Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, nedirbantis, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas 2022-08-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-08-02 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 str. 1 d. 50 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2023-03-31 apie 01.09 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1760334), jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, A. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2022-08-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 str. 1 d., kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metams naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2023-01-16 būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022-12-20 sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2023-03-31 apie 01.09 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotinus kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023-03-31 naktį (duomenys neskelbtini) kartu su R. G. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini) “ ir truputį įvažiavo į griovį. Norėjo nuvažiuoti pas vaiką tam, kad jį aplankyti. Tuo metu buvo neblaivus, su nustatytu girtumu sutiko. Teisės vairuoti neturi, nes ją praradęs. Automobilis priklauso ūkininkui Ž. M.. Su 1 840 Eur suma, kuria įvertintas automobilis, sutinka. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dėl savo elgesio gailėjosi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be A. M. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo A. M., apžiūra (b. l. 11-25);

- eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 26-27);

- policijos pareigūno A. D. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 28-30);

- policijos pareigūno D. M. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą nurodytoje vietoje rado automobilį (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui A. M. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 31-33);

- transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 34);

- priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 35);

- VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, jog A. M. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė su PVM – 1 840 € (b. l. 39);

- išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). savininkas yra Ž. M. (b. l. 40);

- neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog A. M. 2023-03-31, 01 val. 26 min. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, o 01 val. 42 min. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 46);

- liudytojas R. G. parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kokiu laiku, bet tai turėjo būti 2023-03-30 vakaras, kada jam paskambino A. M. ir pasiūlė išgerti. Sutiko, nors jau buvo išgėręs. Tuo metu buvo namuose. Automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. M., jis jį parsivaręs namuose tiesiog tvarkė, bet automobilis buvo važiuojantis. Nuėjo iki kaimyno, paprašė, kad jis nuvežtų jį iki (duomenys neskelbtini), kur buvo A. M.. Paprašė, nes buvo išgėręs, be to, neturi vairuotojo pažymėjimo. Kaimynas jį nuvežė su minėtu „(duomenys neskelbtini) “ ir paliko pas A. M. su pačiu automobiliu. Sakė, jei reikės permiegoti, yra ten šalia kažkoks audinių fermos namukas, galės pernakvoti. Gėrė pas A. M. daug ir visko: ir alaus, ir degtinės. Nors girtumas nebuvo didelis, tačiau kaip įvyko šis eismo įvykis, kuomet už vairo buvo A. M., nepamena. Jis turėjo sėdėti šalia. Kitą dieną jis bendravo su A. M., jis jam pasakė, kad vairavo jis ir važiavo pas sūnų, nors jau buvo 2023-03-31 kažkur apie 01.00 valanda. Taip jis sakė. Nežino, kas iškvietė pareigūnus, bet jie atvykę tą automobilį „(duomenys neskelbtini) “ pasiėmė. Taip jis jam pasakojo. Tik žino, kad buvo laikino sulaikymo patalpose, policijoje, nes vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Turbūt taip ir buvo. Taip teigė pareigūnai. Daugiau su A. M. apie šį įvykį nekalbėjo, kiek promilių jis pripūtė, nežino. Bet automobilį tikrai vairavo A. M. (b. l. 50-53);

- liudytojas Ž. M. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikrai yra registruotas jo vardu. R. G. jis dėl to automobilio pretenzijų neturėtų, bet kiek žino, kad vairavo kitas asmuo, tai nori šį automobilį susigrąžinti ir tikrai rašys prašymą dėl to. R. G. tą automobilį remontavo, tad tas automobilis ir buvo ilgą laiką pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) garaže, dėl ko, matyt vyrai 2023-03-31 tuo automobiliu ir išvažiavo pasivažinėti neblaivūs. Kaip įvyko tas eismo įvykis, kiek kas buvo išgėrę, kas vairavo minėtą automobilį, tikrai nežino, nesidomėjo, jam nelabai įdomu. Turi savų problemų. Dėl automobilyje atsiradusių apgadinimų šio eismo įvykio metu pretenzijų įtariamajam neturės, nei dėl nieko jokio pareiškimo nerašys (b. l. 56-28);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas atvykus į nurodytą vietą prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 71-73);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas BPC pateiktas garso įrašas (b. l. 74-76);

- Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateikta informacija (b. l. 80);

- bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas (b. l. 81-83);

- pažyma apie supažindinimą su baudžiamosios poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 85);

- 2022-08-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 97-101).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. A. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti jam buvo atimta 2022-08-02 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu (apklausoje detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes, pripažino, jog, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį, šalia jo, keleivio vietoje įvykio metu sėdėjo R. G.), taip pat liudytojų R. G., Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad automobilį vairavo A. M., policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys (A. M. įvykio vietoje pareigūnams iškart prisipažino vairavęs automobilį, neginčijo jam nustatyto girtumo), neblaivumo nustatymo aktas, kuriame A. M. užfiksuotas 2,31 prom. ir 1,91 prom. neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d. Taip pat išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-08-02 baudžiamasis įsakymas, probacijos tarnybos pateikta informacija, kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei kaltinamojo prisipažinimas neginčijamai patvirtina ir tai, jog A. M., būdamas pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, ir 2023-03-31 vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 str. 3 d., 12 str.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 4 kartus, tame tarpe - už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 88-101). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Vienerių metų laikotarpyje eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 102-109), nedirbantis (b. l. 110-112). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. M., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Bausmės, paskirtos pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, trukmė nustatytina kaip didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o bausmės, paskirtos pagal BK 243 straipsnį, trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad A. M. kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, gailėjosi dėl netinkamo elgesio, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Jo atžvilgiu nėra iškeltų kitų baudžiamųjų bylų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (BK 75 str. 2 d., 4 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p.).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). A. M. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, jau kartą buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam buvo atimta teisė vairuoti 2 metams, tačiau vėl vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis A. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra Ž. M., o ne kaltinamasis A. M., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), darbingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 840 eurų, iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-137) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

- automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas Ž. M. (b. l. 62, 68-69), - paliktinas jo nuosavybei;

- kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti A. M. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimą, išieškant iš A. M. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą Ž. M., - palikti Ž. M. nuosavybei;

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.