- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2-1206-390/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06968-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- UAB „Arijus“
- Atsakovas
- UAB „Auster ir Ko“
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Justas Jankauskas
Kauno apygardos teismo teisejas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo atstovams D. L., advokatui Justui Jankauskui, atsakovo atstovems direktorei Rimai Kyzelienei, V. S., advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Arijus“ patikslinta ieškini atsakovui UAB „Auster ir Ko“ del skolos ir nuostoliu priteisimo ir atsakovo priešieškini ieškovui del žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 20222,62 Lt skolos, 18903,53 Lt nuostoliams atlyginti, 2919,44 Lt palukanu, 12,70 proc. dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 2004-06-23 sudare ekspedijavimo sutarti Nr. 3.2-70 ir jos pirma prieda, pagal kuriuos atsakovas pavede, o ieškovas isipareigojo už atlyginima atsakovo lešomis organizuoti atsakovo kroviniu gabenima ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Sutarties 3. 5 punkte numatyta, kad Klientas sumoka sutarties priede nurodyta užmokesti per 30 dienu nuo saskaitos išrašymo dienos, o 3.7 punkte numatyta, kad pinigines prievoles neivykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 2.1.5 punktas suteike teise ieškovui vienašališkai nustatyti užmokescio mokejimo tvarka, jei klientas pažeidžia šia sutarti. Teigia, kad ieškovas atsakovui suteike kroviniu ekspedijavimo paslaugas pagal PVM saskaitas-fakturas Nr. 10025132, 10025131,10025130,10025211,10025210,10025139,10025140,10025663 už 20222,62 Lt ir atsakovas už nurodytas saskaitas nera apmokejes. Ieškovas taip pat nurodo, kad del atsakovo vengimo laiku atsiskaityti už kroviniu ekspedijavimo paslaugas ieškovas patyre 18903,53 Lt nuostoliu. Išlaidas sudaro išlaidos už konteineriu nuoma bei krovinio sandeliavima, kurias ieškovas turejo apmoketi laivybos kompanijai „APL“ ir „Klaipedos terminalui“. Apie atvykstanti krovini atsakovas visada buvo tinkamai informuotas, todel turejo visas galimybes tinkamai ivykdyti prievole t.y. apmoketi ieškovo pateiktas saskaitas per protinga termina, kad ieškovas galetu ji pervežti iš Klaipedos uosto ir taip išvengti kroviniu prastovu, taciau atsakovas prievoles laiku nevykde ir nedejo jokiu pastangu, kad butu mažinami ieškovo patiriami nuostoliai del krovinio sandeliavimo bei konteineriu nuomos. Pagal ieškovo pateiktas PVM saskaitas-fakturas už konteineriu su atsakovo kroviniu nuoma ir krovinio sandeliavima ieškovas pateike apmokejimui 20951,60 Lt sumai, taciau atsakovas yra apmokejes tik 2768,07 Lt, todel iš atsakovo dar turi buti priteista 18903,53 Lt nuostoliams atlyginti. Be to, ieškovo nuomone, atsakovas remiantis CK 6. 210 straipsnio ir Mokejimo atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymo nuostatomis atsakovas turetu sumoketi ieškovui 2919,04 Lt palukanu pagal patikslintame ieškinyje nurodyta paskaiciavima ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali sumoketi 12,70 proc. dydžio metiniu palukanu už priteista suma nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i ieškini (t 2., b. l. 6-9) nurodo, kad sutinka apmoketi ieškovui 20 222,62 Lt už kroviniu ekspedijavimo paslaugas, kuria ieškovas atliko ir prašo ieškini dalyje priskaiciuotu 18 903,53 Lt nuostoliu atmesti. Nurodo, kad atsakovui skirtus krovinius ieškovas buvo priverstinai sulaikes, atsakovas del to priverstinai kreipesi i teisesaugos institucijas ir tik policijos pareigunu pagalba pavyko atgauti ieškovo neteisetai sulaikyta krovini. Taip pat tvirtinama, kad daikto sulaikymo teise – tai tik vienas iš ieškovo kaip ekspeditoriaus savigynos budu. Taciau pagal CK 1. 139 straipsnio 2 dali savigynos budai ir priemones turi atitikti teises pažeidimo pobudi ir kiekvienu konkreciu atveju neperžengti savigynos ribu, naudojant savigyna butina gerbti kitu teises ir laisves bei laikytis istatymu reikalavimu. Atsakovas isitikines, kad ieškovas, kaip ekspeditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turejo laikytis teisingumo, sažiningumo ir protingumo principu tam, kad nebutu pažeistos atsakovo teises. Vadovaujantis CK 4. 229 straipsnio 2 dalimi, sulaikymo teise gali buti igyvendinta, jei yra sueje reikalavimo ivykdyti terminas, todel sulaikymas galimas tik tada, jeigu Klientas isipareigojes sumoketi už ekspedijavimo paslaugas iki krovinys bus pristatytas iškrovimui Kaune. Atsakovas tvirtina, kad Klientas nebuvo suteikes jokiu igaliojimu ieškovui, o krovinys iškrovimui Kaune nebuvo pristatytas. Teigia, kad ieškovas vienašališkai pakeites atsiskaitymo už paslaugas tvarka ir tokiu budu imituodamas reikalavimo atsiradimo momenta bei jo vykdymo termina, neteisetai suformavo civilines teises prasme teisiniu paslaugu atsiradima atsakovui ir imitavo ekspeditoriaus teisiu pažeidima ir tokiu budu suteike ieškovui tariama teise i krovinio sulaikyma. Vadovaujantis šaliu sudaryta kroviniu ekspedijavimo sutartimi bei jos priedais, ieškovas teike atsakovui atlygintines klientui nuosavybes teise priklausancio krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir šios paslaugos pasibaigia, kai krovinys yra atvežamas i Lietuva, atliekamos atitinkamos krovinio muitu proceduros ir pranešus klientui apie atvykusi krovini, jis privalo krovini pasiimti, nes paveluotai pasiemus krovini bus mokamos baudos už prastovas (ekspedijavimo sutarties 1.1 punktas, sutarties priedo Nr. 1 6 punktas). Pagal šaliu sudarytos ekspedijavimo sutarties salygas šalys pirmiausia gincus del sutarties vykdymo turejo spresti derybu budu, bet ne teismine tvarka. Ieškovas atlikes krovinio ekspedijavimo paslaugas ta pacia diena neišraše ir nepateike atsakovui saskaitos-fakturos už atliktas paslaugas ir nepateike gabento krovinio, bet ji užlaike, o atsakovui sekancia diena nepervedus pinigu iš karto pradejo skaiciuoti baudas bei prastovas ir tuo pats dirbtinai didino ieškovo atsakovui teikiama paslaugu kaina. Atsakovas tvirtina, kad šaliu vadovai buvo pasiraše sutarti, o jokie sutarties pakeitimai nebuvo bendroviu vadovu pasirašyti, todel ieškovo yra nepagristi ieškinio argumentai, kad ieškovas suteike atsakovui kroviniu ekspedijavimo paslaugas pagal ieškovo naujai nustatyta mokejimo tvarka. Atsakovas atsiliepimu taip pat nurodo, kad ieškovas nepagristai paskaiciuoja ir prašo priteisti iš atsakovo 2919,44 Lt palukanas bei 15,21 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo.
Atsakovas pareiške byloje priešieškini ir prašo priteisti iš ieškovo 139 308,37 Lt nuostolius patirtus už neteiseta krovinio sulaikyma bei priteisti 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo. Nurodo, kad ieškovas neteisetai 2009m. balandžio 9 d., balandžio 4 d. ir gegužes 15 d. sulaike i Lietuva iš Kinijos atgabentas atsakovo prekes, kuriu verte viršijo 35950 JAV doleriu. Sulaikytuose konteineriuose buvo baldai ir buvo sutarta, kad tokius baldus nupirks pirkeja A. S., taciau del ieškovo kaltes baldai nebuvo parduoti ir bendrove UAB „Auster ir Ko“ negavo 139 308,37 Lt planuotu pajamu. Kadangi pirkeja A. S. savalaikiai per keturis menesius nuo sutarties pasirašymo su atsakovu UAB „Auster ir Ko“ pagal sutarti negavo užsakytu prekiu, ji 2009 m. liepos 24 d. atšauke užsakyma ir jai skirtu prekiu nepirko, atgabentos prekes 2009 m. gruodžio 31 d. liko neparduotos. 2009 m. liepos 24 d. pirkeja A. S. informavo pardaveja, kad nutraukia sutarti, nes praejo sutartyje nustatytas terminas del prekiu pristatymo. Sudaryta sutartis buvo nutraukta ir atsakovas negavo 139 308,37 Lt pajamu. Atsakovas isitikines, kad tik del ieškovo, kaip ekspeditoriaus kaltu veiksmu ir elgesio, netinkamai vykdant sutartyje numatytas pareigas atsakovui atsirado nuostoliai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu i priešieškini prašo priešieškini atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikia jokiu irodymu, kad krovini buvo sulaikes ieškovas. Ieškovas mano, kad daikto sulaikymas suprantamas, kaip veiksmai, kuriais kitam asmeniui priklausancio daikto valdytojas, turintis reikalavimo teise i daikto savininka, sulaiko daikta tol, kol bus patenkintas reikalavimas, t.y. daikto valdytojas turi pats valdyti daikta ir riboti daikto savininko galimybe perimti daikto valdymo teises. Ginco atveju ieškovas buvo tik ekspeditorius, o ne vežejas, jis niekada nebuvo peremes atsakovui priklausanciu daiktu valdymo iš treciuju asmenu. Krovini plukdžiusi laivybos kompanija iškrove krovini uoste, o veliau jis buvo patalpintas kroviniu terminale. Atsakovas visa informacija apie krovini žinojo ir turejo visas galimybes tinkamai ivykdyti prievole t.y. apmoketi ieškovo pateiktas saskaitas per protinga termina, kad ieškovas galetu ji pervežti iš Klaipedos uosto ir taip išvengti krovinio prastovu, taciau atsakovas nesieme jokiu priemoniu ir nedejo pastangu, kad butu mažinami ieškovo patiriami nuostoliai del krovinio sandeliavimo ir konteineriu nuomos. Atsakovas nesieme pats organizuoti jam priklausancio krovinio pristatymo iš Klaipedos terminalo i Kauna, nors visada turejo tokia galimybe. Ieškovas taip pat tvirtina, kad jeigu teismas nustatytu, kad ieškovas buvo sulaikes atsakovui priklausanti krovini, tai tokiu atveju ieškovo veiksmai negali buti laikomi neteisetais, nes ieškovas tokia teise turejo. Pagal šaliu sudaryta ekspedijavimo sutarti atsakovas pavede, o ieškovas isipareigojo už atlyginima atsakovo lešomis organizuoti atsakovo kroviniu gabenima ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Paminetos sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, kad Klientas sumoka sutarties priede nurodyta užmokesti per 30 dienu nuo saskaitos išrašymo dienos, o 3.7 punkte numatyta, kad pinigines prievoles neivykdymas nustatytu terminu yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 2.1.5 p. suteike teise ieškovui vienašališkai nustatyti užmokescio mokejimo tvarka, jei Klientas pažeidžia šia sutarti. Kadangi atsakovas nevykde prievoles laiku atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, Kauno miesto apylinkes teismas 2008-08-19 išdave teismo isakyma del skolos ir delspinigiu. Atsakovui netinkamai vykdant sudaryta sutarti, ieškovas 2009-02-04 informavo atsakova raštu, kad mokejimo atidejimas nebus taikomas, o bus reikalaujama apmoketi prieš pristatant krovini atsakovui. Atsakovas del tokio sutarties salygu pakeitimo prieštaravimu ar pageidavimu nutraukti sutarti nepareiške ir raštu nurode, kad situacija suprantama. Ieškovas remiantis nurodytais argumentais mano, kad ieškovas turejo atitinkama reikalavimo teise i atsakova ir iš to ir kilo daikto sulaikymo teise. Ieškovas visiškai nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas suteike atsakovui kroviniu ekspedijavimo paslaugas pagal naujai nustatyta tvarka, nes atsakovui buvo žinoma apie sutartyje numatytos mokejimo tvarkos pakeitimus. Atsakovo prašymas priteisti negautas pajamas yra teisiškai nepagristas. Atsiliepime tvirtinama, kad pagal susiklesciusia teismine praktika negautomis pajamomis yra pripažistama ne visa nauda, kuria turejo gauti nukentejusysis, o tik ta suma, kuria butu padidejes nukentejusiojo turtas, t.y. grynosios negautos pajamos, kurios gaunamos iš grynuju pajamu atskaiciuos butinas išlaidas. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašo atlyginti visa suma, nepateikdamas irodymu apie tai, koks butu grynasis pelnas vykdant sudaryta sutarti su A. S., jo nuomone, atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybes ir pateikti irodymai neirodo sudaryto sandorio su pamineta pirkeja realumo, kurie patvirtintu nusistovejusius sutartinius santykius. Atsakovo pareikštas priešieškinis yra nepagristas ir neirodytas ir turi buti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas yra atlikes kroviniu ekspedijavimo paslaugas ir sutinka ieškovui apmoketi 20 222,62 Lt už atliktas paslaugas, todel nurodyta suma priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6. 38 straipsnis, CK 6. 824 straipsnis). Pagristi ir tenkintini ieškovo ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo 2919,44 Lt palukanu ir nuo priteistos 20222,62 Lt skolos 12,70 proc. dydžio metiniu palukanu, nuo ieškinio pateikimo dienos, (2010 m. sausio 6 d.), iki visiško teismo sprendimo ivykdymo (CK 6. 210 straipsnis, Mokejimu atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymo 2 straipsnio 3 dalis). Byloje tarp šaliu kyla gincas del ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 18 903,53 Lt nuostoliams atlyginti už krovinio saugojima ir atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovui nuostolius 139 308, 37 Lt (negautas pajamas) patirtus del krovinio sulaikymo.
Del ieškovo reikalavimo priteisti 18 903,53 Lt nuostolius
Nagrinejamos bylos duomenimis buvo nustatyta ir atsakovas to neneigia, kad pastarasis pagal 2004 m. birželio 23 d. ekspedijavimo sutarti Nr. 3.2-70 neapmokejo ieškovui 20 222,62 Lt už suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Ieškovas nurodo, kad del to, jog atsakovas venge laiku su ieškovu atsiskaityti, ieškovas patyre 18 903,53 Lt nuostoliu už konteineriu nuoma bei krovinio sandeliavima.
Teismas ivertines byloje pateiktus irodymus daro išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo prašomus nuostolius yra teisiškai nepagristas. Iš 2004 m. birželio 23 d. šaliu sudarytos ekspedijavimo sutarties Nr. 3.2-70 ir jos pirmojo priedo (t 1., b. l 99-103) matyti, kad atsakovas pavede, o ieškovas isipareigojo už atlyginima ir atsakovo lešomis organizuoti atsakovo kroviniu gabenima ir atlikti kitus su gabenimo organizavimu susijusius veiksmus. Šalys sutarties 3.5 punktu numate, kad Klientas sumoka sutarties priede nurodyta užmokesti per 30 dienu nuo saskaitos išrašymo dienos. Laiku nesumokejes Klientas moka 0,2 proc. laiku nesumoketos sumos dydžio palukanas už kiekviena uždelsta diena. Šaliu sudarytos sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad Ekspeditorius turi teise sulaikyti krovini, jei Klientas laiku neivykdo pinigines prievoles. Nagrinejamoje byloje tarp šaliu kyla gincas del krovinio sulaikymo teisetumo. Pagal byloje esancia medžiaga sprestina, kad ieškovas sulaikyti krovinio negalejo, nes pats nesilaike šaliu sudarytos sutarties 3. 5 punkto salygu. Ieškovas tvirtina, kad jau po sutarties sudarymo 2009 m. vasario 4 d. informavo atsakova raštu, kad mokejimo atidejimas nebus taikomas, o bus reikalaujama apmokejimo prieš pristatant krovini atsakovui ir teige, kad atsakovas del tokiu mokejimo salygu pakeitimo prieštaravimu ar pageidavimo nutraukti sutarti nepareiške, raštu nurodydamas, kad situacija suprantama. Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad su ieškovo pateiktu pasiulymu del sutarties salygu pakeitimo nesutiko. Pagal CK 6. 180 straipsni, kai šalies rašytiniame pranešime, kuris pasiustas per protinga termina po sutarties sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildomu ar pakeistu salygu, šios salygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmes nekeicia sutarties salygu arba pranešimo gavejas nedelsdamas nepareiškia nesutinkas su tokiais papildymais ir pakeitimais. Aiškinant šia teises norma suprantama, kad šios normos tikslas – suteikti šalims galimybe koreguoti tik neesmines sudarytos sutarties salygas. Jeigu šalys susitare del esminiu sutarties salygu, tik tada sutartis laikoma sudaryta (CK 6. 162 straipsnio 2 dalis). Teismas ivertines ieškovo raštuose pateikta informacija spendžia, kad ieškovas siule atsakovui pakeisti šaliu sudarytos ekspedijavimo sutarties esmines salygas, nes tokiu salygu pakeitimas buvo susijes su piniginiu prievoliu vykdymu. Vertinant atsakovo darbuotoju pateikta informacija del susirašinejimo ir raštuose nurodymas, kad situacija suprantama nereiškia, kad su pateiktomis esminemis salygomis atsakovas sutiko. Byloje nustatyta, kad nei ieškovo, nei atsakovo igalioti asmenys sutarties esminiu salygu pakeitimo nepasiraše. Byloje nera duomenu, kad pagal siulomas ieškovo salygas atsakovas buvo pradejes ar vykde sutarti. Todel esant tokioms nustatytoms aplinkybems nera pagrindo konstatacijai, kad tarp šaliu buvo pakeistos esmines sutarties salygos ir isigaliojo sutarties salygos numatancios apmokejima prieš krovinio pristatyma gavejui. Neirodžius, kad pasikeite sudarytos sutarties salygos nebuvo pagrindas ieškovui sulaikyti krovini ir reikalauti nuostoliu atlyginimo už konteineriu nuoma ir krovinio sandeliavima. Sutartine civiline atsakomybe taikoma tada, kai viena sutarties šalis neivykdo ar netinkamai ivykdo sutarti, del to kita šalis turi teise reikalauti nuostoliu atlyginimo ir netesybu (CK 6. 245 straipsnio 3 dalis). Nuostoliai gali buti atlyginami tik tie, kurie susije su veiksmais, nulemusiais skolininko atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko veiksmu ( veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinejamoje byloje atsakovo neteisetu veiksmu del ieškovui susidariusiu nuostoliu už krovinio saugojima nenustatyta, todel tenkinti ieškovo reikalavima del nuostoliu priteisimo nera pagrindo. Esant nurodytam atmestinas ieškovo ieškinio reikalavimas del prašomu priteisti 18 903,53 Lt nuostoliu.
Del atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti 139308,37 Lt nuostolius ( negautas pajamas)
Atsakovas pareikštu reikalavimu ieškovui prašo priteisti iš jo netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Teigia, kad ieškovas neteisetai sulaike i Lietuva iš Kinijos atgabentas atsakovo prekes, prekes nebuvo parduotos pirkejai A. S. pagal tarp pirkejo ir pardavejo 2009 m. kovo 10 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutarti, pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir atsakovas UAB „Auster ir Ko“ negavo planuotu 139 308,37 Lt pajamu.
Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant i ju buvimo realuma. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2006 m. lapkricio 6 d. nutarime V.Š. v.A.N. byloje 3K-P-382/2006 išaiškino, kad turto sumažejimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiketinos gauti sumos, kuriu jis negavo del neteisetu skolininko veiksmu, arba del tokiu veiksmu prarasta nauda. Teises doktrinoje ir teismu praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali buti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažejimas), sprestina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagristai tiketasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šiu pajamu negauta del neteisetu skolininko veiksmu.
Nagrinejamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovo neteisetu veiksmu del ieškovui susidariusiu nuostoliu už krovinio saugojima nera. Taciau atsakovo nurodomos negautos pajamos už nesavalaikiai neparduotas prekes pirkejui nelaikytinos tik del ieškovo veiksmu atsiradusiais nuostoliais. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškova ir atsakova siejo ilgalaikiai kroviniu ekspedijavimo sutartiniai santykiai. Pagal istatyma tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareiga bendradarbiauti ( C K 6. 200 straipsnis), tai reiškia, kad šalys privalo padeti viena kitai igyvendinti sutarties teises ir vykdyti sutarties pareigas, t.y. deti visas pastangas, kad butu pasiektas sutarties tikslas. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievole bus ivykdyta tinkamai. Nagrinejamu atveju tai reiškia, kad ne tik ekspeditorius, bet ir klientas, vykdydami iš sutarties kylancias prievoles, turi buti pakankamai atidus, rupestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant del nuostoliu atlyginimo kitai šaliai, reikšminga ivertinant tai, ar nuostoliu patyrusi šalis neprisidejo savo veiksmais ar neveikimu prie ju atsiradimo ir (ar) padidejimo. Pareiga bendradarbiauti vykdant sutarti buvo itvirtinta ir šaliu sudarytoje ekspedijavimo sutartyje (Sutarties 5 punktas). Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad sulaikius krovini ieškovas tikslai neteike informacijos apie krovinio sulaikyma, o atsakovas sulaikytu kroviniu nepakankamai domejosi ir šalys nebuvo aktyvios. Tokie ieškovo ir atsakovo veiksmai rodo, kad šalys nesieke bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutarti, nesieke tolimesnio sutarties vykdymo, šaliu tarpusavio interesu suderinimo ar problemu tolimesniam sutarties vykdymui išsprendimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybems konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovas nesielge kaip rupestingas ir apdairus asmuo, nepakankamai bendradarbiavo ir nesikooperavo, nesieke tolimesnio sutarties vykdymo ir faktiškai nedejo jokiu pastangu, kad butu išvengta nuostoliu atsiradimo. Bylos duomenys rodo, kad tiek ieškovo, tiek ir paties atsakovo veiksmai turejo tiesiogines itakos atsakovo nuostoliu atsiradimui. Atsižvelgiant i byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog del atsakovui susidariusiu nuostoliu yra kaltos abi šalys, todel atsakomybe atlyginti nuostolius tenka abiems sandorio šalims (CK 6. 259 straipsnio 1 dalis).
Žala nera preziumuojama, todel asmuo prašantis priteisti ja privalo irodyti jos dydi (CK 6. 249 straipsnis ). Atsakovas pateiktu priešieškiniu praše priteisti iš ieškovo negautas pajamas, kurios jo nuomone, sudaro 139 308,37 Lt. Veliau nagrinejant byla teismo posedyje atsakovas pateiktame paskaiciavime nurodo, kad nuostoliu suma sudaro 83 491,46 Lt. Tokia atsakovo pozicija yra nenuosekli, todel teismui yra pagrindas abejoti realiai negautu pajamu dydžiu. Pažymetina, kad atsakovas negautas pajamas irodineja tik pirkimo-pardavimo sutartimi sudaryta su A. S. ir šios sutarties specifikacija, taciau jokiais kitais dokumentais žalos dydžio neirodineja. Civiline atsakomybe yra vienas iš pažeistos teises gynimo budu. Jos veiksmingumui užtikrinti skirta CK 6. 249 straipsnio 1 dalies norma, pagal kuria teismas privalo nustatyti žalos dydi, jeigu šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti. Tokia teismine praktika formuoja ir kasacines instancijos teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu teiseju kolegijos 2004m. balandžio 5d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Taigi, teismas ivertines atsakovo pateiktus irodymus bei ieškovo atsikirtimus, o taip pat visa bylos medžiaga atsakovo realiai negautu pajamu dydi nustato 15 000 Lt (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis) ir jas priteisia iš ieškovo. Esant nurodytiems argumentams atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Del bylinejimosi išlaidu
Iš dalies tenkinus ieškovo ieškini ir atsakovo priešieškini proporcingai patenkintu ieškinio reikalavimu ir priešieškinio reikalavimu daliai iš šaliu priteistinos bylinejimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmoketi (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 19 d. nutartimi atsakovui buvo atidetas 2780 Lt žyminio mokescio dalies sumokejimas iki teismo sprendimo priemimo byloje. Kadangi atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, tai pagal CPK 96 straipsnio 1 dali iš ieškovo patenkintu priešieškinio reikalavimu daliai priteistinas 416 Lt žyminis mokestis atsakovui, o netenkintu priešieškinio reikalavimu dalyje žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškini patenkinti iš dalies.
Priešieškini patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo UAB „Auster ir Ko“ ( i/k 235313220 ) priteisti 20 222,62 Lt skolos už kroviniu ekspedijavimo paslaugas, 2 919,44 Lt palukanu, 12,70 proc. metiniu palukanu nuo priteistos 20222,62 Lt sumos, nuo ieškinio pateikimo dienos (2010 m. spalio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo ivykdymo ieškovui UAB „Arijus“ ( i/k 133336251).
Iš ieškovo UAB „Arijus“ (i/k 133336251) priteisti 15 000 Lt nuostoliu (negautas pajamas) atsakovui UAB „Auster ir Ko“ (i/k 235313220).
Iš atsakovo UAB „Auster ir Ko“ priteisti ieškovui UAB „Arijus“ 5 042 Lt išlaidu, advokato pagalbai apmoketi, 694 Lt sumoketo žyminio mokescio bei 163 Lt vykdymo išlaidu.
Iš ieškovo UAB „Arijus“ priteisti atsakovui UAB „Auster ir Ko“ 308 Lt išlaidu, advokato pagalbai apmoketi, 416 Lt sumoketo žyminio mokescio.
Iš atsakovo UAB „Auster ir Ko“ priteisti 2780 Lt žyminio mokescio valstybei.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma apeliaciniu skundu.