Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-538-524/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-07
Bylos Nr.: e2A-538-524/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo: P. S.

Kategorijos

1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-538-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07188-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.2.2.8.2; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios valstybinio visuomeninio maitinimo įmonės „Burės“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios valstybinio visuomeninio maitinimo įmonės „Burės“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“, ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo P. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės 4 353,28 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą VVMĮ „Burės“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. patvirtino likviduojamos VVMĮ „Burės“ supaprastinto bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą – 2 280 EUR plius mokėtini mokesčiai administratoriaus atlyginimas ir 1 731,28 EUR administravimo išlaidos, iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teigia, kad VVMĮ „Burės“ savininko teises įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Pažymėjo, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas, savininkas (savininkai). Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo nuspręsta likviduoti VVMĮ „Burės“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba VVMĮ „Burės“ įgyvendina savininko teises, tačiau nuo 1995 m., t. y. nuo sprendimo likviduoti įmonę, jokių veiksmų, susijusių su VVMĮ „Burės“ veikla, nesiėmė. VVMĮ „Burės“ esant nemokumo būsenos, savivaldybė nevykdė įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Savivaldybė, nevykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytų pareigų, savo neveikimu prisiėmė neigiamų padarinių, t. y. žalos, atsiradimo riziką. Ieškovės teigimu, 2016 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybei buvo pateikta pretenzija dėl žalos, kuri atsirado įmonės savininkui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo. Savivaldybė atsisakė tenkinti pretenziją. Teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turi atlyginti bankroto administravimo išlaidas pagal sąmatą, kadangi atsakovė nesikreipė į teismą, nors buvo įmonės savininkė ir turėjo pareigą įmonei tapus nemokiai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 1995 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 18 buvo nuspręsta likviduoti VVMĮ „Burės“, likvidatore paskiriant VVMĮ „Burės“ direktorių valdybos pirmininką P. S.. To paties sprendimo 4 punktu sprendimo kontrolė pavesta savivaldybės Nuosavybės ir Prekybos ir visuomeninio maitinimo skyriams. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei Klaipėdos savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius išregistruoti iš Juridinių asmenų registro 2006 m. rugpjūčio 9 d., nurodė, jog ji neperėmė savivaldos – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos bei buvusių padalinių teisių ir pareigų, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šioje byloje yra netinkama atsakovė. Tuo tarpu ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog tai, kad nuo 1995 metų keitėsi Klaipėdos savivaldybės veiklos formos, niekaip nekeičia atsakovės pareigos atlyginti žalą, kadangi panaikintų skyrių / administracinių padalinių teises ir pareigas yra perėmusios kitos institucijos, konkrečiu atveju – atsakovė. Ieškovė, pasirinkdama atsakovę – Klaipėdos miesto savivaldybę, kaip materialinių santykių subjektą, turi pareigą pagrįsti, jog pasirinktas asmuo yra kilusio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas. Kaip matyti iš ieškovės 2017 m. spalio 31 d. prašymo, jos manymu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė, nes ji perėmė panaikintų skyrių / padalinių teises ir pareigas. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taigi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kas ir kokia apimtimi perėmė 2006 m. rugpjūčio 9 d. išregistruotų juridinių vienetų – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos bei Klaipėdos savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus – teises ir pareigas. Nesant tokių duomenų, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog visas iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. buvusias Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos bei Klaipėdos savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus teises ir pareigas perėmė būtent Klaipėdos miesto savivaldybė. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl apibendrinant tai, kas paminėta, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkam atsakovui ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo Klaipėdos miesto savivaldybei, iš esmės nepagrindė, koks savivaldybės neteisėtų veiksmų bei kaltės santykis su įmonės vadovu – paskirtu likvidatoriumi, kodėl ieškinys reiškiamas tik savivaldybei. Nors pati ieškovė nurodė, kad įstatymas numato vadovo ir savininko solidariąją atsakomybę, tačiau kokie šiuo atveju bendri veiksmai sieja neteisėtų veiksmų atžvilgiu vadovą ir savininką, kokie bendri jų veiksmai sieja juos dėl padarinių ir kaip šiuos asmenis sieja jų bendra kaltė, ieškovė nenurodė. Ieškovė atsakovo pasirinkimą iš esmės grindė tuo, jog nėra galimybės nustatyti paskirtojo likvidatoriaus, kas, teismo vertinimu, nepanaikina ieškovės pareigos įrodinėti solidariosios vadovo bei įmonės dalyvio atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų bei kaltės santykio dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog esant solidariajai atsakomybei, ieškovas gali pasirinkti – teikti reikalavimą visiems asmenims kartu ar atskirai, tačiau, kaip jau minėta, turi būti pagrįstas žalos atsiradimas bendrais vadovo ir įmonės dalyvio neteisėtais veiksmais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė, laikydamasi pozicijos ieškinį reikšti tik atsakovei, kaip bankrutavusios įmonės savininkei, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė solidariosios atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad jis buvo pareikštas netinkamam atsakovui, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą procesui ir bylos nagrinėjimo ribas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra kilusio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, ir pažeidė CPK 328 straipsnyje įtvirtintą draudimą panaikinti sprendimą vien tik formaliais pagrindais.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei perkėlė įrodinėjimo naštą dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teisių ir pareigų perėmimo. Ieškovė byloje kaip atsakovę nurodė Klaipėdos miesto savivaldybę ne todėl, kad, jos nuomone, išregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos teises ir pareigas perėmė atsakovė, o todėl, kad bankrutavusios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Klaipėdos savivaldybės taryba.Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl to, kad ieškovė „nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų“, yra nepagrįsti. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustatė solidariąją atsakomybę, todėl ieškovė turi teisę reikšdama ieškinį pasirinktinai teikti reikalavimą visiems atsakingiems asmenims kartu ar atskirai kiekvienam iš jų (CK 6.6. straipsnio 5 dalis). Ieškovė pasirinko teikti reikalavimą tik vienam iš galimų atsakovų – Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog teismas nesiūlė jai pakeisti atsakovo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ne sykį tikslino ieškovės poziciją dėl paskirtojo likvidatoriaus P. S. įtraukimo į bylą atsakovu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Ieškovei neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys nėra tenkinamas. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, privalo įrodyti tokio nesutikimo faktinį pagrindą, ką atsakovė padarė, o ieškovė – ne. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo Klaipėdos miesto savivaldybei, iš esmės nepagrindė, koks savivaldybės neteisėtų veiksmų bei kaltės santykis su įmonės vadovu – paskirtu likvidatoriumi ir kodėl ieškinys reiškiamas tik savivaldybei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl neviešos bylos medžiagos

Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).Siekdama apsaugoti fizinio asmens privataus gyvenimo slaptumą, teisėjų kolegija nustato, kad bylos medžiagos dalis, tai yra 2018 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie P. S. asmens duomenis, yra nevieša. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo nuspręsta likviduoti VVMĮ „Burės“ ir likvidatoriumi buvo paskirtas šios bylos trečiasis asmuo P. S., šios įmonės savininko teises įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nuo 1991-01-09 iki 2006-06-21 ir nuo 2006-06-21 iki šiol po jos reorganizavimo. Paminėtas aplinkybes įrodo juridinių asmenų įregistravimo pažymėjimas, pateiktas su ieškiniu. Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buvo VVMĮ „Burės“ savininke, tačiau nuo 1995 m., t. y. nuo sprendimo likviduoti įmonę, jokių veiksmų, susijusių su VVMĮ „Burės“ veikla, nesiėmė, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Paminėtu įrodymu įrodyta, jog įmonėje buvo paskirtas likvidatorius.Atkreiptinas dėmesys, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama juridinio asmens dalyvių sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą pagrindu, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, 2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01).Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).Šioje byloje pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu įtraukė įmonės likvidatorių P. S., nors likvidatoriaus pavardė yra S., nurodydamas, kad galbūt šis asmuo yra miręs, šios nutarties 11 p. nurodytas juridinių asmenų įregistravimo pažymėjimas, pateiktas su ieškiniu, įrodo, jog šios įmonės likvidatoriumi buvo įregistruotas P. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė apeliacinės instancijos teismui atsisakė pateikti duomenis apie likvidatorių, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi paminėtu įrodymu ir gyventojų registro pažyma. Apeliacinės instancijos teisme gauta Gyventojų registro pažyma įrodo, jog šis asmuo (duomenys neskelbtini) mirė, todėl šioje byloje yra teisiškai svarbi aplinkybė, kas po paminėto likvidatoriaus mirties ėjo jo pareigas. Remiantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens dalyviai, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių, išskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai nustato kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba konkretų likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 2 dalis), todėl mirus paminėtam likvidatoriui atsakovė negalėjo palikti įmonės be kito likvidatoriaus arba pats dalyvis turėjo perimti vadovavimą savivaldybės įmonei, paskirdamas kitą atsakingą asmenį. Be to, byloje būtina nustatyti, kokia įmonės finansinė padėtis nemokumo prasme buvo šiam likvidatoriui pasitraukus iš pareigų, kam buvo perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kokius veiksmus dėl įmonės tolesnio valdymo atliko atsakovė kaip įmonės dalyvė. Paminėtos aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos, todėl byloje nustatyta, jog nebuvo atskleista bylos esmė.Šios kategorijos bylose siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jo nesant – įmonės dalyviui (akcininkui). Momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo tinkamai nebuvo nustatinėjamas ir šiuo klausimu nebuvo pasisakyta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos taip pat netyrė, nors šios nutarties 14 p. ir 15 p. nurodytos aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, privalo nurodyti, kam toks ieškinys turi būti pareikštas, ir įvykdyti CPK 45 str. nustatytas sąlygas, t. y. tinkamas atsakovas, kurio nesutinka pakeisti ieškovas, turi būti byloje įtrauktas trečiuoju asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik dėstė abejones dėl tinkamo atsakovo, tačiau bankrutuojančios įmonės registravimo pažymėjimas įrodo, jog šios įmonės savininko teises įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nuo 1991-01-09 iki 2006-06-21 ir nuo 2006-06-21 iki šiol po jos reorganizavimo. Atsakovės 2017-10-31 pateiktas paaiškinimas su priedais nepaneigia šio pažymėjimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, nurodama jos reorganizavimo faktą, datas, privalo pateikti įrodymus dėl savivaldybės įmonių valdymo jos nurodomu reorganizavimo laikotarpiu, todėl šias aplinkybės privalo aiškintis pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teikiamų jos reorganizavimo dokumentų. Šioje byloje nepareikalavus papildomų įrodymų nėra pagrindo nuginčyti ieškovės įregistravimo pažymėjimą ir padaryti išvadą, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neįgyvendina ieškovės savininkės teisių. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatstovauja Klaipėdos savivaldybės tarybai, nurodytai paminėtame Juridinių asmenų registro pažymėjime.Šioje byloje akivaizdu, jog miręs asmuo negalėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, o tokiu asmeniu turėjo būti įtrauktas asmuo, faktiškai ėjęs likvidatoriaus pareigas po P. S. mirties. Atkreiptinas dėmesys, jog mirus likvidatoriui jo teisių ir pareigų perėmimas civiliniame procese negalimas, nes pareigų vykdymas yra siejamas su įmonės savininko valia, tai yra jo asmeninė pareiga, ir jis negali pavesti kitiems asmenims vykdyti savo likvidatoriaus pareigos. Procesinio teisių perėmimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).1990 m. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė įmonė yra iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigta įmonė, neišleidusi akcijų (nepriėmusi įnašų) arba išleidusi akcijas (priėmusi įnašus), kurių nominali vertė nėra didesnė kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės įmonės valdymo organai yra direktorių valdyba, stebėtojų taryba, darbuotojų ir akcininkų susirinkimai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veikia Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Paminėtas teisinis reglamentavimas ir ieškovės registravimo pažymėjimas įrodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įgyvendina ieškovės savininko teises. ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis apibrėžia savininko sąvoką – įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriai priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai Įmonių bankroto įstatymo prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė turėjo pagrįsti solidariosios atsakomybės sąlygas, nes tokia atsakomybė šioje byloje nebuvo ginčo dalykas. Ieškovė šioje byloje prašė priteisti ginčo sumą tik iš įmonės dalyvio, todėl dalyvio veiksmai įmonės valdyme yra šios bylos įrodinėjimo dalykas.Kasacinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar atsakovė atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus priskirtini jos, kaip dalyvės, kompetencijai mirus likvidatoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad tik tada, kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalą sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.Siekdamas kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo pareigą civiliniame procese, yra nurodęs, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų. Pirmiau nurodytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, liko nepašalintų prieštaravimų, sprendžiant klausimą dėl galimų kitų trečiųjų asmenų, faktiškai perėmusių ieškovės valdymą mirus P. S., įtraukimo, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas 327 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-106/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pripažinti, kad bylos medžiagos dalis – 2018 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma, yra nevieša, ir neteikti šios bylos dalies kopijuoti dalyvaujantiems byloje asmenims bei susipažinti nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Teisėjos Erinija KazlauskienėErika MisiūnienėGiedrė Seselskytė