Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Gruop“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1015-124/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankui, dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas negalėjo vadovautis atsakovo pateiktu balansu, nes jis neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų, jog finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas. Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą.Debitorių sąraše nurodyta, kad UAB „Baltic Transport Group“ skola atsakovui sudaro 143 040,55 Lt, o UAB „Andrada“ – 26 798,32 Lt. Šios skolos įtrauktos ir į 2014 m. rugpjūčio 18 d. balansą kaip per vienerius metus gautinos sumos. Abiems šioms bendrovėms yra iškeltos bankroto bylos, todėl kylą pagrįstų abejonių dėl skolų atgavimo. Skolas pripažinus beviltiškomis, atsakovo turtas žymiai sumažėtų.Kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas yra stabiliai dirbanti įmonė, nes, vadovaujantis viešai prieinama informacija, jis buvo ne kartą patrauktas atsakovu civilinėse bylose dėl skolų priteisimo.

Nesutinka su skundo argumentu, jog balansas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų. Teismui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d. balansas pasirašytas įmonės direktorės. Joks teisės aktas neįpareigoja turėti įmonėje buhalterį. UAB „Vėjelis“ nėra labai didelė bendrovė. Pagal įstatus įmonės direktorius atstovauja įmonę, sudaro sandorius įmonės vardu, turi teisę pasirašyti įmonės dokumentus, taip pat ir balansą.Tai, kad dviem atsakovo debitoriam iškeltos bankroto bylos, nereiškia, jog jų skolos visiškai beviltiškos. UAB „Vėjelis“ svarsto įvairias galimybes dėl skolų atgavimo, įskaitant reikalavimo teisių pardavimą kitiems kreditoriams.Nesutinka su apelianto keliamomis abejonėmis dėl įmonės veiklos stabilumo. Vykdant verslą pasitaiko įvairių nesutarimų su partneriais, todėl nemano, kad ginčai teisme parodo, jog įmonės finansinė padėtis bloga. Iš byloje esančių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, akivaizdu, kad atsakovas yra mokus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Vėjelis“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos daroma išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Svarstant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui UAB „Vėjelis“ bankroto bylą, nustatęs, kad atsakovo pradelstos skolos neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, teigia, kad atsakovo pateiktas balansas neatitiko įstatymo reikalavimų, nustatančių, jog finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas bei buhalteris, iškėlė abejones dėl to, ar atsakovas yra stabiliai dirbanti įmonė. Be to, apelianto teigimu, du atsakovo debitoriai (UAB „Baltic transport group“ ir UAB „Andrada“) yra bankrutuojančios bendrovės, todėl jų skolas pripažinus beviltiškomis, turimas UAB „Vėjelis“ turtas sumažėtų.

Byloje esantys duomenys įrodo, kad UAB „Vėjelis“ turto vertė pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą sudarė 2 293 711 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 694 830 Lt (1 t., 65-66 b. l.). Pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. balansą atsakovo turimo turto vertė siekė 2 450 110 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 564 842 Lt (1 t., 68-69 b. l.). Iš 2014 m. rugpjūčio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė gavo 260 717 Lt pelno (1 t., 70 b. l.). Priešingai nei teigia apeliantas, tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. rugpjūčio 18 d. balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos pasirašyti UAB „Vėjelis“ direktorės I. N., kuri atstovauja įmonę, sudaro sandorius įmonės vardu, turi teisę pasirašyti įmonės dokumentus, taip pat ir balansą bei atsako už jame (balanse) nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitiktų Buhalterinės apskaitos įstatymo ar Finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, todėl nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis UAB „Vėjelis“ balansais.

Iš byloje esančio UAB „Vėjelis“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovo skolos siekia 177 096,20 Lt, iš jų pradelstos – 57 682,63 Lt (1 t., 71-72, 74 b. l.), debitorių skolos – 642 168,15 Lt, iš jų pradelstos – 352 453,94 Lt (1 t., 73, 75 b. l.). VMI pateikė pažymą, patvirtinančia, jog atsakovas yra atsiskaitęs su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais bei turi 3 596,53 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką (1 t., 59 b. l.). Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas paaiškino, kad su UAB „Vėjelis“ 2011 m. gruodžio 13 d. yra sudaręs kredito sutartį dėl 200 000 Lt kredito suteikimo, 2013 m. sausio 29 d. kredito sutartį dėl 700 000 Lt kredito suteikimo, 2014 m. gegužės 22 d. kredito sutartį dėl 60 000 Lt kredito suteikimo bei 2012 m. gegužės 28 d. faktoringo sutartį dėl 320 000 Lt finansavimo. Patvirtino, kad įsipareigojimai pagal paminėtas sutartis yra vykdomi tinkamai, kredito dalys grąžinamos pagal grafikus.

Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad UAB „Vėjelis“ yra moki įmonė, nes atsakovo pradelstos skolos (57 682,63 Lt) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (2 450 110 Lt). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą dėl įmonės finansinės būklės, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nenustatė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų bankroto bylai kelti.

Apelianto skundo argumentai, jog du atsakovo debitoriai yra bankrutuojančios bendrovės, taip pat keliamos abejonės dėl įmonės vykdomos veiklos, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovo neveiklumu ir nestabilumu. Tai, kad du atsakovo debitoriai UAB „Baltic Transport Group“ (143 040,55 Lt skola) ir UAB „Andrada“ (26 798,32 Lt skola) yra bankrutuojančios bendrovės, taip pat nesudaro pagrindo abejoti UAB „Vėjelis“ mokumu. Net ir tuo atveju, jei šių debitorių skolos (iš viso 169 838,87 Lt) būtų pripažintos beviltiškomis ir atsakovo turtas šia suma sumažėtų, pradelstos skolos vis tiek neviršytų pusės į įmonės balanso įrašyto turto vertės.

Pažymėtina, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniu tikslu, ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turimą turtą, pradelstas skolas, vykdomą veiklą ir gaunamą pelną, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti net tikėtiną prielaidą, jog atsakovas UAB „Vėjelis“ yra nemoki įmonė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apelianto atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Vėjelis“ bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.