Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant ieškovo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei G. M., atsakovų M. P. (M. P.) ir F. O. (F. O.) atstovui advokatui Tadeušui Gudzinskiui (Tadeuš Gudzinski),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams M. P. ir F. O. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-269/2013 M. P. ir F. O. pripažino kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., o dėl BK 270 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos - išteisino. Vilniaus rajono apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, jog būtent M. P. ir F. O. „<...> kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neturėdami tam leidimo, tyčia iškirsdami T. G. priklausančiame žemės sklype 26 tuopas ir pasisavindami 25 tuopų medieną, slaptai pagrobė svetimą turtą ir padarė žalą nukentėjusiajam ir aplinkai“. Vilniaus apygardos teismas 2014-06-04 nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-149/2014 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nuosprendį ir M. P. bei F. O. išteisino pagal BK 178 str. 1 d ir BK 270 str. 1 d. Pažymėjo, kad nors Vilniaus apygardos teismas ir išteisino atsakovus dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau konstatavo faktines aplinkybes, jog būtent „<...> M. P., padedant F. O., medžius (duomenys neskelbtini), pjovė (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojos J. G. pavedimu, susitaręs su seniūnu, kad nupjautus medžius pasiims kaip atlygį už darbą“. Teigia, jog teismai neginčijamai nustatė, jog atsakovai kirto saugotinus medžius, neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo ir padarė žalą aplinkai. Nurodo, jog neteisėtais M. P. ir F. O. veiksmais buvo padaryta 15320 Lt žala aplinkai. Ji apskaičiuota, vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-16-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Papildomai paaiškino, kad 2011-05-17 žalos aplinkai paskaičiavime įvertinta žala aplinkai neteisėtai nukirtus 26 žalias tuopas, skaičiuojant pagal nukirstų medžių parametrus: kamieno skersmenį (cm) 1,3 m. aukštyje. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas metodikas. Būtent metodikose (šiuo konkrečiu atveju - Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose) skaitine išraiška nurodyta, kokio dydžio žala aplinkai padaroma, įskaičiuojant visus pažeistus aplinkos elementus. Nustačius, jog minėtame žemės sklype buvo neteisėtai iškirstos 26 žalios tuopos, žala aplinkai buvo skaičiuojama vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kuriuose jau yra įvertinta tai, kad neteisėtai nukirtus medžius, tam tikroje teritorijoje nelieka dalies aplinkos orą valančių elementų, pabloginama tai vietovei būdingo biotopo dalis ir kt. Teigia, jog nukirstos 26 žalios tuopos buvo augantys perspektyvūs medžiai, atliekantys šiems aplinkos komponentams būdingas funkcijas: valantys orą, formuojantys kraštovaizdį, turintys reikšmės tos teritorijos gyvūnų, paukščių bei vabzdžių populiacijai. Iškirtus didelį kiekį tam tikroje teritorijoje augusių perspektyvių medžių, neabejotinai pakito tos teritorijos aplinka, buvo iškreiptos jos ekosistemos funkcijos. Skaičiuojant žalą aplinkai, neteisėtai nukirtus 26 žalias tuopas, medžiai buvo įvertinti kaip geros būklės želdiniai. Žalos aplinkai paskaičiavime nurodyti neteisėtai nupjautų žalių paprastųjų tuopų kamienų skersmenys 1,3 m aukštyje, kuriuos susumavus - 1532 cm. Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priede esančiame Lietuvoje augančių medžių sąraše pagal grupes paprastoji tuopa priskiriama I grupės medžiams. Pagal Želdimų atkuriamosios vertės įkainių 2 p., I grupės medžių atkuriamosios vertės įkainiai yra 10 litų už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą. Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 (žalos padarymo metu galiojusi redakcija) 14 punkto nuostatomis, t. y. 1532 cm x 10 Lt/cm = 15320 Lt.

Kadangi gera valia atsakovai aplinkai padarytos žalos neatlygino, vadovaudamasis CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir F. O. 15320 Lt už aplinkai padarytą žalą.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas neteisingai nustatė padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovo paskaičiavimai kelmų skersmenys perskaičiuoti į kamienų skersmenis 1.3 m. aukštyje vadovaujantis 2002-12-10 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8.1 lentele, tačiau pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 2014-02-14 aplinkos viceministro raštą Nr. (12-1 )-D8-1 193 aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintose Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse pateikti 8 medžių rūšių normatyvai negali būti taikomi, norint apskaičiuoti ne miške augusių medžių tūrį. Daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai vadovavosi aukščiau paminėtomis Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis ir neteisingai nustatė žalos dydį. Be to, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad nėra pagrindo tikėti T. A. parodymams, kuriose jis teigia, jog visi 26 medžiai buvo žali, sveiki. Kolegija vertino liudytojų V. V., L. B., M. P. parodymus, fotolentelėje esančių nupjautų medžio kelmų nuotraukas su akivaizdžiais puvimo požymiais (t.l, b.l. 66-77). Ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais, remiantis išnagrinėtos atsakovų atžvilgiu baudžiamosios bylos medžiaga. Kad atsakovai iškirto sveikas (žalias) tuopas grindžia įvykio apžiūros protokolu (dėl neteisėtų veiksmų); teigia, jog įrodymų, kad tuopos buvo pažeistos, nėra. Mano, kad žala paskaičiuota tinkamai; papildomo perskaičiavimo neatliko.

Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad T. G. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 6,7500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-13). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios sklypų naudojimo sąlygos – saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje.

Į bylą pateiktas 2011-03-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus (skyriaus vedėjos L. B.) Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal pateiktą prašymą leidžiama (duomenys neskelbtini) seniūnijai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kirsti ir genėti medžius, t.y. kirsti 1 tuopą (69 skersmens) bei genėti 20 tuopų (įvairaus diametro skersmens); leidimas galioja vienerius metus nuo jo išdavimo (b.l. 3).

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-60-269/2013 matyti, jog gavus T. G. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; M. P. ir F. O. buvo kaltinami, kad jie laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos – iki balandžio mėnesio 12 d., 9 val., veikdami kartu (duomenys neskelbtini) T. G. priklausančiame žemės sklype, neteisėtai nupjovė 26 žalias tuopas, pagrobė 25 tuopas, kurių tūris 98,414 m³, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo taisykles, t.y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-01-06 įsakymu Nr. D1-4 „Dėl 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintos „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos“ pakeitimo; 2008-06-26 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“ 2.2 punkto reikalavimus, padarė didelės, 15320 Lt, vertės žalą aplinkai, t. y. kaip padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 1 d., 270 str. 1 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-13 nuosprendžiu M. P. ir F. O. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., o pagal Lietuvos BK 270 str. 1 d. (redakcija Nr.X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945) išteisino; Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį dėl 15320 Lt turtinės žalos paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas 2014-06-04 nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nuosprendį panaikino ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo M. P. bei F. O. išteisino pagal LR 178 str. 1 d., nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal LR BK 270 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, o T. G. civilinį ieškinį atmetė.

Pagrįsdamas aplinkai padarytos žalos dydį, ieškovas pateikė Vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus T. A. 2011-05-17 žalos aplinkai paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog savavališkai nukirtus 26 žalias tuopas privačiame žemės ūkio paskirties sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas nuostolių dydis 15320 Lt (paskaičiavimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“; kelmų skersmenys perskaičiuoti į kamienų skersmenis 1,3 m aukštyje, vadovaujantis 2002-12-10 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8.1 lentele) (b.l. 4). Taip pat pateikė 2013-02-22 R. Š. (turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą Žemės ūkio universitete, Miškų fakultete) paskaičiavimą (atliktą T. G. prašymu), kuriame nurodyta, jog pagal pateiktus kelmų matmenis nustatytas nukirstų medžių tūris – 130,15 ktm (pavogtų medžių tūris 122,71 ktm., nepavogto medžio tūris 7,44 ktm) (b.l. 5-8).

Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje ieškovas civilinį ieškinį buvo pareiškęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, o šioje civilinėje byloje reikalavimai reiškiami fiziniams asmenims M. P. bei F. O..

CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo (CK 6.246-6.249 str.).

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog ieškinį grindžia įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-269/2013, bei joje priimtais nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis; papildomų įrodymų neteiks. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-13 nuosprendis panaikintas aukštesnės instancijos nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo remtis jame nustatytais faktais, kaip turinčiais prejudicinę reikšmę.

Tuo tarpu minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje kolegija nustatė, kad M. P., padedant F. O., vykdė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei jo pavaduotojos nurodymus, pašalinti senus ir avarinės būsenos medžius, jie ne tik nežinojo, bet negalėjo ir neturėjo žinoti, kad veikia neteisėtai, todėl jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 1 d., būtinųjų požymių. Taigi, Vilniaus aygardos teismo nuosprendyje dėl išteisinimo motyvų pagal BK 270 str. pasisakyta plačiau - pagal BK 270 str. 1 d. jie išteisinti ne tik dėl to, jog nepadaryta didelė žala gamtai (kaip nurodo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime). Kaip minėta, M. P. bei F. O. išteisinti ir pagal LR BK 178 str. 1 d., nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Be to, nuosprendyje taip pat pažymėta, kad „Vilniaus rajono savivaldybės komisija konstatavo, kad praktiškai visi (duomenys neskelbtini), augantys medžiai yra avarinės būsenos, keliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei ir todėl civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai atmestini, kaip niekuo nepagrįsti, kadangi žala realiai galėjo atsirasti, būtent dėl Vilniaus r. savivaldybės institucijų neveikimo“ (nuosprendžio 12 lapas).

Baudžiamosios bylos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas su M. P. 2011-01-24 sudarė darbo sutartį teritorijos tvarkymo darbams atlikti; atsakovas buvo priimtas dirbti nuo 2011-01-25 iki 2011-03-25, tačiau sutartis pratęsta iki 2011-04-22 (baudž. bylos Nr. 1-60-269/2013, 1 t., b.l. 83-84, 3 t., b.l. 88-91).

Pagal CK 6.264 str. 1 d. - samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Kaip minėta, išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad M. P. medžius kirto vykdydamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų nurodymus; kitokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.

Taigi įrodžius, kad atsakovams nukirtus atitinkamą kiekį tuopų, aplinkai buvo padaryta žala, tačiau šiuos darbus atliekant pagal darbo sutartį, atsakyti turi darbdavys, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (ar jos struktūrinis padalinys - (duomenys neskelbtini) seniūnija).

Ieškovo atstovė posėdžio metu atsisakė pakeisti atsakovą kitu asmeniu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys atsakovų atžvilgiu nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai šioje byloje patyrė po 1500 Lt išlaidų advokatui (už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą) (b.l. 51-52). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovams priteistina po 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovams M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir F. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.