- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 2-2681-285/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07181-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vita Beleckaitė
atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Laurynui Zinkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. S. patikslintu ieškiniu prašo: 1) atnaujinti procesinį terminą ieškiniui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ panaikinimo, paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių suformuoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); 5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių įregistruoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre; 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių be aukciono leisti parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), I. S.; 8) priteisti iš atsakovės ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 45–55, t. 2).
Ieškovė nurodo, kad 1980 m. balandžio 8 d. ieškovės I. S. (mergautinė pavardė – G.) tėvui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2011 m. vasario 20 d., „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos profsąjungos komiteto ir administracijos išplėstinio posėdžio protokolo Nr. 16b nutarimu, buvo paskirtas žemės sklypas naujai įsteigtame kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia šio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, nėra jokių statinių, pardavimo (privatizavimo). Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba savo atsakymuose nurodė, kad neturi dokumentų, patvirtinančių, kad A. G, iki 2006 m. naudojo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Gamyklos teritorijoje direktoriaus leidimu A. G. buvo leista naudotis žemės namų valdos sklypeliu nuo 1971 m., adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau nurodomas kaip (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra likę A. G. nedidelis medžio lentomis apkaltas vasarnamis, mūrinis rūsys ir vaismedžiai. A. G. savo lėšomis pirko žemes, išlygino duobes, kad galėtų pasistatyti medinį namą ir kitus statinius.
2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyrius atsakyme Nr. 24-2-3305 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo, kad Likviduotų įmonių archyvų skyriuje apie A. G., gimusiam 1922 m. vasario 28 d., gyvenusiam (duomenys neskelbtini), suteiktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), ir už jį mokėtus mokesčius, duomenų nėra.
2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė I. S. kreipėsi į antstolį prašydama konstatuoti faktines aplinkybes, kad žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra išlikę statiniai: lauko rūsys, vasarnamis.
2015 m. rugsėjo 2 d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atsakyme Nr. (3.1.6) KAS-1208 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad nekilnojamojo turto archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas iš adreso (duomenys neskelbtini).
Iš 1973 m. rugpjūčio 26 d. Namų valdos techninės apskaitos bylos ir A. G. išlikusių žemės ir statinių mokėjimų kvitų ir liudijimų matyti, kad minėtas žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai buvo nurodyti adresu (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini).
2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – Skyrius), teikdama papildomus įrodymus, kad A. G. naudojosi šiuo žemės sklypu, ir prašydama leisti A. G. įstatyminei įpėdinei I. S. iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Skyrius 2015 m. spalio 9 d. atsakyme Nr. 8SD-5353-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nurodė, kad nėra pagrindo parduoti I. S. prašomo žemės sklypo.
2015 m. gruodžio 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame pažymėjo, kad I. S. norimas privatizuoti žemės plotas nepatenka į sodininkų bendrijos teritoriją, o kartu su skundu pateikiami dokumentai neįrodo fakto, kad šis žemės plotas A. G. buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas individualiam namui statyti ir už jį įmokėtos įmokos. Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino, kad parduoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti galima tik tuo atveju, jei yra įteisinta asmens nuosavybės teisė į statinius. Nustatyta, kad I. S. norimame privatizuoti žemės plote registruotų statinių nėra.
Ieškovė pabrėžia, kad iš aukščiau pateikiamų rašytinių įrodymų ir kitų išlikusių dokumentų yra akivaizdu, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dabar laisvoji valstybinė žemė), anksčiau buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti.
2016 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 priėmė nutartį, pagal kurią pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmetė, konstatavęs, jog keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Ieškovė nurodo, kad administraciniam teismui nustačius, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, tai savaime neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinio bendrosios kompetencijos teisme ir tai nėra laikoma procesinio termino praleidimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį (b. l. 72–75, t. 2).
Nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė pateikti ieškinį dėl Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. rašto Nr. 8SD-5353-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. lSS-3565-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo turėjo iki 2016 m. sausio 17 d., t. y. per mėnesį nuo šio rašto įteikimo, kuriuo I. S. prašymas buvo atmestas. Ieškovė ieškinyje nenurodo dėl kokių priežasčių nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 paskelbimo delsė pateikti ieškinį Kauno apylinkės teismui, šiuo ieškiniu neprašo atnaujinti praleisto termino ieškiniui pateikti, bei nenurodo jokių aplinkybių, pateisinančių jog terminas pateikti ieškinį buvo praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, todėl taikytina ieškinio senatis.
Atsižvelgiant į valstybinės žemės pardavimą be aukciono reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. raštas Nr. 8SD-5353-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ yra pagrįstas, teisėtas ir parengtas remiantis galiojančiomis teisės normomis. Ieškovės reikalavimai įpareigoti Kauno miesto skyrių suformuoti ir įregistruoti bei be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), paliktini nenagrinėtais, kadangi teismas negali perimti viešojo administravimo funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, įstatymai teismui nesuteikia viešojo administravimo įgalinimų. Atsakovė nurodo, kad ieškovė I. S. nėra priėmusi savo tėvo A. G. palikimo, nėra paskirta jo turto administratore ir į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė turi teisę atstovauti A. G. interesus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės I. S. atstovė advokato padėjėja Vita Beleckaitė (b. l. 7, 80, t. 2) palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas Laurynas Zinkevičius (b. l. 102–103, t. 1) palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovės I. S. (mergautinė pavardė – G.) tėvas A. G. mirė 2011 m. vasario 20 d. (b. l. 13–15, t. 1). 1980 m. balandžio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos vietos profkomiteto ir administracijos išplėstinio posėdžio protokolo Nr. 16b nutarimu ieškovės tėvui A, G,, kaip gamyklos darbuotojui, buvo paskirtas žemės sklypas naujai įsteigtame kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos (b. l. 16–21, t. 1). Ieškovė bei jos sesuo J. K. (b. l. 23–24, t. 1) siekia minėto valstybinės žemės sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo (privatizavimo).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 18 d. rašte „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-316-(9.5) (b. l. 25–26, t. 1) J. K. nurodė, kad 1980 m. balandžio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos vietos profkomiteto ir administracijos išplėstinio posėdžio protokolo Nr. 16b nutarimu ieškovės tėvui A. G. buvo paskirtas žemės sklypas naujai įsteigtame kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, tačiau 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkyje Nr. 406 „Dėl sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“, kuriuo nutarta leisti pirkti sodo sklypą asmenims pagal pridedamą sąrašą, asmens pavarde G. nėra. Duomenų apie adresu (duomenys neskelbtini), A. G. vardu įregistruotus statinius Nacionalinė žemės tarnyba neturi, šiuo adresu esančius statinius ir žemės sklypą šiems statiniams eksploatuoti, valdo tretieji asmenys. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės tėvas A. G. iki 2006 m. naudojo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ir dėl viso to, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo leisti įsigyti sodo žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Likviduotų įmonių archyvų skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 24-2-3305 (b. l. 32, t. 1) ieškovės atstovę informavo, kad Likviduotų įmonių archyvų skyriuje apie A. G. suteiktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir už jį mokėtus mokesčius duomenų nėra. Ieškovė į bylą pateikė A. G. atliktus žemės ir statinių mokėjimų kvitus adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) (b. l. 52–76, t. 1).
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2015 m. rugsėjo 2 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (3.1.6.)KAS-1208 (b. l. 39, t. 1) ieškovės atstovei nurodė, kad nekilnojamojo turto archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje, adresu (duomenys neskelbtini) (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas į (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas iš adreso (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto archyvinės kadastro ir registro duomenų bylos, adresu (duomenys neskelbtini) (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, minėtame sklype esančių ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų gyvenamojo namo 1A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatų ir kiemo statinių adresas (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pirminiais kadastriniais matavimais, atliktais 1973 m. rugpjūčio 15 d. Duomenų apie tai, kad šis adresas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), minėtoje byloje nėra. Ieškovei papildomai pateikus gyvenamojo namo 13A1ž kadastro duomenis (namų valdos techninės apskaitos bylos kopiją, adresu (duomenys neskelbtini)) (b. l. 40–52, t. 1), nustatė, kad šio pastato istoriniai kadastro duomenys buvo pažymėti nekilnojamojo turto archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Iš į bylą pateikto Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1958 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 473 (b. l. 78–81, t. 1) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas buvo suteiktas priimant minėtą sprendimą ir nebuvo keičiamas Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 207 (b. l. 82–86, t. 1) keičiant (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gatvių pavadinimus.
Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą Nr. AK-833 (b. l. 87–88, t. 1) leisti A. G. įstatyminei įpėdinei I. S. iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjusi šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. sprendime „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 8SD-5353-(14.8.7) (b. l. 89–90, t. 1) nurodė, kad nėra pagrindo parduoti I. S. prašomo žemės sklypo. Nesutikdama su minėtu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus atsakymu, ieškovė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-3565-(8.5) (b. l. 91–92, t. 1) nurodė, kad I. S. norimas privatizuoti žemės plotas nepatenka į sodininkų bendrijos teritoriją, o kartu su skundu pateikiami dokumentai neįrodo fakto, kad šis žemės plotas A. G. buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas individualiam namui statyti ir už jį įmokėtos įmokos, be to, norimame privatizuoti žemės plote registruotų statinių nėra.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu – įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 8SD-5353-(14.8.7) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-3565-(8.5), kuriais atsisakyta leisti A. G. įstatyminei įpėdinei I. S. iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 (b. l. 93–95, t. 1) paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti I. S. skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir konstatavo, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Savo ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė 2016 m. liepos 5 d. atliktų kadastrinių matavimų planą (b. l. 109, t. 1) bei antstolio Mareko Petrovskio 2015 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-15-64 (b. l. 33–38, t. 1), kuriame antstolis konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę statiniai: plytų mūro kiemo rūsys, medžio lentomis apkaltas vasarnamis; namo ar jo konstrukcijos dalų nebuvo matyti. Teismas sprendžia, kad iš ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 28–31, t. 1) niekaip nepatvirtina ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovės tėvo naudojimosi ginčo žemės sklypu, kadangi iš pateiktų nuotraukų neaiški nei jų padarymo vieta, nei laikas, nei užfiksuoti žmonės (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tada, kai jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, t. y. aukcione negali būti parduotas valstybinės žemės sklypas, kurį įgyti (nuomoti) turi pirmumo teisę kiti asmenys. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir išaiškinta, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.
Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo (b. l. 12, t. 2) nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo A. G. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3548-713/2017 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurioje I. S. prašo sodo privatizavimo tikslu: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs 2011 m. vasario 20 d., faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. G., mirusio 2011 m. vasario 20 d., mirties faktiškai pradėjusi valdyti priėmė jo dukra I. S.; minėta civilinė byla 2016 m. birželio 16 d. nutartimi yra sustabdyta (b. l. 132–134, 135–138, 153–160, t. 1). Taip pat Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-995-451/2017 dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“, kuriuo prašo pripažinti I. S. tėvui A. G., mirusiam 2011 m. vasario 20 d., nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1p, ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1ž (b. l. 116–123, 145–152, t. 1).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja, nors patikslintame ieškinyje dėsto ir įrodinėja aplinkybes, kad jos tėvas naudojosi ginčo žemės sklypu, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovė siekia įgyvendinti savo pačios, o ne kaip A. G. įpėdinės, materialines subjektines teises. Šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė ginčija atsakovės priimtus individualius administracinius aktus ieškovės atžvilgiu. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. lSS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad parduoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti galima tik tuo atveju, jei yra įteisinta asmens nuosavybės teisė į statinius, t. y. jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro informaciją nustatyta, kad ieškovės I. S. norimame privatizuoti žemės plote registruotų statinių nėra.
Vadovaujantis išdėstytų motyvų visuma, dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių (nesant neginčytinų duomenų apie ieškovės tėvo naudojimąsi ginčo žemės sklypu bei šiame žemės sklype ieškovės vardu įregistruotų statinių), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Teisės departamentui nepritarus taikos sutarties, prieštaraujančios imperatyvioms teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius, normoms, sudarymui su ieškove (b. l. 69–71, t. 2), pripažintina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 8SD-5353-(14.8.7) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-3565-(8.5) panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atmetus ieškovės reikalavimus dėl sprendimų, kuriais atsisakyta leisti A. G. įstatyminei įpėdinei I. S. iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atmestini ir patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus įpareigojimo suformuoti, įregistruoti bei be aukciono leisti parduoti ieškovei valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašė atnaujinti procesinį terminą ieškiniui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ panaikinimo, paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nurodydama, kad administraciniam teismui nustačius, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, tai savaime neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinio bendrosios kompetencijos teisme ir tai nėra laikoma procesinio termino praleidimu.
Atsakovė prieštaravo šiam ieškovės prašymui, motyvuodama tuo, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė pateikti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėjo iki 2016 m. sausio 17 d. Ieškovė ieškinyje nenurodo dėl kokių priežasčių nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 paskelbimo delsė pateikti ieškinį Kauno apylinkės teismui, nenurodo jokių aplinkybių, pateisinančių jog terminas pateikti ieškinį buvo praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, todėl taikytina ieškinio senatis.
Kaip jau nustatyta byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 (b. l. 93–95, t. 1) paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti I. S. skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo ir konstatavo, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. S. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 8SD-5353-(14.8.7) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-3565-(8.5) į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. sausio 8 d., t. y. nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakius priimti I. S. skundą, ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį.
Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo 2016 m. kovo 23 d., ieškovė, nepraleisdama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, 2016 m. balandžio 12 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl ginčo sprendimų panaikinimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė po Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-344-438/2016 paskelbimo delsė pateikti ieškinį Kauno apylinkės teismui, kadangi ieškovė šiuo atveju pasinaudojo apeliacijos teise, ir į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi galutinai išsprendus ginčo teismingumo klausimą, todėl teismas sprendžia, kad procesinis terminas ieškiniui paduoti laikytinas nepraleistu, o atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas.
Teismui nusprendus, kad atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad ieškovė, paduodama patikslintą ieškinį, turėjo sumokėti 246,00 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 12, t. 1), likusios 205,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (b. l. 61–62, t. 2), į bylą nepateikta įrodymų, kad atidėta žyminio mokesčio dalis sumokėta, todėl patikslintą ieškinį atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis (205,00 Eur) priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,33 Eur (b. l. 2, t. 1; b. l. 2, 9, t. 2), todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,33 Eur (trylika eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.