- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-161-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07540-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 595,68 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. liepos mėn., 3,49 Eur delspinigius, iš viso 599,17 Eur, ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškinys paduotas su trūkumais, ieškovei 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti. Ieškovė nutartimi įpareigota nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, leistiną pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas.
3. Per teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovei nėra žinoma (duomenys neskelbtini) buveinės vieta, todėl ieškinys buvo reiškiamas pagal paskutinę žinomą buveinės vietą ir turto buvimo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini); ieškovė negali nurodyti kitos (duomenys neskelbtini) buveinės vietos. Prašė leisti ieškovei savo lėšomis procesinius dokumentus atsakovei įteikti per antstolį; nepavykus procesinių dokumentų įteikti per antstolį, procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo palikti nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, jog ieškovė nutartimi dėl trūkumų šalinimo buvo įpareigota nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, leistiną pagal CPK nuostatas, tačiau ieškovė nenurodė atsakovės registruoto buveinės adreso. Pabrėžė, kad atsakovė yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, duomenų apie tai, jog atsakovė turėtų registruotą buveinės adresą, pagal kurį byla būtų teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, byloje nėra pateikta.
6. Pažymėjo, kad ieškovei šioje byloje atstovauja advokatas, jis turėtų užtikrinti teisminio proceso tinkamumą, teismui pateikdamas tikrus duomenis apie atsakovės, juridinio asmens, buveinės vietą.
7. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad bylos šalys būtų susitarusios dėl teritorinio teismingumo pakeitimo ir nustačiusios, kad visi šalių ginčai sprendžiami Klaipėdos apylinkės teisme (CPK 32 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės nemokėjimo už jai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją. Atsakovė Lietuvos Respublikoje turi turto, prievolė kilo ir turi būti įvykdyta Lietuvoje.
8.2. Atsakovė yra Jungtinės Karalystės įmonė, todėl teismingumui nustatyti turėtų būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), nes Jungtinė Karalystė dar neišstojo iš Europos Sąjungos ir ji nėra denonsavusi Reglamento Nr. 1215/2012.
8.3. Ieškovė paslaugas suteikė Lietuvos Respublikoje, nes šilumą tiekė atsakovės turtui, esančiam Lietuvos Respublikoje, todėl ši byla teisminga Lietuvos teismams.
8.4. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl teismingumo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp bylos ir Lietuvos Respublikos yra daug glaudesnis ryšys nei tarp bylos ir Jungtinės Karalystės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla teisminga užsienio teismui, t. y. kad ieškovė turi kreiptis su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo į teismą pagal atsakovės registruotos buveinės adresą.
8.5. Klaipėdos apylinkės teismas, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatydamas trūkumus, nesprendė ir nenurodė trūkumų dėl tarptautinio civilinių bylų teismingumo, todėl skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, nes trūkumų šalinimo dalykas nebuvo tarptautinio teismingumo klausimo sprendimas. Atsakovė tinkamai įvykdė 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį dėl trūkumų, prašė teismo leisti procesinius dokumentus įteikti per antstolį, taigi pasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdą, ką ir buvo įpareigojęs padaryti teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje. Todėl ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas nutarė palikti nenagrinėtą ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės nemokėjimo už jai nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją. Byloje yra kilęs teismų jurisdikcijos nagrinėti šį kilusį ginčą klausimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
14. CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 595,68 Eur skolą už šilumos energiją, 3,49 Eur delspinigius ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nutartimi dėl trūkumų šalinimo buvo įpareigota nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, leistiną pagal CPK nuostatas, tačiau ieškovė nenurodė atsakovės registruoto buveinės adreso; atsakovė yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, duomenų apie tai, jog atsakovė turėtų registruotą buveinės adresą, pagal kurį byla būtų teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, byloje nėra pateikta. Teismas nusprendė, kad kadangi byloje nėra duomenų, kad bylos šalys būtų susitarusios dėl teritorinio teismingumo pakeitimo ir nustačiusios, kad visi šalių ginčai sprendžiami Klaipėdos apylinkės teisme, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
16. Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jame nurodė, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla teisminga užsienio teismui, t. y. kad ieškovė turi kreiptis su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo į teismą pagal atsakovės registruotos buveinės adresą. Ieškovė paslaugas suteikė Lietuvos Respublikoje, nes šilumą tiekė atsakovės turtui, esančiam Lietuvos Respublikoje, todėl ši byla teisminga Lietuvos teismams. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl teismingumo. Nurodo, jog tarp bylos ir Lietuvos Respublikos yra daug glaudesnis ryšys, nei tarp bylos ir Jungtinės Karalystės. Klaipėdos apylinkės teismas, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatydamas trūkumus, nesprendė ir nenurodė trūkumų dėl tarptautinio civilinių bylų teismingumo, todėl skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, nes trūkumų šalinimo dalykas nebuvo tarptautinio teismingumo klausimo sprendimas. Atsakovė tinkamai įvykdė 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį dėl trūkumų, prašė teismo leisti procesinius dokumentus įteikti per antstolį, taigi pasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdą, ką ir buvo įpareigojęs padaryti teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje. Apeliantė teigia, jog ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, todėl dėl minėta nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepasisakytina.
18. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką, o tais atvejais, kai ieškiniu pareiškiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 punktas).
20. Taigi, jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
21. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad nors Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš Europos Sąjungos, bet pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais taikomi šie aktai ar nuostatos: a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.
22. Pažymėtina, jog jei atsakovės buveinė yra ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 6 straipsnio 1 dalį bylos teismingumas jos atžvilgiu nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos vidaus teisę, o konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas teismingumo taisykles. CPK 783 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. CPK 787 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.
23. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl atsakovės skolos už jai nuosavybės teise priklausančiam butui sutiektą šilumos energiją. Ieškovė paslaugas suteikė Lietuvos Respublikoje, nes šilumą tiekė atsakovės turtui, esančiam Lietuvos Respublikoje. Tai lemia išvadą, kad atsakovės atžvilgiu yra teisinis pagrindas konstatuoti esant Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintą pagrindą Lietuvos teismams nagrinėti ieškovės ieškinį atsakovei bendrovei (duomenys neskelbtini).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams (CPK 787 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Remdamasis anksčiau nurodytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrąsias nuostatas, kuriomis reglamentuojamas tarptautinis civilinis procesas, ir nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinama nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.