- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1199-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07232-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovo S. J. priešieškinį ieškovei A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas S. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.
2. Nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra žinoma ir artima dukroms, čia nėra vaikams svetimų žmonių, atsakovo darbo grafikas sudaro galimybes dukromis rūpintis prieš ugdymo įstaigą ir po jų, todėl dukros, kitaip nei gyvenant su ieškove, nebus paliktos vienos namuose. Nurodo, kad jo ryšys su dukromis yra glaudus, tačiau ieškovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Be to, iš vyresniosios dukters žinučių matyti, kad ieškovė kelia balsą, reikalauja gaminti maistą, tačiau to daryti nemoko. Ieškovės namuose lankosi jos draugas, kurio apsilankymai vyresniajai dukrai nepatinka. Atsakovas nurodo, kad mergaitės ir taip išgyvena sunkų laikotarpį – tėvų skyrybas, o gyvenant pas tėvą, kur nebūtų jokių svetimų žmonių, aplinka būtų pažįstama, joms būtų saugiau ir ramiau. Nustačius laikiną dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu ir nustačius laikiną ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, išnyks išlaikymo skyrimo pagrindas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad dukros jau pusę metų su ja gyvena nuomojamame bute Architektų g. 208-15, Vilniuje, kur jau susiformavusi įprasta ir artima aplinka. Ieškovės teigimu, nustačius mergaičių laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, jos gyventų atsakovo tėvų bute su atsakovo sūnėnu, motina ir neįgaliu tėvu, kuriuo rūpinasi tėvo sutuoktinė, todėl seneliai neturėtų galimybių prižiūrėti vaikų tuo metu, kai atsakovo nebūtų namuose. Atsakovo tėvų butas vaikams būtų nauja gyvenamoji aplinka, kadangi nurodytame bute mergaitės niekada negyveno. Atsakovas su prašymu nustatyti nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą su juo nepateikė įrodymų, kad ieškovė nesuteikia vaikams gerų sąlygų augti ir vystytis, kad nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu būtų pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Ieškovės teigimu, vaikų gyvenamosios vietos keitimas gali daryti neigiamą įtaką jų psichologinei būklei ir raidai, pažeistų vaikų teisę į stabilią aplinką, sukeltų neigiamų išgyvenimų. Nurodė, kad šiuo metu namuose jokie pašaliniai žmonės nesilanko. Jos ir dukrų santykiai itin artimi, ji visą savo dėmesį skiria tik joms, o vien tai, kad šalis sieja konfliktiški santykiai, nesudaro pagrindo nustatyti mergaičių gyvenamąją vietą su atsakovu. Nurodo, kad neketina riboti tėvo ir dukrų bendravimo, neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su dukromis ieškinyje nurodyta tvarka.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir tarnyba) nurodė, kad apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kuriame ji šiuo metu gyvena su dukromis A. ir Ū. J. Tarnybos atstovės vertinimu, būstas švarus, tvarkingas, šviesus, jame yra visi reikalingi patogumai, mergaitėms sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Amelija sakė, kad jai patinka gyventi su mama naujame bute, jame ji jaučiasi saugiau, nes nemato kaip tėvai pykstasi, su mama sutaria gerai, mama yra rūpestinga, gera, su tėčiu taip pat sutaria gerai, susitinka 1-3 kartus per savaitę, važiuoja pramogauti. Ū. sakė, kad dar ne visai priprato prie naujos aplinkos, su abiem tėvais sutaria neblogai, norėtų gyventi su abiem tėvais. Atsakovas tarnybos atstovei nurodė, kad laikinai gyvena pas seserį, tačiau su vaikais gyventų tėvų keturių kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovė apsilankė nurodytame bute, jos vertinimu, būstas tvarkingas, neseniai suremontuotas, vaikams skirti du atskiri kambariai, apstatyti reikiamais baldais, vaikams sudarytos sąlygos augti, ugdytis, svečiuotis. Pateikė išvadą, kad tiek pas motiną, tiek pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos dukroms augti, vystytis, ugdytis, o geriausius vaikų interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl dukrų auklėjimo, ugdymo, bendravimo. Tarnyba išvadoje nurodė, kad šiuo metu nėra būtinumo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes dukros gyvena su motina saugioje aplinkoje, joms sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos, tėvas su vaikais bendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
6. Teismas nurodė, kad su prašymu nepateikta ir byloje nėra duomenų neigiamai apibūdinančių ieškovę, jos elgesį, galimai pradėtus ikiteisminius tyrimus, vaiko teisių specialistų nuomonės apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais ir pan. Pagal atsakovo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad vaikų atžvilgiu ieškovė elgiasi ar gali elgtis netinkamai, kad jos bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, ar gali būti daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai, kad ieškovė piktnaudžiauja savo valdžia vaikams, kad vengia atlikti savo pareigas ar nesudaro vaikams saugių ir jų raidai reikalingų gyvenimo sąlygų. Teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė daro kliūtis (draudžia) atsakovui bendrauti su vaikais.
7. Teismas sprendė, kad šiuo metu vaikai gyvena su motina ir yra jau apsipratę su gyvenamąja vieta, sutiko su ieškove, kad šiuo metu nėra faktinio pagrindo keisti vaikų esamą gyvenamąją vietą.
8. Atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, tačiau konkretūs nurodomi faktai bus analizuojami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant pareikštus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo priežasčių.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino Tarnybos išvadą /nuomonę ir ja pasirėmė, konstatuodamas, kad šiuo metu nėra būtinybės taikyti atsakovo prašomas priemones, nes dukros su mama gyvena saugoje aplinkoje, joms sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Tokie teismo argumentai, atsakovo nuomone, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tarnybos išvados ar nuomonė, net gi priimant galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės, neturi jokios privalomosios galios ir tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl jomis remtis ir grįsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo jokio pagrindo.
9.2. Teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės netinkamą elgesį su dukromis, nėra teisingas. Dukros, apklausinėjamos vaiko teisių apsaugos specialisto, dalyvaujant mamai, tam tikrų aplinkybių ir faktų neminės, bijodamos sukelti ieškovės pyktį ir nepasitenkinimą. Pačios dukros žinutės atsakovui patvirtina, kad ieškovė draudžia dukroms pasakoti tėčiui apie tai, kad pas jas lankosi ieškovės draugas, kad nuolat kelia balsą ir „rėkia“. tam tikrus dalykus daro iš baimės, o ne iš supratimo. Toks auklėjimo būdas kelia grėsmę vaikų psichikai ir normaliam vystymuisi.
9.3. Butas, kuriame gyvena ieškovė su dukromis, yra nuomojamas pagal terminuotą sutartį, kurios terminas tik iki 2019 m. gruodžio 17 d. Lieka nepaneigta tikimybė, kad po šio termino ieškovei ir dukroms teks vėl ieškoti naujo būsto, kas vėl neigiamai paveiks dukras, jų emocinę būklę. Taigi, gyvenamosios vietos ir aplinkos stabilumas, pastovumas, faktiškai dukroms gyvenant su ieškove, nėra garantuotas, todėl pirmos instancijos teismo motyvai, kad vaikai yra apsipratę su gyvenamąja vieta, yra suformuoti iš esmės neatsižvelgus į tai, kad ši gyvenamoji vieta yra laikina.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas į pareiškimą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovui nepateikus jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jo prašymą, teismas teisingai ir pagrįstai rėmėsi Tarnybos išvadoje pateikta informacija, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savo gyvenamojoje vietoje yra sudarę tinkamas sąlygas vaikams augti ir ugdytis, šalių dukros sutaria su abiem tėvais ir su jais bendrauja, tačiau, kadangi šiuo metu vaikai jau gyvena su motina ir yra apsipratę su gyvenamąja vieta, ieškovė užtikrina vaikų teisę į saugias gyvenimo sąlygas ir stabilią aplinką, pasisakė, jog šiuo metu nėra faktinio pagrindo keisti vaikų esamą gyvenamąją vietą. Taigi, skyriaus išvada, priimant skundžiamą nutartį, buvo remtasi kaip vienu iš įrodymų byloje ir teismas nebuvo jos saistomas.
10.2. Atskirajame skunde atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, šiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes interpretuoja išskirtinai savo pozicijos pagrindimui. Atsakovo į bylą pateiktomis susirašinėjimų nuotrupomis iš esmės yra grindžiamas ne tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir apskritai pareikštas priešieškinis, todėl teismas šioje stadijoje neprivalėjo šių įrodymų tirti ir dėl jų pasisakyti.
10.3. Tarnybos išvadoje pateikta vaikų nuomonė išklausyta vos užvedus bylą teisme, mergaitės buvo apklausiamos atskirame kambaryje, ieškovei nedalyvaujant. Taigi, bylos nagrinėjimas dar nepradėtas ir byloje nėra tirtos aplinkybės, ar vaikų nuomonė nėra įtakojama vieno iš tėvų (tėvo/motinos). Todėl aukščiau nurodyti atsakovo argumentai, kad mergaičių nuomonė galimai buvo įtakota mamos, yra nepagrįsti.
10.4. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, ar veiktų priešingai jų interesams. Šalys skyrium gyvena nuo 2018 m. gruodžio mėn. Iki ieškovė nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas dėl to, kad vaikų esama gyvenamoji vieta ir mamos elgesys neatitinka jų interesų, į jokias institucijas nesikreipė. Tad savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas neturi jokių objektyvių įrodymų, nes nei ikiteisminis, nei koks kitas tyrimas ieškovės atžvilgiu nėra pradėtas.
10.5. Ieškovė būtų neabejotinai sutikusi su dukromis likti tame pačiame nuomojamame bute (juo labiau, kad išsinuomoti tvarkingą butą su mažamečiais vaikais yra labai sudėtinga), tačiau tokios galimybės nebuvo – pats atsakovas išsikelti nesutiko.
10.6. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios šeima gyveno nuomojamame bute, atsakovo tėvų bute mergaitės niekada negyveno, taigi joms tai būtų nauja gyvenamoji aplinka. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra analizuojamos šią dieną egzistuojančios aplinkybės. Taigi, tas faktas, kad nuomos sutartis pasibaigs 2019 m. pabaigoje, kas pasak atsakovo, įrodo vaikų gyvenamosios vietos nestabilumą, neturi jokios įtakos sprendžiant laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, juo labiau, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos santykiai, suėjus terminui, bus nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
13. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikinąja apsaugos priemone gali būti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).
15. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
16. Teismo vertinimu, nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai taikytini sprendžiant klausimą ir dėl laikino vaiko gyvenamosios nustatymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertino aplinkybes, kad nėra duomenų apie tai, jog nepilnamečiams vaikams ieškovė nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, piktnaudžiauja savo valdžia vaikams, vengia vykdyti savo, kaip motinos, pareigas, daro vaikams žalą. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė, kad vaikų gyvenimas su ieškove vaikams būtų žalingas, ar kad gyvenamoji vieta, kurioje gyvena ieškovė su vaikais neatitiktų vaikų poreikių, nebūtų užtikrinti jų interesai į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo būtinybė taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kurią taikant dukroms reikėtų keisti gyvenamąją vietą, prisitaikyti prie naujos gyvenamosios aplinkos, naujos gyvenimo tvarkos, kas sukeltų papildomus dukrų psichologinius išgyvenimus, sutrikdytų sąlyginai nusistovėjusią jų gyvenimo tvarką, galimai sukurtų sąlygas kilti naujiems konfliktams tarp šalių dėl bendravimo su dukromis tvarkos.
18. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašto, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, matyti, kad tarnyba taip pat nenustatė nepilnamečių vaikų gyvenimo su ieškove negalimumo, ir (ar) priežasčių, dėl kurių dukrų poreikius labiau atitiktų laikinasis gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu, priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovo pateiktas susirašinėjimas telefonu su dukra A., kuriame ji nurodo, kad ieškovė prašo dukrų daryti namų ruošos darbus. Ieškovo pateiktas vienkartinis atvejis, kai dukra pasiskundė dėl ieškovės elgesio prašant atlikti namų ruošos darbus negali būti laikomas patvirtinančiu ieškovės netinkamą elgesį su dukromis.
20. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštą, kadangi šioje proceso stadijoje teismas negalėjo juo remtis kaip įrodymu. Su nurodytu teiginiu nėra pagrindo sutikti.
21. Visų pirma, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas buvo tik vienu iš įrodymų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas jį vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste ir sprendė, kad jame nurodyti duomenys taip pat neleidžia daryti išvados apie vaikų gyvenimo su ieškove netinkamumą.
22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo. Tačiau draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą. Šis vertinimas, neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1944/2014). Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, prašymo nagrinėjimo metu preliminariai įvertinęs byloje esančių tam tikrų dokumentų reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, neperžengė prašymo ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ribų. Aiškinant nurodytą situaciją atsakovo nurodytu būdu, teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu apskritai negalėtų atsižvelgti į jokius įrodymus, kas, akivaizdu, nesudarytų galimybių tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumo.
23. Pasak atsakovo, gyvenamosios vietos ir aplinkos stabilumas, pastovumas, faktiškai dukroms gyvenant su ieškove nuomojame bute nėra garantuotas, todėl pirmos instancijos teismo motyvai, kad vaikai yra apsipratę su gyvenamąja vieta, yra suformuoti iš esmės neatsižvelgus į tai, kad ši gyvenamoji vieta yra laikina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atsakovo motyvais.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su dukromis terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu gyvena išsinuomotame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė su dukromis gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame, tačiau nuomojamame bute, savaime neleidžia daryti išvados apie tai, kad dukroms gyvenant su ieškove joms nėra garantuotas gyvenamasis būstas. Duomenų, kad ieškovė neturi finansinių galimybių vykdyti iš nuomos sutarties kylančių piniginių įsipareigojimų, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovė praras teisę šį butą išsinuomoti tolimesniam laikotarpiui (CPK 178 str.). Vien atsakovo subjektyvios prielaidos apie galimą gyvenamosios vietos praradimą, nėra pagrindu šias prielaidas pripažinti pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai, atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant laikiną dukrų gyvenamosios vietos nustatymą, taikymo.
25. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą nustatyti laikiną dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu, atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė išvestinį atsakovo prašymą nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukromis tvarką.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.