- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-606-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00193-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., K. B.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verbesta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verbesta“ patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys K. B., D. B., antstolė A. R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko K. B. turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. B., sutuoktinės D. B. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės D. B. vardu registruoto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini): pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolė skolininkui K. B. pasiūlė per dvidešimt dienų nuo patvarkymo surašymo dienos (2019 m. spalio 17 d.) pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas iki šios dienos tokio sutikimo antstolei nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso: ½ darbo užmokesčio, mokamo skolininko sutuoktinei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto D. B. vardu; ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. B. vardu; ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. B. vardu; ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. B. vardu; ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. B. vardu; ½ dalis žemės sklypo, esančio
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. B. vardu. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1.Skolininkas K. B. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu D. B..
3.2.Vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pinigines lėšas.
3.3.Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo,
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo D. B. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo UAB „Verbesta“ pareiškimą atmesti. Skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių skolininko K. B. ir suinteresuoto asmens D. B. gyvenimo skyrium, su nekilnojamojo turto įsigijimu neišsiaiškino, kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl D. B. nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus byloje.
4.2. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo pateiktas skolininko K. B. ir suinteresuoto asmens D. B. pranešimas, jog ji kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai taip pat buvo pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjos prievolė 6289,45 Eur sumai lieka asmenine skolininko K. B. prievole.
4.3. Skolininko K. B. prievolė pareiškėjai atsirado civilinio ieškinio pagrindu už K. B. nusikalstamas veikas pagal Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl K. B. prievolė yra asmeninio pobūdžio.
4.4. Suinteresuotas asmuo D. B. su skolininku K. B. nebepalaiko ryšių nuo 2014 m., kada jis pateko į įkalinimo įstaigą. Aplinkybę, kad D. B. negyvena santuokinio gyvenimo, patvirtina Klaipėdos miesto rūmams civilinėje byloje Nr. e2YT-10756-1067/2019 pateikti dokumentai, kuriuose jie susitarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės režimas sutuoktinių nekilnojamajam turtui pasibaigė, kadangi sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, todėl suinteresuotas asmuo D. B. leistinais įrodymais paneigė prezumpciją, kad jos šiuo metu gaunamas darbo užmokestis ir registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininku K. B..
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Šalies argumentai
6. 2020 m. balandžio 22 d. apeliantė pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydama civilinę bylą Nr. e2S-606-730/2020 sustabdyti iki įsiteisės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-3568-911/2020 CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-1630-998/2020 (pagal pareiškėjos UAB „Verbesta“ pareiškimą) panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2S-606-730/2020, kuri nagrinėjama pagal D. B. atskirąjį skundą, sprendžiamas ne kreditoriaus UAB „Verbesta“ reikalavimas (kreditoriaus civilinis ieškinys buvo patenkintas dar priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-903/2019), o individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-3568-911/2020 nepagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimo ir priėmė nepagrįstą 2020 m. balandžio 20 d. nutartį. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl dėl jos yra ruošiamas atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismui. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 konstatuota, kad sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos sustabdymo.
9. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo D. B. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų D. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir jis grąžintas jį pateikusiam asmeniui. D. B. atskirasis skundas dėl nurodytos nutarties dar neišnagrinėtas.
11. CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu, tai yra, tik nuo to momento laikoma, kad yra iškelta civilinė byla. Taigi suinteresuoto asmens D. B. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo dar nėra priimtas ir civilinė byla dar neiškelta. Nesant iškeltos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, šioje byloje civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas negalimas, todėl apeliantės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą tenkinti nėra pagrindo, prašymas atmestinas.
Dėl ginčo
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad suinteresuotas asmuo D. B. su skolininku K. B. nebepalaiko ryšių nuo 2014 m., kada jis pateko į įkalinimo įstaigą. Aplinkybę, kad D. B. negyvena santuokinio gyvenimo, patvirtina Klaipėdos miesto rūmams civilinėje byloje Nr. e2YT-10756-1067/2019 pateikti dokumentai, kuriuose jie susitarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės režimas sutuoktinių nekilnojamajam turtui pasibaigė, kadangi sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, todėl suinteresuotas asmuo D. B. leistinais įrodymais paneigė prezumpciją, kad jos šiuo metu gaunamas darbo užmokestis ir registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininku K. B..
14. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, koks turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L. , bylos Nr. 3K-3-490/2007).
15. Nors apeliantė nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu K. B. nuo 2014 m. nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad turtas esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 metais, tai yra, šalims gyvenant tiek faktinėje, tiek juridinėje santuokoje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad minėtas registruotas turtas yra tik apeliantės asmeninė nuosavybė.
16. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-147/2014).
17. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nagrinėdamas bylą ir nustatydamas, jog K. B. priklauso po ½ pastatų ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar iš šių pastatų ir žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), yra galimas išieškojimas, ar šie pastatai galės būti parduodami po ½ dalį kaip atskiri turtiniai vienetai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors CPK nuostatos ir nenustato pareigos teismui šios kategorijos bylose informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie procesą ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo apie šį procesą pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims bei pasiūlyti suinteresuotam asmeniui D. B. pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su šių pastatų ir žemės sklypų dalumu bei galimybe nukreipti į šiuos pastatus ir žemės sklypus išieškojimą.
18. Kadangi skundžiama nutartis priimta tinkamai neištyrus visų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas šio klausimo be minėtų duomenų išnagrinėti negali, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti ankščiau nurodytus procesinius pažeidimus ir spręsti dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Suinteresuoto asmens D. B. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.