Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2015-07-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, galutine 180 MGL dydžio baudos bausme;

2) 2020-01-09 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 3 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant 1 metams 9 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

3) 2023-04-12 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

4) 2023-05-25 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme su baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimu; bausmę subendrinus su 2023-04-12 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas, jo vykdymą atidedant 4 mėnesiams ir skiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, automobilio konfiskavimą;

5) 2023-11-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-01-31 nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) subendrinta 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2023-05-25 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir skiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas teistas 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir būdamas 2023 m. birželio 26 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. birželio 26 d. planu, sistemiškai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to 2023 m. lapkričio 29 d., 12.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to 2024 m. vasario 2 d., 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „M. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2. Kaltinamasis G. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo nuteistas, jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždrausta vairuoti transporto priemones, jis probacijos skyriuje buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone. Susiklostė tokia situacija, kad reikėjo pavairuoti. Žmona yra neįgali, jai reikia vaistų, nuvežti pas gydytojus. Buvo daug tokių situacijų. Buvo įspėtas probacijos darbuotojų. Gailisi dėl tokio savo elgesio. 2023 m. rugpjūčio 30 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į kaimą. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo su autobusu, o iš (duomenys neskelbtini) grįžo jos mašina. Iš pradžių vairavo ji, o tada sėdo vairuoti jis ir sustabdė pareigūnai. 2023 m. lapkričio 29 d. atvažiavo į probacijos skyrių pasižymėti, važiavo jo žmona, o iš aikštelės vairavo jis ir sustabdė pareigūnai. 2024 m. vasario 2 d. važiavo su žmona į vaistinę iki (duomenys neskelbtini), važiavo ji, bet buvo slidu ir prašė jo pavairuoti. Vairuodavo kai paprašydavo, visus kartus sustabdė policija. Reikėjo pavažiuoti ir jis pavažiavo. Į skirtą bausmę žiūri rimtai. Mašiną konfiskavo, todėl nebevairuos. Žmona žino, kad yra skirtas toks draudimas, bet prašė pavairuoti. Automobilis „Mazda 6“ buvo žmonos. Jei žmona paprašys pavairuoti, tai jis nebevairuos. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis yra baigęs tris klases. Už tuos tris vairavimus jis yra nubaustas administracine tvarka, jam skirtos baudos ir teisių atėmimas. Jis nėra sumokėjęs nei vienos baudos, nes šiuo metu neturi lėšų už ką sumokėti. Gauna pašalpą, padeda brolis.

3. 2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius rašte nurodė, kad G. S. 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. 2023 m. birželio 21 d. G. S. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių. 2023 m. birželio 26 d. asmuo atvyko į Probacijos skyrių ir buvo raštiškai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 20 d. G. S. 2023 m. rugpjūčio 30 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. S. paskirta 900 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones dvidešimt vieną mėnesį. 2023 m. lapkričio 29 d. 12.24 val. (duomenys neskelbtini), G. S. padarė administracinį nusižengimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. S. paskirta 1 000 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones dvidešimt keturis mėnesius. 2024 m. vasario 2 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), G. S. padarė administracinį nusižengimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. S. paskirta 1 000 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones dvidešimt keturis mėnesius. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo G. S. kaltu prisipažįsta, 2024 m. vasario 7 d. individualaus pokalbio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 2 d. 10.10 val. vairavo transporto priemonę, nes žmona paprašė sėsti už vairo ir grįžti iki namų, nes kelias buvo labai slidus. G. S., būdamas nuteistas 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, vairavo kelių transporto priemonę blaivus. Dabartinis baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas sudaro nevykdymo sistemiškumą ir piktybiškumą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje t. y. trečią kartą sėdo vairuoti transporto priemonę, žinodamas, kad jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, nes Probacijos skyriaus pareigūnai raštiškai supažindino su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis ir kiekvieno pokalbio bei apsilankymo Probacijos skyriuje metu jam tai buvo primenama. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų, nemąsto apie atsakomybę pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, veikia neapgalvotai, nes prižiūrimojo nusižengimų, susijusių su vairavimu neturint teisės vairuoti, istorija tik parodo jo nenorą laikytis įstatymų (1 t., b. l. 5-6).

4. 2024 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), vengia vykdyti 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. gegužės 22 d. gavus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus skundą.

5. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. S. už nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarytą vairuojant transporto priemonę 2023 m. rugpjūčio 30 d., buvo nubaustas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui; už nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarytą vairuojant transporto priemonę 2023 m. lapkričio 29 d., G. S. buvo nubaustas 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu 1 000 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams ir daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimu; už nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, padarytą vairuojant transporto priemonę 2024 m. vasario 2 d., G. S. buvo nubaustas 2024 m. vasario 19 d. nutarimu 1 000 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams ir daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimu, šis nutarimas G. S. buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi paliko nutarimą nepakeistą ir G. S. skundų netenkino (1 t., b. l. 142-147).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla nutrauktina.

6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7, 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-64-511/2021).

7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

8. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakoma, jog non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).

9. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Be to, šis principas draudžia bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2003, 2K-30-696/2015, 2K-167-788/2015, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016).

11. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad G. S., žinodamas, jog 2023 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – trejus metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas 2023 m. birželio 26 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. birželio 26 d. planu, 2023 m. rugpjūčio 30 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to 2023 m. lapkričio 29 d., 12.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to 2024 m. vasario 2 d., 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „M. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis G. S.. Tokios faktinės aplinkybės matyti ir iš kitos bylos medžiagos (administracinių nusižengimų registro išrašo, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarčių, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktos informacijos ir medžiagos). Dėl to teismas plačiau šiais aspektais nepasisako.

12. Iš teismui pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. S. 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22488-2023 nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. G. S. paskirta 900 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt vienam mėnesiui. 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12283-2023 nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. lapkričio 29 d. 12.24 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. G. S. paskirta 1000 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimt keturiems mėnesiams bei automobilio konfiskavimas. 2024 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1753-2024 G. S. nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. vasario 2 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. G. S. paskirta 1000 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimt keturiems mėnesiams. Visi trys nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra įsiteisėję, nors baudos dar nėra sumokėtos.

13. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas būdamas metų laikotarpyje baustas pakartotinai vairavo transporto priemonę neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė (skiriasi idem crimen), jie abu draudžia tą patį elgesį – vairuoti transporto priemones neturint tam suteiktos teisės (idem factum). Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau pirmiau minėtoje EŽTT praktikoje.

14. Nesutiktina su teisiamojo posėdžio metu prokuroro išsakyta pozicija, kad asmenį pripažinus kaltu pagal BK normas, galima būtų spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo bei jose skirtų nuobaudų panaikinimo. Pažymėtina, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra įsiteisėję, nei prokuroras, nei ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija nesikreipė dėl administracinių nusižengimų bylų nutraukimo bei nuobaudų panaikinimo. Be to byloje nagrinėtu atveju ankstesnis baudimas už administracinius nusižengimus atitiko įstatymo reikalavimus.

15. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

16. Teismas vertina, kad tiek šioje byloje, tiek administracinio nusižengimo bylose inkriminuotos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę G. S. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu, transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, faktu.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamasis procesas pradėtas 2024 m. gegužės 22 d., gavus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas byloje G. S. pradėtas 2024 m. gegužės 28 d. Pažymėtina, kad nutarimas po paskutinio, t. y. 2024 m. vasario 2 d. G. S. nusižengimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5170-224 buvo įsiteisėjęs 2024 m. gegužės 16 d., t. y. gavus Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria G. S. skundas netenkintas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą visi G. S. atžvilgiu priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį buvo įsiteisėję ir privalomai vykdomi.

18. Sprendžiant dėl non bis in idem principo veikimo ribų yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija. Todėl, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti pradėtas, nes kaltinamojo atžvilgiu jau buvo įsiteisėję nutarimai administracinio nusižengimo bylose.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pradėtas baudžiamasis procesas negalimas, todėl jis nutrauktinas vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-511/2021, 2K-171-976/2021).

20. Nutraukiant procesą, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, todėl kaltinamajam G. S. 2024 m. liepos 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutar i a:

baudžiamąjį procesą, pradėtą prieš G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.