Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. (T.) K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu pareiškėjas T. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 2008-11-30 mirusios motinos I. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2008-11-30 mirė pareiškėjo motina I. Z. K., kuri testamento nepaliko. Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, nes brolių ir seserų neturi, o tėvas S. K. (S. K.) mirė dar 1992-01-07. Po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau po motinos mirties, pareiškėjas teigia ėmęs valdyti visą likusį jos turtą. Maždaug prieš metus iki motinos mirties pareiškėjas su savo motina pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirtą 228/1300 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); prieš mirtį motina gyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), į kurį persikeldama gyventi su savimi pasiėmė ir kai kuriuos asmeninius daiktus: siuvimo mašiną indus, sofą lovą svetainės baldus. Po motinos mirties šie daiktai liko pareiškėjui priklausančiame bute ir jis šį turtą toliau valdo. Nors pareiškėjas ir nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau pagal LR.CK 5.50 str. 2 ir 3 dalies nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Be jau nurodytų asmeninių daiktų, motinai nuosavybės teise priklausė ir 2 žemės sklypai, į kuriuos jau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kadangi pagal LR CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, daro išvadą, kad pareiškėjas yra priėmęs visą motinai priklausiusį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad motina nuosavybės teise į žemę atgavo prieš 4 metus; dokumentai buvo tvarkomi prieš 5 metus; žemę grąžino kitoje vietoje. Prašo tenkinti pareiškimą.

Suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 26). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Atsiliepime nurodė, kad Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad faktiškai pradėjo valdyti palikėjai priklausiusius asmeninius daiktus. Pagal LR CK 5.14 str. įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą bylos Nr. 3K-3-187/2010). Taip pat atsiliepime nurodyta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui aktyvius veiksmus patvirtinančių įrodymų, kad jis nuo palikimo atsiradimo dienos (2008-11-30) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 3 d.). Pareiškėjui pateikus rašytinius įrodymus būtų galima spręsti klausimą dėl palikėjos palikimo priėmimo fakto nustatymo (b.l. 26).

Pareiškimas tenkintinas.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina I. Z. K. mirė 2008-11-30 (b.l. 4-6). Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog palikėjos I. Z. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 18). Taip pat 2008-07-10 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jai atkurtos nuosavybės teisės į 2,26 ha žemės sklypus (Nr. 660-5 0,73 ha, Nr. 660-6 1,53 ha), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre į šiuos žemės sklypus neįregistruotos (b.l. 19-20).

Pažymėtina, jog minėtuose Vilniaus apskrities viršininko sprendimuose palikėjos gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog minėtas butas su žemės sklypo dalimi 2007 metais buvo parduotas, patvirtina teismui pateikta 2007-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 8-14), taip pat posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S.. Liudytojas taipogi nurodė, jog pardavusi butą, pareiškėjo motina persikėlė gyventi pas T. K.; į jo 2 dviejų kambarių butą pervežė su visais daiktais; sūnus palaidojo motiną, jos daiktai – sekcija, lova, sofa, indai, rūbai, apyvokos Teismas nemano,kad turi būti taikytas senaties terminas ieškovui dėl minėto administracinio akto ginčijimo,nes atsakovas neįrodė,kad ieškovas turėjo pareigą ir objektyvią galimybę per vieną mėnesį nuo 2008-10-22 žinoti ir ginčyti apie atsakovą liečiantį administracinį aktą.Teismas turi pagrindą ieškovo paaiškinimus dėl termino nepraleidimo ir sužinojimo laikyti aiškiais,suprantamais,pagrįstais ir leidžiančiais ginčyti šioje byloje minėtą administracinį aktą. reikmenys - liko ir bute yra iki šiol.

Pareiškėjas yra I. Z. K. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d.). Palikėjos sutuoktinis S. K. miręs 1992-01-07 (b.l. 7). Testamentų registre nėra įregistruotų Irenos Z. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 21).

Prašomą nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo patvirtina pateikti įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai. Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas T. K. po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir pareiškėjui negalint kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str.1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 444 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos I. Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2008-11-30, mirties palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.