrauti su vaikais jokia forma neinformavo paties pareiškėjo. Suinteresuotas asmuo apie savo ketinimus neleisti pareiškėjui bendrauti su vaikais socialinę darbuotoją informavo ne iškart po konflikto, tačiau tik po to, kai neperdavė vaikų bendravimui su tėvu nustatytu laiku. Suinteresuotas asmuo net neieškojo jokių alternatyvų – vaikus perduoti galėjo ir kitas asmuo, tokiu atveju nebūtų jokio tiesioginio pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kontakto.
15.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai interpretavo šalių 2023 m. liepos 20 d. konfliktą, kadangi kaip matyti iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent suinteresuoto asmens atžvilgiu. Įvykusio konflikto metu, vėlaus vakaro metu, suinteresuotas asmuo pasiiminėjo vaikus iš pareiškėjo bei sukėlė didelį konfliktą, kuris baigėsi fiziniu smurtu prieš pareiškėją. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik suinteresuoto asmens pozicija ir ignoruoti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. D. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo K. U. patikslintas pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui G. D. už teismo nutartimi nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-36626-930/2021 patvirtintą ieškovo K. U. ir atsakovės G. D. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, taikos sutarties 3 skyrių „Tėvo bendravimo su vaikais tvarkos klausimai“ išdėstant nauja redakcija ir priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas taip pat reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti skyrium gyvenančio tėvo K. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24724-1006/2022 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta ieškovo K. U. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas K. U. bendrauja su abiem vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, ne vaikų gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ir sugrąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.30 val., kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas atitinkamai abu vaikus iš vaikų mamos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryto ir grąžindamas juos 17.00 val. bei pasiimdamas to paties savaitgalio sekmadienio rytą 10.00 val. ir grąžindamas juos ne vėliau kaip 17.00 val. mamai. Po tėvo bendravimo savaitgalį kitą savaitgalį vaikai lieka su jų mama – ir taip abu tėvai rotuojasi kas antrą savaitgalį. Tėvas K. U. bendrauja su vaikais per Tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)). Motinos dieną ir motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai būna su motina G. D..
21. 2023 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. U. pareiškimas, kuriame prašoma skirti suinteresuotam asmeniui G. D. 2 700 Eur baudą (po 300 Eur už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną), kadangi ji nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos bei priteisti iš suinteresuoto asmens faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo K. U. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui G. D. atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais vaikai pareiškėjui nebuvo perduoti dėl objektyvių priežasčių – dėl sunkios ligos ir jų sveikatos būklės bei dėl tuo metu įvykusio konflikto ir vykusio ikiteisminio tyrimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju baudos skyrimas nebūtų proporcinga (adekvati) padarytam nutarties pažeidimui poveikio priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų.
22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas K. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį, kuria vienareikšmiškai yra konstatuoti bendravimo tvarkos, nustatytos teismo nutartimi, pažeidimai, visiškai nepagrįstai atsisakė skirti suinteresuotam asmeniui baudą. Atskirajame skunde apeliantas nebenurodo atvejų, kai vaikai nebuvo perduoti jam laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apie atvejus, kai vaikai apeliantui nebuvo perduoti laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
23. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
24. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą.
25. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti atvejai, kai vaikai nebuvo perduoti jam nuo 2023 m. liepos 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., yra susiję su tuo, jog tarp šalių 2023 m. liepos 20 d. įvyko konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra nutrauktas. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent suinteresuoto asmens G. D. atžvilgiu, kad ji sukėlė fizinį skausmą apeliantui, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik suinteresuoto asmens pozicija ir ignoruoti apelianto pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2023 m. liepos 21 d. el. paslaugų portale gautas G. D. pranešimas, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28548-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, jog suinteresuotas asmuo ir apeliantas konfliktavo, apeliantas minėtą konfliktą filmavo, vienas iš vaikų pradėjo bėgti link apelianto, tačiau suinteresuotas asmuo jį sulaikė ir dešine ranka trenkė apeliantui į rankas, po ko apeliantui iš rankų iškrito telefonas. Tuomet apeliantas abiem rankomis pastūmė suinteresuotą asmenį, po ko suinteresuotas asmuo parkrito ant žemės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik suinteresuoto asmens atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Po 2023 m. liepos 20 d. įvykusio konflikto, suinteresuotas asmuo informavo socialinę darbuotoją, kad bijo pareiškėjo dėl jo psichologinio ir fizinio smurto, prašo pagalbos ir dėl baimės planuoja neleisti matytis su vaikais. Taigi suinteresuotas asmuo G. D. dėl baimės neperdavė vaikų pareiškėjui, norėdama užtikrinti savo ir vaikų saugumą, apie tai informavo ir savo socialinę darbuotoją bei paprašė socialinės darbuotojos minėta informacija pasidalinti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais, vaikai pareiškėjui nebuvo perduoti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl tuo metu įvykusio konflikto ir vykusio ikiteisminio tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje, todėl šiuo atveju baudos skyrimas nebūtų proporcinga (adekvati) padarytam nutarties pažeidimui poveikio priemonė bei neatitiktų ja siekiamų tikslų.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei 98 straipsnyje taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
31. Apeliantas K. U. pateikė duomenis dėl patirtų 484 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas netenkintas, jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.