Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai R. M., E. T. ir J. K. (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti pareiškėjui R. M. 25 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos, pareiškėjui E. T. – 20 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos, pareiškėjui J. K. – 20 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) pakeitimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2015 m. kovo 1 d. ir galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kurioje buvo nustatyta, jog pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pareigas gali būti perkeltas, kai panaikinama pareigybė, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

2. Pareiškėjai nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-57 „Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybų reorganizavimo“ visos buvusios apygardų probacijos tarnybos buvo reorganizuotos į vieną juridinį asmenį – Lietuvos probacijos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kuriai teko visų apygardų probacijos tarnybų teisės ir pareigos, ir kurios vienasmeniu valdymo organu yra direktorius, todėl apygardų probacijos tarnybų direktorių pareigybės panaikintos ir nustatyta, jog įstaigai vadovauja vienas direktorius. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. LP01/4-46 „Siūlymas eiti pareigas“ pareiškėjui R. M. pasiūlė eiti žemesnes pataisos vyresniojo pareigūno Tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir informavo, kad jam atsisakius siūlomų pareigų Tarnyboje, jis turi teisę pretenduoti į kitas laisvas, kvalifikaciją atitinkančias, naikinamai pareigybei lygiavertes arba žemesnes pataisos pareigūno pareigas Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ar kitoje jam pavaldžioje įstaigoje.

2.2. Teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1P-113 „Dėl R. M. perkėlimo į Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ (toliau – ir Įsakymas dėl R. M.) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. perkėlė pareiškėją R. M. iš (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos direktoriaus (įstaigos vadovo, statutinio valstybės tarnautojo) pareigų į Tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (statutinis valstybės tarnautojas), nustatant pareiškėjo pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) – 10 bei suteikiant pataisos vyresniojo pareigūno I rangą. Pareiškėjui R. M. einant (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas, jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) – 15 bei suteiktas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas. Taip pat pareiškėjui buvo pateiktas pasiūlymas eiti kitas pareigas Kalėjimų departamente ar pavaldžiose įstaigose, jei atitinka pareigybių specialiuosius reikalavimus.

2.3. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. LP01/4-49 „Siūlymas eiti pareigas“ pareiškėjui E. T. pasiūlė eiti žemesnes pataisos vyresniojo pareigūno Tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Taip pat informavo, kad atsisakius siūlomų pareigų Tarnyboje, turi teisę pretenduoti į kitas laisvas, kvalifikaciją atitinkančias, naikinamai pareigybei lygiavertes arba žemesnes pataisos pareigūno pareigas Kalėjimų departamente ar kitoje jam pavaldžioje įstaigoje. Pareiškėjas atsisakė eiti siūlomas pareigas, todėl Ministras 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1P-111 „Dėl E. T. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl E. T.) atleido pareiškėją E. T. iš (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pareiškėjui buvo pateiktas pasiūlymas eiti kitas pareigas Kalėjimų departamente ar pavaldžiose įstaigose, jei atitinka pareigybių specialiuosius reikalavimus.

2.4. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. LP01/4-48 „Siūlymas eiti pareigas“ J. K. pasiūlė eiti žemesnes pataisos vyresniojo pareigūno Tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Taip pat informavo, kad atsisakius siūlomų pareigų Tarnyboje, turi teisę pretenduoti į kitas laisvas, kvalifikaciją atitinkančias, naikinamai pareigybei lygiavertes arba žemesnes pataisos pareigūno pareigas Kalėjimų departamente ar kitoje jam pavaldžioje įstaigoje. Pareiškėjas atsisakė eiti siūlomas pareigas, todėl Ministras 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1P-112 „Dėl J. K. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl J. K.) atleido pareiškėją J. K. iš (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pareiškėjui buvo pateiktas pasiūlymas eiti kitas pareigas Kalėjimų departamente ar pavaldžiose įstaigose, jei atitinka pareigybių specialiuosius reikalavimus.

2.5. Pareiškėjai kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydami pateikti informaciją apie laisvas pareiškėjų eitoms pareigoms lygiavertes pareigybes Kalėjimų departamento sistemoje. Kalėjimų departamentas pareiškėjams atsakė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. bausmių vykdymo sistemoje buvo laisvos šios pareiškėjų eitoms pareigoms lygiavertės pareigos: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus, Alytaus pataisos namų direktoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus, Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus, Kalėjimų departamento Mokymo centro direktoriaus, Kybartų pataisos namų direktoriaus. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusio Statuto 16 straipsnio 10 dalimi, lygiavertėmis pareiškėjų eitoms pareigoms buvo laikomos Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigos (pareigybės). Nurodė, kad vadovaujantis iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusio Statuto 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 36 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjams negalėjo būti siūlomos laisvos lygiavertės pareigos pareiškėjų eitoms pareigoms. Priimant pareiškėjus į direktorių pareigas galiojusi Statuto redakcija (2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631) nustatė galimybę atleisti iš tarnybos pareigūną, kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų (32 str. 1 d. 4 p.), tik jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną jo sutikimu į tolygias arba žemesnes pareigas (35 str. 3 d.).

2.6. Paskyrimo į pareigas momentu buvo nustatytos aiškios sąlygos, kad įvykus struktūriniams pokyčiams yra užtikrinta teisė būti perkeltam į tolygias pareigas (esant galimybei). Šios sąlygos suteikė saugumo dėl savo tarnybinės ateities lūkestį. Pareiškėjų atleidimo iš tarnybos ir perkėlimo į žemesnes pareigas pagrindas – Statuto (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1447 redakcija) 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas – išplaukia iš 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios pataisos pareigūnams, priimtiems į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, būti perkeltiems į to paties lygio pareigas, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kurį sudaro neatsiejami jo elementai – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam lygybės principui „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.

2.7. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Konstitucijai prieštaraujančia įstatymo nuostata, pažeidė pareiškėjų konstitucines teises. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, reiškiantis, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius. Pareiškėjai į įstaigų vadovų pareigas paskirti teisėtai, galiojant Statuto 2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1631 redakcijai, kuri nustatė galimybę perkelti pareiškėjus į lygiavertes pareigas, todėl turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad jų teisėti lūkesčiai bus užtikrinti ir apsaugoti.

2.8. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statutinių įstaigų, veikiančių teritoriniu principu, panašiu kaip Kalėjimų departamentas, vadovų teisinę padėtį diskriminuojančių nuostatų, kaip buvo įtvirtinta Statuto 16 straipsnio 3 dalyje (draudimas pataisos pareigūnams, priimtiems į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, būti perkeltiems į to paties lygio pareigas) nebuvo nustatyta, tokia nuostata panaikinta ir šiuo metu galiojančiame Statute. Pažymėtina ir tai, kad Statuto nuostata galiojo sąlyginai trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas vadovų tarnybos sąlygas, turi paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančio reikalavimo. Nesant esminių teisinės padėties skirtumų, statutinių tarnybų (nors ir skirtingų) vadovų statusas turi būti traktuojamas vienodai, nes tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokių pareigūnų nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Skirtingos vadovų tarnybos sąlygos gali būti nustatytos tik atsižvelgiant į konkrečių statutinių tarnybų skirtumus, ypatumus, inter alia (be kita ko), skirtingus jų atleidimo iš tarnybos pagrindus. Šioje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.9. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog buvo taikomos Statuto nuostatos, prieštaraujančios Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, t. y. pareiškėjai E. T. ir J. K. buvo atleisti iš įstaigų vadovų pareigų, o pareiškėjas R. M. perkeltas į žemesnes pareigas, nors pareiškėjų atleidimo ir perkėlimo į žemesnes pareigas metu (2018 m. rugsėjo 1 d.) Kalėjimų departamento sistemoje buvo lygiavertės pareiškėjų eitoms pareigoms – įstaigos vadovų pareigos. Pareiškėjai dėl to patyrė turtinę žalą. Taip pat pareiškėjai, jiems nepasiūlius lygiaverčių eitoms pareigoms pareigų ir pareiškėjus atleidus iš pareigų ir / ar perkėlus į žemesnes pareigas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Šalies argumentai

4.6. Pareiškėjai, prašydami priteisti turtinę žalą, vadovaujasi prielaidomis, o ne įrodymais, kurie pagrįstų, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Tarnybos reorganizacija įvyko teisėtai, todėl pareiškėjai negalėjo tęsti darbo užimamose pareigose. Iš Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto matyti, kad buvo atsižvelgta į probacijos tarnybos reorganizacijos pasekmes ir buvo siūloma atsižvelgti į pareigas netenkančių darbuotojų kvalifikaciją jiems pasiūlant tolygias pareigas. Tačiau dėl esamo teisinio reguliavimo, kuris nepripažintas neteisėtu, pareiškėjams negalėjo būti siūlomos ir nebuvo pasiūlytos pareigos, tolygios jų užimamoms pareigoms. Prielaida, kad jie būtų gavę tokį pat darbo užmokestį, kokį gaudavo iki reorganizacijos, yra nepagrįsta, ir tuo pačiu laikytina, kad neįrodytas reikalavimas atlyginti turtinę žalą. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pareiškėjai. Pareiškėjai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos), todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį.

4.7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą vadovaudamiesi CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Įsakymų, kuriais pareiškėjas R. M. buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o pareiškėjai E. T. ir J. K. atleisti iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymų panaikinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas pateikus skundą per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos). Šiuo atveju byla dėl tokio reikalavimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

4.8. Pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje remiasi žalos atlyginimo institutu, o ne Statuto nuostatomis, kurios netaikytinos nagrinėjant ginčą šioje administracinėje byloje. Prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą yra siekiama sudaryti prielaidas peržiūrėti Įsakymų teisėtumą, nes jie pareiškėjams sukelia pasekmes, dėl kurių reikalaujama priteisti žalą. Toks pareiškėjų reikalavimas laikytinas kaip noras atstatyti praleistą senaties terminą ginčyti minėtų įsakymų teisėtumą. Tokio pobūdžio ginčas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas. Todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Statuto (2014 m. gruodžio 31 d. įstatymo Nr. 2014-21326 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kurioje buvo nustatyta, jog pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pareigas gali būti perkeltas, kai panaikinama pareigybė, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, yra nepagrįstas.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymu (TAR, 2014 m. gruodžio 31 d., Nr. 2014-21326) įsigaliojusios redakcijos nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatyta, jog pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pareigas gali būti perkeltas, kai panaikinama pareigybė, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nesivadovavo Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinės valstybės principų.