- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2-730/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- V. Vilimavičiaus
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Vilimavičiaus komercinės agentūros ,,Centas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-566-45/2008 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui V. Vilimavičiaus komercinei agentūrai ,,Centas“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,SAAS Capital Management Group“, dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti su atsakovu V. Vilimavičiaus komercine agentūra „Centas“ 2006-03-02 sudarytą rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo 405 550,24 Lt nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo V. Vilimavičiaus komercinės agentūros ,,Centas“ ir V. V. turtą - nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bankuose, neviršijant ieškinio sumos (b. l. 1 - 4).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuodamas V. Vilimavičiaus komercinės agentūros „Centas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises už 405550,24 Lt, o, neužtekus šio turto, nurodė areštuoti V.Vilimavičiaus komercinės agentūros „Centas“ lėšas, esančias bankų sąskaitose, leisdamas mokėti darbo užmokestį bei padengti veiklos sąnaudas (b. l. 67, 68). Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo V. Vilimavičiaus komercinės agentūros „Centas“ suma (405550,24 Lt) didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.). Teismo teigimu, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros principą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Teismo nuomone, nėra galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones V. Vilimavičiaus komercinės agentūros „Centas“ savininko V. V. turtui, nes ieškovas nepateikė V. V. asmens duomenų, todėl ši prašymo dalis netenkintina.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. Vilimavičiaus komercinė agentūra ,,Centas“ prašo panaikinti neteisėtą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nepagrįstą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 72 - 74), motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažeisdamas CPK 12 straipsnyje ir 42 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą rungimosi ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygybės prieš įstatymą principus, dėl ko pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CPK 148 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. B. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, todėl teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, pagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes sužinojęs apie tai, atsakovas galėjo imtis veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešama atsakovui, tačiau išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos pagal dalyvaujančio byloje asmens prašymą, remiantis ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Pažymėtina, jog gali būti taikomos kelios laikinosios apsaugos priemonės, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 1 d., 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų ir tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, didelę ieškinio sumą – 405 550 Lt, į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovas – juridinis asmuo, taip pat į teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006, 2007 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2007), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nepranešęs atsakovui taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir pagrįstai nurodė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apygardos teismo pritaikytas atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, neviršijant ieškinio sumos, nagrinėjamuoju atveju atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį, ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.).
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs atsakovui, areštuodamas atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, nepažeidė įstatymo (CPK 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p., 148 str. 1 d.), ir nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).
Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, o tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį.