Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: M. P., F. O., L. G. ir V. S., nustatė,

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 4 437 Eur už aplinkai padarytą žalą.Ieškovas nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 34, pagal kurį leidžiama kirsti 1 tuopą ir genėti 20 tuopų. Tretieji asmenys M. P. ir F. O. nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos iki 2011 m. balandžio 12, veikdami kartu, T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturint šiems darbams nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 26 žalias tuopas. Civilinė atsakomybė kyla Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, nes neteisėto medžių kirtimo darbus M. P. vykdė darbus darbdavio, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio atstovų (duomenys neskelbtini) seniūno V. S. ir (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojos L. G. nurodymu. Atsakovės darbuotojai ne tik davė žodinį neteisėtą nurodymą kirsti daugiau medžių nei nurodyta Leidime, bet ir nesiėmė tinkamų veiksmų prižiūrėti ir tvarkyti želdinius, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors žemės sklypas nuosavybės teise priklausė T. G., atsakovei tai nebuvo žinoma, nors ji ir turėjo pareigą tai žinoti, todėl ji turėjo imtis visų priemonių tinkamai atlikti įstatymų numatytas pareigas. Atsakovė neprižiūrėjo, kaip yra vykdomi kirtimo darbai, nesustabdė neteisėto tuopų kirtimo, todėl neteisėtai buvo nukirstos sveikos 26 tuopos. Pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimu Nr. 343, 7 p. („kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą“), Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 9 p. („saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau - Leidimas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime“) bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T3-139 patvirtintų Vilniaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklių 8 p. („saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, iškirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti galima tik turint specialų savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Želdinių kirtimas ar kitoks pertvarkymas be leidimo laikomas savavališku“) reikalavimai. Neteisėtai nukirstos 26 žalios tuopos priskiriamos saugotiniems medžiams, vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, 3.4 bei 3.10 punktais.Ieškovas nurodė, kad Vilniaus RAAD žalos paskaičiavime įvertinta žala aplinkai neteisėtai nukirtus 26 žalias tuopas, skaičiuojant pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 (žalos padarymo metu galiojusi redakcija) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kuriuose yra įvertinta tai, kad neteisėtai nukirtus medžius, tam tikroje teritorijoje nelieka dalies orą valančių elementų, pabloginama tai vietovei būdingo biotipo dalis ir kitos aplinkybės. Ieškovas pažymi, kad neteisėtai nukirstos tuopos buvo augantys perspektyvūs medžiai, atliekantys šiems aplinkos komponentams būdingas funkcijas: valantys orą formuojantys kraštovaizdį, turintys reikšmės tos teritorijos gyvūnų, paukščių bei vabzdžių populiacijai.Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nepripažino didelės žalos aplinkai padarymo fakto, didelė žala aplinkai nepadaryta. Liudytojai parodė, kad medžių būklė buvo avarinė. Pagal fotonuotraukas galima spręsti, kad medžiai buvo papuvę. šio ieškinio pagrindas bei reikalavimas išliko ir yra tapatus baudžiamojoje byloje pagal civilinio ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštiems reikalavimams atsakovei dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris yra visiems privalomas. Ieškovas pakartotinai reiškia tapatų reikalavimą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.Tretieji asmenys M. P. ir F. O. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagal CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje dėl išteisinimo motyvų pagal BK 270 str. 1 d. pasisakyta plačiau - pagal BK 270 str. 1 d. M. P. ir F. O. išteisinti ne tik dėl to, kad nepadaryta didelė žala gamtai, t.y. nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, bet ir kad padaryta žala, tame tarpe ir turtinė, apskaičiuota netinkamai, nes „Vilniaus rajono savivaldybės komisija konstatavo, kad praktiškai visi (duomenys neskelbtini), augantys medžiai yra avarinės būsenos, keliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nieko nepagrįsti“.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 4 437 Eur žalai atlyginti.Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 34, pagal kurį leidžiama kirsti 1 tuopą ir genėti 20 tuopų (duomenys neskelbtini). M. P., padedant F. O., medžius (duomenys neskelbtini), pjovė (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojos J. G. pavedimu, susitaręs su seniūnu, kad nupjautus medžius pasiims kaip atlygį už darbą. Tai konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-149-2014 (civilinės bylos Nr. 2-3230-341/2014 lapai 22-28), ginčo dėl šios aplinkybės nėra.Nupjautų tuopų skaičiaus – 32 vnt., tačiau atsakovė ir tretieji asmenys nesutinka, kad iš jų 26 tuopos buvo sveiki medžiai, todėl jie daro išvadą, jog žala aplinkai nebuvo padaryta ar apskaičiuota netinkamai.Iš civilinėje byloje Nr. 2-3230-341/2014 esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad T. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytos specialios naudojimo sąlygos – Saugotini medžiai ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Visi iškirsti medžiai buvo saugotini, todėl juos kirsti galima tik turint leidimą. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju 31 medis buvo iškirstas neteisėtai, nes leidimas išduotas kirsti tik 1 tuopą. Labiau tikėtina, kad toks didelis kiekis saugotinų ir ilgamečių tuopų iškirtimas daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl ieškovas pagrįstai argumentuoja, kad žala aplinkai yra padaryta. Byloje nėra duomenų, kad aplinkos būklė atkurta iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti žalą ir jos dydį grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Iš žalos aplinkai paskaičiavimų (civilinės bylos Nr. 2-3230-341/2014 lapas 4) matyti, kad žala apskaičiuota už nukirstus 26 medžius – tuopas, taikant 10 ct įkainį - minimalus įkainis, kuris taikomas I grupės želdiniams (priskiriama tuopa, išskyrus tuopas, išvardintas II grupėje). L. T. A. patvirtino, kad buvo žala apskaičiuota ne už visas neteisėtai iškirstas tuopas, o 26 tuopas, kurios buvo sveikos atsižvelgiant į jų kamienus. Tai pagrindžia ir Įvykio vietos apžiūros protokolas su pridedamomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad nukirsta 32 medžiai ir tik mažesnė jų dalis yra su medienos išretėjimo, suminkštėjimo (puvimo) požymiais (baudžiamoji byla Nr. 1-60-269/2013).Teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, jog netinkamai atlikti paskaičiavimai ir ieškinį paliko nenagrinėtą (ginčas iš esmės neišnagrinėtas) ieškovas vėliau negali paskaičiavimų tikslinti, konkretizuojant jų pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovas iš esmės tinkamai patikslino, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis ir kokiais teisės aktais vadovaujantis skaičiuotina žala. Civilinė atsakomybė kyla Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, nes M. P. vykdė darbus darbdavio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nurodymu, t.y. vykdant šios administracijos struktūrinio padalinio - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojos L. G. nurodymu (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu (nekontroliavo atliekamų medžių kirtimo darbų) ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (paprastai medžių kirtimas yra pavojingas darbas, kurį atlikti turi kvalifikuoti asmenys), todėl buvo nukirsta daugiau medžių nei leista, atitinkamai konstatuotina, kad yra priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.Apeliantas nurodė, kad teismas netiksliai nustatė nupjautų tuopų skaičių – 32 vnt., nes ieškovo 2017-01-09 paaiškinimuose užfiksuota 35 nukirstų medžių kelmai.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti žalą ir jos dydį grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad T. A. 2011-05-17 aktu apskaičiuodamas žala vadovavosi ne tik minėtu aktu, bet ir 2002-12-10 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8.1. lentele. Akto surašymo metu minėtos lentelės iš viso nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad taisyklėse nurodyti normatyvai negalėtų būti taikomi taisyklės reglamentuoja apvalios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką miškuose. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendyje taip pat konstatavo, kad žala realiai negalėjo atsirasti, kadangi praktiškai visi medžiai yra avarinės būsenos, keliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad 26 nupjautų tuopų kelmai yra su akivaizdžiais puvimo požymiais, todėl atkuriamos vertės įkainiai pagal taisykles turėjo būti mažinami.Ieškovo pateiktas įrodymas žalos paskaičiavimo aktas yra nepatikimas įrodymas, nes nėra duomenų, kad matuotojui T. A. suteikta reikiama kvalifikacija, buvo vadovaujamasi normatyvais, kurie netaikomi ne miške augantiems medžiams.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu M. P. ir F. O. išteisinti ir pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nesant įrodymų, kad atsakovų samdyti darbuotojai padarė nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad žala atsirado ne dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kaltės.Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad žala buvo apskaičiuota už nukirstas 26 tuopas, nors buvo nukirsta daugiau – 32 medžiai. Aplinkybė, kad nesutampa nukirstų medžių skaičius, nereikšminga. Likę medžiai su puvimo požymiais neįtraukti į paskaičiavimą, nors galėjo būti įtraukti taikant mažinimo koeficientą.Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagrįstai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais ir abejoti specialisto T. A. kvalifikaciją, parodymais ir paskaičiavimais.Sprendime konstatuota, kad medžiai kirsti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojos L. G. nurodymu, todėl atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu (nekontroliavo atliekamų medžių kirtimų darbų), todėl buvo nukirsta daugiau medžių negu išduota leidimų.Aplinkybė, kad teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, jog netinkamai atlikti paskaičiavimai, nereiškia, jog ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas negali vėliau negali paskaičiavimų tikslinti, konkretizuojant jų pagrįstumą ir teisėtumą.Tretieji asmenys M. P. ir F. O. prašė apeliacinį skundą atmesti, nes M. P. ir F. O. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtų 2014-06-04 galutiniu nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-285-149-2014) dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų (neteisėtų) veikų yra pilnai išteisinti, kadangi neįrodyta jų kaltė ir dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nepadaryta nusikalstama veika. Vadinasi, neatsirado neigiamos pasekmės (žala), kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Išteisinamuoju nuosprendžiu padarytos išvados, paneigia CK 6.248 str. 1 d. įtvirtintą (skolininko) kaltės prezumpcijos nuostatą.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi spėlionėmis, prielaidomis, klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes. Faktas, kad tretieji asmenys M. P. ir F. O. nukirto 26 vnt. tuopų civilinėje byloje ir padarė žalą, civilinėje byloje liko neįrodytas. Civilinėje teisėje nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakovas laikomas nekaltu iki tol, kol CPK 177 str. 2 d. numatytomis priemonėmis nebus įrodytas jo neteisėtų veiksmų padarymo faktas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiųjų asmenų M. P. ir F. O. prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų. Prejudicinę reikšmę M. P. ir F. O. teisėms turi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3230-341/2014, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareikštas M. P. ir F. O. ieškinys buvo atmestas. Dabartinėje civilinėje byloje Nr. 2-1084-592/2017 tretieji asmenys M. P. ir F. O. buvo priversti gintis nuo pareikštų reikalavimų nepaisant jų atžvilgio priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3230-341/2014.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje bylojeNr.e3K-3-50-916/2018).

Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3230-341/2014 pagal ieškovo VRAAD ieškinį atsakovams M. P. ir F. O. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teismas įsiteisėjusiame 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime konstatavo, kad „išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad M. P. medžius kirto vykdydamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų nurodymus; kitokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.Taigi įrodžius, kad atsakovams nukirtus atitinkamą kiekį tuopų, aplinkai buvo padaryta žala, tačiau šiuos darbus atliekant pagal darbo sutartį, atsakyti turi darbdavys, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (ar jos struktūrinis padalinys - (duomenys neskelbtini) seniūnija).”Baudžiamojoje byloje, kurioje M. P. ir F. O. buvo kaltinami pagal BK 178 str. („Vagystė“) ir 270 str. („Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo ... naudojimo taisyklių pažeidimas”), Vilniaus apygardos teismo 2014-06-04 nuosprendyje kolegija nustatė, kad M. P., padedant F. O., vykdė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei jo pavaduotojos nurodymus, pašalinti senus ir avarinės būsenos medžius, jie ne tik nežinojo, bet negalėjo ir neturėjo žinoti, kad veikia neteisėtai, todėl jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 1 d., būtinųjų požymių. Taigi, Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje dėl išteisinimo motyvų pagal BK 270 str. pasisakyta plačiau - pagal BK 270 str. 1 d. jie išteisinti ne tik dėl to, jog nepadaryta didelė žala gamtai (kaip nurodo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime). Kaip minėta, M. P. bei F. O. išteisinti ir pagal LR BK 178 str. 1 d., nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Be to, nuosprendyje taip pat pažymėta, kad „Vilniaus rajono savivaldybės komisija konstatavo, kad praktiškai visi (duomenys neskelbtini), augantys medžiai yra avarinės būsenos, keliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei ir todėl civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai atmestini, kaip niekuo nepagrįsti, kadangi žala realiai galėjo atsirasti, būtent dėl Vilniaus r. savivaldybės institucijų neveikimo“ (nuosprendžio 12 lapas).Be to, 2014-06-04 nuosprendyje nurodyta: „Taigi įstatymas numato vienintelį atvejį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu – kai kaltinamojo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-12 nuosprendžiu M. P. ir F. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus civilinį ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje Lietuvos Respublikos BPK teisės normų nepažeidė.“Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nepaneigtas faktas, kad 26 sveikos tuopos buvo nukirstos be atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos padalinio (duomenys neskelbtini) seniūnijos vadovų nurodymo. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas prejudicinis faktas, ar padaryta žala aplinkai LR Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies aspektu ir šiuo pagrindu ieškinys nenagrinėtas. Be to, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).Teisėjų kolegijos nuomone, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės rūšys pagal savo prigimtį yra skirtingos, todėl civilinėje byloje vertinant įrodymus dėl nukirstų tuopų būklės ir nustatant aplinkybę, ar nukristi medžiai buvo sveiki, pakanka vadovautis tikimybių pusiausvyros principu.

Iš karto po įvykio 2011 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame apžiūros protokole, esančiame baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-269/2013, yra užfiksuoti iš viso 35 nukirsti medžių kelmai, iš jų užfiksuoti ir „nulaužto ir apipjaustyto medžio kamienas“ ar „medžių alėjoj apipjauto medžio bendras vaizdas“ ir pan. 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-269/2013 įvertinti protokole užfiksuoti įrodymai: „iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad yra nukirstų 32 medžių - tuopos, iš kurių - žalios buvo-26, o likusieji 6 vnt.- buvo sausos ir dėl kurių nukentėjusysis pretenzijų neturi.“ Šis patikimas įrodymas niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad 26 žalios tuopos buvo su puvimo požymiais nepatenkinamos būklės ir yra pagrindas mažinti atkuriamosios vertės įkainius.Trečiojo asmens L. P., liudytojos L. B. parodymai, kad medžiai buvo su puvimo požymiais, pažeisti nepaneigia aplinkybės, kad iš nukirstų 35 medžių 26 medžiai buvo sveiki. Dėl suinteresuotumo šių asmenų parodymai nėra patikimas įrodymas.Pagrįstas ieškovo argumentas, jog užfiksuota daugiau nupjautų medžių, tačiau žala gamtai paskaičiuota ne už visas neteisėtai iškirstas tuopas, o 26 tuopas, kurios buvo sveikos atsižvelgiant į ji kamienus. Kolegijos vertinimu, abejonių dėl nukirstų sveikų medžių skaičiaus nekyla.LR Želdynų įstatymo 26 straipsnis nustato, kad apskaičiuojant atkuriamąją vertę atsižvelgiama į medžio ir krūmo rūšį, skersmenį ir amžių (medžių), taip pat į želdinių būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę, socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas ir kitus veiksnius. Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodiką ir vertės įkainius nustato Aplinkos ministerija.Žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kurie taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 26 straipsnio 3 dalimi.Žala aplinkai paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintais įkainiais ir taikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8.1 lentelėje patvirtintą metodiką. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad žalos paskaičiavimo akto surašymo metu 2011-05-17 nurodytos lentelės nebuvo. Lentelė kaip tesės akto sudėtinė dalis įsigaliojo kartu su įsakymu. Kitų apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių nėra.Kaip teigia ieškovas, neteisėtai nukirstos tuopos buvo augantys perspektyvūs medžiai, atliekantys šiems aplinkos komponentams būdingas funkcijas: valantys orą, formuojantys kraštovaizdį, turintys reikšmės tos teritorijos gyvūnų, paukščių bei vabzdžių populiacijai. Žala aplinkai yra akivaizdi. Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus (LR Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).Žalos paskaičiavimą vykdė pareigūnas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius T. A., vykdantis valstybiną aplinkos apsaugos kontrolę, todėl preziumuojama, kad jis turėjo teisę, išsilavinimą bei kvalifikaciją apskaičiuoti žalą aplinkai.Trečiųjų asmenų M. P. ir F. O. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė šių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nenagrinėjamas, nes tretieji asmenys neskundė pirmosios instancijos sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.